- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-30
- Bylos Nr.
- 2-329
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė (pran.), Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Skraja“
- Trečiasis asmuo
- G. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skraja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-1846-43/2005 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Medigama“ (įmonės kodas 2312094) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skraja“, trečiasis asmuo G. T., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB ,,Medigama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 1999 m. lapkričio 17 d. trišalę finansinių įskaitymų sutartį, sudarytą tarp PĮ ,,Medigama“ (vėliau pertvarkytos į UAB ,,Medigama“), atsakovo bei RAB ,,Rambynas“ ir priteisti 149 900 Lt įsiskolinimą. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Medigama“ bankroto bylą. Bankroto administratorius, patikrinęs finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad pagal minėtą ginčo sutartį, RAB ,,Rambynas“ tapo ieškovo skolininku 149 900 Lt sumai, o atsakovo įsiskolinimas tokia pat suma buvo sumažintas. Teigė, jog ši trišalė sutartis yra negaliojanti. Taip pat ieškovas nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, ir dėl šio prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą patenkino bei areštavo atsakovo nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto, o šio turto nesant ar nepakankant, atsakovo pinigines lėšas neviršijant ieškinio sumos. Teismas nurodė, kad kilęs ginčas yra turtinis, o ieškinio suma didelė. Dėl šio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali savo turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar įkeisti, o tai pasunkintų arba padarytų neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Klausimas buvo spręstas nepranešus atsakovui, nes teismas konstatavo, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar padarytų jį neįmanomu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 1, 3 p., 148 str.).
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Skraja“ prašo panaikinti minėtąją nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Grindžia tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo prašymas dėl šių priemonių taikymo neatitiko procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, tai yra ieškovas minėto prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismas nepagrįstai sprendė klausimą nepranešęs atsakovui, nes pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys jų taikymui. Tuo tarpu šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią grėsmę. Be to teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, pažeidė teisingumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus.Teismas, išsprendęs klausimą nesant įstatymo numatytų pagrindų bei nepranešęs UAB ,,Skraja“, atėmė iš atsakovo teisę reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to duomenų apie turto areštą įregistravimas viešajame registre padarė žalą atsakovo geram vardui, reputacijai bei ūkinei – komercinei veiklai.Teismas be pagrindo areštavo atsakovo turto už ieškinio sumą, nes atsakovo finansinė padėtis yra stabili, o lėšų jis turi pakankamai, kad būtų įvykdytas galimas palankus ieškovui teismo sprendimas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti bei motyvuoja tokiomis aplinkybėmis:
Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo finansinė padėtis ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o didelė ieškinio suma leidžia manyti, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikslinga siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą bei ginant kreditorių teises, tai yra viešąjį interesą. Teismas pagrįstai pritaikė minėtąsias apsaugos priemones, nes iš ginčijamo sandorio matyti, jog jį sudariusios šalys elgėsi nesąžiningai, tai yra sudarė sandorį, kuris negali būti realiai įgyvendinamas. Dėl šio galima teigti, jog sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes užsitęsęs skolos išieškojimas vilkintų ieškovo bankroto procedūrą bei atsiskaitymą su kreditoriais.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip yra žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sutinkamai su CPK 144 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį. Taigi būtina išspręsti klausimą, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas galės būti realiai įgyvendintas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo atskirąjį skundą, teisingai nurodo, kad teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes dėl to gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau vien ši aplinkybė, jeigu ji paneigta kitais bylos įrodymais, neduoda pagrindo išvadai apie minimų priemonių taikymo būtinybę, nes tik įvertinus atsakovo turtinę padėtį, finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes, galima nustatyti ar konkreti ieškinio suma gali sukelti minimą pavojų, ar ne. Esminis atsakovo atskirojo skundo argumentas ir yra grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į atsakovo ūkinę – finansinę padėtį, ieškinio suma jam nėra didelė, o taip pat nėra grėsmės, jog ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas negalės būti realiai įgyvendintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo suma santykinai, atsižvelgiant į visuomenės pragyvenimo lygį, gali būti laikoma didele, be to, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą šį klausimą spręsti nepranešus atsakovui bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2005 birželio 23 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre bei VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriuose esantys duomenys rodo, jog atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto už 14 058 872 Lt, kuris neįkeistas ar kitaip neapsunkintas (b. l. 75 – 81). Iš atsakovo pateiktų duomenų apie bendrovės finansinius rodiklius (balansas ir kt.) matyti, jog pardavimo pajamos per 2004 m. yra 4 462 548 Lt, grynasis pelnas – 1 430 564 Lt, o pardavimo pajamos per 2005 m. penkis mėnesius siekia 1 866 493 Lt (b. l. 82).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir tikrina ne tik sprendimo teisėtumą, bet ir faktinį pagrįstumą. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme nustatančioms taisyklėms (CPK 302 str.). Dėl šio ir apeliacinės instancijos teismui gali būti pateikiami nauji įrodymai ir teismas juos priima, jei tai nepagrįstai neužvilkins proceso bei jei nėra piktnaudžiavimo teise pateikti įrodymus (CPK 314 str.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovui ir šis neturėjo galimybės anksčiau pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog CPK 314 straipsnyje nustatyti apribojimai šiuo atveju netaikytini ir atsakovo papildomai pateikti paminėti įrodymai priimtini bei vertintini.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko, kad šioje byloje atsakovui pareikštas 149 900 Lt dydžio ieškinio reikalavimas, lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu gaunamu pelnu bei apyvarta, nėra didelis ir vien reikalavimo dydis paneigia preziumpciją, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Kitokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie tokią grėsmę, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Dėl minėto, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šis prašymas patenkintas, naikinama, o prašymas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su šalių sutartiniais teisiniais santykiais, nes jie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Tuo tarpu CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (šiuo atveju, ginčijamo trišalio sandorio negaliojimas, šalių sąžiningumas ir kt.), o kitos aplinkybės - kaip minėta, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti, ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Medigama“ (įmonės kodas 2312094) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.