- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-444-4553-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. sausio 9 d. surašė K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. sausio 9 d. 17 val. 40 min. Lietavos g., Jonavoje vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,08 promilių), kai atimta teisė vairuoti, nepateikė draudimo dokumentų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. sausio 26 d. nutarimu K. S. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad K. S. pažeidimas įrodytas jo paties prisipažinimu ir byloje surinkta medžiaga. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kad ankstesnės nuobaudos jam įtakos nedaro, kad naują pažeidimą padarė pakartotinai per gana trumpą laiko tarpą.
II.
K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo dalį dėl 25 parų administracinio arešto skyrimo. Taip pat prašo sustabdyti arešto nuobaudos atlikimą iki teismas priims sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad yra invalidas, pripažintas iš dalies darbingu (darbingumas 50 procentų), nes neturi vienos kojos. Gauna netekto darbingumo pensiją, iš kurios pragyventi negali, todėl dirba apsaugos darbuotoju, gauna minimalią algą, nemažai pinigų išleidžia vaistams, nekilnojamojo turto neturi, butą nuomojasi. Mano, kad teismas neteisingai pripažino, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino, gailisi. Jo negalia ir invalidumas yra svarbios aplinkybės, į kurias teismas taip pat turėtų atsižvelgti. Taip pat nurodo, kad neturi vaikų, žmonos, atlikdamas areštą negalės dirbti, todėl praras darbą ir darbines pajamas. Su automobilio konfiskavimu jis sutinka, tačiau prašo neskirti arešto, kurį dėl sveikatos problemų jam bus sunku atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi teisės aktai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui spręsti nutarimo, kuriuo asmeniui paskirtas administracinis areštas, vykdymo sustabdymo klausimo, šis klausimas nenagrinėtinas.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarimą ir neskirti administracinio arešto.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, iš skundo argumentacijos galima spręsti, jog K. S. mano, kad jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad K. S. dėl savo elgesio gailisi, tačiau to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes per gana trumpą laiką baudžiamas antrą kartą už analogišką pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada, nes teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad asmuo anksčiau yra padaręs analogišką pažeidimą nesudaro pagrindo iš anksto spręsti, jog asmuo nesigaili padaręs pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarytą pažeidimą pripažino jau surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl jo gailisi, todėl K. S. pažeidimo pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, kaip minėta aukščiau, skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
K. S. nurodytos aplinkybės (iš dalies darbingas, dėl arešto skyrimo gali prarasti darbą) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors K. S. savo skunde nurodo, jog jam yra nustatytas 50 procentų darbingumas, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta administracinio arešto neskyrimą sąlygojančia aplinkybe ATPK 29 straipsnio 2 dalies prasme, ar jo atsakomybę švelninančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą “Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2006, Nr. 37-1324) 50 procentų darbingumo lygis yra prilyginamas III grupės invalidumui.
Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei i tai, jog K. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas (pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonių) yra itin pavojingas, nes tokie veiksmai kelia grėsmę ne tik jo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. S. buvo paskirta jo padarytiems administraciniams teisės pažeidimams adekvati administracinė nuobauda, todėl pagrindo minėtą nutarimą naikinti ar keisti nėra, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.