Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, V. D., jo atstovei advokato padėjėjai A. O., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei V. Z., teismo posėdyje išnagrinėjo V. D. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą – administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl 2014-02-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-02-18 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10, kuriuo V. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., padarymą nubaudė 150 Lt bauda.

Teismo posėdžio metu V. D. paaiškino analogiškas aplinkybes, kokias buvo išdėstęs savo skunde. Papildomai paaiškino, kad sutvarkius kelio atkarpą savo lėšomis, juo pradėjo važinėti automobiliai, dėl ko buvo gadinamas jų sutvarkytas kelias. Po to kai A. B. kreipėsi dėl pravažiavimo iki jo tetos sklypo, V. D. su A. B. susitiko ir jam taip pat davė raktą nuo užtvaro. Prie kitų sodybų yra privažiavimas ir kitu keliu per Mičiūnų kaimą.

Liudytojas A. T. parodė, kad komisija gavo V. D. bylą bei į komisijos posėdį buvo atvykęs seniūnas A. S. ir V. D.. Buvo nustatyta, kad V. D. užtvėrė keliuką, kuris iki sutvarkymo buvo apleistas ir juo niekas nesinaudojo, o kai gretimų sklypų savininkai susidėjo pinigus ir jį susitvarkė, tada juo pradėjo važinėti įvairi technika, dėl ko jis gadinosi. Iš seniūno paaiškinimo suprato, jog iki tol, kol keliukas nebuvo sutvarkytas, spec. tarnybos važiuodavo kitu keliu, tačiau sutvarkytu keliu atvažiuoti joms yra arčiau. V. D. paaiškino, kad jie siūlė raktą nuo užtvaro ir seniūnui, bet šis atsisakė jį paimti. Dauguma komisijos balsų V. D. buvo paskirta nuobauda.

Liudytojas A. S. parodė, kad į jį kreipėsi A. B. dėl užtverto keliuko, kuriuo jis negali privažiuoti prie tetos žemės. Iš Kruonio seniūnijos privažiuoti prie kitų sodybų galima tik tuo keliuku, o iš Nemaitonių seniūnijos iki minėtų sodybų yra privažiavimas kitu keliu. Iš spec. tarnybų dėl privažiavimo problemų pranešimų nebuvo gauta, bet keliu, kurį užtvėrė V. D., spec. tarnybom privažiuoti yra arčiau. Be to, jis kaip seniūnas, per užtvarą negali pasiekti kitas sodybas. Jam buvo siūlomas raktas nuo užtvaro, bet jį paimti A. S. atsisakė, nenorėdamas ateityje turėti problemų su kitomis tarnybomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis V. D. buvo surašytas už tai, kad 2013-08-27 apie 13.00 val. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos seniūnas A. S., lankydamasis (duomenys neskelbtini) ant servitutinio kelio (duomenys neskelbtini), rado įrengtą ir pakabinama spyna užrakinta užtvarą, kurį, nesuderinęs su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nustatytas kelio servitutas viešpataujantis daiktas) savininke L. V., įrengė V. D., kurio nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), dėl ko Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos seniūnas A. S. negalėjo patekti į bendro naudojimo kelio atkarpą, kurią priskirta prižiūrėti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijai. Tuo pačiu dėl savavališkai įrengto ir užrakinto užtvaro apsunkintas patekimas į bendro naudojimo kelią specialiosioms tarnyboms (Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, policijai, greitajai medicinos pagalbai ir kitoms). Tokiais savo veiksmais V. D. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos VII skyriuje, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, ištaigoms arba organizacijoms ir padarė pažeidimą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.

Iš Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-02-18 nutarimo matyti, kad V. D. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. 13:00 val. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 d.), vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų užtvėręs žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), t. y. pastatęs užtvarą su užraktu, kelias nepravažiuojamas, tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė kitų privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų, turinčių teisę naudotis kelio servitutu teisę netrukdomai naudotis šiuo keliu ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 188 str.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numato administracinę atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. analizė nulemia išvadą, jog savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (CK 1.137 str. 2 d., 3 d., 1.138 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 esančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM informacijos matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) užtvertas, pastatytas užtvaras su užraktu, kelias nepravažiuojamas, todėl pažeidžiami kitų piliečių interesai. ( adm. b. l. 22) Nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2013-06-20 žemės naudojimo patikrinimo akte. ( adm. b. l. 29) Bylos rašytine medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad V. D. kelią, einantį per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), užtvėrė pastatydamas užtvarą su užraktu. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 esančių žemės sklypų planų, maps.lt duomenų, kelio schemos Nr. 1, ištraukų iš žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymo ( adm. b. l. 16, 20, 21, 25, 30-33) matyti, kad per V. D. ir E. D. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) einantis kelias yra pažymėtas žemėtvarkos reformos projekte. Iš byloje esančio 1995-09-21 žemės sklypo (-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėti kiti pastebėjimai: esančiu keliuku sklypo ribose leisti servituto teise naudotis kaimynams, tačiau iš valstybinės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 49/6479 matyti, kad jame nurodoma apie ginčo žemės sklype įregistruotą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) (adm. b. l. 46). Kaip matyti iš minėto išrašo, konkretus kelio servituto turinys nėra nustatytas. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas ) (289 kv. m.) administraciniu aktu-Kauno apskrities viršininko 2009-04-01 įsakymu „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/6479) kadastro duomenų patikslinimo Nr. 02-04-3279 (adm. b. l. 34). Tai patvirtina, jog kelio servitutas buvo nustatytas vėliau nei buvo surašytas 1995-09-21 žemės sklypo (-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 4.117 str. numato, jog kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. CK 4.112 str. 3d. jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. CK 4.112 str. 5d. numatyta, jog viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Byloje nėra duomenų, jog būtų pakeistas V. D. žemės sklype esančio kelio servituto turinys. Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų. Kelių įstatymo 17 str. 1d. numatyta, jog naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais.

Iš liudytojo A. S. parodymų bei administracinėje byloje Nr. AD-10 esančių rašytinių įrodymų ( adm. b. l. 4, 8, 14, 35, 40) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. V. D. užtvėrus kelią, neliko galimybės tinkamai naudotis kitų žemės sklypų naudotojams bei kitų tarnybų, aptarnaujančių ar teikiančių pagalbą, atstovams (V. B. atvykti į jo tetai priklausiusį žemės sklypą, kurį tuo metu prižiūrėjo V. B., Kruonio seniūnijos darbuotojams bei seniūnui patekti į kitus sklypus, spec. tarnybų darbuotojams atvykti į kitus žemės sklypus, sodybas ir pan.) Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad iš Kruonio seniūnijos privažiuoti prie kitų sodybų galima tik tuo keliuku, kurį užtvėrė V. D., o iš Nemaitonių seniūnijos iki minėtų sodybų yra privažiavimas kitu keliu, tačiau juo privažiavimas yra tolimesnis ir prastesnis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esačių fotonuotraukų, tarnybinio pranešimo matyti, kad ant užtvaro su užraktu nėra nurodyta telefono numerio ar kitų duomenų, kas sudarytų galimybę iškilus pravažiavimo keliu būtinumui. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad V. D., savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos užtvėręs kelią, pažeidė kitų žemės sklypų savininkų ir naudotojų teises ir įstatymų saugomus interesus, tačiau vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms ir tokia jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.

Administracinė komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-02-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 V. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., padarymą nubaudė 150 Lt bauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Iš byloje esančios pažymos apie baustumą matyti, kad V. D. praeityje už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš V. D. pastatant kelio užtvarą, 14 žemės sklypų savininkų, servitutinio kelio naudotojų, buvo davę sutikimą dėl kelio užtvaro pastatymo. (adm. b. l. 47) Iš V. D. paaiškinimo matyti, kad jis kelio užtvarą pastatė dėl to, kad gretimų sklypų savininkams bendromis jėgomis ir lėšomis sutvarkius iki tol blogos būklės buvusį kelią, tuo keliu pradėjo važinėti įvairi technika, dėl ko gadinamas kelias. Be to iš V. D. paaiškinimo matyti, kad A. B. pareiškus pretenzijas dėl privažiavimo iki jo tetos turėto žemės sklypo, A. B. taip pat buvo duotas raktas nuo užtvaro. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis protingumo kriterijais, aptariamoje situacijoje yra pagrindas asmens atsakomybės naštą švelninti, t.y. skirti švelnesnę nuobaudą -įspėjimą. Tai labiau atitiktų individualios atsakomybės principą ir turėtų auklėjamąjį poveikį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad Administracinė komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-02-18 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 keistinas ir skirtina švelnesnė nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Administracinė komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-02-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 ir V. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., padarymą paskirti įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.