- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1878-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- R. K.
- Skolininkas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11349-375/2012 pagal kreditoriaus R. K. pareiškimą skolininkui A. K. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius 2012-06-14 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (b. l. 8), prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininko turtą 1.000 Lt sumai, taip pat priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį kreditoriui, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškime nurodyta, jog skolininkas bendrauti bei mokėti išlaikymą vengia, todėl yra tikimybė, kad su juo ir toliau bus sunku produktyviai bendrauti, jis gali siekti vengti išieškojimo, paslėpti turtą ar suvaržyti teises į jį. Paskutinis skolininko mokėjimas gautas 2012-04-05, likus 11 dienų iki pilnametystės, ir iki šiol nėra padengta net visa priteista išlaikymo suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi (b. l. 11-12) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. CK 3.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo bylose netaikomas, nes minėtas straipsnis reglamentuoja laikino materialinio išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas <...>, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas <...>. Teismas pažymėjo, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, jog yra grėsmė, kad nebus vykdoma teismo nutartis, jeigu bus patenkintas kreditoriaus pareiškimas, todėl sprendė, kad taikyti laikinąją apsaugos priemonę nėra pagrindo (CPK 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo panaikinti 2012-06-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti šiais argumentais:
1. Toks CK 3.65 straipsnio aiškinimas ir taikymas be pagrindo pažeidžia apelianto, kaip pilnamečio moksleivio, kuriam reikalinga tėvų materialinė parama, teisėtus lūkesčius ją gauti būtent tada, kada yra tokios paramos kasdienis poreikis, o ne tada, kai bus išnagrinėta ir galimai palankiai apelianto atžvilgiu išspręsta byla. Faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Plungės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria ieškovo - pilnamečio vidurinėje mokykloje besimokančio asmens - prašymu atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki bus išnagrinėta byla dėl išlaikymo priteisimo (Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-01 nutartis c. b. Nr. 2S-618-123/2010). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 - 3.203 straipsnius. Toks galiojantis teisinis reguliavimas akcentuoja bent minimalių vaiko poreikių patenkinimo svarbą ir jokiu būdu nedraudžia taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą - vien tik dėl to, kad vaikas jau yra pilnametis. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, priteisiant išlaikymą (paramą) vaikui, jo pilnametystė nėra vienintelis atskaitos taškas, nuo kurio būtų pradedamas taikyti iš esmės kitoks teisinis reguliavimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimu c. b. Nr. 2-2091-192/2011 apeliantui (tuo metu dar nepilnamečiam) buvo padidinta iš skolininko priteista išlaikymo suma iki 600 Lt per mėnesį. Apeliantui sulaukus pilnametystės, absoliučiai jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių minėtas išlaikymas apeliantui buvo priteistas, nepasikeitė, t. y. vis dar pažangiai jis mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, todėl apelianto galimybės dirbti ir išlaikyti save kaip buvo taip ir yra labai ribotos; jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neįgijo, kitokių pajamų neturi, o skolininko turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia jam nustatyto dydžio išlaikymą apeliantui teikti ir toliau. Pasisakydamas dėl išlaikymo vidurinėje mokykloje besimokantiems pilnamečiams asmenims teikimo, Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad „(...) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.
2. Teismas be pagrindo laikėsi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių negalima taikyti todėl, kad „tik įvertinęs visus įrodymus“ ir „konstatavęs aplinkybes“ teismas apskritai galės spręsti apie paramos būtinumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Apelianto nuomone, byloje pateikta pakankamai įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą (CK 144 str. 1 d.), bei tai, kad yra reali grėsmė sklandžiam galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui - skolininkas vengia mokėti net ir jau priteistą išlaikymą, yra susidaręs jo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Skolininkas atsiliepimu į kreditoriaus atskirąjį skundą (b. l. 17-20) prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2012-06-18 nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Nepaisant to, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžiamas klausimas, ar kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti, teismas visgi privalo įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo, jeigu bus patenkintas pareiškimas, nebus įmanoma įvykdyti arba įvykdymas pasunkės (CPK 144 str. 1 d.).
2. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, o ne vien tik į kreditoriaus reikalavimus (Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nutartis c. b. 2-10347-451/2010). Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės turi būti adekvačios ieškovo siekiamiems tikslams ir parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų, jog teismo sprendimas bus įvykdytas, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-676/2006). Šiuo atveju kreditoriaus prašomos taikyti dvejopo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti skolininko turtą 1.000 Lt sumai bei priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį kreditoriui - neproporcingai apribotų skolininko teises. Kreditorius reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį kreditoriui, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ši laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai apsunkintų skolininko teises, nes galutinis teismo sprendimas gali įsiteisėti jau kreditoriui baigus vidurinę mokyklą, tačiau neįstojus mokytis toliau. Taigi kreditoriaus ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iki 24 metų amžiaus yra priešlaikinis, pareikštas net nesant vienai iš sąlygų - kreditoriaus studijų aukštojoje ar profesinėje mokykloje, dieniniame skyriuje, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apsunkintų skolininko teises, jei civilinė byla užtruktų ilgiau nei iki kreditoriaus vidurinės mokyklos baigimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą (CPK 144 str. 1 d.). Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Apeliacinės instancijos nuomone, laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, ją taikant kompleksiškai su CK 3.194 straipsnio 3 dalimi. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. K. 2012-05-30 mokėsi Kauno ,,(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje 11 b klasėje (b. l. 4), nors ir yra darbingas bei įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau, akivaizdu, kad, besimokydamas vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje (skolininkas neginčija aplinkybės, kad sūnus mokosi dieniniame skyriuje), negali pats savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalomai turi skirti pamokoms vidurinėje mokykloje lankyti bei namų darbams atlikti, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091-192/2011 nustatyta, jog R. K. mamos A. K., su kuria jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 40-1, Kaune, mėnesio pajamos tuo metu buvo sumažėję nuo anksčiau gautų 4.059,09 Lt iki 2.670,88 Lt ir nors A. K. savo vardu turi registruotą nekilnojamą daiktą – butą, tačiau butas įgytas už skolintas lėšas, kas mėnesį bankui mokama apie 270 eurų. Be to, 2011-06-30 sprendimu nustatyta, jog, kadangi A. K. aprūpino vaiką butu, moka paskolą ir palūkanas bankui, tuo metu R. K. išlaikymui reikėjo apie 1.700 Lt per mėnesį, iš kurių 600 Lt privalo skirti tėvas. Kadangi šios aplinkybės, šalims turinčios prejudicinę galią, iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.), be to, skolininkui su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikus jokių duomenų apie tai, jog šios aplinkybės yra pasikeitę, taip pat apie tai, jog R. K., besimokydamas vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje, turi protingas galimybes pats, be tėvų pagalbos, pasirūpinti savo paties išlaikymu ir kad jam nėra reikalinga tėvų parama, tačiau, kaip spręstina iš skolininko atsiliepimo, savo nesutikimą iš esmės argumentuojant tuo, kad, sūnui neįstojus mokytis toliau į aukštąją ar profesinę mokyklą, tačiau bylai nepasibaigus iki vidurinės mokyklos užbaigimo, išlaikymas nepagrįstai būtų priteistas iki sprendimo įsiteisėjimo, bet nesutinkant geranoriškai mokėti išlaikymo sūnui bent jau iki tol, kol jis pabaigs vidurinę mokyklą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidžiančias šalių teisėtų interesų pusiausvyros, t. y. priteisti iš skolininko (tėvo) kreditoriui (sūnui) laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2012-09-01 iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei sūnus pabaigs vidurinę mokyklą. Konstatuotina, jog vasaros atostogų metu sūnus, nelankydamas mokyklos, turėjo galimybę pats pasirūpinti savo išlaikymu, nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų. O, atsižvelgiant į tai, kad pilnamečiam vaikui teismo priteisiamas laikinas išlaikymas saistomas įstatyme išvardytų sąlygų (mokymosi aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose), nesant duomenų, kad šis faktas iki sprendimo priėmimo iš esmės besąlygiškai įvyks, laikinas išlaikymas priteistinas ne ilgiau nei sūnus pabaigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skolininkui geruoju pačiam nemokant jokio išlaikymo sūnui, teisės analogijos pagrindu nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 1. 2 d. 4 p., sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, kadangi neabejotinai sūnus netektų išlaikymo, reikalingo būtinosioms išlaidoms padengti bei kasdieniniams vaiko poreikiams tenkinti ir mokamo jam kiekvieną mėnesį, o ne kažkada ateityje, sprendimui įsiteisėjus. Tačiau netenkintinas prašymas dėl 1.000 Lt vertės turto arešto, nesant pateiktų jokių duomenų ir argumentų apie tai, kad šios sumos išieškojimas iš skolininko dėl tam tikrų priežasčių gali tapti neįmanomu ar apsunkintu (CPK 144 str. 1 d.).
Vadovaudamasis išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas, be pagrindo netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), dėl ko teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš skolininko A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2012-09-01 iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei R. K. pabaigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.