Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 20 parų arešto bausme, ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, pakeistas į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 310 Eur, konfiskavimą; 2020 m. liepos 13 d. arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. neteisėtai perleido (pardavė) turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent: 2020 m. gegužės 27 d. 15.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), pardavė A. K. jam priklausantį automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, t. y. būdamas supažindintas, kad dėl padaryto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-16496-20, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu yra laikinai apribotos jo nuosavybės teisės, ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą, neteisėtai perleido (pardavė) turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 27 d. pardavė savo laisva valia automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. K., tačiau jis nežinojo, kad automobilio nuosavybės teisės į šį turtą jam yra apribotos. 2020 m. gegužės 11 ar 12 dieną, tikslios dienos neatsimena, jis Kretingoje pas tyrėją pasirašinėjo dokumentus, susijusius su automobilio grąžinimu, su eismo įvykiu (važiavo išgėręs), tačiau tų dokumentų, ant kurių jis pasirašinėjo, neskaitė, nevartė, buvo psichologiškai palūžęs. Jis psichiškai yra sveikas, psichikos centre dėl psichikos sutrikimų nėra gydęsis. A. K. nepažįsta, tik pardavė jai automobilį ir viskas, matęs ją yra tik vieną kartą, yra bendravę telefonu dėl automobilio pardavimo. A. K. automobilį jis pardavė dėl to, kad pats nebegali vairuoti, kadangi yra atimtos jo vairavimo teisės už vairavimą esant neblaiviam. 2020 m. gegužės 11 ar 12 dieną, tikslios datos neatsimena, kai Kretingoje pas tyrėją pasirašinėjo dokumentus dėl viso šito įvykio, t. y. vairavimo neblaiviam, vienas iš dokumentų jam buvo įteiktas ir leidimas, kad jis gali pasiimti savo automobilį iš Kretingoje, Melioratorių gatvėje esančios automobilių saugojimo – stovėjimo aikštelės. Po vienos ar dviejų dienų atvažiavo jo draugai, nes jis negali vairuoti, ir jis atsiėmė su tuo leidimu mašiną iš minėtos aikštelės, sumokėjo apie 167 eurus už tralą ir stovėjimo dienas. Iš pradžių jis turėjo minčių, kad jam gali būti apribotos teisės į automobilį, tačiau, kai gavo leidimą pasiimti automobilį iš stovėjimo aikštelės, jam abejonės išsisklaidė, pamanė, kad jam šitas apribojimas nebus taikomas. Tų dokumentų, ant kurių pasirašinėjo pas tyrėją Kretingoje, jis neskaitė ir nesigilino, nes norėjo kuo greičiau išeiti iš kabineto, rašėsi kur sakė ir viskas, o išėjus iš tyrėjos tų dokumentų neskaitė, kažkur numetė ir viskas. Dėl nusikalstamos veikos jis gailisi, pasielgė taip dėlto, kad nežinojo konkrečiai šito automobilio arešto. Šiuo metu Mokesčių inspekcija jam yra skyrusi 2 300 eurų, dar 400 Eur jis turės mokėti antstoliams. Su bylos baigtimi baudžiamuoju įsakymu jis sutinka (b. l. 80–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja A. K. parodė, kad šių metų gegužės mėnesį, galėjo būti 23 diena, per pažįstamus kaimo gyventojus sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja D. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslesnio adreso nežino, pardavinėja automobilį „Opel Vectra“. Iš pažįstamų gavo D. G. mobilaus ryšio telefono numerį, kuriuo pasiskambinusi, nuvyko pas ją į namus apžiūrėti automobilio. Apžiūrėjusi automobilį, nuvarė jį į Šiaulių mieste esantį autoservisą, kur meistrai, apžiūrėję automobilį, pasakė, kad jokių defektų automobiliui nėra. Parvykusi iš servizo ji automobilį paliko D. G. ir pasakė, kad automobilį pirks. D. G. jai minėjo, kad automobilis priklauso jos draugui A. B., kuris tuo metu buvo išvykęs į Kauną. Taip pat D. G. jai pasakė, kad A. B. automobilį parduoda todėl, kad jam už girtumą yra atimtos teisės. Pradžioje D. G. nurodė, kad jos draugas automobilį parduoda už 1 300 eurų, tačiau, vėliau perskambinusi, pasakė, kad jos draugas automobilį parduoda už 1 500 eurų. Kadangi tokia automobilio kaina ją tenkino, ji sutiko. Sekančią dieną, vakare, tikslios valandos nepamena, ji D. G., kaip užstatą už automobilį, nuvežė ir padavė 800 eurų grynais pinigais, o D. G. jai padavė automobilio raktelius, visus automobilio dokumentus ir ji automobilį parsivarė į savo namus. To paties mėnesio 27 dieną, vakare, tikslaus laiko negali nurodyti, ji nuvyko pas D. G. į namus, kur buvo atvykęs ir A. B., ir jie tarpusavyje susirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Automobilio pirkimo pardavimo sutartį rašė ji. Surašant sutartį A. B. paprašė nurodyti 700 eurų automobilio kainą. Ji tam neprieštaravo. Pasirašius sutartį ir sumokėjus grynus pinigus, A. B. automobilį žadėjo išregistruoti iki birželio mėnesio 2 dienos, kadangi iki tos dienos automobiliui galiojo civilinės atsakomybės draudimas. Apie tai, kad automobilis gali būti, ar yra areštuotas, ar konfiskuotas, jai nei A. B., nei jo sugyventinė D. G. nieko neminėjo. Po birželio 2 dienos ji nuvyko į „Regitrą“, esančią Mažeikiuose, ir norėjo susitvarkyti savo vardu visus automobilio dokumentus, tačiau ten jai vienas iš darbuotojų pasakė, jog automobiliui yra uždėtas areštas. Taip pat tas darbuotojas jai pasakė, jog areštą automobiliui uždėjo antstolis, tačiau koks antstolis, nenurodė. Grįžusi iš Regitros ji bandė skambinti A. B., tačiau jis į jos skambučius neatsakė. Taip pat telefonu kalbėjo su D. G., tačiau ji nežinojo, kad automobilis yra konfiskuotas ar areštuotas. Kiek D. G. jai paaiškino, ji automobilį parsivarė iš kažkokios automobilių saugojimo aikštelės, ir jį suremontavo. Vėliau, norėdama dar patikrinti automobilio duomenis, internetinėje svetainėje „Regitra“, suvedus valstybinius duomenis pamatė, kad automobilis priklauso valstybei. Ji tikrai nežinojo, kad automobilis yra konfiskuotas, kitaip tikrai automobilio nebūtų pirkusi. Nei D. G., nei A. B. neminėjo, kad automobilis yra konfiskuotas. Surašant pirkimo–pardavimo sutartį jos ranka yra pasirašytas ir vardas ir pavardė, bei jos parašas. Visus pinigus mokėjo grynais, t. y. 800 eurų D. G. ir 700 eurų A. B.. Šiuo metu automobilis „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos žinioje. Tą dieną, kai patikrino Regitroje, jog automobilis priklauso valstybei, ji automobiliu nebesinaudojo ir iki dabar juo nesinaudoja. Automobilį laiko garaže pas draugo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Paties A. B. nepažįsta, jį žino tik tiek, kiek siejo reikalai dėl automobilio pirkimo. Taip pat nori parodyti, kad šių metų liepos mėnesį tarpusavyje su A. B. pasirašė rašytinę sutartį, jog A. B. iki šių metų gruodžio mėnesio pasižada jai grąžinti, sumokėti 1 500 eurų, kuriuos ji sumokėjo už jo parduodamą automobilį, po ko automobilį ji jam grąžintų, tačiau iki šios dienos A. B. jai nėra sumokėjęs jokios pinigų sumos (b. l. 22–25).

Liudytoja D. G. parodė, kad su A. B. jie buvo sugyventiniai apie du metus. Po įvykio, kai A. B. vairavo neblaivus ir jai melavo apie automobiliui taikytus apribojimus, ji su juo išsiskyrė, ir jis išvyko gyventi į Kauną. A. B. automobilis buvo sulaikytas Kretingos pareigūnų ir stovėjo saugojimo aikštelėje. Kad nereikėtų mokėti pinigų už automobilio saugojimą, automobilį A. B. tyrėja leido pasiimti. Ji pasakė A. B., kad išpirks jo automobilį, sumokės už jo nuvežimą ir saugojimą su sąlyga, kad vėliau ji iš jo nupirks šį automobilį. Jis sutiko ir jie abu pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau jos niekur neužregistravo, buvo karantinas ir jų į įstaigą nepriėmė. Ji padengė visas išlaidas susijusias su automobiliu, dar sumokėjo už jo tvarkymą, nes A. B. jai nepasakė, kad automobilis buvo apgadintas. A. B. pamelavo, sakydamas, kad jam buvo nustatytas 0,8 prom. girtumas, tad ji pagalvojo, jei automobilį atiduoda, vadinasi jo niekas neareštavo. Tik vėliau sužinojo, kad jam iš tikro buvo nustatytas 1,8 prom. girtumas, o ne mažesnis, kaip jis sakė tą dieną, atsiimant automobilį iš aikštelės. Nuvykus po šito įvykio, kažkur po savaitės laiko, A. B. reikėjo pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Jis turėjo automobilio raktą ir kažkokį dokumentą iš policijos. Pasiėmė automobilį iš aikštelės. Paskui ji A. B. automobilį nuvarė meistrui, kad jis jį suremontuotų, ir tuo pačiu pasakė, kad automobilį parduos, nes jis jai nereikalingas, kadangi ji pati nemoka vairuoti. Automobilį remontavęs meistras papasakojo tokiai moteriai, vardu A., kad turi parduodamą automobilį. A. apžiūrėjo automobilį, jis jai patiko, ir ji norėjo jį nusipirkti. Paskambinusi telefonu į Regitrą, esančią Mažeikiuose, sužinojo, kad norint registruoti automobilio pirkimą–pardavimą, reikalingas savininkas, o pasakius automobilio valstybinius numerius, Regitros darbuotojas paaiškino, kad šito automobilio negali įregistruoti, kadangi jis yra areštuotas. Šią informaciją perdavė A., kad automobilis yra areštuotas, ir ji negali jo pirkti, tačiau A. jai atsakė, kad jai vis tiek reikia automobilio ir ji automobilį pirks. A. išsikvietė A. B., kuris paaiškino A., kad, kai jis atliks jam paskirtą arešto bausmę, tada nuims automobilio areštą. A. patikėjo A. B. ir jie pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Ji pati girdėjo visą A. B. ir A. pokalbį, bet nesuprato, kaip A. B. galės nuimti automobilio areštą atlikęs paras, jei ne jis jį uždėjo. Automobilį A. B. Astai pardavė už 1 500 eurų, o pardavimo sutartyje įrašė 700 eurų. A. už automobilį mokėjo per du kartus, pirma įmoka buvo 800 eurų, kurią A. B. gavęs iš A. atidavė jai, nes buvo skolingas už automobilio saugojimą, nuvežimą ir remontą. Likusią sumą A. sumokėjo pačiam A. B. tada, kai jie pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 49–51).

Iš 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą dėl A. B. atžvilgiu priimto teismo sprendimo nevykdymo (b. l. 1–4, 5–8).

Iš 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad A. B. apribota teisė disponuoti automobiliu „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W0L0ZCF3561070640, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (b. l. 39–40), 2020 m. gegužės 4 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą (b. l. 41–43, 44) ir 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu A. B. grąžintas automobilis „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai pasižadant automobilį saugoti tol, kol bus baigta nagrinėti byla teisme (b. l. 45–46).

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. B. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metams naudotis specialia teise (taip pat ir ją įgyti) vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (b. l. 9–11).

Iš 2020 m. gegužės 27 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. B. pardavė automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. už 700 Eur (b. l. 12).

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, pakeistas į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 310 Eur konfiskavimą (b. l. 34–36).

BK 246 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2020 m. gegužės 27 d. 15.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), pardavė A. K. jam priklausantį automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, t. y. būdamas supažindintas, kad dėl padaryto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-16496-20, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu yra laikinai apribotos jo nuosavybės teisės, ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą, ir tokiais veiksmais neteisėtai perleido (pardavė) turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. B. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 87–90).

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, paskirtą arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 57–62), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 63–65). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis niekur nedirba, nuo 2020 m. spalio 15 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 66, 67). Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. prokuroro prašomą ir BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį (terminą) nustatant mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis (BK 49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 84–86).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Taip pat prokuroras savo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo nauju nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti subendrintą 30 parų arešto bausmę, paliekant minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas ir iš dalies 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pakeistas baudžiamojo poveikio priemones.

BK 73 straipsnio 2 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė atlikta, o vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos, nesikeičia ir vykdomos atskirai, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas nebendrintinos su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama arešto bausme ir vykdytinos atskirai.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi (nustačius, kad A. B. jam perduotą saugoti automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleido kitam asmeniui) automobilio „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, kuris buvo taikytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo pakeistas į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 310 Eur, konfiskavimą, nutartis įsiteisėjusi. Šioje byloje nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių klausimas turėtų būti išspręstas, todėl teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti automobilio „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.