Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.T. (T.T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės Alytaus PN veiksmais, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 118 str. 1 d. nustato, kad jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus PN 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 8-5496 informavo Kalėjimų departamentą, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. atsisakė valgyti įstaigos virtuvėje pagaminto maisto dėl administracijos veiksmų. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad nuteistajam buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti (b.l. 11). Dėl to pareiškėjo argumentai, jog Alytaus PN neinformavo Kalėjimų departamento prie jo paskelbtą bado akciją ir nereagavo į pareiškėjo paskelbtą bado streiką, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, jog nebuvo išsiųsti jo laiškai, adresuoti „Lietuvos rytui“ ir „Vakaro žinioms“. Minėtus pareiškėjo argumentus paneigia pareiškėjo susirašinėjimo apskaitos kortelė (b.l. 38-42), iš kurios matyti, kad pareiškėjo laiškai, adresuoti „Lietuvos rytui“ ir „Vakaro žinioms“ buvo išsiųsti 2017 m. gegužės 19 d..

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant tinamos medicininės priežiūros bado akcijos metu.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) XLIII skyriuje nustatyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiškus apie badavimą. Taisyklių 266 p. nustato, kad Pataisos įstaigos administracija per 3 dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (43 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pagal Taisyklių 268 p. ilgiau kaip 3 dienas badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas bado akciją paskelbė 2017 m. gegužės 22 d. rytą (b.l. 50, 51), tuo tarpu Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistai pareiškėją apžiūrėjo tik 2017 m. gegužės 26 d. (b.l. 12, 44) - penktąją pareiškėjo badavimo dieną. Be to, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui badaujant ilgiau kaip 3 dienas, jis kasdien buvo apžiūrėtas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto. Taigi, pareiškėjui paskelbus bado akciją, pastarasis per 3 dienas nuo badavimo pradžios nebuvo nusiųstas pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, kaip numatyta Taisyklių 266 p., taip pat Alytaus PN administracija neįvykdė ir Taisyklių 268 p. nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl kasdienės apžiūros pareiškėjui badaujant ilgiau kaip 3 dienas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Alytaus PN, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodami į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose atitinkamų veiksmų (per tris dienas nusiųsti pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, kasdienė badautojo apžiūra), pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu - t. y. šiuo atveju Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenų negalima spręsti, jog dėl Taisyklių 266 ir 268 p. nesilaikymo pareiškėjui buvo padaryta reali, negrįžtama žala sveikatai. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 26 d. buvo apžiūrėtas gydytojo, jam buvo paskirti medikamentai (b.l. 12). Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas vartoja narkotikus, reikalauja raminančių vaistų, kurių jam skirti nėra indikacijų, konfliktuoja, žalojasi (b.l. 44). Medicininiuose dokumentuose neužfiksuota konkrečių su pareiškėjo badavimu susijusių pareiškėjo nusiskundimų sveikatos būkle. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Taisyklių 266 ir 268 p. pažeidimai, darytina išvada, jog tinkamas Alytaus PN administracijos neveikimas, gavus pareiškėjo pranešimą dėl badavimo, galėjo pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 str. 4 p. nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 p. nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista T.T. (T.T.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo T.T. (T.T.) reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.