Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui I. D., gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2006 m. liepos 20 d. testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini) visą jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko suinteresuotam asmeniui, savo dukrai, I. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas. S. V. yra neįgalus, tik 20 procentų darbingas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-465-251/2010) jį pripažino ribotai veiksniu. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1543-251/2010) ribotai veiksnaus S. V. rūpintoju paskyrė pareiškėją S. V.. Iki mirties sūnumi rūpinosi, jį materialiai išlaikė E. V. kartu su pareiškėju. Pareiškėjas prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį, kad S. V. E. V. mirties 2011 m. balandžio 17 dieną buvo reikalingas jos išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją mirusiosios palikimo dalį. Kadangi S. V. yra ribotai veiksnus, reikalingas teismo leidimas priimti palikimą jo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateikto teismui prašymo bei pridėtų dokumentų matyti, kad 2011 m. balandžio 17 d. mirė E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri 2006 m. liepos 20 d. testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini) visą jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko suinteresuotam asmeniui, savo dukrai, I. D.. Iki E. V. mirties 2011 m. balandžio 17 dieną ji kartu su sutuoktiniu rūpinosi savo neįgaliu sūnumi. S. V. yra neįgalus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-465-251/2010) jį pripažino ribotai veiksniu, o 2012-03-05 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1543-251/2010) ribotai veiksnaus S. V. rūpintoju paskyrė S. V..

S. V. yra nedarbingas kiekvieną mėnesį gauna 360 Lt šalpos pensiją neįgaliajam. Tokio dydžio pensiją jis gavo ir motinos mirties dieną. Tokios sumos jam pragyvenimui neužteko. S. V. vardu nebuvo ir nėra registruoto nekilnojamojo turto, jis neturi jokio vertingo kilnojamojo turto.

LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją dalį asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, į gaunamas pajamas ir į tai, ar išlaikymas įpėdiniui buvo reikalingas palikimo atsiradimo dieną.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus, daro išvadą, kad nustatytas faktas ir pateikti įrodymai yra teisinis pagrindas pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti. Pripažįsta, kad toks juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nes pareiškėjas kita tvarka negali gauti fakto patvirtinančių dokumentų (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 445 str.).

Remiantis tuo, kas išvardinta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. jo motinos E. V. mirties 2011 m. balandžio 17 dieną buvo reikalingas jos išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją mirusiosios palikimo dalį.

Kadangi S. V. yra ribotai veiksnus, reikalingas teismo leidimas priimti palikimą jo vardu. Pareiškėjas S. V. yra ribotai veiksnaus rūpintinio S. V. atstovas pagal įstatymą, jis gali ribotai veiksnaus asmens vardu priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 str. 1 d. ir 5.56 str.), todėl pareiškėjui išduotinas leidimas priimti palikimą rūpintinio vardu. Išaiškintina pareiškėjui, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str., padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o notarui nurodęs, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tik paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 str.). CK 5.53 str. 3 d. numato, jog dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (o ne į teismą), kuris išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.56 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str. ir 580-582 str., teismas

nutaria:

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. balandžio 17 dieną buvo reikalingas jos išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją mirusiosios palikimo dalį.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Išduoti S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. balandžio 17 d. palikimą S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.