- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eI2-4874-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06687-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Nikas Borneika, Nikas Borneikis
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Monikai Sinickaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas, administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, AVNT) 2024 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. V4-101 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui V. A. skyrimo“, priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas advokatas Nikas Borneikis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2022 (įsiteisėjusi 2022 m. birželio 30 d.), BUAB „Glasma service“ iškelta bankroto byla. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas pareiškėjas. AVNT, atlikusi patikrinimą, 2024 m. rugpjūčio 23 d. surašė išvados projektą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) reikalavimus. Pareiškėjas, pasinaudodamas įstatyme numatyta teise, pateikė AVNT paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su nustatytais pažeidimais argumentus. 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakovė surašė išvadą Nr. D4-3096, kurioje atmetė pareiškėjo nuomonę bei patvirtino išvados projekte aprašytus pažeidimus bei pasiūlė už juos skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui. AVNT išvada buvo vertinta Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje, kurio metu buvo pateiktas pasiūlymas sumažinti skirtinos poveikio priemonės trukmę iki 6 mėnesių. AVNT direktoriaus pavaduotojas 2024 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti Nemokumo priežiūros komiteto siūlomą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bendrovės bankrotą administruoja kaip fizinis asmuo, todėl siekiant įvertinti, ar šiuo atveju buvo bendrovės turto pardavimo procedūrose pažeistas nešališkumo principas, pareiškėjo ir pirkėjo UAB „Katalonija“ sąsajos turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į JANĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodytus ryšius. Administratoriaus sąsajos su UAB „Katalonija“ buvo pripažintos per galimus ryšius su V. G.. AVNT nustatė, kad V. G. yra buvęs UAB „Katalonija“ vadovas, o V. G. sūnus iki šiol yra UAB „Katalonija“ akcininkas. AVNT taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra dirbęs įmonėse UAB „BFMG“ bei UAB „Administravimas LT“, kurių vadovas yra V. G.. Be to, pareiškėjas yra dirbęs įmonėje MB „Skolara“, kurios vadovas ir vienintelis narys yra V. G. sūnus. Šių nustatytų ryšių atsakovei užteko pripažinti, kad pareiškėjas yra susijęs su autokrautuvo pirkėju UAB „Katalonija“. Pareiškėjas mano, jog vertinant, ar buvo laikomasi nešališkumo principo parduodant bankrutuojančios įmonės turtą, teisinę reikšmę turi ne bet koks nemokumo administratoriaus sąsajumas su turto pirkėju, o tik tas, kuris numatytas JANĮ 38 straipsnio 2 dalyje, t. y. būtina identifikuoti šeiminius ir artimos giminystės ryšius. Pareiškėjo atveju, įstatymų leidėjas įtvirtino konkrečius atvejus, kada asmenys būtų laikomi susijusiais. Nagrinėjamu atveju jokie JANĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti administratoriaus ryšiai su UAB „Katalonija“ ar jos atstovu nebuvo nustatyti – pareiškėjas nėra susijęs artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su UAB „Katalonija“ atstovu. Teisine prasme jokių sąsajų, kurios galėtų būti vertinamos kaip nešališkumo principo pažeidimas, tarp pareiškėjo ir UAB „Katalonija“ nėra, todėl tokia atsakovės išvada nepagrįsta. Nors neplaninis patikrinimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar buvo laikytasi nešališkumo reikalavimo konkretaus turto pardavimo procedūrose, tačiau iš patikrinimo eigos matyti, kad atlikdama patikrinimą atsakovė nusprendė išplėsti patikrinimo ribas ir aiškinosi, ar pareiškėjas laikėsi JANĮ 38 straipsnyje nurodytų principų atliekant kitus bendrovės bankroto administratoriaus veiksmus. Pareiškėjui pateikus visą prašomą informaciją, AVNT nustatė, kad pareiškėjas bendrovės vardu yra sudaręs įvairias paslaugų sutartis su UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“, kurių vadovas yra V. G.. Nustačiusi šias aplinkybes, AVNT priėjo išvados, kad pareiškėjas turėjo teisinį suinteresuotumą bendrovės bankroto bylos baigtimi (padarė JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą), nes turėjo tikslą išmokėti bendrovės lėšas ir parduoti bendrovės turtą su pareiškėju per darbo / verslo, galimai ir asmeninius santykius, susijusiems asmenims. Pareiškėjas mano, jog atsakovė, nustačiusi sąsajas, tačiau neradusi pakankamo teisinio pagrindo nešališkumo pažeidimui konstatuoti, nusprendė perkvalifikuoti pažeidimą pagal JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teigia, jog bankrutuojančios bendrovės turto pardavimas susijusiems asmenims ir suinteresuotumo dėl bankroto bylos baigties buvimas yra skirtingo pobūdžio pažeidimai ir jie nustatomi pagal skirtingus požymius. Iš AVNT išvadoje išdėstytų motyvų sunku suprati, kuo pasireiškė pareiškėjo asmeninis suinteresuotumas dėl bendrovės bankroto bylos. Vien tas faktas, kad bendrovės bankroto administravimo procese yra perkamos paslaugos iš įmonių, kurioms vadovauja asmuo, su kuriuo pareiškėjas anksčiau yra dirbęs vienoje įmonėje, nereiškia suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, paslaugų teikėjai UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“ ir / ar turto pirkėjas UAB „Katalonija“ nagrinėjamu atveju negali būti įvardijami kaip „susiję asmenys“ JANĮ įtvirtintų sąvokų prasme. Iš AVNT išvadoje išdėstytos argumentacijos matyti, kad pareiškėjo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi grindžiamas taip pat ir tuo, kad AVNT sukėlė abejonių paslaugų sutarčių su UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“ sudarymo bendrovės bankroto procese būtinumas ir pagrįstumas, taip pat faktinis paslaugų suteikimas ir suteiktų paslaugų apimtis, t. y. administravimo išlaidų pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas mano, kad abejonės dėl išlaidų pagrįstumo ir būtinumo iškeltos akivaizdžiai neįsigilinus į faktines aplinkybes. Išvadoje abejojama dėl sutarties su UAB „Tytus“ dėl dokumentų saugojimo teisėtumo, nurodant, kad UAB „Tytus“ neturi dokumentų saugotojo licencijos, tačiau AVNT neįvertina to, jog šiuo atveju dokumentai UAB „Tytus“ perduodami ne archyviniam saugojimui, o saugojimui iki galutinio dokumentų perdavimo į savivaldybės archyvą bankroto proceso pabaigoje. Įmonės dokumentų kiekis yra itin didelis ir sudaro 1120 segtuvų ir pareiškėjas neturi tinkamų sąlygų saugoti tokios apimties dokumentų. Tuo tarpu UAB „Tytus“ turi dokumentų tvarkymo paslaugos teikimo licenciją ir turi galimybę laikyti bei saugoti savo patalpose didelio kiekio dokumentinę medžiagą. AVNT Išvadoje keliamos abejonės dėl realaus paslaugų suteikimo, akcentuojant, kad teismo nutartyje nurodyta, jog UAB „BFMG“ 2022 m. spalio 27 d. išrašyta 2 468,76 Eur dydžio sąskaita už dokumentų transportavimo ir tvarkymo paslaugas, tačiau AVNT pateikta 2023 m. kovo 23 d. sąskaita tokiai pačiai sumai už tas pačias paslaugas. Tačiau AVNT neįsigilino į tai, kad 2022 m. spalio 27 d. buvo išrašyta išankstinė sąskaita už aptariamas paslaugas, o atlikus mokėjimą 2023 m. kovo 23 d. šiai paslaugai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pažymėjo, kad AVNT kelia abejones dėl suteiktų paslaugų būtinumo ir realumo, nors bankroto proceso išlaidų sąmatos tvirtinimo procese šios paslaugos buvo pripažintos kaip būtinos bankroto procedūroms atlikti. Teigia, jog AVNT atlieka tik profesinę nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, tačiau neturi teisės atlikti nemokumo administravimo procesinių veiksmų atlikimo teisėtumo kontrolės. Bankroto proceso administravimo išlaidų kontrolė yra pavesta kreditoriams ir teismui, ir ši kontrolė vyksta viso nemokumo proceso metu. JANĮ nėra pavesta AVNT kontroliuoti bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo klausimus, todėl spręsdama, jog bendrovės patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos yra galimai nepagrįsto ir / ar nebūtinos, atsakovė viršijo savo kompetencijos ribas. AVNT išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas taip pat pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12, 13 punktus bei 86 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjas tiksliai nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos dėl turto kainų mažinimo pardavimo etapuose. Iš AVNT Išvadoje išdėstytų argumentų spręstina, kad atsakovė pažeidimą konstatavo nustačiusi, jog turto pardavimo etape pareiškėjas nurodė didesnę turto kainą, nei buvo pavirtinta kreditorių susirinkime. Kitaip tariant, AVNT pažeidimu laikė tai, kad pareiškėjas turtą pardavė didesne kaina nei buvo patvirtinta kreditorių susirinkimuose, tačiau tokie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi pažeidimu, nes turto pardavimas didesne kaina reiškia, kad kreditoriai gavo didesnę naudą iš turto pardavimo, t. y. pareiškėjas tinkamai įgyvendino efektyvumo principą. Pareiškėjas teigia, jog patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant tokį patikrinimą reglamentuojančias procedūras, t. y. jam nebuvo pateiktas AVNT sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą. Iš AVNT išvados matyti, kad motyvuotas sprendimas, kuriuo pradėta administracinė procedūra (neplaninis patikrinimas), šiuo atveju nebuvo priimtas, todėl teigia, jog patikrinimas pradėtas nesant tam teisėto pagrindo. Be to, procedūriniai pažeidimai padaryti ir atliekant patikrinimą, nes neaiškus patikrinimo tikslas, o jo eigoje apimtis išplėsta be jokio aiškaus pagrindo. Išplėtus tyrimo ribas, pareiškėjui nebuvo apie tai pranešta, be to, nėra duomenų, jog būtų priimtas sprendimas dėl naujų aplinkybių tyrimo. Neplaninis patikrinimas atliktas nesilaikant įstatyme nustatytų terminų. Taisyklėse numatyta, jog neplaninio patikrinimo trukmė yra ne ilgesnė kaip du mėnesiai. Šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, tačiau nėra duomenų, kad buvo pateiktas tikrintojo prašymas AVNT vadovui dėl termino pratęsimo.
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsilipime ir atsakovės atstovė Monika Sinickaitė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2024 m. sausio 29 d. AVNT gavo abstraktaus turinio informaciją apie galimai netinkamus administratoriaus veiksmus BUAB „Glasma service“ (toliau – ir įmonė) bankroto procese – konkretaus turto (vieno iš autokrautuvų) objekto perleidimą su administratoriumi susijusiam asmeniui. Paminėta, kad galimai atliekami pavedimai su pareiškėju susijusiam nemokumo administratoriui V. G.. 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. D2-324 AVNT kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus, susijusius su turto – autokrautuvo ir krautuvo pardavimo procedūra ir paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus. 2024 m. vasario 19 d. AVNT gavo pareiškėjo paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. 2024 m. kovo 13 d. patvirtintas AVNT teikimas pradėti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą. 2024 m. kovo 13 d. atsakovė informavo pareiškėją apie sprendimą atlikti neplaninį veiklos patikrinimą, administruojant įmonės bankroto procesą, kurio metu siekta įvertinti įmonės konkretaus turto pardavimo procedūrą nuo pasiūlymo įsigyti parduodamą turtą iki atsiskaitymo už jį bei tai, ar pareiškėjas laikėsi nešališkumo principų, parduodamas turtą pirkėjui UAB „Katalonija“, taip pat įvertinti pareiškėjo ir / ar įmonės ryšius su nemokumo administratoriumi V. G. ar su juo susijusiais juridiniais / fiziniais asmenimis. Paprašyta pateikti atsakymus į konkrečius klausimus ir pagrįsti juos dokumentais ar objektyviais duomenimis. 2024 m. kovo 28 d. gauti administratoriaus paaiškinimai ir banko sąskaitos išrašo fragmentas. 2024 m. balandžio 18 d. AVNT informavo pareiškėją, kad pateikta ne visa informacija, todėl pareiškėjas paragintas kuo greičiau ją pateikti, tačiau informacijos nepateikė. 2024 m. gegužės 13 d. patvirtintas AVNT teikimas pratęsti neplaninį patikrinimą. 2024 m. liepos 2 d. atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos ir anksčiau prašytos informacijos pateikimo, kurią 2024 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė. 2024 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintas AVNT išvados projektas, su kuriuo pareiškėjas supažindintas tą pačią dieną. 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas pateikė nuomonę dėl išvados projekto. 2024 m. rugsėjo 16 d. patvirtinta AVNT išvada dėl neplaninio veiklos patikrinimo. 2024 m. rugsėjo 20 d. patvirtintas AVNT teikimas dėl kreipimosi į Nemokumo priežiūros komitetą. 2024 m. spalio 14 d. surašytas Nemokumo priežiūros komisijos protokolas, o 2024 m. spalio 21 d. priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams. Atsakovė paaiškino, kad neplaninis pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas su tikslu įvertinti įmonės turto pardavimo procedūrą nuo pasiūlymo įsigyti parduodamą turtą iki atsiskaitymo už jį ir tai, ar pareiškėjas laikėsi nešališkumo principų, parduodamas turtą pirkėjui UAB „Katalonija“ bei įvertinti pareiškėjo ir / ar įmonės ryšius su nemokumo administratoriumi V. G. ar su juo susijusiais juridiniais / fiziniais asmenimis. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta AVNT 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. D2-645. Atsakovė, apibendrinusi duomenų visumą dėl nustatytų administratoriaus ryšių, padarė išvadą, kad administratorius iki įmonės bankroto bylos iškėlimo yra dirbęs bendrovėse – juridiniuose nemokumo administratoriuose, kurių vadovas ir dalies akcijų savininkas buvo V. G.. Taip pat pareiškėjas įmonės bankroto proceso metu dirbo MB „Skolara“, kuros vadovas ir vienintelis narys yra T. G. – V. G. sūnus, o atleistas iš jos buvo tik 2024 m. liepos 12 d., t. y. patikrinimo metu. V. G. iki 2022 m. sausio 3 d. buvo ir įmonės turto – krautuvo pirkėjo UAB „Katalonija“ vadovu, iki 2023 m. vasario 2 d. darbuotoju, o jo sūnus – T. G. yra šios bendrovės 50 proc. akcijų savininku. Be to, tiek T. G., tiek T. G. dirbo UAB „Katalonija“ įmonės turto – krautuvo įgijimo metu. Informacijos teikimo dienai sutapo pareiškėjo ir V. G. AVNT pateikti kontaktiniai duomenys (veiklos adresas bei el. pašto domenas). Tokia duomenų visuma patvirtina pareiškėjo ryšius su nemokumo administratoriumi V. G., kuris yra / buvo susijęs su įmonės turto – krautuvo pirkėjo, taip pat nemokumo administratoriaus, juridinio asmens valdymo organais, todėl AVNT pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas išvadai, kad UAB „Katalonija“ įmonės turtas – krautuvas buvo parduotas ne atsitiktinai. Be to, patikrinimo metu įvertinus pareiškėjo pateiktas sudarytas paslaugų sutartis, buvo nustatyta, kad tiek sutartys su UAB „Tytus“, tiek su UAB „BFMG“ sudarytos atstovaujant V. G.. Visos sutartys sudarytos per 2022 m. liepos mėnesį, tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, įvertinusi pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir už tikrintą laikotarpį įmonės depozitinėje sąskaitoje atliktus mokėjimus, nustatė, kad pagal sąskaitas už paslaugas bendra mokėtina suma UAB „Tytus“ yra 27 235 Eur, o UAB „BFMG“ yra 32 960,76 Eur. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo sudarytas sutartis, sprendė, jog abejonių kelia šių sutarčių (ar jų apimties) su kitais nemokumo administratoriais juridiniais asmenimis (UAB „Tytus“, UAB „BFMG“) sudarymo įmonės bankroto procese būtinumas ir pagrįstumas, taip pat faktinis paslaugų suteikimas ir galimai suteiktų paslaugų apimtis. Abejotina, ar nebuvo perrašytos AVNT teiktos sąskaitos faktūros, nes Apeliacinio teismo nutartyje minimos sąskaitų datos toms pačioms paslaugoms ir tai pačiai sumai nesutampa su AVNT pateiktų sąskaitų datomis, be to, nesutampa nutartyje nurodyta teisinių paslaugų sutarties (2022 m. rugpjūčio 19 d.) su UAB „Tytus“ sudarymo data su AVNT pateiktos sutarties (2022 m. rugpjūčio 1 d.) data. Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leido spręsti dėl esamo pareiškėjo suinteresuotumo įmonės bankroto bylos baigtimi, t. y. išmokėti įmonės lėšas su pareiškėju per darbo / verslo, galimai ir asmeninius santykius, susijusiems asmenims, už pagal sudarytas sutartis numatytas paslaugas, kurių būtinumas ir pagrįstumas įmonės bankroto procese nurodyta apimtimi abejotinas, bei parduoti įmonės turtą – krautuvą tiek su pareiškėju, tiek su pareiškėjo pasirinktais paslaugų teikėjais susijusiam asmeniui. Pažymėjo, kad AVNT nenustatė tiesioginio draudimo dėl turto pardavimo pažeidimo, tačiau vertinant, ar nemokumo administratorius nėra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, reikia ir galima vertinti ne tik tiesiogines sąsajas, apibrėžtas JANĮ 38 straipsnio 2 dalyje, bet ir platesnį sąsajų kontekstą, t. y. įskaitant ir kitas sąsajas, kurios gali kelti pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo. Nustatant nemokumo administratoriaus suinteresuotumą, turi egzistuoti objektyvios, nustatomos ir patikrinamos aplinkybės, kurios sukeltų pagrįstas abejones dėl administratoriaus nešališkumo. AVNT išvadoje prie kiekvienos aukščiau nurodytos sutarties, remiantis objektyviais duomenimis yra nurodyta, kodėl paslaugų būtinumas ir pagrįstumas yra abejotinas, todėl nustačius objektyvias aplinkybes, leidžiančias pagrįstai konstatuoti suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, pažeidimas buvo nustatytas teisėtai ir tinkamai pritaikius JANĮ nuostatas. Atsakovė nurodė, jog bankroto procese įmonės turtas turėjo būti parduodamas pagal kreditorių susirinkimo kainą ir tvarką. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytus duomenis dėl autokrautuvų pardavimo procedūros konstatavo, kad pareiškėjas tiksliai nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pardavimo tvarkos dėl turto kainų mažinimo pardavimo etapuose, tokiu būdu pažeisdamas reikalavimą vykdyti kreditorių susirinkimo nustatyto turto pardavimo tvarką ir pardavinėti turtą už nustatytą kainą. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad jei PVM buvo įtrauktas į pradinę kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, tai įmonės turtas – 2 autokrautuvai buvo parduoti didesne kaina, nei buvo numatyta jų pardavimo etapuose. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimas nevertintas kaip esminis, nes iš turimų duomenų šio pažeidimo neigiamo poveikio kreditorių teisėtiems interesams nenustatyta. Be to, išvadoje nurodyta, kad dėl pažeidimo, susijusio su nustatytos turto pardavimo tvarkos laikymųsi, nėra ginčo dėl jo mažo reikšmingumo, tačiau pažeidimą nustačius – jis konstatuotas. Atsakovė paaiškino, kad pagal Patikrinimo taisyklių 38 punktą raštas dėl neplaninio patikrinimo pradžios yra sprendimas pradėti neplaninį veiklos patikrinimą. AVNT direktorius yra priėmęs įsakymą Nr. P-91, kuriame nustatyta, kad direktoriaus pavaduotojui yra pavedama spręsti AVNT kompetencijos klausimus turto ir verslo vertinimo ir fizinių ir juridinių asmenų nemokumo priežiūros srityje. Be to, nustatyta, kad jis pasirašo AVNT Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus parengtus individualaus pobūdžio įsakymus ir kitus dokumentus dėl nemokumo administratorių veiklos patikrinimų. AVNT įsitikinimu, VAĮ ir kiti teisės aktai nereikalauja, kad sprendime dėl patikrinimo pradžios iš anksto detaliai būtų įvardinti galimi pažeidimai, nes jie gali susiformuoti tik atlikus patikrinimą. Pažymėjo, kad patikrinimo apimtis nebuvo išplėsta, visa informacija buvo tikrinama / analizuojama patikrinimo apimtyje. Detalus patirtų ir faktiškai apmokėtų administravimo išlaidų pagal įmonės vardu sudarytas sutartis su UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“, atsižvelgiant į patikrinimo dalyką, apimtis ir terminus, vertinimas nebuvo atliktas, o išlaidos aptartos tiek, kiek buvo būtina įvertinti pareiškėjo teisiniam suinteresuotumui nustatyti. Atsakovė paaiškino, jog patikrinimo terminą praleido kiek daugiau nei vieną mėnesį. Be to, pripažino, jog pareiškėjui nebuvo išsiųstas pranešimas apie patikrinimo termino pratęsimą, tačiau mano, kad šie veiksmai nebuvo sąlygoti tyčinio patikrinimo vilkinimo ir nebuvo atlikti siekiant pažeisti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. JANĮ 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad priežiūros institucija, t. y. AVNT, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šiuo atveju, įgyvendindama JANĮ nuostatas, AVNT turi teisę vertinti, ar nemokumo administratorius tinkamai atlieka pareigas disponuodamas jam patikėto administruojamojo juridinio asmens turtu (taip pat ir lėšomis). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad AVNT viršijo jai suteiktas kompetencijos ribas, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. spalio 21 d. įsakymo V4-101 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui V. A. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 28 d. AVNT gavo pranešimą apie galimai netinkamus pareiškėjo veiksmus parduodant / perduodant bankrutuojančios įmonės turtą. 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. D2-324 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas įpareigotas iki 2024 m. vasario 12 d. pateikti paaiškinimus, susijusius su autokrautuvo ir krautuvo pardavimo procedūra ir paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus. 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė AVNT paaiškinimus. 2024 m. kovo 13 d. pateiktas teikimas Nr. D4-930 pradėti nemokumo administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą. 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. D2-645 „Dėl nemokumo administratoriaus V. A. neplaninio veiklos patikrinimo“ pareiškėjas informuotas, kad nuspręsta atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą, kurio metu siekiama įvertinti BUAB „Glasma service“ konkretaus turto pardavimo procedūrą nuo pasiūlymo įsigyti parduodamą turtą iki atsiskaitymo už jį bei tai, ar administratorius laikėsi nešališkumo principų, parduodamas turtą pirkėjui UAB „Katalonija“, taip pat įvertinti administratoriaus ir / ar UAB „Glasma service“ ryšius su nemokumo administratoriumi V. G. ar su juo susijusiais juridiniais / fiziniais asmenimis. AVNT 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. D2-982 informavo pareiškėją, jog pateikta ne visa anksčiau prašyta informacija ir paprašyta pareiškėjo kuo skubiau pateikti visą 2024 m. kovo 13 d. rašte prašyta informaciją. 2024 m. gegužės 13 d. AVNT specialistė, atliekanti patikrinimą, kreipėsi į AVNT direktoriaus pavaduotoją, prašydama pratęsti terminą patikrinimui atlikti iki 2024 m. birželio 13 d. 2024 m. liepos 5 d. pareiškėjas pateikė tyrimui atlikti reikiamą medžiagą. 2024 m. liepos 19 d. AVNT specialistė pakartotinai paprašė pateikti trūkstamus dokumentus iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. AVNT 2024 m. rugpjūčio 23 d. parengė išvados projektą Nr. D4-2842 „Dėl nemokumo administratoriaus V. A. neplaninio veiklos patikrinimo“, kuria nustatė, jog buvo pažeisti JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktai, 86 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė nuomonę dėl AVNT 2024 m. rugpjūčio 23 d. išvados projekto. AVNT direktoriaus pavaduotojas 2024 m. rugsėjo 16 d. patvirtino išvadą Nr. D4-3096 „Dėl nemokumo administratoriaus V. A. neplaninio veiklos patikrinimo“, kuria siūlyta pareiškėjui skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui bei kreiptis dėl nuomonės pateikimo į Nemokumo priežiūros komitetą. Nemokumo priežiūros komitetas 2024 m. spalio 14 d. vykusio posėdžio metu nusprendė nepritarti AVNT siūlymui skirti nemokumo administratoriui V. A. JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui ir siūlyti numatytą poveikio priemonę taikyti 6 mėnesių laikotarpiui. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V4-101 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui V. A. skyrimo“ nusprendė pareiškėjui, kaip subjektui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas.
Juridinių asmenų nemokumo procesas grindžiamas šiais principai: 1) efektyvumo principas (nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį), 2) kreditorių lygiateisiškumo principas (panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus), 3) skaidrumo principas (informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją), 4) teisėjo vadovavimo nemokumo procesui principas (teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą), 5) profesionalumo principas (nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją)(JANĮ 3 straipsnis).
JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius negali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl nemokumo administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to nemokumo administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas V. A., būdamas paskirtas nemokumo administratoriumi BUAB „Glasma service“ bankroto procese, pirko paslaugas iš kitų nemokumo administratorių (UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“). Su nemokumo administratoriumi UAB „BFMG“ pareiškėją anksčiau buvo sieję darbo santykiai, taip pat pareiškėjas yra dirbęs kitame V. G. vadovaujamame nemokumo administratoriuje – UAB „Administravimas LT“. Pareiškėjas naudojosi bendru buveinės adresu, kuriuo savo veiklą yra deklaravę tiek UAB „Tytus“, tiek UAB „BFMG“, tiek UAB „Katalonija“. Pareiškėjas UAB „Katalonijai“ pardavė bankrutuojančios įmonės krautuvą. UAB „Katalonija“ dirbo tiek V. G., tiek jo sūnūs, o vienam iš sūnų – T. G. priklauso 50 proc. šios bendrovės akcijų. Įmonės bankroto proceso metu pareiškėjas dirbo MB „Skorala“, kurios vadovas ir vienintelis narys yra T. G. – V. G. sūnus, o sudarant įvairias paslaugų teikimo sutartis įmonės bankroto procese su UAB „Tytus“, UAB „BFMG“ šioms bendrovėms vadovavo ir atstovavo pasirašant sutartis V. G..
Pareiškėjas skunde nurodė, jog šiuo atveju turėjo būti vertinamas administratoriaus ir pirkėjo UAB „Katalonija“ sąsajos 38 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nors išvadoje konstatuojama, kad turtas buvo parduotas su administratoriumi susijusiam asmeniui, tačiau toks pažeidimas nėra kvalifikuojamas kaip JANĮ 38 straipsnio 2 dalies ir / ar JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.
Pagal JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pats interesų konfliktas ir galimybė naudotis administravimo lėšomis per susijusius subjektus kelia abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, kas savaime prieštarauja teisės normoje įtvirtintam draudimui. Teismų praktikoje pažymima, kad nemokumo administratoriaus veikla turi būti organizuojama taip, kad ne tik būtų užtikrintas objektyvus veiklos turinys, bet ir būtų išvengta bet kokių situacijų, kurios galėtų sukelti abejones dėl šio asmens nepriklausomumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018).
Pareiškėjo skundo argumentas, jog šiuo atveju krautuvo pardavimas UAB „Katalonija“ turėjo būti vertinamas kaip JANĮ 38 straipsnio 2 dalies ir 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėtos įstatymo normos reglamentuoja konkrečius subjektus, kuriems negali būti perleidžiamas bankrutuojančios įmonės turtas, t. y. nemokumo administratorius negali pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant, be to, juridinio asmens turto pirkėju ar pirkėjo atstovu negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su paskirtu nemokumo administratoriumi susijęs asmuo. Tuo tarpu JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato platesnį nemokumo administratoriui taikomą ribojimą, t. y. pareigą veikti bankrutuojančios įmonės interesais, neturint suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi bankroto administratorius, veikdamas išimtinai bankrutuojančios įmonės interesais, privalo užtikrinti savo veiklos organizavimą taip, kad nekiltų abejonių dėl jo veiklos suinteresuotumo.
Šiuo atveju, atsakovė, išanalizavusi surinktus duomenis, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo veiksmai, išmokant bankrutuojančios įmonės lėšas su pareiškėju per darbo / verslo, galimai ir asmeninius santykius, susijusiems asmenims, už pagal sudarytas sutartis numatytas paslaugas, kurių būtinumas ir pagrįstumas įmonės bankroto procese nurodyta apimtimi abejotinas, bei parduotas bankrutuojančios įmonės krautuvas tiek su administratoriumi, tiek su jo pasirinktais paslaugų tiekėjais susijusiam juridiniam asmeniui neatitinka JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos pareigos neturėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovė netinkamai nustatė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktų bei 86 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes turto pardavimas didesne kaina, negu buvo patvirtinta kreditorių susirinkime, reiškia tai, kad bankrutuojanti bendrovė ir kreditoriai gavo didesnę naudą iš turto pardavimo nei buvo planuota tvirtinant turto pardavimo procedūras.
Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 13 punktą vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.
JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytinių parduodamą turtą.
Išvadoje nurodyta, kad administratorius, siūlydamas kreditorių susirinkimui tvirtinti pradines turto pardavimo kainas, aiškiai neatskleidė siūlomos tvirtinti kainos sudėties (ar į ją įskaitomas PVM, ar tai įmonės reali gautina pajamų suma), kas galėjo turėti įtakos kreditorių apsisprendimui dėl kainų tvirtinimo, taip pat įmonės realiai gautinų pajamų sumai už parduotą turtą. Atsakovė sprendė, jog administratorius tiksliai nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pardavimo tvarkos dėl turto kainų mažinimo pardavimo etapuose, tokiu būdu pažeisdamas reikalavimą vykdyti kreditorių susirinkimo nustatytą turto pardavimo tvarką ir pardavinėti turtą už nustatytą kainą. Be to, atsakovė išvadoje įvertino ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog tuo atveju, jeigu PVM buvo įtrauktas į pradinę kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, tai įmonei priklausęs turtas buvo parduotas didesne kaina, nei buvo numatytą jų pardavimo etapuose.
Pareiškėjas skundu neginčija tos aplinkybės, jog turto pardavimo procedūros buvo atliktos nesilaikant nutarime nustatytos tvarka, tačiau nurodo, jog pažeidimas negalėjo būti konstatuotas dėl to, jog nesilaikant nustatytos tvarkos įmonė ir kreditoriai gavo didesnę naudą.
Įvertinęs JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11, 13 punkto bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas sprendžia, jog įstatyme nėra nustatytų išimčių, kuomet nesilaikius kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos, tačiau iš to gavus naudos, tokio įstatyme įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas nebūtų laikomas pažeidimu.
Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, jog nustačius tokį pažeidimą, kuris neturėjo neigiamo poveikio kreditorių teisėtiems interesams, pažeidimo padarymo aplinkybės svarbios vertinant tokio pažeidimo reikšmingumą. Be to, nei išvadoje, nei įsakyme, kuriuo paskirta pareiškėjui poveikio priemonė, šis pažeidimas nevertintas kaip esminis.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog AVNT atlieka tik profesinę nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, tačiau neturi teisės atlikti nemokumo administravimo procesinių veiksmų atlikimo teisėtumo kontrolės, todėl atsakovė viršijo savo kompetenciją bei tikrinimo ribas ir apimtį.
AVNT 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros instituciją prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (AVNT 132 straipsnio 2 dalis).
AVNT 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno ar kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.
Taisyklių 29 papunktyje numatyta, jog neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą.
Taisyklių 66 punkte numatyta, kad įvertinęs (-ę) administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Taisyklių 67.2 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas (-ai) per 5 darbo dienas parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų su siūlymu skirti (neskirti) JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatytą (-us) nurodymą (-us) ir (arba) JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytą (-as) poveikio priemonę (-es) administratoriui, o kai administratorius juridinis asmuo, – ir (arba) jo vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinto proceso administravimą, ir pateikia AVNT vadovui.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog nei įstatyme, nei Taisyklėse institucijos atliekamo tyrimo apimtis nėra apribota tik profesine nemokumo administratoriaus veiklos priežiūra. Priešingai, AVNT suteikta teisė atlikti nemokumo administratoriaus veiklos kontrolę, kuri apima ir nemokumo administratoriaus tinkamą pareigų, administruojant jam patikėtą bankrutuojančio juridinio asmens turto, atlikimo įvertinimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog neaiškios atsakovės atlikto neplaninio tyrimo ribos, be to, atsakovė nepagrįstai išplėtė atliekamą tyrimą.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. sausio 8 d.) (toliau – ir Patikrinimo taisyklės) 38 punkte numatyta, kad neplaninis patikrinimas pradedamas AVNT sprendimu, kuris įforminamas raštu ir pateikiamas administratoriui Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. AVNT rašte nurodomas administratoriaus neplaninio patikrinimo pagrindas, neplaninį patikrinimą atliekantis tikrintojas (-ai), terminas paaiškinimams pateikti.
Iš byloje esančio 2024 m. kovo 13 d. pranešimo Nr. D2-645 matyti, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad neplaninio patikrinimo metu bus vertinama: 1) BUAB „Glasma service“ konkretaus turto (autokrautuvo bei krautuvo) pardavimo procedūra nuo pasiūlymo įsigyti parduodamą turtą iki atsiskaitymo už jį; 2) ar administratorius laikėsi nešališkumo principų (JANĮ 38 straipsnis), parduodamas turtą pirkėjui UAB „Katalonija“; 3) vertinami administratoriaus ir / ar BUAB „Glasma service“ ryšiai su nemokumo administratoriumi V. G. ar su juo susijusiais juridiniais / fiziniais asmenimis.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjo skundo argumentas, jog jam nebuvo pateikta AVNT sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju AVNT raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie pradėtą neplaninį patikrinimą, yra dokumentas, patvirtinantis AVNT priimtą sprendimą pradėti pareiškėjo neplaninį patikrinimą.
Teismas, įvertinęs atsakovės sprendimą pradėti neplaninį patikrinimą, sprendžia, jog jame aiškiai nurodyta atliekamo neplaninio patikrinimo apimtis, t. y. neplaninis patikrinimas inicijuotas ne tik dėl konkretaus turto pardavimo procedūros bet ir dėl pareiškėjo nešališkumo bei ryšių su nemokumo administratoriumi V. G. ar su juo susijusiais juridiniais / fiziniais asmenimis.
Taisyklių 40 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgesnė kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas AVNT vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi AVNT. Taisyklių 67.1 papunktyje numatyta, jog patikrinimas laikomas baigtu nuomonės pateikimo AVNT dieną, kai administratorius per Taisyklių 65 punkte nustatytą terminą pareiškia nuomonę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neplaninis patikrinimas pradėtas 2024 m. kovo 13 d. 2024 m. gegužės 13 d. teikimu Nr. D4-1683 vyriausioji inspektorė, atliekanti pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kreipėsi į AVNT direktoriaus pavaduotoją su prašymu pratęsti neplaninio patikrinimo laiką iki 2024 m. birželio 13 d. Pareiškėjas nuomonę pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d., kuri laikytina neplaninio patikrinimo pabaigos diena.
Atsakovė neginčija aplinkybių, jog pareiškėjui neišsiuntė pranešimo apie patikrinimo termino pratęsimą, taip pat pripažįsta, jog patikrinimas buvo atliktas nežymiai nesilaikant Taisyklėse nustatytam neplaninio patikrinimo atliko terminui.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė Taisyklėse nustatytą tvarką neinformavusi pareiškėjo apie neplaninio patikrinimo pratęsimą bei neplaninį tyrimą atlikusi ilgiau nei numato Taisyklės, tačiau laiko, jog toks pažeidimas yra formalus ir nesudarantis pagrindo naikinti priimtą AVNT direktoriaus 2024 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. V4-101.
Atsakovė teismui pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. P1-91, kurio 2.1 papunktyje pavesta AVNT direktoriaus pavaduotojui spręsti AVNT kompetencijos klausimus turto ir verslo vertinimo ir fizinių ir juridinių asmenų nemokumo priežiūros srityje, o 2.2.2. papunkčiu pavesta pasirašyti AVNT Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus parengtus individualaus pobūdžio įsakymus ir kitus dokumentus dėl nemokumo administratorių veiklos patikrinimų.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, AVNT direktoriaus pavaduotojui suteikta teisė pradėti neplaninį patikrinimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamo įsakymo dokumento sudarytojo pavadinime turėtų būti nurodytas direktoriaus pavaduotojas, o skundžiamo akto įžanginėje dalyje įvardintas 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. P1-91, suteikiantis teisę direktoriaus pavaduotojui pasirašyti tokio pobūdžio įsakymus, tačiau tokių duomenų nenurodymas pats savaime nėra pagrindas laikyti, jog skundžiamą aktą priėmė asmuo, neturintis tokios teisės.
Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. V4-101 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui V. A. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.