Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., A. B., E. B., A. B., A. Č., A. J., L. K., A. M., A. K., E. K., J. K., G. M., R. M., A. M., E. M., L. M., A. P., J. S., P. S., I. S., M. S., A. V., B. V. ir V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apylinkės teismui dėl neišmokėto atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymas 6 str. 1 d. nustato teisę už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai 2010-2013 metais pagal teismo pirmininko įsakymus ir patvirtintus grafikus budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą nebuvo išmokėtos. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, pagal to paties straipsnio 4 dalį numatoma, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 5 dalis numato, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo kodekso 193 straipsnis numato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodeksas nenumato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios numato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. Darbo kodekso 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai priklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką. Kadangi pareiškėjai dirbo pagal grafiką, jiems turi būti taikoma Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis, pagal kurią už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai R. M. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2010-09-04, 2010-10-02, 2010-11-06, 2010-12-11, 2011-02-16, 2011-04-16, 2011-05-21, 2011-06-18, 2011-08-06, 2011-09-17, 2011-10-29, 2011-12-03, 2012-01-28, 2012-03-03, 2012-06-16, 2012-09-08, 2012-09-22, 2012-11-24, 2012-12-08, 2013-05-18, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 10 099,26 Lt (2 924,95 Eur).

Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja R. M. toliau nurodytas švenčių dienas budėjo darbe pagal nustatytą grafiką: 2011-12-24, 2012-05-01. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 1 359,48 Lt (393,73 Eur).

Pareiškėjai A. M. budint darbe 2011-10-01, 2012-06-23, 2012-11-24, kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 599 Lt (463,10 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-08-21, 2010-12-04, 2011-02-05 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 780,86 Lt (226,15 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja A. M. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos L. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2013-06-29. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai L. M., už budėjimą poilsio dieną darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 360,64 Lt (104,45 Eur). 2011 m. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja L. M. taip pat budėjo 2011-03-12, 2011-04-30 dienomis. Kadangi darbo apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, kad pareiškėja pastarąsias dvi dienas budėjo darbe, laikytina, kad šias dienas pareiškėja budėjo namuose, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai L. M. apskaičiuotinas darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 402,57 Lt (116,59 Eur).

Pareiškėjui A. P. budint darbe 2011-11-26, 2012-03-17, 2012-12-22, 2013-02-16, 2013-06-01 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 763,05 Lt (800,23 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2011-05-21, 2011-08-14 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 535,85 Lt (155,19 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. P. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.

Teismas konstatuoja, kad A. P. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-05-21 iki 2013-06-01 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 666,95 Lt (1 062,02 Eur), todėl pareiškėjas A. P. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos J. S. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2011-12-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai J. S., už budėjimą poilsio dieną darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 339,06 Lt (98,2 Eur).

Pareiškėjai J. S. budint darbe 2011-09-17, 2012-05-12, 2012-09-22, 2013-06-08 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 051,36 Lt (594,11 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2011-05-14 poilsio dieną. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šią dieną budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 254,3 Lt (73,65 Eur).

Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja J. S. 2012-12-24 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 699,6 Lt (202,62 Eur).

Teismas konstatuoja, kad J. S. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-05-14 iki 2013-06-08 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 344,32 Lt (968,58 Eur), todėl pareiškėja J. S. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo P. S. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjui P. S. budint darbe 2011-11-19, 2012-03-10, 2012-08-25, 2012-11-10 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui P. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 205,69 Lt (638,81 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2010-09-25, 2010-12-18, 2011-04-02, 2011-08-27 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 1 078,94 Lt (73,65 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas P. S. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.

Teismas konstatuoja, kad P. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-25 iki 2012-11-10 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 284,63 Lt (951,29 Eur), todėl pareiškėjas P. S. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos I. S. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjai I. S. budint darbe 2011-10-22, 2012-02-25, 2012-06-30, 2012-12-08, 2013-04-27 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai I. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 760,41 Lt (799,47 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2011-04-23, 2011-07-16 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 545,38 Lt (157,95 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja I. S. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.

Teismas konstatuoja, kad I. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-04-23 iki 2013-04-27 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 305,79 Lt (957,42 Eur), todėl pareiškėja I. S. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo M. S. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2012-02-18, 2012-06-30, 2012-12-29, 2013-05-11. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui M. S., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 1 327,79 Lt (384,55 Eur).

Pareiškėjui M. S. budint darbe 2012-03-24, 2012-04-28, 2012-05-19, 2013-07-14, 2012-08-11, 2012-08-25 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui M. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 983,95 Lt (864,21 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas M. S. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui M. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2012-02-18 iki 2013-05-11 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 4 311,74 Lt (1 248,77 Eur), todėl pareiškėjas M. S. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. V. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2012-05-05, 2012-11-03. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui A. V., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 736,1 Lt (213,19 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. V. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 val. per savaitę darbo laiko trukmės, kai pareiškėjas budėjo 2011-08-20. Kadangi darbo apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, kad pareiškėjas A. V. šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad šią dieną pareiškėjas budėjo namuose, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjui A. V. apskaičiuotinas darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 183,16 Lt (53,04 Eur).

Pareiškėjui A. V. budint darbe 2012-02-11, 2012-08-11, 2013-06-23 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui A. V. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 658,87 Lt (480,44 Eur). 2010–2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2010-10-31, 2011-05-07 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 488,21 Lt (141,39 Eur).

Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas A. V. 2013-03-11 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 739,62 Lt (214,21 Eur).

Teismas konstatuoja, kad A. V. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-10-31 iki 2013-06-23 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 805,96 Lt (1 102,28 Eur), todėl pareiškėjas A. V. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo B. V. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjui B. V. budint darbe 2012-04-21, 2012-09-01, 2012-12-15, 2013-05-25 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui B. V. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 936,89 Lt (560,96 Eur).

Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas B. V. 2011-12-24 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 641,8 Lt (185,88 Eur).

Teismas konstatuoja, kad B. V. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-12-24 iki 2013-05-25 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 578,69 Lt (746,84 Eur), todėl pareiškėjas B. V. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.

Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos V. Ž. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2011-06-25, 2011-07-09, 2011-09-03, 2011-12-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai V. Ž., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 1 596,2 Lt (462,29 Eur).

Pareiškėjai V. Ž. budint darbe 2010-09-18, 2010-10-16, 2010-11-13, 2010-12-18, 2011-01-22, 2011-03-19, 2011-04-23, 2011-05-28, 2011-07-30, 2011-10-01, 2011-10-15, 2012-02-04, 2012-03-18, 2012-05-26, 2012-06-23, 2012-07-08, 2012-07-28, 2012-09-29, 2012-12-15, 2013-06-15 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai V. Ž. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 11 730,86 Lt (3 397,49 Eur).

Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja V. Ž. 2011-12-26, 2012-04-09, 2012-07-06, 2012-12-26 budėjo šventines dienas darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų, iš viso – 3 083,26 Lt (892,97 Eur).

Teismas konstatuoja, kad V. Ž. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-18 iki 2013-06-15 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 16 410,32 Lt (4 752,76 Eur), todėl pareiškėja V. Ž. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, jog išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, be kita ko tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjams neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiais nuo 2010 m. iki 2013 m. liepos 1 d. priteistinos toliau nurodytos darbo užmokesčio sumos: R. A. – 16 518,66 Lt (4 784,13 Eur), A. B. – 2 317,03 Lt (671,06 Eur), E. B. – 14 076,12 Lt (4 076,73 Eur), A. B. – 5 960,38 Lt (1 726,25 Eur), A. Č. – 3 056,04 Lt (885,09 Eur), A. J. – 3 678,88 Lt (1 065,48 Eur), L. K. – 1 895,81 Lt (549,06 Eur), A. M. – 3 804,7 Lt (1 101,92 Eur), A. K. – 4 297,65 Lt (1 244,69 Eur), E. K. – 3 040,3 Lt (880,53 Eur), J. K. – 2 195,47 Lt (635,85 Eur), G. M. – 3 053,16 Lt (884,26 Eur), R. M. – 12 789,36 Lt (3 704,05 Eur), A. M. – 2 553,93 Lt (739,67 Eur), E. M. – 540,96 Lt (156,67 Eur), L. M. – 2 568,58 Lt (743,91 Eur), A. P. – 3 666,95 Lt (1 062,02 Eur), J. S. – 3 344,32 Lt (968,58 Eur), P. S. – 3 284,63 Lt (951,29 Eur), I. S. – 3 305,79 Lt (957,42 Eur), M. S. – 4 311,74 Lt (1 248,77 Eur), A. V. – 3 805,96 Lt (1 102,28 Eur), B. V. – 2 578,69 Lt (746,84 Eur), V. Ž. – 16 410,32 Lt (4 752,76 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendė:

pareiškėjų R. A., A. B., E. B., A. B., A. Č., A. J., L. K., A. M., A. K., E. K., J. K., G. M., R. M., A. M., E. M., L. M., A. P., J. S., P. S., I. S., M. S., A. V., B. V. ir V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nurodytas darbo užmokesčio sumas už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis: R. A. – 4 784,13 € (keturi tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 13 ct), A. B. – 671,06 € (šeši šimtai septyniasdešimt vienas euras 06 ct), E. B. – 4 076,73 € (keturi tūkstančiai septyniasdešimt šeši eurai 73 ct), A. B. – 1 726,25 € (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 25 ct), A. Č. – 885,09 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 09 ct), A. J. – 1 065,48 € (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki eurai 48 ct), L. K. – 549,06 € (penki šimtai keturiasdešimt devyni eurai 06 ct), A. M. – 1 101,92 € (vienas tūkstantis vienas šimtas vienas euras 92 ct), A. K. – 1 244,69 € (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 69 ct), E. K. – 880,53 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt eurų 53 ct), J. K. – 635,85€ (šeši šimtai trisdešimt penki eurai 85 ct), G. M. – 884,26 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 26 ct), R. M. – 3 704,05 € (trys tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai 05 ct), A. M. – 739,67 € (septyni šimtai trisdešimt devyni eurai 67 ct), E. M. – 156,67 € (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai 67 ct), L. M. – 743,91 € (septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 91 ct), A. P. – 1 062,02 € (vienas tūkstantis šešiasdešimt du eurai 02 ct), J. S. – 968,58 € (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 58 ct), P. S. – 951,29 € (devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 29 ct), I. S. – 957,42 € (devyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai 42 ct), M. S. – 1 248,77 € (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 77 ct), A. V. – 1 102,28 € (vienas tūkstantis vienas šimtas du eurai 28 ct), B. V. – 746,84 € (septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai 84 ct), V. Ž. – 4 752,76 € (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du eurai 76 ct).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.