- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- ATP-665-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02824-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-665-200/2012 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02824-2013-3
2013 m. birželio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo B. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta 100 Lt bauda ir kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla B. V. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-02-28, apie 20.13 val., S. Nėries g. 89, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama atbula slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jį ir savo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu B. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 100 Lt baudą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą B. V. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad B. V. suvokė, jog pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, siekdama išvengti atsakomybės ir tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą, B. V. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu toje dalyje, kuria teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą B. V. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 130 str. 1 d.
Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdžių metu ištirtais rašytiniais įrodymais, 2013-04-23 nutarimu patraukė B. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Priimtu nutarimu teismas patvirtino, kad automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja 2013-02-28 eismo įvykyje, S. Nėries g. 89, Vilniuje, dalyvavo ir apgadino kitų asmenų turtą, t. y. transporto priemonę Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau bylą nagrinėjusios institucijos nuomone, B. V. iš eismo įvykio vietos išvažiavo netyčia, nesuvokdama, jog įvyko eismo įvykis. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio liudytojas Ž. B., kurio suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, duodamas parodymus bylą nagrinėjančiai institucijai, nurodė, kad 2013-02-28 stovėdamas lauke iš maždaug 7 metrų atstumo aiškiai matė, kaip automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, ir manevruodamas posūkyje, atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Almera Tino. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio sujudėjo Nissan Almera Tino, girdėjosi transporto priemonių susidūrimo garsas. Pasak apelianto, vertinant liudytojo parodymus su surinkta rašytine bylos medžiaga ir išanalizavus eismo įvykio vietos schemą, automobilių apgadinimus, akivaizdu, jog Mazda 323 vairuotoja po susidūrimo toliau judėti atbula negalėjo. B. V. turėjo pavažiuoti į priekį ir pasirinkti kitą važiavimo trajektoriją, kad galėtų išvažiuoti iš kiemo. Be to, apeliantas pažymi, kad eismo įvykio liudytojas apklausos metu nurodė, jog Mazda 323 kėbulo dugnas sniego nelietė, provėžos nebuvo aukštos ir su transporto priemone nekontaktavo. Teisme liudijęs policijos pareigūnas R. K. taip pat nurodė, jog automobilių susidūrimo nepastebėti buvo neįmanoma.
Apelianto nuomone, B. V. susidūrimo garso, sklindančio per vientisą transporto priemonės Mazda 323 kėbulą, negalėjo negirdėti. Juolab, kai šis garsas buvo girdimas lauke apie 7 metrus nuo eismo įvykio vietos stovėjusiam Ž. B.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog Mazda 323 vairuotoja automobilio salone garsiai klausėsi muzikos ar transporto priemonėje veikė kitas pašalinis garso šaltinis, dėl ko galėjo nesigirdėti susidūrimo garso, ar nesijusti smūgio. Pasak apelianto, B. V. tiesioginę tyčią patvirtina tai, kad ji, suvokdama Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino skubiai, savarankiškai į policiją dėl eismo įvykio nesikreipė. Tiesioginių ir netiesioginių bylos įrodymų visuma patvirtina, kad B. V. norėjo pasielgti neteisėtai, t. y. suprato savo elgesio priešingumą teisei. Apeliantas nurodo, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ištirtos eismo įvykio aplinkybės patvirtina tai, kad B. V. 2013-02-28 apie 20 val. 13 min., S. Nėries g. 89, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 323, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. padarė ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad vertinant B. V. administracinės atsakomybės klausimą teismui buvo iškilę klausimų dėl transporto priemonių apgadinimų pobūdžio. Siekdamas išsklaidyti abejones, teismas galėjo kreiptis į protokolą surašiusią instituciją, ar draudimo bendrovę su prašymu pateikti (padaryti) automobilių apgadinimų nuotraukas. Tačiau suteikta procesine teise teismas nepasinaudojo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą B. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti bei nemotyvuoti, surašyti tendencingai ir tik prielaidų (abejonių) pagrindu, netgi iškeliant naujas versijas, kurios nebuvo nustatinėjamos, nei surašant protokolą, nei bylą nagrinėjant teisme. B. V. pažymi, kad teismo nutarimas priimtas iš esmės ir pilnai įvertinus visas aplinkybes. Įvertinta kiekviena administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė, vadovaujantis įstatymu ir bylos medžiaga (įrodymais) atskleista ir subjektyvioji administracinio teisės pažeidimo padarymo pusė. Teismas, priimdamas nutarimą, tinkamai taikė ATPK 250 str. ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, asmens bausti negalima, t. y. šioje dalyje pagrįstai nutraukė administracinę teiseną, teisingai įvertino tai, kad pagal aukščiau nurodytąjį straipsnį asmens bausti prielaidų ir abejonių pagrindu negalima, tuo labiau, kad net pačiame apelianto apeliaciniame skunde nurodyta, kad teisme buvo iškilusi abejonė, susijusi su transporto priemonių apgadinimų pobūdžiu, kas iš esmės lėmė garso, smūgio ir kitų aplinkybių, susijusių su galimumu suprasti, kad padarytas teisės pažeidimas, vertinimu.
B. V. neneigė aplinkybės, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau nurodė, jog jokio kontakto tarp 2 transporto priemonių nepajuto, ji girdėjo garsą, tačiau jį identifikavo kaip transporto priemonės dugno lietimą per sniego provėžą (ledą), kuri lyginant su jos neaukštu automobiliu buvo labai aukšta, o valdyti automobilį per ją buvo labai sunku. Faktas, kad galimai apgadino kitą transporto priemonę, B. V. tapo žinomas jau tik bendraujant su policijos pareigūnais ir realiai tada, kai ji pamatė kitą automobilį, nuvykusi prie jo su policijos pareigūnais. B. V. atkreipia dėmesį, kad atskleidus visas įvykio aplinkybes ne formaliai, o realiai - matyti, jog ji neketino niekur trauktis iš įvykio vietos, t. y. neturėjo jokio tikslo tai daryti, nes buvo visiškai blaivi, jos transporto priemonės dokumentai tvarkingi, draudimas galiojantis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kuomet jai paskambino mama ir pasakė, kad jos ieško policija, B. V. pasakė, kur yra ir laukė jų atvykstant. Nuo tariamo įvykio iki policijos atvykimo į jos nurodytą vietą praėjo vos kelios minutės, todėl visa tai apibendrinus akivaizdžiai matyti, kad jai nebuvo jokio reikalo trauktis iš įvykio vietos. Tai tik patvirtina, kad B. V. subjektyviai (sąmoningai/valingai) nesuprato, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad jei B. V. būtų supratusi, jog įvyko eismo įvykis, visų pirma ji būtų išlipusi iš automobilio ir akivaizdu, kad nebūtų niekur traukusis, o būtų iškvietusi policiją. B. V. nurodo, kad tinkamas visų įvykio aplinkybių ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvertinimas sąmoningumo kontekste, jų realus atskleidimas, teismui davė pagrįstą ir objektyvų manymą, jog ji, naudodamasi savo subjektinėmis teisėmis nesuvokė padariusi teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nutraukė, nepažeisdamas jokių teisės normų, tinkamai kvalifikavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog B. V. veiksmai buvo tyčiniai.
Pasak B. V., apelianto nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, jog kontakto būta gan stipraus, nes nuo smūgio sujudėjo kita transporto priemonė, girdėjosi transporto priemonių susidūrimo garsas, neatlaiko kritikos, kadangi neaiškus garso sklidimo židinys, ar tai aptariamo įvykio padarinys (pasekmė) ar tik ledo. Liudytojas Ž. B. buvo lauke, o B. V. automobilio viduje, be to, ji yra nurodžiusi, kad garsą girdėjo, tačiau jį identifikavo visiškai kitaip nei galbūt girdėjo liudytojas Ž. B.. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudijęs policijos pareigūnas R. K. nurodė, jog automobilių susidūrimo nepastebėti buvo neįmanoma. Pasak B. V., šis apeliacinio skundo teiginys taip pat neatlaiko kritikos, kadangi jis nedetalizuotas, nepaaiškinta, kaip ir kokiu būdu, kuo vadovaujantis minimas liudytojas priėjo būtent tokios išvados, kai pats asmeniškai net nebuvo įvykio vietoje liudytojo Ž. B. nurodytu laiku. B. V. nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog ji pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suvokdama, kad atsitrenkė į stovintį kitą automobilį ir siekdama išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, todėl byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.
B. V. pažymi, kad apeliantas, siųsdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nepridėjo jokių nuotraukų. Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. K. nurodė, kad įvykio nuotraukų nedarė, nes neprivalo to daryti, be to, neturi kuo daryti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismas galėjo kreiptis į protokolą surašiusią instituciją dėl nuotraukų pateikimo. Ši apelianto nurodytoji pozicija akivaizdžiai liudija policijos darbo broką, nesuformuotų (neišsamių ir neinformatyvių) bylų atidavimą teismui. Pasak B. V., su tokia apelianto pozicija sutikti negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimas dalyje, kuria buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla B. V. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, išnagrinėjęs įrodymus, priimtame nutarime nepateikė įrodymų, kurių pagrindu nutraukė bylą, vertinimo. Teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad B. V. suvokė, jog pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, siekdama išvengti atsakomybės ir tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles, yra nepagrįsta.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
B. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., paskiriant jai 100 Lt baudą, byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukta, apylinkės teismui nenustačius šio pažeidimo sudėties. Dėl B. V. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ginčija tai, kad B. V. nepagrįstai nepatraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog B. V. 2013-02-28, apie 20.13 val., S. Nėries g. 89, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama atbula slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jį ir savo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pažymėtina, kad ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Iš B. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo esmė atskleista, t. y. nurodyta, kad B. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, tačiau buvo suklysta nurodant, kokį KET punktą ji pažeidė pasišalindama iš eismo įvykio vietos, t. y. protokole buvo klaidingai nurodyta, jog B. V. pažeidė KET 231 p., kai iš tikrųjų ji pažeidė KET 234 p. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus, vadovaudamasis proceso greitumo ir ekonomiškumo principais bei ATPK 284 str. 2 d. numatytomis nuostatomis, ištaiso šią klaidą ir pakeičia nuorodą į KET 234 p. Tokiu būdu nebus suvaržytos B. V. teisės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padaryta turtinė žala, eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nebuvo, todėl B. V. kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, ko ji nepadarė. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad byloje dėl to, kad B. V. sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.
Liudytojas Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad jis pranešė apie įvykį, tai buvo vasario pabaiga, apie 20 val. Jis išvedė šunį pasivaikščioti ir pamatė, kaip išvažiuodamas manevruoja automobilis, jį vairuojanti moteris, darydama posūkį, atsitrenkė į kitą automobilį. Ji pastovėjo, pavažiavo į priekį ir nuvažiavo. Į kitą automobilį ji buvo atsitrenkusi automobilio galu. Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą Ž. B. parodė, kad jis buvo maždaug ties rodykle „sniego provėžos plotis“, maždaug už 7 metrų nuo įvykio, automobilis važiavo atbulas nuo išvažiavimo. Dešinėje pusėje stovi priparkuoti automobiliai, todėl važiuoti gali tik vienas automobilis. Ž. B. paaiškino, kad automobilis atsitrenkė kampu, kitas automobilis nuo smūgio net sujudėjo, vairuotoja turėjo pastebėti, kad atsitrenkė, nes buvo garsas. Tam automobiliui buvo nubraukti dažai nuo priekinio vairuotojo pusės sparno ir vairuotojo pusės durelių, veidrodėlio apgadinimų jis nepastebėjo. Kokia žala padaryta B. V. automobiliui, Ž. B. nematė. Įvažiuojančios moters jis nesustabdė, nes tai ne jo pareiga. Atsitrenkus, iš B. V. automobilio niekas nebuvo išlipęs. Ž. B. nurodė, kad važiuodamas automobilis dugnu sniego nelietė, provėžos nebuvo tokios aukštos, kad liestų automobilio dugną (b. l. 27-28). Liudytojas policijos pareigūnas R. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo gautas pranešimas iš VPK dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalinta. Automobilį surado patruliai. Jiems atvažiavus į įvykio vietą, joje jau buvo patrulių ekipažas ir stovėjo vairuotoja, kuri pasišalino. Moteris sakė, kad išgirdo garsą, jog braukia apačia ledą. R. K. nurodė, kad ant automobilio įlenkimai buvo žymūs, nepastebėti ar neišgirsti jų atsitrenkus į kitą automobilį neįmanoma. Sniego kauburys buvo apie 10-15 cm, ar automobilio dugnas gali liesti tą sniegą, R. K. nežino. Taip pat jis paaiškino, kad apgadinimai atsirado šio įvykio pasėkoje, įbrėžimų spalvos nenusiplovė, todėl matėsi kito automobilio dažai, brėžimo žymės (b. l. 26-27). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos B. V. parodymus, matyti, kad ji paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad 2013 m. vasario 28 d., maždaug 20.15 val., S. Nėries g. 89 kieme vairavo automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulai ir mašinos dugnu vis užkabindavo apledėjusias provėžas. Kadangi kelias buvo apledėjęs, sunkiai sekėsi valdyti mašiną. B. V. nežymiai pasuko vairą, mašina pradėjo buksuoti, pajudėjo ir ji netyčia perbraukė kitą mašiną (ką ji suprato vėliau už 10-15 min.). Tuo metu dėl to garso pagalvojo, kad, ko gero, vėl ledas dugną lietė. Išvažiavus iš kiemo ir nuvažiavus į prekybos centro „Big“ autoplovyklą, ji pastebėjo, kad iš tiesų perbrauktas šonas. B. V. paaiškino, kad nežino, kodėl iškart nepranešė. Kartu su ja važiavo draugė, su ja svarstė, kaip elgtis, ar važiuoti atgal ir ieškoti šeimininko, apie skambutį policijai nepagalvojo. Kadangi draugė skubėjo namo, B. V. nuvežė ją ir nuvažiavo į degalinėje esančią plovyklą. Ten jai paskambino tėvai, kad atvažiavo policija. B. V. nurodė, kad būtų grįžusi namo, tėvas jai būtų pataręs greitai skambinti į policiją, ko per savo kvailumą ji nepadarė (b. l. 8). Apklausta pirmosios instancijos teisme B. V. iš dalies pakeitė savo parodymus, paaiškino, kad tai nebuvo pasišalinimas iš įvykio vietos. Ji važiavo su drauge, pamatė, kad užsuko ne ten, kur reikia. Eismo sąlygos buvo sudėtingos, kiemas siauras, automobilių daug. Jos pravažiavo ir automobilio dugnas lietė ledą. Važiuodama išgirdo garsą, bet galvojo, kad automobilio dugnas liečiasi į ledą. Po to nuvažiavo plauti automobilio, kadangi kitą dieną turėjo svarbų susitikimą su klientais, tačiau plovykla buvo užimta ir išvažiavo namo. Ant automobilio įbrėžimą B. V. matė, pagalvojo, kad automobilį jai apgadino prie darbo. Jai būnant degalinėje, jai paskambino tėvai ir pasakė, kad jos ieško policija. Policija atvažiavo maždaug po 10-15 minučių, patikrino draudimoą. Ji laukė pareigūnų, niekur nesislapstė. Tik pamačiusi kitą automobilį B. V. suprato, kad yra kalta (b. l. 25, 28). B. V. pozicija neigiant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintos automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, taip pat apgadintas automobilio Nissan Almeda Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys (b. l. 5). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad automobiliai po eismo įvykio fotografuojami nebuvo, tačiau, kokio dydžio apgadinimai buvo jiems padaryti, galima spręsti ir pagal liudytojų parodymus. Policijos pareigūnas R. K., apžiūrėjęs B. V. įvykio metu vairuotą automobilį, nurodė, kad ant automobilio įlenkimai buvo žymūs, nepastebėti jų ir neišgirsti tokio kontakto atsitrenkus į kitą automobilį neįmanoma, įbrėžimų spalvos nenusiplovė, todėl matėsi kito automobilio dažai, brėžimo žymės. Įvykį tiesiogiai nedideliu atstumu matęs Ž. B. paaiškino, kad automobilis Mazda 323 atsitrenkė kampu, automobilis Nissan Almeda Tino nuo smūgio net sujudėjo, vairuotoja turėjo pastebėti, kad atsitrenkė, nes buvo garsas. Nelogiška, kad asmuo, būdamas nedideliu atstumu, aiškiai girdėjo susidūrimo garsą, o Mazda 323 automobilyje sėdintis asmuo nejuto susidūrimo. Iš to galima spręsti, kad smūgis tarp automobilių buvo gana stiprus, B. V. neabejotinai turėjo jį pajusti ir išgirsti. Be to, Ž. B. nurodė, kad B. V., kliudžiusi kitą automobilį, kurį laiką stovėjo eismo įvykio vietoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad B. V. galinių vaizdo veidrodėlių pagalba turėjo matyti, kad važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad B. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 302¹¹ str. nustatyta, jog nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą, B. V. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos; 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas prašymo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas visiškai nemotyvuoja. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas negali priimti B. V. atžvilgiu nutarimo, apkaltinant ją administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymu ir paskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos, nes tai pablogintų jos padėtį daugiau, negu prašoma apeliaciniame skunde. Pažeidus šį įstatymo reikalavimą, būtų pažeistos ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, teisės, nes pagal įstatymą, šioje bylos stadijoje ji negali tikėtis blogesnio sprendimo, negu prašoma apeliaciniu skundu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla B. V. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.