Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2018 m. lapkričio 3 d. apie 19⁴⁵ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą pastūmė savo sutuoktinę G. G. ir ji griūdama trenkėsi į lovos kampą, po to koridoriuje prie laukinių durų, norėdamas išeiti, antrą kartą pastūmė nukentėjusiąją ir ji virsdama atsitrenkė į durų staktą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai G. G. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, krūtinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną pas draugą gėrė. Namo grįžo neblaivus. Namuose buvo uošvė ir sutuoktinė. Žodis po žodžio susiginčijo su sutuoktine ir du kartus ją pastūmė, galėjo padaryti sužalojimus. Nežino, dėl ko susiginčijo. Norėjo atimti iš jos telefoną. Pastūmė sutuoktinę miegamajame ir ji nugriuvo, atsitrenkė į lovą, į lovos bortelį. Paskui ėjo lauk. Sutuoktinė norėjo paimti telefoną ir prie lauko durų pastūmė jį (kaltinamąjį). Koridoriuje prie laukinių durų, norėdamas išeiti, jis dar kartą pastūmė sutuoktinę. Ji atsitrenkė į durų staktą. Nematė, ar pastūmus antrą kartą sutuoktinė nugriuvo. Negirdėjo, ar ji ką nors sakė. Nežino, ar uošvė matė, kas vyko. Buvo išgėręs ir nelabai pamena aplinkybes. Paskui jis išėjo pas seserį. Netrukus atvyko policija ir jį sulaikė. Prieš teismo posėdį susitiko su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, jie susitaikė. Atsiprašė nukentėjusiosios ir teismo posėdyje. Kaltinamojo manymu, šis įvykis nepaveiks jų su sutuoktine tarpusavio santykių. Yra įsitikinęs, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 74, 82-83), kad įvykio metu buvo išgėręs, todėl galbūt netiksliai prisimena aplinkybes. Konflikto metu tikrai vieną kartą pastūmė sutuoktinę, ji nugriuvo. Sutuoktinė galėjo atsitrenkti į lovos kampą bei susitrenkti krūtinę. Kiek prisimena, pastūmė ją ir antrą kartą. Nematė to momento, kai ji atsitrenkė į durų staktą, nes pastūmęs išėjo į lauką. Neneigia, kad sutuoktinė galėjo atsitrenkti į durų staktą, kad jis galėjo padaryti sužalojimus, nurodytus pranešime apie įtarimą. Gailisi. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Atsiprašys sutuoktinės.

Nukentėjusioji G. G. patvirtino, kad kaltinamasis prieš teismo posėdį jos atsiprašė, atsiprašymas jai atrodo nuoširdus, atsiprašymą priėmė. Tikisi, kad sutuoktinis daugiau nebenusikals, nes mato, kaip jis jaudinasi, išgyvena.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė išsamius paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. G. parodė (b. l. 6, 40, 45-46), kad 2018 m. lapkričio 3 d. apie 19 val. į namus (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus sutuoktinis V. G. ir be priežasties ėmė žodžiais prie jos kibti. Nenorėdama konfliktuoti, nuėjo į vaikų kambarį ir atsigulė. Manė, kad sutuoktinis nurims. Tačiau apie 19⁴⁵ val. V. G. atėjo į vaikų kambarį. Ji tuo metu rankose turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną. Sutuoktinis ją užgulė ir atėmė telefoną. Ji norėjo atsiimti telefoną, todėl jis stipriai ją pastūmė. Griūdama kaire ranka atsitrenkė į vaikų kambario durų staktą. Patyrė fizinį skausmą. Tuomet sutuoktinis išėjo iš kambario, metė jos telefoną į sieną ir jį sudaužė. Į jų konfliktą įsikišo jos motina B. G.. Sutuoktinis, išbėgdamas iš namų, taip pat pastūmė ir uošvę. Motina jai vėliau sakė, kad fizinio skausmo nepatyrė ir nebuvo sužalota. Papildomai parodė, kad konflikto metu sutuoktinis ją pastūmė du kartus. Po pirmo pastūmimo ji griuvo ir trenkėsi krūtine į lovos kampą. Po to atsistojo ir norėjo išeiti iš vaikų kambario. Prieš išeidama norėjo pasiimti iš sutuoktinio telefoną, tačiau jis telefono nedavė ir pastūmė ją antrą kartą, ji griuvo ir atsitrenkė į durų staktą.

Specialisto 2018 m. lapkričio 5 d. išvadoje Nr. G 1500/2018(04) teigiama (b. l. 53), kad G. G. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, krūtinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios papildomai nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti atsitrenkiant į sužalojimų padarymo mechanizme nurodytus daiktus. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros 2018 m. lapkričio 4 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 13-19).

Šiaulių apskrities VPK vyriausiasis patrulis D. M. 2018 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 26-27) nurodė, kad G. G. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje G. G. paaiškino, kad po žodinio konflikto neblaivus sutuoktinis V. G. ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į durų staktą ir susitrenkė kairę ranką. V. G. sulaikytas, jam nustatytas vidutinis - 1,87 promilių – girtumo laipsnis. G. G. blaivi. Įvykio vietoje yra sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinimas papildomas aplinkybe, kad kaltinamasis nukentėjusiąją antrą kartą pastūmė koridoriuje prie laukinių durų, norėdamas išeiti.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, vidutinio amžiaus (49 m.), dirba (b. l. 91-92, 96). Nuo 2017 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą (taip pat dėl smulkaus tvarkos pažeidimo baustas 2018 m. spalio 20 d., tačiau nutarimas nuosprendžio priėmimo dieną neįsiteisėjęs) (b. l. 94-95). Anksčiau buvo baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalis (visi pažeidimai padaryti esant neblaiviam). Neteistas. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-900/2012 BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį padarymą (b. l. 93, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji 2018 m. lapkričio 7 d. pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 108). Nukentėjusioji prašo antrą kartą taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės bei jo atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismo posėdyje gailėjosi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, tik norėtų, kad šis mažiau vartotų alkoholį (b. l. 108). Kaltinamasis neteistas. Prieš 6 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiaisiais – sutuoktine G. G. ir vyriausiuoju sūnumi S. G.. Abiems atvejais (2012 ir 2018 m.) kaltinamasis padarė nukentėjusiesiems sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmu atveju kaltinamasis rankoje turėjo peilį (ir grasino papjauti), antru atveju įrankių, priemonių nenaudojo. Abiem atvejais nusikaltimus kaltinamasis padarė neblaivus: pirmu atveju nustatytas sunkus – 2,70 promilių - girtumo laipsnis, antru atveju nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Galima manyti, jog aptariamoje byloje buvęs mažesnis kaltinamojo girtumo laipsnis iš dalies lėmė švelnesnes pasekmes, mažesnį nusikalstamų veikų (smurtinių veiksmų) skaičių ir nukentėjusiųjų skaičių (namuose buvusi uošvė netapo nusikaltimo auka). Kitaip negu kaltinamasis, teismas nėra taip optimistiškai nusiteikęs dėl kaltinamojo nusikaltimo recidyvo, tačiau parodo jam atsargų pasitikėjimą ir antrą kartą atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Kaip ir praėjusį kartą, taip ir dabar kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį padarymą, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Išaiškinti V. G., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja yra sąlyginis. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.