Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. O., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., nevedusio, pagrindinio išsilavinimo, besimokančio (duomenys neskelbtini) kurse, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-15 d., 13.40 val., Biržuose, Vilniaus g. 117, automobilių stovėjimo aikštelėje, A. P., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad draugui R. T. paprašius padėti pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje dirba draugo mama, jis sutiko. Tuomet kartu su draugu iš jo motinos pasiėmė automobilio raktelius ir 2016-11-15 d., apie 13.40 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvažinėjo atbuline eiga R. T. mamai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje keleivio pusėje, šalia jo sėdėjo R. T.. Iš aikštelės automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklos vairuotojų mokymų aikštelę ir iš jos vėl grįžo į tą pačią aikštelę ir ten paliko automobilį, o raktelius grąžino draugo mamai. Kai paskambino R. T. mama ir paklausė, ar jie nepadarė eismo įvykio, nes ji pro langą matė aikštelėje vaikščiojančius pareigūnus, nemanė, kad tai dėl jo padaryto eismo įvykio. Važiuodamas iš aikštelės jis nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Galbūt nejuto todėl, kad automobilyje grojo muzika. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi, tik vairuotojo pažymėjimą yra pametęs (duomenys neskelbtini), dėl jo praradimo kreipėsi į atsakingą instituciją (duomenys neskelbtini). Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi jam ji labai reikalinga, nes automobiliu jam reikia vykti į mokyklą bei nuvežti tėvus jų reikalais. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

A. P. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta.

Nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2016-11-15 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) rajono polikliniką automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, kraštinėje vietoje nuo (duomenys neskelbtini) g. Po 15 min. grįžo prie savo palikto automobilio ir pastebėjo, kad yra apgadintas priekinis automobilio valstybinio numerio plastmasinis rėmelis ir nubrėžtas automobilio priekinis bamperis. Kadangi automobilis buvo perdažytas, tai matėsi likę seni dažai. Už automobilio valytuvo rado užkištą lapelį, ant kurio buvo užrašyta, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jo automobilį ir išvažiavo, taip pat buvo užrašytas mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini). Paskambinus paliktu numeriu, telefonu atsiliepusiam vyriškiui jis padėkojo už paliktą informaciją. Pretenzijų dėl automobiliui padarytų apgadinimų jis neturi.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2016-11-15 d. apie 13.40 val. su draugu A. P. nuėjo pasiimti automobilio „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai R. N., nes ji šiuo automobiliu buvo atvažiavusi į darbą ligoninėje ir jį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje. Jie norėjo automobiliu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mokyklos vairuotojų mokymų aikštelę ir pasipraktikuoti vairuoti. A. P. sėdo už automobilio vairo, o jis šalia keleivio pusėje. Tuomet abu kartu iš stovėjimo aikštelės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelę. Po kurio laiko jam paskambino mama ir paklausė, ar išvažiuodami iš aikštelės jie nepadarė eismo įvykio, nes ji pro langą matė aikštelėje vaikščiojančius policijos pareigūnus. Po mamos skambučio jie apžiūrėjo automobilį, bet jokių naujų sugadinimų ar įbrėžimų nepastebėjo. Mamos automobilis buvo senas, ir nuo senų laikų buvo apibraižytas, aplankstytas. Po to jie grįžo į tą pačią stovėjimo aikštelę ir automobilio raktelius grąžino mamai. Išvažiuojant automobiliu iš aikštelės nejuto, kad automobilis būtų į ką nors atsitrenkęs, ar kliudęs. Važiuodamas atbulas automobiliu, A. P. buvo atsisukęs atgal, tačiau, kad būtų jis į ką nors atsitrenkęs ar ką nors siekęs, jis nepajuto.

Motyvuojamoji dalis

A. P. kaltę dėl aukščiau išdėstytų pažeidimų įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūnų T. P. ir R. K. tarnybiniai pranešimai, V. O., E. J., R. T. paaiškinimai, paties pažeidėjo A. P. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto lentelės, raštelio, palikto iš karto po eismo įvykio po automobilio valytuvu, duomenys, duomenys apie teisės vairuoti turėjimą, duomenys apie transporto priemonę, kita rašytinė bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visumos pakanka jo kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti.

A. P. atsakomybę dėl pažeidimo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusižengęs.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. P. asmenybę – mokosi, yra jauno amžiaus, administracine tvarka vieną kartą baustas pagal LR ATPK 178¹ str. bauda, kurią sumokėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti A. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas nukentėjusiojo automobilio plastmasinis valstybinio numerio ženklo rėmelis, priekinis bamperis tik jį nubraukiant) iš esmės yra vertintinas ne itin dideliu, o A. P. veika mažiau pavojinga. Iš bylos matyti, kad A. P. inkriminuojamo pažeidimo metu nebuvo baustas administracine tvarka už pažeidimus transporte, tik vieną kartą yra baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 178¹ str., neteistas (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose (Nr. 2AT-10-2014, 2AT-54-2014), bei atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytą situaciją, kilusius padarinius, aptartus A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, skiriant nuobaudą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos, ir baudos dydis mažintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas, nuobaudos bendrintinos (LR ATPK 30², 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. P. nubausti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 30 Eur bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. taikant LR ATPK 30¹ str., 570 Eur bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., A. P. skirti galutinę nuobaudą – 580 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.