- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-259-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-259-280/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-554-956/2015 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei A. V., išvadą teikiančioms institucijoms Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. M. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, prašydamas dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nutraukti išieškojimą ir priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovės A. V.. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad 2014-01-02 atsakovė A. V. išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, o šalių nepilnametę dukrą paliko pas savo motiną I. V.. Atsakovei išvykus iš Lietuvos, laikinoji globa jos motinai I. V. nebuvo nustatyta. Dėl I. V. veiksmų ieškovas neturi galimybių bendrauti su dukra, todėl kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir mergaitės laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, teigdamas, kad atsakovė dukrą gali išsivežti į užsienį bei tai, kad atsakovės motina neleidžia jam matytis ir bendrauti su dukra, savo prielaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad vaiko gyvenimas kartu su motina kaip nors pažeistų mergaitės interesus ar kitaip suvaržytų jos teises, o dukters gyvenamosios vietos keitimas vykstant teisminiam procesui gali neigiamai įtakoti jos psichologinę būklę bei tolesnę raidą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ketina išspręsti kilusį ginčą ir šis ieškovo reikalavimas negali būti laikomas laikinąją apsaugos priemone, kurių taikymo sąlygos yra įtvirtintos CPK 144-145 str.
Šalies argumentai
Ieškovas L. M. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis priimta skubotai arba šališkai, ji užkertą ieškovui kelią bendrauti su nepilnamete dukra. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė A. V. yra pažeidusi dukters K. M. teises, ją išveždama į užsienį be ieškovo sutikimo, bei duomenys apie tai, kad atsakovė po santuokos nutraukimo ieškovui trukdydavo bendrauti su dukra. Ieškovas neteigė, kad yra duomenų, jog atsakovė gali pasiimti ir išvežti vaiką, daryti jam neigiamą poveikį, o prašymą dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo grindė aplinkybe, jog jam yra neleidžiama su dukterimi pasimatyti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad atsakovė A. V. išvyko gyventi į užsienį, dukters neprižiūri ir neauklėja, bendrauja su ja tik telefonu ir Skype programa, neatsižvelgė į Panevėžio miesto ir rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovių nuomones, kad K. M. laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. atsiliepimu prašo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir palikti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė civilinio proceso įstatymų normomis ir faktiniais bylos duomenimis, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias, melagingas aplinkybes. Atsakovė pažymėjo niekada ieškovui netrukdžiusi bendrauti su šalių nepilnamete dukra. Ieškovas visada turi galimybę bendrauti su dukra telefonu, pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos Klaipėdoje ar tiesiogiai su ja bendrauti tiek Klaipėdoje, tiek savo gyvenamojoje vietoje, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su atsakove, kad ieškovo bendravimui su dukra būtų pasiruošta. 2015-01-06 ieškovas į Klaipėdą atvyko apie tai iš anksto neperspėjęs nei atsakovės, nei jos motinos, neatsižvelgdamas į dukters dienos režimą ar atsakovės motinos I. V. galimybės įgyvendinti ieškovo norus. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios yra tapačios ieškovo reikalavimui kitoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, ir bando laikinųjų apsaugos priemonių pagalba išspręsti kilusį ginčą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove prieštarauja mergaitės interesams, kad atsakovė negali užtikrinti gerų gyvenimo, buities ir vystymosi sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo L. M. ir atsakovės A. V. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė, kad šalių dukters K. M., gimusios 2011-08-03 gyvenamoji vieta bus su motina A. V. (b. l. 28-29). Atsakovė A. V. 2014-09-04 raštu ieškovui pranešė, kad su dukra persikraustė į (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje (b. l. 30). Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo Šeimos bylų skyrius pagal L. M. pareiškimą 2014-11-18 įsakymu nurodė K. M. iki 2014-12-07 grąžinti į Lietuvą (b. l. 12-19).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei A. V. be teismo leidimo išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę dukrą K. M. į bet kurią užsienio valstybę iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal ieškovo L. M. ieškinį. Minėta nutartis vykdoma skubiai, tačiau apskųsta atskiruoju skundu. Ieškovui pareiškus prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovas bei atsakovė, nutraukdami santuoką, susitarė, kad dukters gyvenamoji vieta bus su mama A. V.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-01-08 nutartį ir atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą laikinai pakeisti šalių sutarimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, įvertino, jog mergaitei motina bei močiutė gali suteikti saugią aplinką, ja tinkamai pasirūpinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos - keitimas galėjo būti atliekamas tik situacijai iš esmės pasikeitus, t. y. nustačius, kad gyvendamas su mama, nepilnametis vaikas yra nesaugus ar kitaip pažeidžiami jo interesai. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, kad K. M. pas močiutę I. V. sudarytos geros sąlygos, bute švaru, tvarkinga, I. V. su K. M. bendrauja švelniai, taktiškai, santykiai šilti, harmoningi (b. l. 86). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pirmiausia vadovaujasi būtent nepilnamečio vaiko interesais. Šalių bendram vaikui – K. M. šiuo metu yra trys metai, todėl dažnas aplinkos keitimas vaikui, pilnai nesuvokiančiam tokio keitimo priežasčių, gali sukelti neigiamų išgyvenimų. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šalių dukters gyvenamoji vieta per pastaruosius metus jau du kartus buvo pakeista, todėl nesant jokių duomenų apie tai, kad dabartinė mergaitės gyvenamoji vieta, nustatyta su motina ir faktiškai esanti pas močiutę, kenkia vaiko interesams, tačiau priešingai, nustačius, kad šiuo metu nepilnamečiui vaikui suteiktos geros sąlygos augti ir vystytis, nėra pagrindo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą laikinai, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, keisti.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau tuo pačiu supranta ieškovo pageidavimą matytis su dukterimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jau po skundžiamos nutarties priėmimo teismui buvo pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai patvirtino, jog atsakovės motina I. V. atsisako leisti ieškovui susitikti su dukra. Teismas pažymi, jog abu tėvai, tiek atsakovė, tiek ieškovas turi vienodas teises ir pareigas dukrai K. M., todėl abu turi turėti vienodas galimybes su dukra matytis ir bendrauti, o dukrą liečiantys sprendimai turi būti priimami abiejų tėvų bendru sutarimu (CK 3.165 str. 3 d.), be to, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Tai, kad K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nereiškia, jog A. V. tokius sprendimus gali priimti savo nuožiūra ar neleisti L. M. bendrauti su dukra. Ieškovui paaiškintina, kad nepavykus su atsakove ir jos motina gražiuoju susitarti dėl bendravimo su K. M. tvarkos laikotarpiu iki bylos išnagrinėjimo, ieškovas gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su K. M. tvarką, pateikdamas konkretų bendravimo tvarkos siūlymą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta pagrįstai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniai ir atskirieji skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Ieškovas turėjo visas galimybes norimus paaiškinimus ir įrodymus pateikti iki teismo posėdžio, motyvuoto prašymo dėl žodinio proceso byloje nebuvo pateikta, pripažinti, kad šioje byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas, pagrindo nėra, todėl prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.