Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-245/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-11
Bylos Nr.
1-63-245/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
Nukentėjusysis
R. T.
Advokatai
Jonas Kriščiūnas
Baudž. byla Nr.1-63-245/10

Bylos kat.- 1.1.4.5.1,1.1.7.2.7,1.1.8.7.1,1.1.8.8,1.2.3.2.8,2.3.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Jonui Kriščiūnui, Vytautui Šilingui, nukentėjusiajam R. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas septynios klasės, nevedęs, šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, gyveno. Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-07-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str., 35 str., 1 m. laisvės atėmimo, 2) 2000-10-12 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, 3) 2003-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 2 m. laisvės atėmimo, 4) 2005-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., areštas 30 parų, 5) 2006-02-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 2 m. laisvės atėmimo, 6) 2006-04-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d., 215 str., 149 str. 3 d., 181 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 7 m. laisvės atėmimo, 7) 2006-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. -., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 8) 2008-03-27 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d., 64str. 1 d., 3d., galutinė bausmė 17 m. laisvės atėmimo, 9) 2008-05-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d., 3 m. laisvės atėmimo, BK 64 str. 1d., 3d. galutinė bausmė 19 metų 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės pabaiga 2025-09-11.

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas trys klasės, nevedęs, šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, gyveno. Klaipėda (duomenys neskelbtini), teistas: 1)1994-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 148 str. 2 d., 42 str., 5 m. laisvės atėmimo, 2) 1996-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str., 4 m. laisvės atėmimo, 3) 2000-07-14 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2006-10-03 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d.., 22 str. 1 d., 302 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p. -2 ., 302 str. 1 d., 146 str. 2 d., 165 str. 2 d., 145 str. 2 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, bausmės pabaiga 2010-01-16,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. D. ir T. G. 2009 m. balandžio 26 d. apie 23.00 val. Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, 22-o būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuje, veikdami bendrai, elgdamiesi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami niekinį požiūrį į aplinką, be dingsties, tyčia, neturėdami jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, bei turėdami tikslą nužudyti Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. T., J. D. pasikvietė R. T. iš gyvenamosios patalpos išeiti į 22-o būrio koridorių tariamai parūkyti ir pasikalbėti, kuriame J. D. prieš tai tyčia išjungė šviesą. Ten T. G. tyčia smogus R. T. metaliniu strypu į veidą, kitas kūno vietas, J. D. tyčia peiliu vieną kartą smogė R. T. į pilvą bei kumščiais ir spyriais sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, kitas kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais J. D. ir T. G. padarė R. T. daugybinius kūno paviršinius sumušimus, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas galvoje, veide, nugaroje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje bei odos nubrozdinimus veide, dešinėje rankoje ir pilve, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip jie veikdami bendrai pasikėsino nužudyti R. T., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. T. norėdamas išsigelbėti iš koridoriaus spėjo išbėgti į laiptinę, kur nuo jam suduoto smūgio jis trenkėsi į lango stiklą, kuris išdužo, o išgirdę lango stiklo dūžio garsą į įvykio vietą atbėgę pataisos namų pareigūnai sulaikė J. D. ir T. G..

Kaltinamųjų J. D. ir T. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2009-04-26 apie 12.00 val. jam vaikščiojant 22-o būrio kieme, netyčia petimi užkliudė R. T.. Pastarasis paklausė, ar atsibodo gyventi. Dėl to jis supyko. Todėl nusprendė nužudyti R. T.. Jis pasiėmė peilį ir jį išsigalando. Į pagalbą pasikvietė nuteistąjį kaltinamąjį T. G., kuris sutiko padėti. Pastarasis jam buvo paklusnus. Jis buvo pasakęs R. T., kad jį nori nužudyti ir gali jį pasmaugti arba papjauti. 2009-04-26 d. apie 22.30 val. jis pasiūlė R. T. išeiti pasikalbėti. R. T. sutiko. Tuo metu kaltinamasis T. G. buvo kartu ir pasiruošęs sumanymui įvykdyti - rankoje turėjo metalinį strypą. Tada jis kumščiu smogė tris kartus R. T. į veidą, o T. G. su metaliniu strypu R. T. smogė į galvą. Tuo pačiu metu jis išsitraukė peilį, kurį buvo pavogęs iš valgyklos ir vieną kartą dūrė R. T. į pilvą. Peilis praslydo ir R. T. pradėjo bėgti. Jis kartu su T. G. pasivijo R. T. laiptinės aikštelėje tarp trečio ir antro aukšto ir smūgiavo kumščiais bei spardė R. T. į galvą, pilvą, nugarą. Jis sudavė R. T. apie dešimt smūgių. Bemušant, R. T. atsitrenkė į langą ir išmušė stiklą. Tada atbėgo pareigūnai ir jį su T. G. sulaikė. Ketinimo nužudyti R. T. nepavyko, kadangi šis pabėgo. Smurto naudojimo metu R. T. maldavo palikti jį gyvą, sakė, kad nenori likti invalidu. Nukentėjusįjį R. T. kėsinosi nužudyti dėl asmeninių priežasčių, užkliudžius pečiu. Nurodyti kėsinimosi nužudyti nukentėjusįjį priežastis iš esmės atsisako, paaiškindamas, kad nėra reikšminga, dėl ko kilo asmeninis pyktis. Dėl savo veiksmų jis nesigaili, kadangi R. T. siekė nužudyti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. D. parodė vietas, kurioje jis aštrino peilį, mušė R. T. bei kur paslėpęs peilį, kuriuo dūrė R. T. į pilvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas ir paimtas peilis su juodos spalvos, plastikine rankena ( t.1 b.l. 73-79).

Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė taip pat, kaip ir kaltinamasis J. D., tai yra, kad dėl kaltinamojo J. D. konflikto su R. T., o taip pat ir jo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju R. T., nes pastarasis ne kartą jį provokavo muštis, o dėl to jis supyko bei turėdamas įsipareigojimų dėl pasiskolintų ir sugadintų kaltinamojo J. D. daiktų, be to, bijodamas kaltinamojo J. D. nepasitenkinimo, jei jis atsisakys veikti kartu, pakviestas kaltinamojo J. D. nužudyti R. T., jis pasiėmė iš lovos galo metalinį strypą ir pasiruošė mušti R. T.. Aptarė su J. D., kaip bus mušamas nukentėjusysis. Matė, kaip J. D. buvo tam pasiruošęs, tai yra, jo rankose matė peilį. Pakviestas kaltinamojo J. D., pasiėmė strypą ir nuėjo J. D. ir R. T. iš paskos. Laiptinėje šviesa buvo užgesinta. Ten jis smogė R. T. metaliniu strypu į galvą du kartus. R. T. dengėsi rankomis. Strypas išslydo iš rankų ir jis toliau mušė R. T. rankomis ir sudavė į galvą apie keturis kartus bei spardė. Nematė kaip ir kiek kartų kaltinamasis J. D. tuo metu sudavė ir dūrė nukentėjusiajam su peiliu, nes šviesa buvo išjungta. Smurto naudojimo metu R. T. prašė, kad nemuštų, rėkė. Jam ir J. D. bemušant ir R. T. pabėgus, jis pasivijęs pastarąjį antrame aukšte su J Dovidavičium toliau mušė rankomis ir kojomis. R. T. išdaužus lango stiklą ir atbėgus pareigūnams, jis su kaltinamuoju J. D. pabėgo. Po to peilį perdavė jam J. D., o jis jį paslėpė po spintele, grindyse.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis T. G. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo aplinkybes, tai yra, kaip ir kur jis įgijo metalinį strypą, pasikėsino nužudyti R. T. ir paslėpė peilį (1 t. b.l. 168-177).

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad 2009. balandžio 26 d. apie 23.00 val. J. D. pasikvietė parūkyti. Išėjo į koridorių, kuriame nedegė šviesa. Ten kartu atėjo T. G. ir J. D.. Pastarieji pradėjo jį įžeidinėti. T. G. rankoje turėjo strypą, o J. D. peilį ir grasino padaryti invalidu. Liepė pasirinkti, kokiu būdu norėtų būti nužudytas, tai yra, fiziškai sulaužant, pasmaugiant, papjaunant. Pasakę, kad reikia kojas sulaužyti, pirmas strypu smogė T. G. jam į galvą, veidą. Po to J. D. dūrė peiliu, tačiau jis spėjo pasitraukti į šoną ir taip išvengti dūrio. Puolė bėgti laiptais žemyn, tačiau laiptinėje, prie lango, esančio tarp antro ir trečio aukštų kaltinamieji jį pasivijo ir toliau mušė su strypu į galvą, visą kūną. Mušė rankomis ir kojomis abu įtariamieji. Galėjo suduoti daugiau nei dešimt smūgių. Mušimo metu jis trenkėsi į langą ir išdužo lango stiklas. Po to atbėgo pareigūnai, kurie kiek vėliau sulaikė T. G. ir J. D.. Jis suprato, kad T. G. ir J. D. buvo iš anksto suplanavę jį nužudyti, kadangi buvo išjungta šviesa. Kaltinamieji prie jo prikibo be jokios priežasties, nes jis anksčiau su pastaraisiais nekonfliktavo ir nebuvo kliudęs pečiu. Kaltinamasis T. G. pareiškė, kad „naglai“ su jais bendrauja. Nusikaltimo padarymo priežastys jam nežinomos. Po nusikaltimo padarymo kaltinamieji liepė teisme vienam atleisti, kad šis (G.) netrukus galėtų išeiti į laisvę, o kitam (D.) neatleisti, kad pastarajam būtų paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę „uždaroj“ zonoj. Pastarųjų jis esąs įpareigotas teisme padaryti tokį pareiškimą, ką jis ir padarė.

Liudytojas D. K. parodė, kad apie 23.15 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. B. per radijo stotį pranešė, jog 22-ame būryje yra sužalotas vienas nuteistasis. Nuėjo į 22-o būrio gyvenamąsias patalpas ir laiptinėje pamatė sužalotą nukentėjusįjį R. T.. Pastarasis paaiškino, kad jį sumušė T. G. ir J. D.. Laiptinės tarp antro ir trečio aukšto aikštelėje rado metalinį strypą ant kurio matėsi pėdsakai, panašūs į kraujo dėmes. Laiptinės aikštelėje buvo išdaužtas langas. Trečiame aukšte, prie laiptinės durų, ant žemės, buvo pastebėti pėdsakai panašūs į kraujo.

Liudytojai V. B., V. B. parodė analogiškai. Liudytojas V. B., be to, parodė, kad jis nuėjo į gyvenamąsias patalpas ir prausykloje pamatė J. D., kuris bandė slėpti rankas, ant kurių matėsi dėmės panašios į kraujo dėmes. Prausykloje stovėjo ir T. G.. Juos sulaikė ir nuvedė į budėtojų dalį.

Liudytojai R. Š., R. K., A. D., R. P. parodė, kad 2009-04-26 d. apie 23 val. iš gyvenamosios patalpos išėjo R. T., o paskui jį išėjo T. G. ir J. D.. Po to išgirdo laiptinėje garsą, panašų stiklo dūžį.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2009-04-28 d. jis savo gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno ir J. D., rado juoda rankena peilį. Ant peilio kraujo dėmių nepastebėjo, tačiau suprato, kad tas peilis gali būti panaudotas įvykio, kurio metu buvo sužalotas R. T., metu. Peilį paliko gulėti ant spintos. Vėliau jį pasiėmė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolės m., 22-o būrio laiptinė, gyvenamosios, pagalbinės patalpos ir koridorius. Rastas išdaužtas lango stiklas laiptinės aikštelėje tarp antrojo ir trečiojo aukštų ( 1 t. b.l. 4-5.

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas R. T. džemperis ir juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai ant kurių matyti pėdsakai panašūs į kraujo dėmes, taip pat ant džemperio matyti kiaurymės. Apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas metalinis strypas ant kurio matėsi pėdsakai panašūs į kraujo dėmes, kurį pateikė 2009-04-27 liudytojas D. K.. Apžiūrėtas peilis rastas 2009-05-21 22-o būrio gyvenamosiose patalpose įtariamojo J. D. parodymų patikrinimo vietoje metu, kuriuo buvo sužalotas R. T. (1 t. b.l. 6, 7-10, 11-14).

Iš specialisto išvados Nr. KG 31/09 (09) matyti, kad R. T. kliniškai konstatuota daugybiniai kūno paviršiniai sumušimai, nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos galvoje, veide, nugaroje, dešinėje rankoje, o taip pat kraujosruvos dešinėje kojoje odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, pilve. R. T. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais (tiek koja, tiek metaliniu strypu ar peiliu) ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kliniškai konstatuotas nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek koja, tiek metalinio strypo ar peilio kietų bukų savybių turinčia dalimi ir pan. (1 t. b. l. 25-26).

Iš specialisto išvados Nr. S 205/09 (01) matyti, kad ant strypo, R. T. džemperio yra R. T. kraujas su 99,999999999% tikimybe, ant marškinėlių yra R. T. kraujas su 99,999% tikimybe (1 t. b. l. 30-39).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji J. D. ir T. G. veikdami bendrai, elgdamiesi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami niekinį požiūrį į aplinką, be dingsties, tyčia, neturėdami jokios pateisinamos priežasties ir motyvo bei turėdami tikslą nužudyti Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. T., J. D. pasikvietė R. T. tariamai parūkyti ir pasikalbėti į patalpą. kurioje prieš tai tyčia išjungė šviesą, ten T. G. tyčia smogė R. T. metaliniu strypu į veidą, kitas kūno vietas, o J. D. tuo metu tyčia peiliu vieną kartą smogė R. T. į pilvą bei kumščiais ir spyriais sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą, kitas kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais kaltinamieji padarė R. T. daugybinius kūno paviršinius sumušimus ir taip jie veikdami bendrai pasikėsino nužudyti R. T., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. T. norėdamas išsigelbėti iš koridoriaus spėjo išbėgti į laiptinę, kur nuo jam suduoto smūgio jis trenkėsi į lango stiklą, kuris išdužo, o išgirdę lango stiklo dūžio garsą į įvykio vietą atbėgę pataisos namų pareigūnai, sulaikė kaltinamuosius.

Tai, kad kaltinamieji J. D. ir T. G. pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį R. T., parodė patys kaltinamieji ir nukentėjusysis R. T.. Iš kaltinamųjų J. D. ir T. G. parodymų matyti, kad jiedu iš anksto aptarė R. T. nužudymo planą, tai yra, numatė vietą, laiką, pasiruošė įrankius. Kaltinamasis įsigijo peilį, o T. G. paruošė strypą. Abu šiuos įrankius kaltinamieji naudojo nukentėjusiojo užpuolimo metu. Šviesa koridoriuje buvo išjungta ir matomumas bei galimybė nukentėjusiajam gintis buvo apsunkinta. Kaltinamasis J. D. nuosekliai parodė, kad jis su kaltinamuoju T. G. susitarė nužudyti nukentėjusįjį ir kėsinosi tai padaryti. Kaltinamasis T. G. iš esmės šiuos kaltinamojo J. D. parodymus patvirtino, tai yra, nes jis turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį, kadangi tarp jo ir nukentėjusiojo 2009-04-26 apie 17 val. buvo kilęs konfliktas – R. T. jį įžeidė. Po to jis su kaltinamuoju J. D. aptarė keršto planą ir jam pasiruošė. Jis pasidarė įrankį kūnui žaluoti – strypą, o J. D. – peilį. Kaltinamasis J. D. tvirtina, kad nukentėjusysis ir jį įžeidė 2009-04-26 apie 12 val. kliudžius petimi nukentėjusįjį. Kaltinamasis J. D. atsisakė iš esmės konkretizuoti ir nurodyti pasikėsinimo nužudyti motyvus. Tačiau jis parodė, kad nukentėjusysis buvo žemesnės „kastos“. Be to, jį netenkino bausmės atlikimo sąlygos, siekė būti perkeltu atlikti laisvės atėmimo bausmę kitur. Tai patvirtino ir nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, tai yra, jam kaltinamieji perdavė reikalavimą atleisti T. G., kad šis būtų išleistas į laisvę bei prašyti, kad J. D. būtų paskirta atlikti bausmę už šį nusikaltimą „uždaroje“ zonoje. Kaltinamasis T. G. parodė ir kitus susitarimo atkeršyti nukentėjusiajam motyvus, tai yra, skolą kaltinamajam J. D. dėl prarastų ir sugadintų pastarojo daiktų, jo žemesnę padėtį bausmės atlikimo vietoje kaltinamojo J. D. atžvilgiu. Tačiau iš aukščiau aptartų pasikėsinimo nužudyti motyvų matyti, kad jie nebuvo esminiai, nes jie nėra pakankamai pagrįsti ir yra prieštaravimų kaltinamųjų parodymuose. Nukentėjusysis R. T. parodė, kad jis pats nesupranta, kodėl jį pasikėsino nužudyti ir tai nebuvo jam išsakyta. Todėl kolegija laiko, kad nusikaltimo padarymo motyvas, paskatos yra nekonkrečios, todėl menkavertės ir jos laikytinos chuliganiškomis, demonstruojant niekinį požiūrį į aplinką.

Nukentėjusysis parodė, kad jis buvo pakviestas kaltinamojo J. D. į koridorių, kuriame šviesa buvo išjungta. Į koridorių atėjo kartu abu kaltinamieji ir pastarieji pareiškė, kad nužudys bei pasiūlė pačiam pasirinkti nužudymo būdą, tai yra, sulaužant, pasmaugiant, papjaunant. Smurto veiksmus pradėjo sutartinai vienu metu abu kaltinamieji, tai yra, kaltinamasis T. G. smogė metaliniu strypu jam į veidą, galvą, o kaltinamasis J. D. dūrė peiliu jam į pilvą. Tik siekdamas išvengti sužalojimo peiliu, jis staigiu judesiu pasitraukė kiek į šoną, todėl peilio ašmenys praslydo. Jis puolė bėgti laiptais žemyn, tačiau jį pasiviję abu kaltinamieji sutartinai ir intensyviai toliau mušė strypu, kojomis, kumščiais. Nuo smūgio R. T. atsitrenkė į langą, dėl ko išdužo stiklas. Po to į įvykio vietą tuoj pat atbėgo pataisos namų pareigūnai ir kaltinamuosius sulaikė. Kaltinamieji naudodami įrankius bei kumščiais ir kojomis suduodami smūgius nukentėjusiajam, siekė padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių turėjo įvykti nukentėjusiojo mirtis. Abu kaltinamieji veikė vieningai ir aktyviai. Todėl kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Nusikaltimo kaltinamieji nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. T. norėdamas išsigelbėti iš koridoriaus spėjo išbėgti į laiptinę, kur nuo jam suduoto smūgio jis trenkėsi į lango stiklą, kuris išdužo, o išgirdę lango stiklo dūžio garsą į įvykio vietą atbėgę pataisos namų pareigūnai, sulaikė kaltinamuosius. Abu kaltinamieji yra nusikaltimo vykdytojai.

Todėl kaltinamųjų J. D. ir T. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. teisingai.

Kaltinamojo T. G. parodymai, kad vienas iš nusikaltimo padarymo motyvų buvo tai, kad jis turėjo paklusti kaltinamojo J. D. valiai, tai yra, bendrininkauti nužudant R. T. dėl jo žemesnės padėties kaltinamojo J. D. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu jis to neparodė ir jį išsakė tik teisiamojo posėdžio metu. Prieš tai jis nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis buvo jį įžeidęs, todėl siekė atkeršyti – nužudyti (t. 1b.l. 150,155,164-165,180). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis J. D. būtų prievarta vertęs jį bendrininkauti nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau kaltinamieji parodė, kad J. D. priklauso „bachurų“ kastai, o T. G. „nuskriaustųjų“ kastai. Kolegija laiko, kad nuteistojo J. D., kaip nuteistojo, asmenybės dominavimas nuteistojo T. G. atžvilgiu ir tai buvo vienas iš paskatų bendrininkauti padarant nusikaltimą, neatleidžia T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau turėjo psichinės prievartos požymių. Todėl tai laikytina kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų J. D. ir T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padarę nusikaltimą ir padėjo išaiškinti šią veiką bei dalyvavusius joje asmenis. Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, laikytina, kad nusikalstama veika padaryta dėl nuteistojo J. D. psichinės prievartos (BK 59 str. 1 d. 5 p.).

Kaltinamųjų J. D. ir T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta sunkinanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos nelaikytinos sunkinančia aplinkybe, kadangi tai yra kvalifikuojantis požymis. Aplinkybės: nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės, siekė išreikšti neapykantą socialinėms grupėms nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, todėl kolegija negali sunkinti kaltinamųjų padėties daugiau nei to prašoma.

Kaltinamąjį J. D. Marijampolės Pataisos namų administracija charakterizuoja neigiamai, kaip sistemingai darantį nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus, darė nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (t. 1 b.l. 93-109).

Kaltinamąjį T. G. Marijampolės Pataisos namų administracija charakterizuoja neigiamai, kaip sistemingai darantį nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus, baustas 23 kartus (t. 2 b.l. 1-17).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamiesiems J. D. ir T. G. atsižvelgtina į tai, kad jie padarė labai sunkų nusikaltimą ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas Pataisos namuose kaltinamiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, naudojant įrankius kūnui sužaloti. Jie yra nusikaltimo padarymo vykdytojai. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Be to, skiriant bausmę kaltinamajam J. D. atsižvelgtina į neigiamą kaltinamojo asmenybę – per 2000 – 2008 metus jis buvo teistas aštuonis kartus už eilės nusikaltimų, tame tarpe sunkių ir labai sunkių, padarymą. Padarė analogišką nusikaltimą. Nusistatęs daryti nusikaltimus. Jis naudojo peilį – pavojingesnį kūnui žaloti įrankį ir buvo aktyvesnis nusikaltimo vykdytojas. Be to, jis įtakojo nusikaltimo padarymui kaltinamąjį T. G.. Nesigaili padaręs nusikaltimą. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek žemiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.).

Skiriant bausmės dydį kaltinamajam T. G. atsižvelgtina į jo naudotus nusikaltimo padaryme įrankius – strypą. Jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus nei kaltinamojo J. D.. Anksčiau jis buvo teistas už turtinių nusikaltimų padarymą. Analogiškų nusikaltimų nebuvo padaręs. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į neigiamą jo charakteristiką, nusistatymą daryti nusikaltimus. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).

Kaltinamojo J. D. neatlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2008-05-19 nuosprendį nuosprendžio priėmimo momentu yra 15 metų 8 mėnesių, baigiasi 2025-09-11.

Kaltinamojo T. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės pagal 2006-10-03 nuosprendį baigiasi 2010-01-16.

Kaltinamajam T. G. baigiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti J. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str.1 d. 3d. 4d., paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę iš dalies pridėti prie 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 25 (dvidešimt penkiems) metams, bausmę atliekant pirmus 10 (dešimt) metų kalėjime, likusią pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., J. D. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Pripažinti T. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 6 (šešis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti neatliktą bausmės dalį pagal 2006 m. spalio 3 d. nuosprendį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams 6 d., bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirti T. G. kardomąją priemonę – suėmimą ir suimti teismo salėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str., T. G. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2010 m. sausio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: metalinį strypą, džemperį ir marškinėlius, peilį sunaikinti ( 1 t. b.l. 6, 7-11,10, 12-14, 15-17).

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Regina CemnolonskienėArvydas Stankus