Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas akcentavo, kad dėl tokių pažeidimų patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją, miego trūkumą, neigiamus išgyvenimus, sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurio intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis nuteistųjų ir /arba suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Todėl konkrečiame skyriuje atskiromis dienomis galėjo būti skirtingas gydomų nuteistųjų ir/arba suimtųjų skaičius ir atitinkamai pareiškėjo darbo krūvis.

Vadovaujantis BVK 117 straipsniu, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno ir dirbo pagal Nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus Ligoninės Vilniaus padalinyje, dienotvarkę bei garsinių signalų jai vykdyti įjungimo laiką (toliau – ir Dienotvarkė), patvirtintą LAVL direktoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-165, bei LAVL direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-244 pakeistą Nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus LAVL Vilniaus padalinyje, dienotvarkę bei garsinių signalų jai vykdyti įjungimo laiką darbo dienomis (toliau – ir Dienotvarkė darbo dienomis). Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pareiškėjas nedirbo viršvalandžių, naktį bei poilsio ir švenčių dienomis.

Sujungus LAVL ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus, 2011 metais tuberkulioze sergantys nuteistieji iš Vilniaus padalinio buvo perkelti į Pravieniškių padalinį. Pastatas buvo nenaudojamas, atliktas patalpų remontas, valymas ir dezinfekcija. Po kelių mėnesių nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, gerinant gyvenimo sąlygas, buvo apgyvendinti šio pastato antro aukšto penkiose bendrabučių tipo patalpose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 4 patalpoje (15,66 kv. m, 5 lovos). LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą - higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrindavo LAVL patalpas, nustatyti higienos normų pažeidimai buvo šalinami nurodytais terminais. Pažymėtina, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL pilnai panaudojamos ir LAVL patalpos yra nuolatos remontuojamos, kietasis inventorius atnaujinamas arba remontuojamas. LAVL Vilniaus padalinio patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės), patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.7 punktu, nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, gyvenamajame korpuse buvo įrengtas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, sanitariniame mazge buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitarinis mazgas turėjo atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą - veikė natūrali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdintis, praveriant langą.

Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 5.11 punktu, esant techninėms galimybėms, nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, gyvenamajame korpuse gali būti įrengiama virtuvėlė. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Dienotvarkę pareiškėjas galėjo valgykloje ruošti maistą nuo 17.45 val. iki 19.00 val., o pagal Dienotvarkę darbo dienomis - nuo 17.45 val. iki 19.45 val. Teisės aktai nereglamentuoja virtuvės įrenginiais besinaudojančių asmenų skaičiaus.

Informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Į LAVL nuteistieji atvyksta iš skirtingų pataisos įstaigų, kuriose leidžiama turėti tabako gaminių ir reikmenų. Nuteistieji supažindinami su draudimu rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose ir kratos metu tabako gaminiai ir reikmenys paimami. Jei būna užfiksuoti LAVL teritorijoje rūkantys asmenys, konstatuojami pažeidimai ir skiriamos drausminės nuobaudos.

Vadovaujantis BVK 94 straipsnio nuostatomis, nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų LAVL, kur nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais, o nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu teikė daug prašymų trumpalaikius pasimatymus pakeisti į telefoninius pokalbius, kurie buvo patenkinti. Vadovaujantis BVK 102 straipsniu, LAVL direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu neprašė nė vieno papildomo telefoninio pokalbio. Informavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Ligoninės administraciją su skundais ir prašymais dėl galimai netinkamų kalinimo ir darbo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2016 m. liepos 8 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje reglamentuojamas nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus - t.y. nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus (1 dalis); atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis (3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas LAVL atliko laisvės atėmimo bausmę kaip nuteistasis, paliktas atlikti ūkio darbus ir buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis ir gyveno bendrabučio tipo patalpose. Taigi, šiuo atveju taikytinos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), kurių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytina ploto norma (5,1 kv. m), kuri taikoma gydomiems LAVL asmenims. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Iš bylos duomenų (b.l. 21, 60) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu LAVL gyveno 4 patalpoje, kurios plotas 15,66 kv. m , joje įrengtos 5 lovos (pats pareiškėjas taip pat teigia, kad patalpoje gyveno 4-5 nuteistieji), todėl pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu teko ne mažiau kaip 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, jo teisė į 3.1 kv. m gyvenamojo ploto normą visu vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad gyveno patalpose, kuriose iki tol buvo laikomi asmenys sergantys tuberkulioze, patalpose buvo pelėsis, grybelis, netinkama ventiliacija. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos jo argumentus. Atsakovas atsiliepime teigia, jog prieš apgyvendinant nuteistuosius, paliktus atlikti ūkio darbus, buvo atliktas patalpų valymas, remontas ir dezinfekcija (b.l. 21). Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl neatlikto patalpų remonto, nepašalinto grybelio ir pelėsio, netinkamos ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl neatlikto patalpų remonto, nepašalinto grybelio ir pelėsio, netinkamos ventiliacijos nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas akcentuoja, jog LAVL kiti nuteistieji rūkė, o jis, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, jog asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad LAVL informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta (b.l. 65), nustačius pažeidimus LAVL administracija pažeidimą padariusiems nuteistiesiems skiria nuobaudas (b.l. 77, 78), todėl vertintina, kad įstaiga tinkamai įgyvendina šį draudimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas nurodė, jog virtuvėle leisdavo naudotis tik 2 valandas, tačiau dėl didelio asmenų kiekio neužtekdavo laiko pasigaminti maisto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog LAVL direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtintos Nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinyje poilsio, švenčių bei darbo dienomis dienotvarkės, kuriose nustatytas nuteistųjų darbo bei maisto ruošimo valgykloje darbo laikas. Vadovaujantis Dienotvarkėse nustatyta tvarka pareiškėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, paliktais atlikti ūkio darbus, turėjo galimybę vakarienės laiku - t.y. nuo 17.45 val. iki 19.45 val. ruošti maistą jiems atskirai įrengtose virtuvės patalpose (b. l. 40). Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad dėl didelio asmenų kiekio neužtekdavo laiko pasigaminti maisto, tačiau plačiau nepaaiškino, kada konkrečiai neužteko laiko pasigaminti maisto, todėl abstraktūs ir niekuo nepagrįsti argumentai atmestini. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis LAVL administraciją. Pažymėtina, jog Eksploatavimo taisyklės nenumato privalomo virtuvėlė įrengimo gyvenamosiose patalpose. Pagal Eksploatavimo taisyklių 5.11 punktą virtuvėlė įrengiama esant galimybei.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog tualetai buvo tik tupimi ir be durų. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 5.7 punktu nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, gyvenamajame korpuse buvo įrengtas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems. Bylos duomenys patvirtina, jog sanitarinis mazgas (tualetas ir prausykla) buvo įrengtas atskiroje patalpoje, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tualetas nuo prausyklos atskirtas durimis (b.l. 60, 64). Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato privalomo sėdimų klozetų įrengimo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai bei papildomi skambučiai.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis šia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona, tačiau nekonkretizavo, kada jis ar jo žmona kreipėsi į LAVL administraciją su tokiais pageidavimais. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl papildomo skambučio suteikimo. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi teise trumpalaikius pasimatymus pakeisti į telefoninius skambučiu (b.l. 23, 72-74). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad vien abstraktūs teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų ir papildomų skambučių nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog LAVL pažeidė BVK nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog jis darbo metu turėjo būti patalpose, kuriose buvo įrengtas tualetas sunkiems ligoniams. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip abstraktūs, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas privalėjo būti jo nurodytoje patalpoje, taip pat nėra duomenų jog netinkamų sąlygų jis būtų kreipęsis į LAVL administraciją.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis turėjo dirbti papildomus darbus, už kuriuos nebuvo mokama, darbo diena viršijo 8 valandas,

Pagal BVK, darbas viena iš nuteitųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas LAVL direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. NK-3 į Chirurgijos skyriaus palatinio sanitaro pareigas nuo 2015 m. sausio 8 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. NK-23 perkeltas iš Chirurgijos skyriaus tvarkinio pareigų į Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse tvarkinio pareigas nuo 2015 m. gegužės 14 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. NK-54 perkeltas iš Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse tvarkinio pareigų į daiktų saugojimo kameros darbininko pareigas nuo 2015 m. lapkričio 23 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. NK-55 perkeltas iš daiktų saugojimo kameros darbininko pareigų į Vidaus ligų skyriaus tvarkinio pareigas nuo 2015 m. gruodžio 10 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. NK-17 perkeltas iš Vidaus ligų skyriaus tvarkinio pareigų į Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse tvarkinio pareigas nuo 2016 m. kovo 14 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. NK-25 perkeltas iš Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse tvarkinio pareigų į Chirurgijos skyriaus tvarkinio pareigas nuo 2016 m. gegužės 16 d., nustatant minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą; LAVL direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. NK-37 atleistas iš Chirurgijos skyriaus tvarkinio pareigų nuo 2016 m. liepos 8 d. ir išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų (b.l. 25-32). Pareiškėjas buvo supažindintas su pareigybių, į kurias buvo paskirtas, aprašymais. Byloje nėra jokių įrodymų, jų nepateikė ir pats pareiškėjas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų priverstas atlikti pareigybės parašymuose nenustatytas funkcijas. Pareiškėjo teiginius, jog darbo diena trukdavo ilgiau nei 8 valandas paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l. 41-59). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų darbo sąlygų būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Teismas liudytojo Remigijaus Strelkausko teisme duotais paaiškinimais nesiremia, nes jis kartu su pareiškėju atliko bausmę LAVL, vienas kitą pažįsta, akivaizdu, jog liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL administracijos veiksmų.

Nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.