Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-10 · Administracinė byla Nr. A-403-1793-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-10
Bylos Nr.
A-403-1793-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas
N. D.
Trečiasis asmuo
UAB “Helena”, E. B., G. B., A. B., F. K., A. D., J. M., L. B.
Atsakovas
Vilniaus
Advokatai
Kęstutis Čilinskas
Administracinė byla Nr. A6-1793/2006Procesinio sprendimo kategorija 4; 25(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai N. D. ,pareiškėjos atstovui advokatui Kęstučiui Čilinskui,trečiojo suinteresuoto asmens UAB “Helena” atstovei H. K. ,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. ,trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. ,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB “Helena” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB “Helena”, F. K. , A. D. , J. M. , L. B. , E. B. , A. B. , G. B. dėl leidimo-higienos paso panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą Nr. 1379 (toliau – ir Higienos pasas), kuris buvo išduotas UAB „Helena”. Higienos pasas išduotas teikti apgyvendinimo paslaugas, jame nurodyta, kad eksploatacijos metu privalu laikyti higienos normos 118-2002 reikalavimų, ūkinę veiklą vykdyti neviršijant gretimose gyvenamosiose teritorijose ir gyvenamuosiuose pastatuose HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas” reglamentuojamų leidžiamų triukšmo lygių dienos, vakaro ir nakties metu, nurodyti galimi triukšmo lygiai. Pareiškėja teigė, kad UAB „Helena”, neturėdama leidimo, užsiiminėja pramogų-pokylių rengimu, nors bendrovė yra gyvenamajame name. Atsakovas 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė leidimą-higienos pasą, kuriuo bendrovei buvo leista verstis viešbučio veikla, bet uždrausta rengti pokylius. Tai, kad pokyliai organizuojami neteisėtai, nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1‑65‑12/2005, kurioje buvo atmestas UAB „Helena” skundas leisti bendrovei užsiimti pokylių organizavimu. Pareiškėja nurodė, kad išduotas leidimas-higienos pasas yra neteisėtas, nes pažeidžia įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas, išduodamas 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą, visiškai nepaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo ir vėl išdavė leidimą UAB “Helena” motelio paslaugoms, nors teismas buvo nustatęs, kad atsakovo priedermė – vadovaujantis teismo nurodytais teisės aktais, įvertinti visos UAB “Helena” vykdomos veiklos teisėtumą. Skundžiamas aktas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes higienos pase nurodyta neviršyti higienos normų, tačiau nesprendžiama, ar iš viso arti gyvenamųjų pastatų gali veikti motelis, kurio sudedamoji dalis yra pokylių salė. Manė, kad tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio l ir 2 dalies reikalavimų. Atsakovas, atsižvelgdamas į paminėtame teismo sprendime nustatytas aplinkybes apie faktiškai vykdomą neteisėtą veiklą, turėjo spręsti, ar tai veiklai galima išduoti leidimą, ar triukšmas, kurį sukelia pokyliai, neviršija leistinas normas bet kuriuo paros metu. Atsakovas, spręsdamas, ar galima išduoti leidimą-higienos pasą, turėjo realiai užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą. Nustatęs garso stiprumo ribas apgyvendinimo paslaugoms, bet palikdamas be įvertinimo pramogų-pokylių veiklą, kuri yra bendrovės deklaruota ir vykdoma kaip motelio (apgyvendinimo) paslaugų dalis, atsakovas nusišalino nuo savo pareigų, netyrė, ar iš viso įmanoma laikytis atsakovo siūlomų apribojimų motelyje, kuriame veikia pokylių salė. Kadangi bendrovė deklaruoja motelį kaip visumą su pokylių sale, tai leidimas moteliui gali būti suprastas kaip leidimas triukšmingai pokylių veiklai. Todėl atsakovo aktas, neaiškiai apibūdinantis UAB “Helena” visuomenės sveikatos požiūriu leistinos veiklos ribas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies. Atsakovas, išduodamas leidimą-higienos pasą neatsižvelgė į taisykles, galiojusias nuo 2005 m. birželio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-180 patvirtintų Leidimo‑higienos paso išdavimo taisyklių 11 punktas reikalauja prieš išduodant leidimą-higienos pasą, išsamiai ištirti ne vieną kurią veiklos pusę, bet visą vykdomą arba numatomą vykdyti veiklą. Taisyklių 11 punktas nurodo, kad higienos pasas išduodamas tik tuo atveju, jeigu ūkinės komercinės veiklos sąlygų visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvadoje nustatyta, jog ūkinės-komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. UAB “Helena” išduotame higienos pase nurodyta tik motelio veikla, todėl kitos įmonės vykdomos veiklos rūšys nėra ištirtos ir į jas Vilniaus visuomenės sveikatos centras neatsižvelgė. Toks higienos pasas neatitinka jo paskirties – paliudyti, kad ūkinės komercinės sąlygos (kurias UAB “Helena” užregistravo Registrų centre) atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja akcentavo, kad leidimas-higienos pasas neatitinka VAĮ ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų reikalavimų, nes jame neįvertintos visos veiklos, kurioms UAB “Helena” įregistravo pastatą Registrų centre, nebuvo laikytasi visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimo ir ribojimo principo, numatyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, išduodant skundžiamą leidimą, nebuvo užtikrintos sąlygos žmogaus veiklos neigiamo poveikio sveikatai mažinimui, kaip to reikalauja įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas, taip pat nebuvo efektyviai apsaugoma asmenų gyvenamoji aplinka, ribojant neigiamą garso poveikį pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime teigė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad išduodami skundžiamą higienos pasą vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimu bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą verstis komercine-ūkine veikla, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos”.

Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Helena” prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33, 34 straipsniuose numatytas terminas kreiptis į teismą, o pareiškėja neprašė jo atnaujinti. Taip pat nesutiko su pareiškėjos nurodytais skundžiamo akto neteisėtumo motyvais. Paaiškino, kad 2003 m. kovo 4 d. UAB „Helena” įstatai buvo perregistruoti. Numatoma veikla – viešbučiai, restoranai, barai, motelio, poilsio namų veikla ir t.t. 2005 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė. 2004 m. rugsėjo 24 d. taip pat atliktas patikrinimas ir rekomenduota išduoti leidimą-higienos pasą. Teigė, kad 2004 m. balandžio 28 d. buvo matuotas triukšmas ir pažeidimai nenustatyti. Nurodė ir kitus bendrovei išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, dėl kurios skundžiasi pareiškėja. Teigė, kad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras patikrino kaip bendrovė vykdė visus reikalavimus ir teisėtai išdavė leidimą-higienos pasą. Manė, kad pareiškėjos nurodomi argumentai neparemti jokiais įrodymais, o skundžiamas aktas atitinka visus reikalavimus. Jame nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis bendrovė. Pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl to, kad tarp jos ir bendrovės yra konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypu. Papildomame atsiliepime UAB „Helena” papildomai išsakė naujus argumentus dėl skundo nepagrįstumo: leidimas-higienos pasas išduotas ne pirmą kartą, o tęsiamas išduodant jį vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimu; pareiškėja netinkama šalis, nes nėra namo savininkė; ji nepateikė įrodymų, kad žalojama jos sveikata, nepateikė įrodymų dėl namo registravimo teisėtumo, nepateikti kiti būtini įrodymai. Manė, kad pareiškėja savo prieštaravimus galėjo pareikšti detaliojo planavimo organizavimo metu.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. , J. M. , L. B. , E. B., A. B. , G. B. pateiktame teismui atsiliepime į skundą nurodė, kad pritaria pareiškėjos skundui, ir prašė panaikinti skundžiamą aktą. Paaiškino, kad UAB „Helena” veikla patenka į ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos sąlygos sąrašus, todėl akivaizdu, kad būtina nustatyti sanitarinės zonos ribas ir į šią zoną negali patekti gyvenamieji namai. Teigia, kad tai buvo pažymėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendime. Tokia sanitarinė zona nebuvo nustatyta. Paaiškino, kad UAB „Helena” organizuoja pokylių veiklą apie tris metus. Tretieji suinteresuoti asmenys ne kartą kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, Vilniaus miesto savivaldybę dėl pokylių salės veiklos keliamo triukšmo, tačiau visada jiems būdavo siūloma kreiptis į policiją. Policija apramina triukšmą tik trumpam. Teigė, kad dėl pokylių salės veiklos neturi ramybės kiekvieną savaitgalį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą verstis komercine-ūkine veikla Nr. 1379.

Teismas nustatė, kad UAB „Helena” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdoma ūkinė-komercinė veikla – pokylių organizavimas. To neneigia nei atsakovas, nei UAB „Helena”, tai įrodo daugelis byloje esančių dokumentų.

Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras 2005 m. birželio 3 d. išdavė UAB „Helena” moteliui, esančiam (duomenys neskelbtini), leidimą‑higienos pasą teikti apgyvendinimo paslaugas 5 kambariuose. Šiame leidime-higienos pase nurodyti pasiūlymai eksploatacijos metu laikytis HN 118-2002 reikalavimų, ūkinę veiklą vykdyti neviršijant gretimose gyvenamosiose teritorijose ir pastatuose HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas” reglamentuojamų leidžiamų triukšmo lygių dienos, vakaro ir nakties metu ir šios normos išvardytos leidime.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo teisė ginčyti leidimą-higienos pasą kyla iš to fakto, kad leidime-higienos pase nurodyti triukšmo apribojimai gretimose teritorijose, o pareiškėja gyvena greta esančiame name.

Teismas nurodė, kad skundžiamas leidimas-higienos pasas išduotas pagal UAB „Helena” pateiktą 2004 m. kovo 18 d. paraišką Nr. 2723 (administracinė byla Nr. 1/12-65/2005, psl. 38), pagal kurią buvo išduotas ir 2004 m. rugsėjo 10 d. leidimas-higienos pasas Nr. 2075 (ten pat b. l. 9). Šis leidimas-higienos pasas iš dalies buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimu. Atsakovo atstovai paaiškino, kad jie dėl minėto teismo sprendimo panaikino jų išduotą 2004 m. rugsėjo 10 d. leidimą-higienos pasą pilnutinai ir tęsdami tą pačią administracinę procedūrą, išdavė pareiškėjos skundžiamą leidimą‑higienos pasą Nr. 1379 UAB „Helena” pagal pirminę paraišką. Teismas manė, kad, kadangi teismas nepanaikino viso 2004 m. rugsėjo 10 d. išduoto leidimo-higienos paso, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinamas leidimo-higienos paso išdavimo teisėtumas atsižvelgiant į visus atsakovo veiksmus, atliktus nuo to momento, kai UAB „Helena” padavė 2004 m. kovo 18 d. paraišką.

Tiriant klausimą, ar Vilniaus visuomenės sveikatos centras pagrįstai ir teisėtai išdavė pareiškėjos skundžiamą leidimą-higienos pasą, teismas nusprendė vadovautis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis. Tuo laikotarpiu, kai vyko ginčijamo leidimo-higienos paso išdavimo procedūra galiojo Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 patvirtintas Ūkinės-komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašas bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarka. Tačiau ginčijamas leidimas-higienos pasas išduotas 2005 m. birželio 3 d., todėl jo išdavimo procedūrai taikytinos ir leidimo-higienos paso išdavimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-180. Pagal 2005 m. kovo 21 d. SAM įsakymu Nr. V‑180 patvirtintą ūkinės-komercinės veiklos rūšių sąrašą, leidimas-higienos pasas turi būti išduodamas veiklos rūšims, kurių grupės kodas yra 55.1 – viešbučiai. Paraiškoje gauti leidimą‑higienos pasą UAB “Helena” nurodė ekonominės veiklos rūšį 55.12, kas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių reiškia „viešbučiai ir moteliai be restorano”. Tiek pagal SAM 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 patvirtintas taisykles (p. 10.3), tiek pagal taisykles, patvirtintas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu (p. 10.1), leidimui-higienos pasui gauti būtina atlikti ekonominės veiklos sąlygų ekspertizę, tačiau 1999 m. įsakyme tokią išvadą turėjo teikti paraišką paduodantis asmuo, o pagal 2005 m. taisyklių 10.1 punktą Visuomenės sveikatos centras apskrityje privalo atlikti ūkinės komercinės veiklos sąlygų visuomenės sveikatos saugos ekspertizę. 1999 metų taisyklių 14 punkte buvo imperatyvi nuostata, kad leidimas-higienos pasas išduodamas laikotarpiui iki 5 metų, nurodant visas ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdys įmonė. Atsakovai savo atsiliepime į skundą tvirtino, kad išduodami 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą jie vadovavosi SAM įsakymu Nr. 285. Todėl teismas nusprendė, kad tokiu atveju atsakovas be pagrindo nesivadovavo šių taisyklių nuostata, kad leidime-higienos pase būtina nurodyti visas ekonominės veiklos rūšis. Reikalavimas įvertinti visas komercinės veiklos sąlygas išliko ir 2005 taisyklių 11 punkte. Apibendrindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad Visuomenės sveikatos centrai neturi vadovautis tik paraiškoje nurodytu prašymu išduoti leidimą-higienos pasą tam tikrai komercinei veiklai, bet privalo įvertinti visas įmonės ekonominės veiklos rūšis, kiek jos susijusios su paraiškoje nurodyta veikla.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Visuomenės sveikatos centrui buvo žinoma, kad motelio paslaugų teikimas UAB „Helena” yra labai glaudžiai susijęs su bendrovės deklaruojama pokylių organizavimo veikla, todėl turėjo įvertinti ekonominę veiklą kompleksiškai, neatribojant gyventojų apgyvendinimo paslaugų nuo pokylių veiklos bei kitos veiklos. Teisės aktuose nurodyta visuomenės sveikatos apsaugos ekspertizė turėjo būti atliekama tikslu nustatyti, ar visa ši vykdoma veikla nekenks visuomenės sveikatai (ne vien motelio gyventojams). Teismas nurodė, kad iš esamų dokumentų matyti, kad tokia ekspertizė, išduodant ginčijamą leidimą‑higienos pasą, nebuvo atlikta ir kaip tokio administracinio sprendimo rezultatas – kaimyninių sklypų gyventojams sudarytos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog UAB „Helena” realiai vykdoma ekonominė veikla trukdo ilsėtis ir normaliai gyventi aplinkinių namų gyventojams pasitvirtino ir teisme išklausius trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus. Be to, pareiškėjos užsakymu 2005 m. rugsėjo 17 d. buvo surašytas triukšmo tyrimo protokolas, kuriame nurodytas triukšmo lygis prie aplinkinių namų vykstant UAB „Helena” pastate šventiniam vakarui. Matuota po 22 val. ir nustatytas gretimose teritorijose leidžiamo bei nurodyto skundžiamame leidime-higienos pase ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimas.

Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ir faktinės padėties, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2004 m. kovo 23 d. Higieninės ekspertizės protokolas (administracinė byla Nr.I/12-65/2005, b.1.36), o taip pat ir Akustinio triukšmo lygio matavimo protokolas buvo nepakankami išduoti leidimą-higienos pasą UAB „Helena” vykdomai ekonominei veiklai – apgyvendinimo paslaugų teikimui motelyje. Higieninės ekspertizės protokole iš viso nenurodyta visa galima ekonominė veikla, o akustinio triukšmo lygio matavimo protokolas neišsamus – nebuvo tirtas triukšmo lygis vykstant pobūviui, grojant gyvai muzikai, šaudant pirotechnikos priemonėmis, nenurodyta kokio artimiausio namo kieme matuotas triukšmo lygis ir kokiomis sąlygomis (langai atviri, uždari abiejuose pastatuose ir pan.). Teismas nurodė, kad visi minėti teisės aktai nustato visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, skirtus apsaugoti ne tik ekonominėje veikloje dalyvaujančius subjektus, bet ir kitus asmenis, kuriems ta ekonominė veikla turės poveikį. Tai matyti netgi iš paties 2005 m. birželio 3 d. leidimo-higienos paso turinio, nes ir jame aprašytas leidžiamas triukšmo lygis gretimose teritorijose, kas taip pat patvirtina, kad šis galimas poveikis turėjo būti tiriamas prieš išduodant leidimą ir ne atskirais pavieniais atskiro garso (muzikos) matavimais (vykdoma ekonominė veikla ne muzikos klausymasis), bet atliekant teisės aktuose nustatytą visapusišką ekspertizę. Teismas konstatvo, kad atsakovai nepagrįstai aiškina, kad tokio pobūdžio ekonominės veiklos ekspertizės jie neprivalėjo atlikti. Tokią pareigą jiems nustato ne tik 2005 m. kovo 21 d. SAM įsakymas Nr. V‑180, bet ir institucijos veiklos uždaviniai, tikslas, kuriam ši institucija buvo įsteigta, jos kompetencijos apimtis.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju akivaizdu, kad UAB „Helena” paraiška yra iš dalies klaidinanti ar apsimestinė, t. y. nuslepianti tikrąją ekonominę veiklą, todėl ir jos pagrindu išduotas leidimas yra vienpusis ir klaidinantis, nes faktiškai jame nurodyti apribojimai negali būti įvykdomi UAB „Helena” užsiimant vykdoma ekonomine veikla. Apie šią ekonominę veiklą ir jos pobūdį atsakovui buvo gerai žinoma, todėl ir šios veiklos poveikis visuomenės sveikatai turėjo būti ištirtas pilnutinai.

Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad ginčijamas administracinis aktas išduotas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

III.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Helena” (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas akto tesėtumą, nukrypo nuo bylos esmės ir nagrinėjo veiklą, kuri įstatymais nereglamentuojama ir ji nenurodyta leidime-higienos pase Nr. 1379, todėl yra neteisinga, kad aktas buvo panaikintas;

2. teismo išvada, kad pastate nėra aiškiai atskirta motelio kambarių patalpa ir kitos paskirties patalpos yra neteisinga, nes kompetentingos institucijos pripažino pastatą tinkamu naudoti;

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė ne naują leidimą-higienos pasą, o patikslino 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą leidimą-higienos pasą remdamasis teismo sprendimu;

4. teismo sprendime nurodoma, kad buvo privaloma atlikti pakartotinę sveikatos saugos ekspertizę, tačiau toks teismo motyvas yra nepagrįstas jokiais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nes, pirma, Apeliantui 2005 m. vasario mėn. 24 d. išduotas pataisytas leidimas-higienos pasas, turintis senojo leidimo-higienos paso tęstinumą, todėl nei užsakovas, nei Vilniaus visuomenės sveikatos centras neprivalėjo atlikti pakartotinės ūkinės komercinės veiklos sąlygų visuomenės sveikatos saugos ekspertizės; antra, 2004 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, išduodamas leidimą‑higienos pasą UAB „Helena”, jau buvo atlikęs ekspertizę, kurios išvados pateiktos išduotame leidime-higienos pase; trečia, 2005 m. vasario mėn. 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras išduodamas patikslintą, kaip to reikalavo teismo sprendimas, leidimą-higienos pasą, atliko papildomą ekspertizę, nors ir neprivalėjo to daryti pakartotinai. Išvadose papildomai buvo įvertinta grėsmė asmenų sveikatai, tai yra nurodyti leistini triukšmingumo lygiai pastate bei aplinkinėse teritorijose, kaip to reikalauja teisės normos;

5. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 9 punktu, kuris nustato Visuomenės sveikatos centrui pareigą tikrinti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatytų, apibūdintų ir įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį sveikatai, tačiau minėto įstatymo 25 straipsnis nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Be to, kai yra atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas vadovaujamasi 1996 m. rugpjūčio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kurio 3 straipsnio l dalis numato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Įstatymas taip pat nustato planuojamų ūkinių veiklų sąrašą, kurioms privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, į šį sąrašą motelių ar viešbučių veikla nepatenka. Apeliantas taip pat mano, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas taikomas tik rengiant bendruosius ir detaliuosius planus, todėl teismas negalėjo šiuo įstatymu vadovautis. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliantas mano, kad Visuomenės sveikatos centras, vykdydamas leidimo-higienos paso išdavimo procedūrą, neprivalėjo vadovautis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi, kadangi ji taikoma, kai pastatai dar nėra pastatyti ar rekonstruoti, bei kitomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pastatas, dėl kurio yra kilęs ginčas, jau yra rekonstruotas ir priimtas kaip tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį;

6. Triukšmo tyrimo protokolas Nr. T2-09-119 neatitinka norminių aktų keliamų reikalavimų, o matavimai atlikti nesilaikant higienos normoje “Akustinis triukšmas” nustatytos metodikos, todėl negalima vertinti šį protokolą kaip įrodymą, fiksuojantį triukšmo pažeidimus;

7. UAB “Helena” veikloje yra viešieji interesai, socialiniai interesai, tai darbo vietos, šeimos ir vaikų išlaikymas ir kiti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, jų vertinimu, bei taikytais teisės aktais. Be to, atsiliepime nurodo, kad:

1. Teismas tinkamai padarė išvadą, kad pastate nėra aiškiai atskirta motelio kambarių patalpa ir kitos paskirties patalpos. Teismas tinkamai analizavo faktų visumą, reikalingą leidimui-higieniniam pasui. Teismas, remdamasis protingumo principu nustatė, kad Visuomenės sveikatos centras turėjo įvertinti veiklą kompleksiškai, neatribojant gyventojų apgyvendinimo paslaugų nuo pokylių veiklos bei kitos veiklos. Apelianto argumentas, kad teismas, neva, neteisėtai suabejojo motelio patalpų aiškiu atskyrimu yra nepagrįstas, prieštarauja protingumo principui bei teismo ištirtiems įrodymams, nes motelis nėra fiziškai atskiras nuo pokylių salės – pokylių salė yra pirmame, o motelis – antrame ir trečiame aukštuose;

2. Teismas nusprendė, kad ne leidimo-higienos paso naujas pataisytas išdavimas, bet tokio leidimo egzistavimas esant byloje nustatytai faktinei situacijai pažeidžia leidimą-higieninį pasą reglamentuojančias teisės normas. Remiantis išdėstytu, Apelianto teiginys, kad leidimas-higienos pasas nebuvo naujai išduotas, o tik išduotas pataisytas, nepanaikina teismo nustatytos aplinkybės, kad minimas leidimas neturi teisinio pagrindo ir dėl šios priežasties negali egzistuoti;

3. Atsižvelgiant į teisės normas, teismo argumentus, Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog būtų atlikta pakartotinė ekspertizė, kurios pagrindu galima būtų nustatyti ar leidimo-higienos paso pakartotinis išdavimas neprieštarautų teisės normoms;

4. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra akivaizdu, kad netinkamai ir iki galo neištyrus situacijos ir be teisinio pagrindo išdavus leidimą-higienos pasą, vykdoma veikla kenkė aplinkiniams gyventojams, pažeidė viešą interesą. Taigi, siekiant užkirsti kelią nuolat vykdomiems pažeidimams, užtikrinti, kad teisės aktų reikalavimai būtų tiek teisiškai, tiek faktiškai prasmingi, leidimo-higienos paso teisėtumas yra betarpiškai susijęs su byla. Teisėtumo pažeidimas, kurį nustatė teismas, yra esminė leidimo-higienos paso panaikinimo priežastis. Todėl teismas teisingai analizavo susiklosčiusius santykius, įžvelgė teisinį leidimo-higienos paso pagrindą. Apelianto teiginys, kad, spręsdamas gana bendrą teisinę leidimo-higienos paso teisėtumo klausimą, teismas nukrypo nuo bylos esmės, nėra priimtinas;

Šalies argumentai

5. pareiškėja mano, kad apelianto argumentai dėl triukšmo tyrimo protokolo yra nepagrįsti, nes specialistas R. G. dalyvavo teismo posėdyje. Įrodymų tyrimo metu specialistas pateikė išsamius paaiškinimus, kurie ABTĮ 61 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka buvo įrašyti į teismo posėdžio protokolą.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. , J. M. , L. B. , E. B. , A. B. , G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nepanaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nurodo, kad UAB „Helena” organizuoja ypač triukšmingą pokylių veiklą jau ketvirtus metus. Dėl vykdomos triukšmingos moteliui priskiriamos pokylių salės veiklos aplinkinių namų gyventojai nebeturi ramybės nei dieną nei naktį, kenčia ne tik nuo gyvos muzikos triukšmo, bet ir nuo fejerverkų ir ginklų šūvių. Teigia, kad tapo visiškai nesaugu vaikus išleisti į kiemą. Dėl visų šių problemų ne kartą jie kreipėsi į įvairias institucijas: Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vilniaus miesto savivaldybę, valstybinę darbo inspekciją, rajono ir miesto policijos komisariatus. Tačiau per keturis metus niekas nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą UAB “Helena” leidimą‑higienos pasą verstis ūkine-komercine veikla dalyje – nevykdant pokylių salės veiklos kaip nepagrįstą ir grąžino Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atlikti visus veiksmus, būtinus pilnutinai ir objektyviai išspręsti UAB “Helena” prašymą dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime inter alia nurodyta, kad atsakovas, išduodamas paminėtą leidimą-higienos pasą, nepilnai ištyrė pareiškėjo pateiktus dokumentus leidimui‑higienos pasui gauti bei ūkinės-komercinės veiklos poveikį gyventojų sveikatai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės vykdydamas paminėtą teismo sprendimą, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2005 m. birželio 3 d. išdavė UAB “Helena” leidimą-higienos pasą verstis komercine-ūkine veikla Nr. 1379.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į paminėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, prieš išduodamas ginčijamą 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą, turėjo atlikti visus veiksmus, būtinus pilnutinai ir objektyviai išspręsti UAB “Helena” prašymą dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą (duomenys neskelbtini). Taip buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl 2005 m. birželio 3 d. leidimo-higienos paso išdavimas vertintinas atsižvelgiant ir į tai, ar pareiškėjas, prieš išduodamas 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą, ėmėsi nurodytų veiksmų.

Leidimo-higienos paso vertis ūkine komercine veikla išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285. Paminėtas įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-180. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-449, o vėliau pagal 2005 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-744 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-180 “Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtino” pakeitimo” 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-180 įsigaliojimo data iš pradžių buvo nukelta iš 2005 m. birželio 1 d. į 2005 m. spalio 1 d., o vėliau į 2006 m. sausio 1 d. Taigi nagrinėjamam ginčui iš esmės taikytinos būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 patvirtintos Taisyklės (jų aktuali redakcija).

Pagal Taisyklių 4 punktą leidimas-higienos pasas pradedančioms veikti ir veikiančioms įmonėms išduodamas tik tuo atveju, jei įmonių ekonominės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 10.3. punktą įmonė, norinti verstis ekonomine veikla, kuriai privalomas leidimas-higienos pasas, turi pateikti ekonominės veiklos sąlygų higieninės ekspertizės išvadą. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad įvykdžius šių Taisyklių 10 punkte nurodytas sąlygas, institucija, išduodanti leidimą-higienos pasą, nustato, ar įmonės ekonominės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų reikalavimus, ir išduoda leidimą-higienos pasą. Pagal Taisyklių 18.3 punktą leidimą-higienos pasą atsisakoma išduoti, jeigu yra realus pagrindas (pagal higieninės ekspertizės išvadas), kad įmonės veikla sukels grėsmę žmonių sveikatai ar darys jai žalą.

Taigi, kaip matyti iš paminėto, ekonominės veiklos sąlygų higieninės ekspertizės išvada buvo tas dokumentas, kurio pagrindu iš esmės buvo sprendžiama dėl ekonominės veiklos sąlygų atitikimo visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų reikalavimams. Joje užfiksuotos išvados galėjo būti pagrindu neišduoti leidimo-higienos paso. Pastebėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ūkinės komercinės veiklos sąlygų visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvada turi esminę reikšmę sprendžiant dėl leidimo-higienos paso išdavimo (Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-180, 11 punktas).

Kaip minėta, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, prieš išduodamas ginčijamą 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą, turėjo atlikti visus veiksmus, būtinus pilnutinai ir objektyviai išspręsti UAB “Helena” prašymą dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB “Helena” 2005 m. gegužės 3 d. prašymu Nr. 3140 (I t., b. l. 50), t. y. prieš ginčijamo leidimo-higienos paso išdavimą, prašė Vilniaus visuomenės sveikatos centrą atlikti motelio ekonominės veiklos sąlygų higieninę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atsakovo atstovas nurodė, kad “pagal teismo sprendimą mes turėjome patikrinti higienos paso išdavimo taisykles, patikrinti veiklą ir tada išduoti” (I t., b. l. 124). Tačiau teismui įpareigojus Vilniaus visuomenės sveikatos centrą pateikti higienos ekspertizės dokumentą, jei ekspertizė buvo atlikta išduodant 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą (I t., b. l. 135), Vilniaus visuomenės sveikatos centras tokios ekspertizės dokumento nepateikė. Vėlesnio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atsakovo atstovas jau nurodo, jog “teismas nepanaikino higienos paso galiojimo, o mums liepė panaikinti įrašą iš higienos paso, ką mes ir padarėme be ekspertizės” (I t., b. l. 166). Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, kad prieš išduodant 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą buvo atlikta pakartotinė (papildoma) ekspertizė, kurios išvados užfiksuotos pačiame leidime-higienos pase. Juolab, kad tiek pagal Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo ir įteisinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.108, 28 punktą, tiek pagal Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 652, 19 punktą, atlikus ekspertizę, turi būti surašomas atitinkamas dokumentas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, nors teismo sprendimu ir buvo įpareigotas atlikti visus veiksmus, būtinus pilnutinai ir objektyviai išspręsti UAB “Helena” prašymą dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau jokių veiksmų faktiškai neatliko. Atsakovas, net ir esant UAB “Helena” prašymui, neatliko motelio ekonominės veiklos sąlygų higieninės ekspertizės. Todėl išduodamas skundžiamą 2005 m. birželio 3 d. leidimą-higienos pasą atsakovas nebuvo atlikęs visų veiksmų, būtinų pilnutinai ir objektyviai išspręsti UAB “Helena” prašymą dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą (duomenys neskelbtini). Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimdamas skundžiamą aktą atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gudynas Nijolė Piškinaitė Algirdas Taminskas