Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Swedbank, AB, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė E. B. 2015-10-29 pareiškė priešieškinį ieškovui V. P. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė teismo prašo priteisti iš ieškovo 19 000 Eur dydžio sumą nepilnamečiui sūnui J. P. išlaikyti iki vaiko pilnametystės; atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 470/1070 žemės sklypo, butą, du sandėlius, neįrengtą pastogę pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o ieškovui iš atsakovės priteisti 27 050 Eur piniginę kompensaciją; įskaityti 19 000 Eur išlaikymo sumą į ieškovui iš atsakovės priteistą 27 050 Eur kompensaciją ir laikyti, kad ieškovas savo išlaikymo prievolę visiškai įvykdė, bei atlikus įskaitymą, priteisti ieškovui iš atsakovės 8 050 Eur kompensaciją, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra turtinis reikalavimas ir dėl to teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Su šia skundo nuostata galima sutikti. LR CPK 80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio dydis yra nustatytas LR CPK 80 str. 1 d. ir priklauso nuo pareikštų reikalavimų pobūdžio. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė teismo prašo atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 470/1070 žemės sklypo, butą, du sandėlius, neįrengtą pastogę pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o ieškovui iš atsakovės priteisti 27 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, tai yra šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo LR CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas ne tik natūra, bet ir kitais būdais, iš jų ir sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkančią nuosavybės teisės dalį (LR CK 4.80 str. 2 d.). Dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo yra atsakovės pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Teismas pažymi, jog reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjamu atveju nekeičia atsakovės pareikšto reikalavimo esmės ir nėra pagrindas atsakovės priešieškinio reikalavimą vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturinio pobūdžio reikalavimas, už kurį turi būti mokamas LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio žyminis mokestis. Byloje nustatyta, kad atsakovė už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartyje nustatytą įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovei terminą primokėti 578 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino LR CPK nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį ir priešieškinio trūkumų šalinimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės E. B. priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.