- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- N-444-1959-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. balandžio 4 d., 11 val. 15 min., vairuodamas automobilį Opel Meriva, Vilniuje, prie Dūkštų g. 28, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat ir abu automobilius apgadino, po ko pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu N. J. skyrė 100 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 2 dalyje, ir 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šias nuobaudas subendrinęs teismas galutinai paskyrė A. L. 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, o po to pasitraukė iš įvykio vietos. A. L. parodymus, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje, teismas vertino kritiškai, nes juos paneigė liudytojų parodymai. Teismas pažymėjo, kad pagrindo abejoti liudytojo K. V. (K. V.) parodymais nėra, nes jis visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis yra baustas už KET pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. L. prašo pakeisti teismo nutarimą – perkvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose, alternatyviai – pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nurodo, kad tai, jog kliudė kitą automobilį, sužinojo tik gavęs protokolą iš policijos, sąmoningai pasišalinti iš autoavarijos vietos tikslo neturėjo. Pažymi, kad transporto priemonės apgadinimai nėra dideli, todėl tikėtina, kad apeliantas nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę. Be to, automobilis yra apdraustas, todėl nebuvo pagrindo pasišalinti. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Apelianto nuomone, teismas nevertino to, kad susidūrimas įvyko automobilių pilname kieme, kad apgadinimai nėra žymūs bei to, kad automobilis nebuvo remontuotas nuo autoįvykio dienos. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio galinio bamperio kairės ir dešinės pusės dažų dangos skiriasi, tačiau nenurodė galimos dažymo datos. Apeliantas paaiškina, kad automobilis anksčiau buvo remontuotas, todėl dažymo žymės yra išlikusios iki dabar. Taip pat nurodo, kad paskirta nuobauda yra gana didelė, atsižvelgiant į jo šeimos finansinę padėtį. Pažymi, kad jo atlyginimas minimalus, jo sutuoktinė dirba tik po dvi dienas per savaitę. Vairuotoju apeliantas dirba apie 25 metus, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks vienintelio darbo, kurį sugeba tinkamai atlikti, o šeima neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Pažymi, kad sūnus studijuoja universitete, už mokslą moka apeliantas. Susirasti kitą darbą yra labai sudėtinga. Mano, kad vien bauda jam sukelia negatyvius padarinius, atitinkančius administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nepažeisti teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir A. L. kaltei patvirtinti. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, K. V. ir V. S. (V. S.) paaiškinimai, Bendrojo pagalbos centro ataskaita, ekspertizės aktas, fotonuotraukos, (b. l. 2?7, 9?15, 21). Paminėti įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo K. V. paaiškinimu, kad jis matė kaip A. L. automobilis atsitrenkė į VW Passat ir staigiai išvažiavo.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime ir apeliaciniame skunde (b. l. 17, 36) nurodo prieštaringas aplinkybes: kad jis inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo kitoje vietoje bei kad toje vietoje buvo, bet nepajuto kontakto su kita transporto priemone. Atsižvelgiant į tai bei į kitus minėtus bylos duomenis, darytina išvada, kad A. L. bando išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Taip pat apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti jam paskirtą nuobaudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Apelianto teiginys, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008). Apeliantas neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus ir tik apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, todėl darytina išvada, jog tai nerodo asmens smerkiamo požiūrio į padarytus pažeidimus.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, finansinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.