Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M., išnagrinėjęs pil. K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio 11 kl. išsilavinimą, nevedusio, (duomenys neskelbtini), moksleivio, gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. gegužės 27d., apie 19⁴² val., vakare, pažeidėjas K. M., Ukmergės mieste, Artilerijos gatvėje, vairuodamas automobilį „ Seat Ibiza “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. M. P. vardu, važiuodamas atbuline eiga ir apsisukinėdamas gatvėje, nesilaikydamas saugaus atstumo, priekine automobilio dalimi atsitrenkė į pil. A. J. priklausančią namų valdą, esančią adresu; (duomenys neskelbtini), juosiančią tvorą, kurią kilusio eismo įvykio metu apgadino, po ko jis(pažeidėjas K. M.), pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo K. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu(b.l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 3), eismo įvykio vietos schemomis, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėtų schemų(b.l. 6-8), pil. A. J., kaip nukentėjusiojo, paaiškinimu(b.l. 10) ir visa kita medžiaga.

LR ATPK 127 str. 2d. yra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. sausio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-320/2007 ir kt.).

LR ATPK 130 str. 1d. yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu-tyčia. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, o pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, yra būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, Kelių eismo taisyklių 222 punkte yra nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Kadangi sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas, o namų valdos savininko eismo įvykio vietoje nebuvo, įvertinus visų administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad pažeidėjas K. M., sukėlęs eismo įvykį ir tyčia sąmoningai pasišalindamas iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 222p. reikalavimus, savo neteisėtais veiksmais padarė tiek administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą), tiek ir administracinį teisęs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d., t.y. pasitraukimas iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Skiriant galutinę nuobaudą už padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas K. M. anksčiau administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas nebuvo, teismas neturi duomenų ir apie pažeidėjo teistumą. Nežiūrint į tai, pažeidėjas K. M., pagal Ukmergės raj. apyl. teismo pakartotinai išrašytą pranešimą atvykęs į teismą dėl administracinės bylos svarstymo 2016m. liepos 11d., 09⁰⁰ val., visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio ir eismo įvykio metu sukeltų pasekmių, kas lengvina pažeidėjo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių pažeidėjo K. M. atžvilgiu byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes, ir į paties pažeidėjo K. M. asmenybę, pažeidėjui, kaip dar besimokančiam bei pirmą kartą administracine tvarka baustinam asmeniui, už abu padarytus administracinius teisės pažeidimus yra paskirtinos numatytos nuobaudų rūšys-baudos, paskiriant sankcijose numatytų baudų minimumus.

Pažeidėjui K. M., kaip asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė nuobauda yra paskirtina LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu. Atsižvelgiant į paskirtinos galutinės baudos dydį ir į pažeidėjo K. M., kuris dar mokosi gimnazijoje, aiškinamas aplinkybes apie jo dabartinę turtinę padėtį, pažeidėjui jo paties žodiniu prašymu paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką(LR ATPK 313 str. 3d.).

Sankcijoje už vieną iš pažeidėjo K. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. 1d., kaip privaloma papildoma nuobaudos rūšis, yra numatytas ir specialiosios teisės atėmimas, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų(LR ATPK 20 str.).

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos LR ATPK 284 str., pagal kurį organas(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 248 str., 284 str. 1d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti(Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008m., sausio 21d., 2011m. sausio 31d., 2012m. rugsėjo 25d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatsitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kartu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs tai, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumo principas yra betarpiškai susijęs su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda yra laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-331/2007m., N5-542/2007m., N9-827/2007m. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013m.).

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pažeidėjas K. M., tik 2016m. kovo 26d. būdamas sulaukęs pilnametystės, 2016m. birželio 08d. Ukmergės m. J. Basanavičiaus gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. M-81 yra perkeltas į 4a gimnazijos klasę(b.l. 19). Pasak paties pažeidėjo K. M., vasaros laikotarpiu, kad užsidirbti pinigų, jis įsidarbino UAB „ Narbutas F. C. “, kur dirba pamaininį darbą, tačiau turi sunkumų dėl atvykimo į darbą, nes viešasis transportas važiuoja labai retai, o pakeisti darbo grafiką nėra galimybės, ką patvirtina pažeidėjo teismui pateikta darbovietės pažyma(b.l. 17). Kadangi dėl pažeidėjo K. M. sukelto eismo įvykio atsiradusios pasekmės buvo nežymios, dėl kurių atlyginimo su nukentėjusiu asmeniu yra susitarta, kuris daugiau jokių turtinių pretenzijų pažeidėjui K. M. neturi(b.l. 20), atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir į paties teigiamai charakterizuojamo pažeidėjo K. M. amžių(b.l. 18), laikytina, kad nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjui K. M. atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjui yra paskirtina administracinė bauda. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju LR ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai pažeidėjui K. M. gali būti pasiekti, nustačius ir ženkliai trumpesnį įstatymo numatytos specialiosios teisės atėmimo, t.y. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kaip privalomos papildomos nuobaudos, terminą(LR ATPK 27 str., 30¹ str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30¹ str. 2d., 33 str. 2d., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 302²-302⁴ str.str., 313 str. 3d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 127 str. 2d. 28,- Lt.(dvidešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirti K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 130 str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., 868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu K. M. paskirti galutinę nuobaudą-868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti penkių mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 173,60 Eur.(vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 60 eur/ct.) dydžio sumą.

Išaiškinti pažeidėjui K. M., kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, banko kodas 73000, įpareigojus jį kiekvieną mėnesį įnešti pinigines lėšas savo vardu į aukščiau nurodytą banko sąskaitą bet kurioje banko įstaigoje, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-748-517/2016m.(ROIK: 16058305786) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjo-pil. K. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas R. Adamonis