Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei pagal įgaliojimą Ievai Lukšei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimus reiškia subrogacijos tvarka perėmusi teisę į žalos atlyginimą iš draudėjo dėl 2017 m. spalio 13 d. įvykio, kuomet buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje yra tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys įvykusį elektros gedimą elektros tiekimo tinkle nurodytu laikotarpiu 2017 m. spalio 13 d. Tuo metu buvo užfiksuoti įvairių elektros prietaisų (šaldytuvo, paspirtuko, nešiojamojo kompiuterio, garų surinkėjo ir kt.) gedimai ieškovės apdraustame būste. Atlikus diagnostiką paaiškėjo, kad elektros prietaisai buvo sugadinti dėl elektros įtampos svyravimų. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu, neprižiūrėjo elektros tinklų, kuriais tiekiama elektros energija būstui (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje buvo tiekta ne pagal sutartį nustatyto galingumo elektros energija vartotojai, ir atsirado žala ieškovės apdraustam turtui. Atsakovei ieškovė siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Dėl to ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas. Elektros įtampos svyravimo duomenys nebuvo tiesiogiai užfiksuoti, nes vartotojas neturi galimybių pats fiksuoti tokių duomenų. Elektros įtampos matavimai vartotojos būste buvo atlikti jau po įvykio ir užfiksuoti elektros laidų ir kt. pažeidimai. Elektros energijos tiekėjas turi galimybes matuoti įtampos svyravimus savo nuosavybės ribose. Byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog tuo metu kai buvo apžiūrėti sugedę elektros prietaisai, buvo nustatyta prietaisų gedimo priežastis – daugkartiniai elektros energijos įtampos svyravimai. Žalos byloje turto sugadinimo ar sunaikinimo aktas nebuvo surašytas, tiesiog draudėja registravo įvykį, pateikė dokumentus, o atskira apžiūra turto sugadinimo vietoje nebuvo vykdoma.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Būsto draudimo liudijimo TIA Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo apdraudusi draudėjos A. M. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei būste esantį namų turtą, būsto civilinę atsakomybę.

Ieškovė 2018 m. vasario 8 d. draudimo išmokos apskaičiavimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo draudimo išmokos sumą – 1 800,83 Eur už namų turtą (kaitlentę, orkaitę, gartraukį, šaldytuvą, elektrinį paspirtuką, nešiojamąjį kompiuterį bei patikrų aktus). Pateiktas sąskaitos išrašas, pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina, jog ieškovės paskaičiuota draudimo išmoka buvo išmokėta 2018 m. vasario 9 d. A. M., nurodant, jog išmokama draudimo išmoka už 2017 m. spalio 13 d. atsitikusį įvykį vietovėje (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas namų turtas.

Ieškovės pateiktose paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, jog 2017 m. spalio 17 d. atlikus diagnostiką UAB „Baltic Continent“ darbuotojai nurodė, jog elektros prietaisai – kaitlentė, orkaitė, gartraukis, šaldytuvas sugedę dėl: „galimai per aukštos įtampos elektros tinkle (daugkartinių įtampos šuolių, svyravimų)“. UAB „PC help“ prekių remonto talonuose pateikiama 2017 m. gruodžio 4 d. informacija, kad: 1) nešiojamasis kompiuteris ASUS a53s nebus sutaisytas, nustatytas: „pagrindinės plokštės gedimas, perkaitęs vaizdo čipas. Reikia keisti pagrindinę plokštę.“; 2) paspirtukas E-Town Booster nebus sutaisytas, nustatyta: „bloga krovimo ir valdymo plokštės, detalės netiekiamos.“. 2018 m. sausio 23 d. elektroniniame laiške nuo siuntėjo „Ramūnas PCHELP“ nurodoma, jog „dėl įtampos šuolių sugadinta plokštės maitinimo grandinė atsakinga už aušintuvo darbą.“.

Iš pateiktų UAB „Elektrovara“ Elektros įrengimų matavimų protokolų, 2017 m. spalio 16 d. akto Nr. 17-10-01 „Dėl elektros įrenginių ir instaliacijos stovio bute Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad patikrinus elektros instaliacijos stovį A. M. būste pateikta išvada, kad elektros instaliaciją rozetėms svetainėje tikslinga keisti nauja, elektrinio paspirtuko pakrovimo įrenginį keisti nauju, keisti 8 vnt. halogeninių lempučių. UAB „Elektrovara“ dar kartą atlikus elektros įrengimų matavimus 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 17-12-01 „Dėl elektros instaliacijos stovio (duomenys neskelbtini)“ pateikta išvada, jog elektros instaliaciją rozetėms miegamajame reikia keisti naujomis, skirstomųjų dėžučių nerasta, naujas linijas reikėtų vesti nuo apskaitos skydo, būtina keisti buto automatinius jungiklius, esami visiškai susidėvėję.

Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, patvirtina, jog atsakovė su A. M. 2000 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė tiekia elektros energiją į būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutartimi vartotojai suteikta trečia (III) aprūpinimo elektra patikimumo kategorija, atsakovei, kaip elektros skirstomojo tinklo operatoriui nuosavybės teise priklauso skirstomoji spinta ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, objekto savininkų nuosavybė: kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko objekto vidaus elektros tinklą, lokaliojo tinklo savininko nuosavybėje: namo vidaus elektros tinklas nuo skirstomosios spintos iki elektros skaitiklių. Atsakovė atsako už elektros energijos tiekimą iki ribos su lokaliojo tinklo savininko tinklu.

Iš pateiktos vartotojų atjungimo informacijos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Aleksote 2017 m. spalio 13 d. buvo atjungta elektros linija L-SP108-2 laikotarpiu nuo 02:30 val. iki 03:04 val., kadangi atjungtas įžemėjęs kabelis Aleksoto TP – SP – 108-2. Aleksoto TP eksploatavimo žinialapis patvirtina, jog 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. gruodžio 18 d. atlikus pastotės planinę apžiūrą defektų nenustatyta.

Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria nurodė turinti regreso teisę į atsakovę išieškoti 1 800,83 Eur draudimo išmoką, išmokėtą A. M. dėl 2017 m. spalio 13 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo draudėjos namų turtas. Atsakovė raštu Nr. 42030-612 „Dėl išmokėtos išmokos atlyginimo“ atsisakė atlyginti ieškovei jos išmokėtą žalą, nurodydama, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą.

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Nurodyta didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija visgi neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovė. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.

Ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje nutrūkusios elektros energijos ar kilusio elektros energijos svyravimo (viršįpampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos name, kuriame buvo ieškinyje minimi elektros prietaisai 2017 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 02:30 val. iki 03:04 val. buvo dingusi elektros energija. Atsakovė pripažino ir pateikė byloje įrodymus, kad 2017 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 02:30 val. iki 03:04 val. buvo atjungta elektros linija L-SP108-2, kadangi buvo atjungtas įžemėjęs kabelis Aleksoto TP – SP – 108-2.

Tarp šalių kilo ginčas, ar nurodytu laikotarpiu dingusi elektra galėjo sukelti draudėjos prietaisų - kaitlentės, orkaitės, gartraukio, šaldytuvo, nešiojamojo kompiuterio bei elektrinio paspirtuko gedimus.

Ieškovė, siekdama įrodyti elektros prietaisų gedimų priežastis, šioje byloje pateikė teismui draudėjos apdraustame būste sugedusių elektros prietaisų defektų nustatymo dokumentus - UAB „Baltic Continent“ paslaugų teikimo sutartis, UAB „PC help“ prekių remonto talonus. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos tik galimos prietaisų sugedimo priežastys, šie įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, jog elektros prietaisai sugedo dėl ieškovės nurodytos priežasties – trumpalaikio elektros energijos pertrūkio 2017 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 02:30 val. iki 03:04 val. Pažymėtina, jog pateiktuose elektros prietaisų defektų patikrinimo dokumentuose, nurodyta tik galima prietaisų sugedimo priežastis, kuri nėra pagrįsta įrodymais, patikimai patvirtinančiais elektros energijos svyravimus ar viršįtampius, taip pat nepaaiškinama kaip elektros tiekimo nutraukimo faktas galėjo sugadinti elektros prietaisus, išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo sugedimo, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbu nustatyti tikslias draudėjos elektros prietaisų gedimo priežastis. Defektus nurodančiuose dokumentuose taip pat nenurodyti tikslūs prietaisų sugedimo laikai, tik jų apžiūros laikas. Pažymėtina, jog ieškovės nurodyti prietaisai – nešiojamasis kompiuteris bei paspirtukas buvo apžiūrėti tik 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 1,5 mėnesio nuo ieškovės nurodyto draudžiamojo įvykio datos (2017 m. spalio 13 d.). Darytina išvada, jog ieškovės pateikti defektus nurodantys dokumentai neįrodo, jog elektros energijos atjungimas 2017 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 02:30 val. iki 03:04 val. galėjo sukelti įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas.

Atsakovė byloje pateikė įrodymus ir paaiškinimus, jog 2017 m. spalio 13 d. nuo 2:30 val. iki 3:04 val. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 10 kW elektros linija, einančia iš Aleksoto transformatorių pastotės. 10 kW elektros linija elektros energija tiesiogiai į vartotojų būstus nėra tiekiama, linija eina į transformatorių pastotę, kur yra transformuojama į 0,4 kW elektros energiją ir tuomet kitomis elektros linijomis jau patenka į buitinių vartotojų būstus. Įvykus elektros energijos įžemėjimui 10kW elektros linijoje, šis įžemėjimas niekaip negalėjo paveikti vartotojams tiekiamos elektros energijos kokybės, kadangi iš 10kW elektros linijos elektros energija patenka į transformatorinę, kurioje yra sumontuoti elektros energijos ribotuvai, įtampos iškrovikliai ir tokiu būdu transformatorinėje yra neutralizuojami visi elektros energijos svyravimai. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai - Aleksoto TP eksploatavimo žinialapiai patvirtina, jog įvykio metu Aleksoto transformatorinėje jokių gedimų nebuvo fiksuota.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog vien tik elektros prietaisų sugedimo faktas negali patvirtinti, kad prietaisų gedimo priežastis yra elektros tiekimo atjungimas 2017 m. spalio 13 d. ir dėl elektros prietaisų gedimų yra atsakinga atsakovė.

Atsakovės elektros atjungimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, kadangi tiek iš pateiktų elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, elektros tinklų nuosavybės ribų akto, tiek ir iš įstatymo (EEĮ 71 straipsnio) seka išvada, jog atsakovė turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 punktas numato kad, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad elektros energijos pertrūkis 2017 m. spalio 13 d. buvo neteisėtas atsakovės veiksmas, o taip pat, jog minėtas elektros energijos pertrūkis yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos elektros prietaisų gedimu.

Pačios ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai - UAB „Elektrovara“ 2017 m. spalio 16 d. aktas Nr. 17-10-01 „Dėl elektros įrenginių ir instaliacijos stovio bute (duomenys neskelbtini)“ bei 2017 m. gruodžio 12 d. aktas Nr. 17-12-01 „Dėl elektros instaliacijos stovio (duomenys neskelbtini)“ suteikia pagrindo išvadai, jog dėl elektros prietaisų gedimų ieškovės nurodytu laikotarpiu galimai galėjo būti kalta pati ieškovės draudėja, netinkamai prižiūrėjusi elektros instaliaciją jos nuosavybės ribose, už kurios priežiūrą atsakovė nėra atsakinga, pagal sudarytą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą.

Byloje ieškovei neįrodžius, jog šiuo atveju elektros tiekimo atjungimas buvo žalą elektros prietaisams sukėlęs veiksnys ir tai buvo atsakovės, kaip elektros energijos tiekėjo, neteisėta veikla bei nenustačius visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisia.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.