- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-89-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12079-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo V. S. 2 809,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, susidariusios nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., 74,25 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d., 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2 809,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2003–2020 metus, įpareigodamas atsakovą šią sumą sumokėti į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 809,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo V. S. 63,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų įvertinimą, teismas nustatė, kad atsakovas yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas. Atsakovas yra ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 1995 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1497. Atsakovas už žemės sklypo naudojimą nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. Pagal ieškovės duomenis, atsakovui už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. apskaičiuoti ir 74,25 Eur delspinigiai, todėl atsakovo skola ieškovei sudaro 2 883,34 Eur.
2.2. Byloje duomenų, kad atsakovo prievolė sumokėti nuomos mokestį yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, nėra. Atsakovui nepaneigus ieškovės reikalavimo pagrįstumo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2 809,09 Eur žemės nuomos mokesčio skolos.
2.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat į tai, kad pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iš įstatymo, nurodė, jog byloje spręstinas klausimas, ar šioje situacijoje įstatymas nustato pareigą mokėti delspinigius ir atitinkamai nustato jų dydį.
2.4. Nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar savivaldybių taryboms nustatyti delspinigių dydį. Nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iš įstatymo.
2.5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, 35 punktu. Teismas pažymėjo, jog taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, jo 35 punktas nustato delspinigių skaičiavimo tvarką, bet ne prievolę juos mokėti (tokią prievolę gali nustatyti tik sutartis, įstatymas arba teismas).
2.6. Taigi teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, įstatyme nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 74,25 Eur delspinigių priteisimo.