Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. R., 2019 m. balandžio 6 d., apie 13.48 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims vairavo kelių transporto priemonę – „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM0363 nustatytas 1.90 promilių girtumas

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad D. R. yra jo draugės R. R. brolio žmona. D. R. turi automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. jį pirkusi išsimokėtinai už automobilį moka įmokas. D. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš beveik metus buvo sugedusi jos automobilio sankaba. Automobilį atvarė iki jo, jis jį sutvarkė. Po remonto automobilis liko pas jį, D. R. neprašė, kad jis automobilį grąžintų jai, todėl retkarčiais jis pasiimdavo automobilį pavažiuoti savo reikalais. Automobilio dokumentai: registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, draudimo bei lizingo dokumentai buvo automobilyje. 2019 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose su draugu J. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Per dvi valandas išgėrė vieną 0,7 l. talpos butelį. Apie 17.00 val. J. išėjo. Panašiu laiku namo grįžo jo draugė R. R.. Pamačiusi, kad jis neblaivus, priekaištavo jam dėl gėrimo. Jie susipyko. Jis pasiėmė automobilio raktelius, įsėdo į D. R. automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Norėjo iš namų išvažiuoti į savo kaimą (duomenys neskelbtini). Niekas nematė ir nežinojo, kad jis neblaivus įsėdo į automobilį ir norėjo važiuoti, R. R. buvo savo kambaryje. Sėsdamas į automobilį jis viską suprato, jo manymu galėjo adekvačiai reaguoti į įvykius, galėjo vairuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, išvažiavus nuo asfalto dangos į žvyrkelį automobilis tapo nevaldomas, jis negalėjo jo suvaldyti ir nulėkė į griovį. Važiavo negreitai, kelias yra ruošiamas asfaltavimui, perkastas. Nulėkęs į griovį jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į šalia įvykio vietos esantį namą prašyti pagalbos. Kiek pamena jis kalbėjo su moterimis. Po maždaug 10 min. atvažiavo policijos ekipažas. Jis buvo patikrintas alkotesteriu. Kiek pamena, pirmą kartą nustatė 2,07, vėliau, po 15 minučių – 1,90 promilių girtumą. Automobilis buvo nugabentas į saugomą aikštelę, jį išsivežė policija. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą. Po Įvykio neranda savo vairuotojo pažymėjimo, jį laikydavo automobilyje „Toyota Avensis“ prie bėgių svirties (b. l. 71–72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytoja K. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 18-19 val., būdama namie, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kieme pamatė, kad nuo Kauno pusės dideliu greičiu važiavo sidabrinės spalvos automobilis. Automobilis vingiuodamas važinėjo po gatvę, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sankryžoje, įsukus į (duomenys neskelbtini) automobilį sumėtė, ties (duomenys neskelbtini) namu automobilis įlėkė į griovį. Automobiliu važiavo vienas vairuotojas. Išlipęs iš automobilio vairuotojas stipriai svirduliavo. Vyriškis atėjo iki jos kiemo, paprašė pagalbos ištraukti automobilį iš griovio. Buvo matyti, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Ji jam padėti atsisakė. Pasakė vyrui V. B., kad kviestų policiją. Jis iškvietė policiją. Iki atvažiavo policija, vairuotojas prašyti pagalbos buvo nuėjęs iki jų kaimyno R. K.. Pamatęs atvažiuojantį policijos ekipažą vairuotojas atėjo iki jos kiemo ir po malkomis numetė automobilio raktelius. Atėjus policininkui ji pasakė, kad vairuotojas išmetė automobilio raktelius. Policininkas paėmė raktelius, su vairuotoju nuėjo iki tarnybinio automobilio. Po įvykio ji nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholinius gėrimus. (b. l. 43–45)

Liudytojas R. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., vakare apie 18–19 val., jis būdamas namo kieme, tvarkėsi. Į jo kiemą atėjo nepažįstamas vyriškis. Vyriškis prašė jo pagalbos ištraukti iš griovio jo automobilį „Toyota Avensis“. Automobilis buvo ties (duomenys neskelbtini) namo tvora pakibęs ant griovio. Einant link automobilio atėjęs vyriškis jam aiškino, kad jam važiuojant automobiliu jį sumėtė. Bendraudamas su vyriškiu jis pajautė, kad šis yra stipriai neblaivus. Jis tada jam pasakė, kad girtam vairuotojui jokios pagalbos nesuteiks. Vyriškis automobiliu važiavo vienas. Vyriškis paprašė jo paskambinti ir pranešti apie įvykį jo giminaičiui, padiktavo numerį. Atvažiavo policija. Jis priėjo prie policijos ekipažo, pasakė, kad tuoj atvažiuos jo giminaičiai. Įvykio nematė, vyriškį matė pirmą kartą (b. l. 47–49).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM0363, patikrinimo Nr. 5185, 2019 m. balandžio 6 d., 19.09 val., R. R. nustatytas 1.90 promilių girtumas (b. l. 21–24).

2019 m. balandžio 6 d., apžiūrėta įvykio vietas (duomenys neskelbtini), Kauno r., taip pat apžiūrėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota (b. l. 8–9, 11–19).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones, matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas D. R. (b. l. 30).

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, 2001 m. laidos, kaina Lietuvoje - 1560 eurų (b. l. 40).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. balandžio 6 d., apie 13.48 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir D. R. valdomą automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM0363 nustatytas 1.90 promilių girtumas.

R. R. kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje griovyje rastas automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje R. R. alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM-00363“, 18.52 val., nustatytas 2,07 promilės girtumas, o 19.09 val., nustatytas 1,90 promilės girtumas, liudytojų K. K. bei R. K. parodymais, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. R. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis R. R. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir gyvenvietėje nuvažiavo gana ilgą atstumą nuo (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek mieste, tiek gyvenvietėje, kol (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesuvaldęs automobilio patyrė eismo įvykį, įvažiavo į griovį, ir jam alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM-00363“ nustatytas 1,90 promilės girtumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, automobiliu nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą. Kaltinamojo R. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 79–81).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 56–57), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59), nedirba (b. l. 55), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nekonsultuotas (b. l. 61), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 64).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikytinas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, yra pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 54 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti R. R. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti R. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, jam nustatytinas ilgesnis – 12 (dvylikos) mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,90 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis (b. l. 51–53), o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis R. R. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį dėl veikų, padarytų 2007 m. birželio 24 d., o taip pat 2008 m. lapkričio 15 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. A-6370-199/2008), tai yra dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam, o pastaruoju atveju dar ir neturint teisės vairuoti, kai jam nustatytas 2,30 promilių girtumas. Be to, kaip nurodė liudytoja K. K., vairuotojas išmetė automobilio raktelius po malkomis ir juos ten rado patys pareigūnai, pažymėtina ir tai, kad R. R. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir nenurodė kur jis gali būti. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Tai yra svarbios aplinkybės teismui sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, ir jos sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant artimą maksimaliam – 4 (ketverių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. balandžio 9 d. (b. l. 62).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1560,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė R. R., buvo įvykdytas vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytoja yra D. R. (b. l. 30). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo D. R. bendrovės vardu atsiimti aukščiau nurodytą automobilį ir sutinka, kad D. R. toliau naudotųsi minėta transporto priemone, ją saugotų (b. l. 35), automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas savininkės sūnui T. R. (b. l. 37–38, 39). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui ir/ar valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis 2.0 D4D“, 1999–2003 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1560,00 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt) eurų (b. l. 40). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 1560,00 eurų, kaltinamojo finansines galimybes. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad 1560,00 eurų suma yra proporcinga ir adekvati, atitinka konfiskuotino turto vertę, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir yra toks pats, koks nustatomas terminas ir baudai sumokėti.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 MGL (2 700,00 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. paskirti 36 MGL (1 800,00 eurų ) baudą.

Įpareigoti R. R. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. balandžio 9 d. (b. l. 75–76), apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš R. R. išieškoti konfiskuotino turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) SB153DBN00E056299, vertę atitinančią pinigų sumą, tai yra 1560,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt) eurų.

R. R. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1560,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.