- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- eI-2933-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03448-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. A., A. B., E. B., A. Č., A. J., L. K., A. M., A. K., E. K., J. K., G. M., R. M., E. M., L. M., A. P., J. S., P. S., I. S., M. S., A. V., B. V., V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apylinkės teismui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., A. B., E. B., A. B., A. Č., A. J., L. K., A. M., A. K., E. K., J. K., G. M., R. M., A. M., E. M., L. M., A. P., J. S., P. S., I. S., M. S., A. V., B. V. ir V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apylinkės teismui dėl neišmokėto atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai, Šiaulių apylinkės teismo teisėjai, 2013-09-02 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį patikslino 2014-01-17, prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, priteisti nesumokėtą atlyginimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis: A. M. 4 910,58 Lt (1 422,20 €) nuo 2010-08-21 iki 2013-07-01? L. M. 5531,74 Lt (1 602,10 €) nuo 2010-10-23 iki 2013-07-01? V. Ž. 22 711,06 Lt (6 577,58 €) nuo 2010-08-10 iki 2013-07-01? R. A. 22 364,17 Lt (6 477,11 €) nuo 2010-08-21 iki 2013-07-01? A. K. 6 999,15 Lt (2 027,09 €) nuo 2010-08-14 iki 2013-07-01; A. V. 6 458,17 Lt (1 870,42 €) nuo 2010-10-31 iki 2013-07-01? E. M. 721,29 Lt (208,90 €) nuo 2013-02-09 iki 2013-07-01? J. S. 4 790,99 Lt (1 387,57 €) nuo 2011-05-14 iki 2013-07-01? A. M. 6 513,46 Lt (1 886,43 €) nuo 2010-10-16 iki 2013-07-01? R. M. 17 486,37 Lt (5 064,40 €) nuo 2010-09-04 iki 2013-07-01? A. J. 6 458,70 Lt (1 870,57 €) nuo 2010-09-18 iki 2013-07-01? A. P. 5 849,08 Lt (1 694,01 €) nuo 2011-05-21 iki 2013-07-01? E. B. 19 207,10 Lt (5562,76 €) nuo 2010-08-28 iki 2013-07-01? E. K. 6 436,93 Lt (1 864,26 €) nuo 2010-08-28 iki 2013-07-01? G. M. 5 012,09 Lt (1451,60 €) nuo 2010-09-11 iki 2013-07-01? I. S. 5 134,90 Lt (1 487,17 €) už laikotarpį nuo 2011-04-23 iki 2013-07-01? A. B. 3 945,08 Lt (1 142,57 €) už laikotarpį nuo 2011-07-02 iki 2013-07-01? B. V. 3 224,29 Lt (933,82 €) už laikotarpį nuo 2011-12-24 iki 2013-07-01? J. K. 2 707,28 Lt (784,08 €) už laikotarpį nuo 2011-12-26 iki 2013-07-01? L. K. 2 527,74 Lt (732,08 €) už laikotarpį nuo 2012-04-07 iki 2013-07-01? A. B. 8 376,99 Lt (2 426,14 €) už laikotarpį nuo 2011-11-19 iki 2013-07-01? A. Č. 5 038,71 Lt (1 459,31 €) už laikotarpį nuo 2012-04-09 iki 2013-07-01? M. S. 6 634,19 Lt (1 921,39 €) už laikotarpį nuo 2012-02-18 iki 2013-07-01? P. S. 7 951,32 Lt (2 302,86 €) už laikotarpį nuo 2010-02-04 iki 2013-02-04.
Nurodė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymas 6 str. 1 d. nustato teisę už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai 2010-2013 metais pagal teismo pirmininko įsakymus ir patvirtintus grafikus budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą nebuvo išmokėtos. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, pagal to paties straipsnio 4 dalį numatoma, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 5 dalis numato, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo kodekso 193 straipsnis numato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodeksas nenumato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios numato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. Darbo kodekso 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai priklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką. Kadangi pareiškėjai dirbo pagal grafiką, jiems turi būti taikoma Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis, pagal kurią už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė sutinkanti, kad teisinio reguliavimo spraga dėl teisingo apmokėjimo užpildytina Darbo kodekso nuostatomis, tačiau pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime aiškiai nurodė papildomas sąlygas, kurioms egzistuojant galima būtų tenkinti pareiškėjų skundą. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pasisakė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Be to, iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tam tikros teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, kad atlyginti už budėjimus galima tik tuo atveju, jeigu būtų atliekamos konkrečios įstatymuose numatytos funkcijos: būtų sprendžiami suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai ir kt. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog tuo laiku pareiškėjai vykdė realias funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad teisėjų atlyginimai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šiaulių apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Sumokėti jiems už 2010-2013 m. dirbtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra galimybės, nes teismui skirti asignavimai buvo ir šiuo metu yra nepakankami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjams, kurie ginčo laikotarpiu buvo Šiaulių apylinkės teismo teisėjai, neišmokėtos kompensacijos už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis įvairiais laikotarpiais nuo 2010 m. iki 2013 m. liepos 1 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai įvairiais laikotarpiais 2010-2013 budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, tačiau už atliktą darbą pareiškėjams nebuvo kompensuota.
Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas (1 straipsnis), kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); šio straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (2 d.).
Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.
Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka.
Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose, todėl nagrinėjamu atveju teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (ABTĮ 4 str. 6 d.).
Kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 str. 2 d., t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 str. 2 d., tuo tarpu skaičiuojant kompensaciją už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis. Reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius DK 155 str. 2 d. yra nustatyta, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. DK 155 str. 3 d. nurodo, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės, kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 str., pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau, kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškinta, jog teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė. Nustačius, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.
Apibendrinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjams už budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršyta Darbo kodekso 144 str. 1 d. nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Tomis savaitėmis, kaip budint pagal grafiką poilsio dienomis nebuvo viršyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Už budėjimą švenčių dienomis turėjo būti atlyginama vadovaujantis Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatomis. Apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, atsižvelgtina į tai, ar budėjimas vyko namuose ar darbe, nes pagal DK 155 str. 2 d. budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sujungti visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis priteisimo, teismas atskirai nustatys kiekvienam teisėjui priteistiną darbo užmokesčio sumą.
Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams už budėjimą 2010–2013 metais pagal grafiką poilsio dienomis buvo kompensuota kitais būdais (suteikiant papildomą poilsio laiką ar jį pridedant prie atostogų ir išmokant vidutinį darbo), o pareiškėjams prašant priteisti už ginčui aktualius budėjimo laikotarpius pinigines sumas, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, šiuo atveju pareiškėjams kompensacija priteistina pinigais.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos R. A. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe šiomis poilsio dienomis – 2011-01-29, 2012-09-01, 2012-10-27, 2012-07-07. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai R. A., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 1 591,62 Lt (460,97 Eur).
Pareiškėjai R. A. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2010-08-21, 2010-09-11, 2010-10-23, 2010-10-31, 2010-11-20, 2011-02-13, 2011-02-26, 2011-03-26, 2011-05-14, 2011-06-11, 2011-07-23, 2011-08-13, 2011-09-24, 2011-10-22, 2011-11-12, 2012-01-21, 2012-02-25, 2012-03-31, 2012-04-21, 2012-05-12, 2012-10-13, 2012-11-10, 2012-12-22, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 12 761,88 Lt (3 696,1 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja R. A. toliau nurodytomis švenčių dienomis budėjo darbe pagal nustatytą grafiką: 2010-12-25, 2011-08-15, 2013-07-06. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų, iš viso – 2 165,16 Lt (627,07 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai R. A. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-08-21 iki 2013-07-06 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 16 518,66 Lt (4 784,13 Eur), todėl pareiškėja R. A. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. B. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2011-12-10. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui A. B., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 320,9 Lt (92,94 Eur).
Pareiškėjui A. B. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2012-07-21, 2013-03-31, 2013-04-13, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 514,78 Lt (438,71 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad pareiškėjas A. B. taip pat budėjo 2011-07-02 dieną. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šią dieną budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 160,45 Lt (46,47 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas A. B. 2011-04-25 švenčių dieną budėjo pagal nustatytą grafiką. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, kad pareiškėjas šią dieną budėjo darbe, daroma išvada, kad pareiškėjas šią dieną budėjo namuose. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis darbo laikas dalinamas iš dviejų, gautą valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 2, iš viso – 320,9 Lt (92,94 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad A. B. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-07-02 iki 2013-04-13 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 317,03 Lt (671,06 Eur), todėl pareiškėjas A. B. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo E. B. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2011-02-05, 2011-06-04, 2011-08-27, 2011-10-31, 2011-11-26, 2012-05-05. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui E. B., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 1 981,45 Lt (573,87 Eur).
Pareiškėjui E. B. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2010-08-28, 2010-09-25, 2010-10-30, 2010-11-27, 2011-03-05, 2011-04-02, 2011-05-07, 2011-07-02, 2011-09-10, 2011-10-08, 2012-01-14, 2012-04-07, 2012-06-09, 2012-07-21, 2012-09-15, 2012-10-20, 2012-11-17, 2013-02-23, 2013-07-13 buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 9 448,55 Lt (2 736,49 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas E. B. toliau nurodytas švenčių dienas budėjo darbe pagal nustatytą grafiką: 2011-01-01, 2011-06-24, 2012-02-16, 2012-12-24. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 2 646,12 Lt (766,37 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad E. B. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-08-28 iki 2013-07-13 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 14 076,12 Lt (4 076,73 Eur), todėl pareiškėjas E. B. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos A. B. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2012-04-14, 2012-08-18. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai A. B., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 644,86 Lt (186, 76 Eur).
Pareiškėjai A. B. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2011-11-19, 2011-12-10, 2011-12-17, 2012-01-07, 2012-02-11, 2012-03-10, 2012-06-02, 2012-08-04, 2012-10-06, 2012-12-01, 2013-03-09 buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 5 315,52 Lt (1 539,48 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja A. B. būtų budėjusi darbe švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai A. B. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-11-19 iki 2013-03-09 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 5 960,38 Lt (1 726,25 Eur), todėl pareiškėja A. B. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjai A. Č. budint darbe poilsio dienomis, t. y. 2012-08-04, 2013-03-02, 2013-07-27, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 620,32 Lt (469,28 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja A. Č. toliau nurodytas švenčių dienas budėjo darbe pagal nustatytą grafiką: 2012-04-09, 2012-12-26. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 1 435,72 Lt (415,81 Eur).
Teismas konstatuoja, kad A. Č. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2012-04-09 iki 2013-07-27 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 056,04 Lt (885,09 Eur), todėl pareiškėja A. Č. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos A. J. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2013-01-26 dieną. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai A. J., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 369,81 Lt (107,1 Eur).
Pareiškėjai A. J. budint darbe 2011-11-12, 2012-03-03, 2013-06-16, 2012-10-13 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 151,03 Lt (622,98 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad pareiškėja A. J. taip pat budėjo 2010-09-18, 2011-04-09, 2011-08-06 dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 802,5 Lt (232,42 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja A. J. budėjo pagal nustatytą grafiką 2010-12-26 švenčių dieną. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, kad pareiškėja šią dieną budėjo darbe, daroma išvada, kad pareiškėja šią dieną budėjo namuose. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis darbo laikas dalinamas iš dviejų, gautą valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 2, iš viso – 355,54 Lt (102,97 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad A. J. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-18 iki 2013-01-26 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 678,88 Lt (1 065,48 Eur), todėl pareiškėja A. J. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjai L. K. budint darbe, t. y. 2012-04-07, 2012-07-14, 2012-12-01, 2013-04-20, kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 895,81 Lt (549,06 Eur). Byloje nėra pateiktos medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėja L. K. budėjo švenčių dienomis ar budėjo kitomis poilsio dienomis, kai 40 val. savaitės darbo laiko trukmė nebuvo viršyta. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad L. K. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2012-04-07 iki 2013-04-20 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 1 895,81 Lt (549,06 Eur), todėl pareiškėja yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos A. K. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2012-07-07, 2013-01-05. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai A. K., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 701,28 Lt (203,10 Eur).
Pareiškėjai A. K. budint darbe 2011-09-03, 2012-02-04, 2012-05-26, 2012-10-20 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 096,31 Lt (607,13 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-08-14, 2010-11-13, 2011-03-05 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 780,86 Lt (226,15 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja A. K. 2013-04-01 budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 719,2 Lt (208,29 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad A. K. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-08-14 iki 2013-04-01 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 4 297,65 Lt (1 244,69 Eur), todėl pareiškėja A. K. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos E. K. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2012-08-18, 2012-12-29. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai E. K., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 717,86 Lt (207,91 Eur). 2010 m. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo 2010-11-06 poilsio dieną. Kadangi Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, kad pareiškėja šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šią dieną budėjo namuose, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjai apskaičiuotinas darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 177,77 Lt (51,49 Eur).
Pareiškėjai E. K. budint darbe 2011-09-24, 2011-12-03, 2012-03-24 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 610,09 Lt (466,31 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-08-28, 2011-02-26 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 534,58 Lt (154,82 Eur). Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėja būtų budėjusi švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad E. K. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-08-28 iki 2012-12-29 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 040,3 Lt (880,53 Eur), todėl pareiškėja E. K. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos J. K. darbo laiko trukmė visas jos budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. Pareiškėjai J. K. budint darbe 2012-04-28, 2012-09-15, 2013-02-02 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 535,51 Lt (444,71 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja J. K. 2011-12-26 budėjo darbe pagal nustatytą grafiką švenčių dieną. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 659,96 Lt (191,14 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad J. K. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-12-26 iki 2013-02-02 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 195,47 Lt (635,85 Eur), todėl pareiškėja J. K. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2012-04-14, 2012-07-07. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui A. M., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 736,1 Lt (213,19 Eur).
Pareiškėjui A. M. budint darbe 2011-10-29, 2011-12-17, 2012-11-17, 2013-03-30 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 178,48 Lt (630,93 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2010-10-16, 2011-04-16 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 534,58 Lt (154,82 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas A. M. 2010-12-24 budėjo šventinę dieną pagal nustatytą grafiką. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, kad pareiškėjas šią dieną budėjo darbe, daroma išvada, kad pareiškėjas šią dieną budėjo namuose. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis darbo laikas dalinamas iš dviejų, gautą valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 2, iš viso – 355,54 Lt (102,97 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad A. M. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-10-16 iki 2013-03-30 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 804,7 Lt (1 101,92 Eur), todėl pareiškėjas A. M. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos G. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2013-04-06. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai G. M., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 369,81 Lt (107,1 Eur).
Pareiškėjai G. M. budint darbe 2011-09-10, 2012-05-19, 2012-09-29, 2013-01-12, poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 162,37 Lt (626,27 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-09-11, 2011-05-28 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 520,98 Lt (150,89 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja G. M. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad G. M. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-11 iki 2013-04-06 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 053,16 Lt (884,26 Eur), todėl pareiškėja G. M. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos R. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2011-01-15, 2011-03-12, 2011-08-20, 2012-11-03. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai R. M., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 1 330,62 (385,37 Eur).
Pareiškėjai R. M. budint darbe kitomis poilsio dienomis, t. y. 2010-09-04, 2010-10-02, 2010-11-06, 2010-12-11, 2011-02-16, 2011-04-16, 2011-05-21, 2011-06-18, 2011-08-06, 2011-09-17, 2011-10-29, 2011-12-03, 2012-01-28, 2012-03-03, 2012-06-16, 2012-09-08, 2012-09-22, 2012-11-24, 2012-12-08, 2013-05-18, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 10 099,26 Lt (2 924,95 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja R. M. toliau nurodytas švenčių dienas budėjo darbe pagal nustatytą grafiką: 2011-12-24, 2012-05-01. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 1 359,48 Lt (393,73 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad R. M. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-04 iki 2013-05-18 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 12 789,36 Lt (3 704,05 Eur), todėl pareiškėja R. M. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos A. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo 2011-07-09 poilsio dieną. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šią dienąbudėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai darbo užmokestis už šią dieną apskaičiuotinas budėtų valandų skaičių dalinant iš dviejų ir dauginant iš vidutinio vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai A. M., vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis už budėjimą poilsio dienomis namuose pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas darbo užmokestis – 174,07 Lt (50,41 Eur).
Pareiškėjai A. M. budint darbe 2011-10-01, 2012-06-23, 2012-11-24, kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 599 Lt (463,10 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-08-21, 2010-12-04, 2011-02-05 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 780,86 Lt (226,15 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja A. M. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad A. M. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-08-21 iki 2012-11-24 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 553,93 Lt (739,67 Eur), todėl pareiškėja yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjai E. M. budint darbe 2013-02-09 poilsio dieną buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjai E. M. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 540,96 Lt (156,67 Eur). Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėja E. M. būtų budėjusi kitomis poilsio ar švenčių dienomis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja E. M. yra įgijusi teisė į 540,96 Lt (156,67 Eur) darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dieną.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos L. M. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2013-06-29. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai L. M., už budėjimą poilsio dieną darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 360,64 Lt (104,45 Eur). 2011 m. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja L. M. taip pat budėjo 2011-03-12, 2011-04-30 dienomis. Kadangi darbo apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, kad pareiškėja pastarąsias dvi dienas budėjo darbe, laikytina, kad šias dienas pareiškėja budėjo namuose, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai L. M. apskaičiuotinas darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 402,57 Lt (116,59 Eur).
Pareiškėjai L. M. budint darbe 2011-10-08, 2012-07-28 poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 210,58 Lt (350,61 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2010-10-23, 2011-07-30 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 594,79 Lt (172,26 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja L. M. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad L. M. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-10-23 iki 2013-06-29 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 568,58 Lt (743,91 Eur), todėl pareiškėja L. M. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. P. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2012-09-08. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui A. P., už budėjimą poilsio dieną darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 368,05 Lt (106,59 Eur).
Pareiškėjui A. P. budint darbe 2011-11-26, 2012-03-17, 2012-12-22, 2013-02-16, 2013-06-01 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 763,05 Lt (800,23 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2011-05-21, 2011-08-14 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 535,85 Lt (155,19 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. P. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.
Teismas konstatuoja, kad A. P. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-05-21 iki 2013-06-01 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 666,95 Lt (1 062,02 Eur), todėl pareiškėjas A. P. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos J. S. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe 2011-12-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai J. S., už budėjimą poilsio dieną darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 339,06 Lt (98,2 Eur).
Pareiškėjai J. S. budint darbe 2011-09-17, 2012-05-12, 2012-09-22, 2013-06-08 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 051,36 Lt (594,11 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2011-05-14 poilsio dieną. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šią dieną budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 254,3 Lt (73,65 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja J. S. 2012-12-24 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 699,6 Lt (202,62 Eur).
Teismas konstatuoja, kad J. S. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-05-14 iki 2013-06-08 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 344,32 Lt (968,58 Eur), todėl pareiškėja J. S. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo P. S. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjui P. S. budint darbe 2011-11-19, 2012-03-10, 2012-08-25, 2012-11-10 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui P. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 205,69 Lt (638,81 Eur). 2010-2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2010-09-25, 2010-12-18, 2011-04-02, 2011-08-27 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 1 078,94 Lt (73,65 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas P. S. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.
Teismas konstatuoja, kad P. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-25 iki 2012-11-10 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 284,63 Lt (951,29 Eur), todėl pareiškėjas P. S. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos I. S. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjai I. S. budint darbe 2011-10-22, 2012-02-25, 2012-06-30, 2012-12-08, 2013-04-27 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai I. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 760,41 Lt (799,47 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja taip pat budėjo 2011-04-23, 2011-07-16 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėja šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėja šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 545,38 Lt (157,95 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja I. S. būtų budėjusi darbe ar namuose švenčių dienomis.
Teismas konstatuoja, kad I. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2011-04-23 iki 2013-04-27 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 305,79 Lt (957,42 Eur), todėl pareiškėja I. S. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo M. S. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2012-02-18, 2012-06-30, 2012-12-29, 2013-05-11. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui M. S., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 1 327,79 Lt (384,55 Eur).
Pareiškėjui M. S. budint darbe 2012-03-24, 2012-04-28, 2012-05-19, 2013-07-14, 2012-08-11, 2012-08-25 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui M. S. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 2 983,95 Lt (864,21 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas M. S. būtų budėjęs darbe ar namuose švenčių dienomis.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui M. S. už budėjimą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2012-02-18 iki 2013-05-11 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 4 311,74 Lt (1 248,77 Eur), todėl pareiškėjas M. S. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. V. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėjas budėjo darbe 2012-05-05, 2012-11-03. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjui A. V., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso – 736,1 Lt (213,19 Eur). 2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo A. V. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 val. per savaitę darbo laiko trukmės, kai pareiškėjas budėjo 2011-08-20. Kadangi darbo apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, kad pareiškėjas A. V. šią dieną budėjo darbe, laikytina, kad šią dieną pareiškėjas budėjo namuose, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šią dieną pareiškėjui A. V. apskaičiuotinas darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 183,16 Lt (53,04 Eur).
Pareiškėjui A. V. budint darbe 2012-02-11, 2012-08-11, 2013-06-23 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui A. V. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 658,87 Lt (480,44 Eur). 2010–2011 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas taip pat budėjo 2010-10-31, 2011-05-07 poilsio dienomis. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog pareiškėjas šias dienas budėjo darbe, laikytina, kad pareiškėjas šias dienas budėjo namuose, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjo išdirbtų valandų skaičių dalinant iš dviejų, iš viso – 488,21 Lt (141,39 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas A. V. 2013-03-11 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 739,62 Lt (214,21 Eur).
Teismas konstatuoja, kad A. V. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-10-31 iki 2013-06-23 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 3 805,96 Lt (1 102,28 Eur), todėl pareiškėjas A. V. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo B. V. darbo laiko trukmė visas budėtas dienas viršijo nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė buvo viršyta pareiškėjui B. V. budint darbe 2012-04-21, 2012-09-01, 2012-12-15, 2013-05-25 poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjui B. V. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjo darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 1 936,89 Lt (560,96 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas B. V. 2011-12-24 švenčių dieną budėjo darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šią dieną jam mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų – iš viso 641,8 Lt (185,88 Eur).
Teismas konstatuoja, kad B. V. už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-12-24 iki 2013-05-25 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 2 578,69 Lt (746,84 Eur), todėl pareiškėjas B. V. yra įgijęs teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio dienomis.
Šiaulių rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjos V. Ž. darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo darbe toliau nurodytomis dienomis: 2011-06-25, 2011-07-09, 2011-09-03, 2011-12-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjai V. Ž., už budėjimą poilsio dienomis darbe pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, iš viso – 1 596,2 Lt (462,29 Eur).
Pareiškėjai V. Ž. budint darbe 2010-09-18, 2010-10-16, 2010-11-13, 2010-12-18, 2011-01-22, 2011-03-19, 2011-04-23, 2011-05-28, 2011-07-30, 2011-10-01, 2011-10-15, 2012-02-04, 2012-03-18, 2012-05-26, 2012-06-23, 2012-07-08, 2012-07-28, 2012-09-29, 2012-12-15, 2013-06-15 kitomis poilsio dienomis buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, už šias dienas pareiškėjai V. Ž. apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis, budėjimo darbe valandų skaičių dauginant iš vienos valandos pareiškėjos darbo užmokesčio, gauta suma dauginama iš 1,5, iš viso – 11 730,86 Lt (3 397,49 Eur).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja V. Ž. 2011-12-26, 2012-04-09, 2012-07-06, 2012-12-26 budėjo šventines dienas darbe pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, už šias dienas jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. budėjimo švenčių dienomis vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš dviejų, iš viso – 3 083,26 Lt (892,97 Eur).
Teismas konstatuoja, kad V. Ž. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-18 iki 2013-06-15 apskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 16 410,32 Lt (4 752,76 Eur), todėl pareiškėja V. Ž. yra įgijusi teisę į šią darbo užmokesčio sumą už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, jog išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, be kita ko tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjams neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiais nuo 2010 m. iki 2013 m. liepos 1 d. priteistinos toliau nurodytos darbo užmokesčio sumos: R. A. – 16 518,66 Lt (4 784,13 Eur), A. B. – 2 317,03 Lt (671,06 Eur), E. B. – 14 076,12 Lt (4 076,73 Eur), A. B. – 5 960,38 Lt (1 726,25 Eur), A. Č. – 3 056,04 Lt (885,09 Eur), A. J. – 3 678,88 Lt (1 065,48 Eur), L. K. – 1 895,81 Lt (549,06 Eur), A. M. – 3 804,7 Lt (1 101,92 Eur), A. K. – 4 297,65 Lt (1 244,69 Eur), E. K. – 3 040,3 Lt (880,53 Eur), J. K. – 2 195,47 Lt (635,85 Eur), G. M. – 3 053,16 Lt (884,26 Eur), R. M. – 12 789,36 Lt (3 704,05 Eur), A. M. – 2 553,93 Lt (739,67 Eur), E. M. – 540,96 Lt (156,67 Eur), L. M. – 2 568,58 Lt (743,91 Eur), A. P. – 3 666,95 Lt (1 062,02 Eur), J. S. – 3 344,32 Lt (968,58 Eur), P. S. – 3 284,63 Lt (951,29 Eur), I. S. – 3 305,79 Lt (957,42 Eur), M. S. – 4 311,74 Lt (1 248,77 Eur), A. V. – 3 805,96 Lt (1 102,28 Eur), B. V. – 2 578,69 Lt (746,84 Eur), V. Ž. – 16 410,32 Lt (4 752,76 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendė:
pareiškėjų R. A., A. B., E. B., A. B., A. Č., A. J., L. K., A. M., A. K., E. K., J. K., G. M., R. M., A. M., E. M., L. M., A. P., J. S., P. S., I. S., M. S., A. V., B. V. ir V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nurodytas darbo užmokesčio sumas už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis: R. A. – 4 784,13 € (keturi tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 13 ct), A. B. – 671,06 € (šeši šimtai septyniasdešimt vienas euras 06 ct), E. B. – 4 076,73 € (keturi tūkstančiai septyniasdešimt šeši eurai 73 ct), A. B. – 1 726,25 € (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 25 ct), A. Č. – 885,09 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 09 ct), A. J. – 1 065,48 € (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki eurai 48 ct), L. K. – 549,06 € (penki šimtai keturiasdešimt devyni eurai 06 ct), A. M. – 1 101,92 € (vienas tūkstantis vienas šimtas vienas euras 92 ct), A. K. – 1 244,69 € (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 69 ct), E. K. – 880,53 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt eurų 53 ct), J. K. – 635,85€ (šeši šimtai trisdešimt penki eurai 85 ct), G. M. – 884,26 € (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 26 ct), R. M. – 3 704,05 € (trys tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai 05 ct), A. M. – 739,67 € (septyni šimtai trisdešimt devyni eurai 67 ct), E. M. – 156,67 € (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai 67 ct), L. M. – 743,91 € (septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 91 ct), A. P. – 1 062,02 € (vienas tūkstantis šešiasdešimt du eurai 02 ct), J. S. – 968,58 € (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 58 ct), P. S. – 951,29 € (devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 29 ct), I. S. – 957,42 € (devyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai 42 ct), M. S. – 1 248,77 € (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 77 ct), A. V. – 1 102,28 € (vienas tūkstantis vienas šimtas du eurai 28 ct), B. V. – 746,84 € (septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai 84 ct), V. Ž. – 4 752,76 € (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du eurai 76 ct).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.