Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2849-779/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
e2S-2849-779/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15299-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Inga Staknienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2849-779/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15299-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š. – S., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Č. pateikė skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859, prašydamas panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimą; patvarkymą vykdymo išlaidų skaičiavimui; atlyginti turtinę ir neturinę žalą.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nepranešusi apie tai pareiškėjui. Antstolei buvo žinoma, kad pareiškėjas neturi registruotų žemės sklypų, sklypai yra nesuprojektuoti ir neteisėtai užregistruoti kitų savininkų vardu. Pareiškėjas taip pat laiko neteisėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333, nes pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausiusi žemė yra žemės ūkio paskirties, tačiau iki jos mirties 2012 m. vasario 15 d. buvo reikalaujama mokėti padidintus mokesčius. Pareiškėjui turėję priklausyti žemės sklypai neįregistruoti, nes nėra suprojektuoti pagal teismui pateiktus planus, neįvykdytos teismų nutartys civilinėje byloje Nr. 2-695-03/2002. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. įpareigojo paruošti detaliuosius planus nuosavybės atkūrimui, tačiau planai neparuošti iki šiol. Šiaulių apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. pakeitė skolininką civilinėje byloje Nr. 2-3864-207/2011 iš apskrities viršininko administracijos į Nacionalinę žemės tarnybą, tuo pačiu paneigė nuosavybės teisių atkūrimą iki 2011 m gegužės 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė pažymą R. K., kad nuosavybės teisės atkurtos, tačiau R. K. nevykdė vykdomojo rašto. Tokią pažymą galėjo išduoti tik Registrų centras, remdamasis turimais duomenų bazės įrašais, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja neteisėtai suteikė sau tokias teises ir pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į žemę. Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai mokesčius skaičiuoja toliau. Pareiškėjas taip pat laiko, jog sovietmečiu iš pareiškėjo šeimos ūkio žemė nebuvo nacionalizuota, bet savavališkai užimta, nuosavybės teisės pareiškėjui turėjo būti atkurtos pareiškėjo vardu pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, 1991 m. birželio 18 d. redakcija, kaip grįžtančiam ūkininkauti. Pareiškėjas kvestionuoja jo motinos V. Č. išduoto įgaliojimo sūnui M. Č., testamento teisėtumą, notarės veiksmų, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumą. Pareiškėjas prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3. Antstolė N. Š. – S. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-22-535 nutarė skundą dėl antstolės veiksmų atmesti bei vykdomąją bylą perduoti teismui. Patvarkyme pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokius antstolės veiksmus skundžia; pareiškėjas yra nepatenkintas ne antstolės, o kitų asmenų/institucijų veiksmais.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolei pateiktame vykdyti ir antstolės vykdomame vykdomajame dokumente išieškotina žemės mokesčio suma apskaičiuota teisingai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 5 d. turimais duomenimis A. Č. valstybei buvo skolingas 1 396,32 Eur nesumokėtų mokesčių: žemės mokesčio prievolės už 2018 m. likutis (pradinė suma 2 942 Eur) 573,36 Eur; žemės mokesčio prievolės už 2020 m. likutis (pradinė suma 343 Eur) 230,55 Eur; žemės mokesčio prievolė už 2021 m. 343,00 Eur; priskaičiuoti delspinigiai nuo ne laiku sumokėtų prievolių 249,41 Eur. Kadangi mokestinė nepriemoka pareiškėjo nebuvo sumokėta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-85333 išieškoti 602,88 Eur mokestinę nepriemoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutartį, kuria nutarė nutraukti civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. Č. reikalavimo panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą; kitą pareiškėjo A. Č. skundo dėl antstolės N. Š. – S.veiksmų dalį atmesti.

6. Teismas nustatė, kad antstolė N. Š. – S.vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333 dėl 797,73 Eur išieškojimo iš skolininko A. Č. valstybei. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-119565 antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)467-85333 pakeistas, sumažinat išieškomą sumą iki 602,88 Eur. Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė 2022 m. gegužės 31 d. priėmė ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-33-11160 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-22-33-11161, kurie įteikti skolininkui 2022 m. birželio 4 d. Antstolė taip pat išreikalavo duomenis apie skolininką iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir duomenis apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 nėra duomenų, jog antstolė skolininko atžvilgiu būtų pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vertino, kad Raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių. Tai yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nesukelianti skolininkui tiesioginių padarinių, kadangi yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl šio antstolio veiksmo teisėtumas negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku. Nurodytų motyvų pagrindu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, nutraukė.

8. Teismas sprendė, kad antstolė turėjo pagrindą apskaičiuoti vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, antstolės apskaičiuotos administravimo išlaidos apskaičiuotos proporcingai išieškotinai sumai ir atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.6 punkte nustatytą administravimo išlaidų dydį. Antstolė, indeksuodama administravimo išlaidas, pritaikė ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojusį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.1 punktas.

9. Sprendė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punkte numatytas išlaidas antstolė apskaičiavo laikydamasi šios rūšies vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, t. y. pagal faktiškai sumokėtas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas išlaidas.

10. Teismas sprendė, kad antstolis nėra įstatymų įgaliotas tikrinti vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos veiksmus bei vertinti vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumą. Antstolis taip pat nėra įgaliotas nagrinėti asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių į turtą. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumo, Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų apskaičiuojant pareiškėjui jo mokėtinus mokesčius bei šių mokesčių dydžio nesusiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 ir negali būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyku.

11. Kitas skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės, teismas vertino kaip nesusijusias su skundžiamais antstolės veiksmais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės žalos atlyginimą už neteisėtus atskaitymus, įvykdytas įmokas pareiškėjo ir V. Č. vardu; 3) skirti advokatą; 4) prijungti elektroninę bylą prie šios civilinės bylos; 5) išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių padalinio informaciją apie pareiškėjo sumokėtus mokesčius ir išskaitas; 6) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegijai; 7) įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti tyrimą dėl įvykdyto trukdymo kreiptis į teismą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Antstolės vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išduotas vykdomasis dokumentas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas neturi žemės sklypo, už kurį paskaičiuotas žemės mokestis išieškomas vykdomojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

12.2. Teismas nepagrįstai nepareikalavo vykdomojoje byloje išieškomų mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų.

13. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų išreikalavimo

14. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių padalinio informaciją apie pareiškėjo sumokėtus mokesčius ir išskaitas.

15. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

16. Pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalyku yra antstolės N. Š. – S. pareiškėjo atžvilgiu atlikti veiksmai. Aplinkybės apie pareiškėjo sumokėtus mokesčius ir atliktas išskaitas nepatenka į šioje byloje vertintinas aplinkybes – pareiškėjo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 atliktus antstolės veiksmus. Kadangi aplinkybės apie pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių padaliniui sumokėtus mokesčius ir atliktas išskaitas nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo, kuriame vertinamas ne kitų institucijų, tačiau antstolės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, ribas, pareiškėjo prašomi išreikalauti dokumentai pripažintini neturinčiais reikšmės byloje kilusio ginčo išsprendimui.

17. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad aptarti įrodymai, kaip neatitinkantys sąsajumo reikalavimo, negali būti išreikalauti, dėl ko prašymas dėl jų išreikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Pažymėtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

19. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

21. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

22. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Pareiškėjas reikalavimo dėl įrodymų išreikalavimo neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio reikalavimo ieškovui nereiškus pirmosios instancijos teisme ir nenurodžius priežasčių, dėl kurių toks reikalavimas nebuvo pareikštas, pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas ir CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 314 straipsnio pagrindu.

Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

24. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegijoje.

25. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vien deklaratyviai nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių tokio prašymo motyvų.

27. Pareiškėjui nepagrindus būtinybės bylą nagrinėjimo žodinio proceso bei teismui nenustačius CPK 322 straipsnyje nurodytų sąlygų žodiniam procesui apeliacinės instancijos teisme vykti, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo prašymų

28. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės žalos atlyginimą už neteisėtus atskaitymus, įvykdytas įmokas pareiškėjo ir V. Č.

29. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolės N. Š. – S. vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 pareiškėjo atžvilgiu atlikti veiksmai, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Kiti su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusiję reikalavimai šioje byloje negali būti reiškiami ir nagrinėjami. Pareiškėjas aptartus reikalavimus, įgyvendinęs visas kreipimosi į teismą sąlygas, galėtų reikšti ginčo teisenos tvarka naujoje byloje dėl žalos atlyginimo.

30. Pareiškėjas taip pat prašo skirti jam advokatą šioje civilinėje byloje.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas civiliniame procese neturi teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui savo nuožiūra skirti atstovo – advokato. Tokia teise gali pasinaudoti pats pareiškėjas, kreipdamasis į konkretų advokatą ir sudarydamas su juo atstovavimo teisme sutartį (CPK 57-59 str.) arba kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo ir advokato paskyrimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodytų motyvų pagrindu, pareiškėjo prašymas dėl advokato paskyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti tyrimą dėl trukdymo kreiptis į teismą. Pagal CPK 299 straipsnio nuostatas, teismas priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus, tik tokiu atveju, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl neturi pagrindo tenkinti nurodyto pareiškėjo prašymo.

33. Pareiškėjas prašo prijungti elektroninę bylą prie civilinės bylos. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolė bylą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė elektroniniu būdu, teisme buvo užvesta elektroninė byla. Tokia forma gauta byla yra nagrinėjama, bylos forma nesikeičia priklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų pageidavimų, todėl negali būti pakeista pagal pareiškėjo prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teismų įstatymų 37¹ straipsnio 2 dalį, proceso dalyviai teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su teismų išnagrinėtomis bylomis. Teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti jam suteikta teise atitinkamame teisme susipažinti su jo atžvilgiu nagrinėjama elektronine byla.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

35. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, yra pagrįsta ir teisėta.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. Š. – S. vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333 dėl 797,73 Eur išieškojimo iš skolininko A. Č. valstybei. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-119565 antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)467-85333 pakeistas, sumažinat išieškomą sumą iki 602,88 Eur.

37. 2022 m. gegužės 31 d. antstolė priėmė ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-33-11160 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-22-33-11161, kurie įteikti skolininkui 2022 m. birželio 4 d.

38. 2022 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-22-33-11161 antstolė apskaičiavo 42,27 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas.

39. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog antstolės vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomasis dokumentas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas neturi žemės sklypo, už kurį paskaičiuotas žemės mokestis išieškomas vykdomojoje byloje.

40. CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

41. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

42. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

43. Nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333) vykdymui, nenustatė pareiškėjo nurodytos kliūties vykdomajam dokumentui priimti, t. y. kad vykdomasis dokumentas yra neteisėtas. Pareiškėjas aplinkybes apie vykdomojo dokumento neteisėtumą grindė vien savo subjektyvia nuomone apie jo ydingumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks vykdomasis dokumentas įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 178 str.). Teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė aplinkybių apie aptarto vykdomojo dokumento neteisėtumą. Nenustačius pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie vykdomojo dokumento neteisėtumą, pripažintina, kad antstolė pagrįstai jį priėmė vykdyti ir jo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą.

44. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas nepareikalavo vykdomojoje byloje išieškomų mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai. Nagrinėjamu atveju, dispozityvaus pobūdžio civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų būtent pareiškėjas, o ne teismas turėjo procesinę pareigą pateikti į bylą visus, jo manymu, skundą pagrindžiančius įrodymus. Tokių įrodymų pareiškėjui nepateikus bei CPK nustatyta tvarka neteikus prašymo pirmosios instancijos teismui dėl tokių įrodymų išreikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal joje esančius įrodymus.

46. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčijo skundžiamos nutarties kitais argumentais, todėl teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, nevertina skundžiamos nutarties kitais aspektais.

47. Šiame kontekste kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 30 punktas).

48. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylai aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė