- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- TS-9-990/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-447 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 27 d. gautas A. S. 2023 m. gruodžio 20 d. skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-447, kuriuo prašoma panaikinti šį nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Pareiškėjas nurodo, kad iki jam skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos liko dešimt mėnesių, komisijai jis yra teikiamas šeštą kartą, ketverius su puse metų jis atitinka BVK 82 straipsnyje įtvirtintus kriterijus; jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, taip pat įvykdė visas ankstesniuose Komisijos nutarimuose pateiktas rekomendacijas, todėl teisėtai tikėjosi, kad jam bus taikomas lygtinis paleidimas. Skundžiamame nutarime, kaip ir ankstesniuose Komisijos nutarimuose dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, pateikiama ta pati rekomendacija – dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksmų valdymą, kurią jis praeityje penkis kartus įvykdė, todėl jis nesupranta, ko iš jo tikimasi, ką jis turi padaryti, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas. Skundžiamame Komisijos nutarime nurodyta, kad jis vykdė visas numatytas Komisijos rekomendacijas, tęsia anglų kalbos mokymąsi, vykdo individualią apmokestinamą veiklą, formaliai patvirtino galimybę dirbti laisvėje, dalyvavo mokymuose, terapijos užsiėmimuose, tačiau iš šios informacijos nėra padaryta išvada, todėl jis pagrįstai mano, kad šie teiginiai pagrindžia lygtinio paleidimo taikymą. Pareiškėjas nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nevengė savęs realizuoti mokymosi procese: įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, nuo 2021 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. jis turi teisę vykdyti individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityse, taip pat Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. sausio (duomenys neskelbtini) d. įsakymu jam leista užsiimti apmokestinama individualia veikla – teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (namų projektavimo veikla) bei leista turėti šiai veiklai reikalingą priemonę - asmeninį kompiuterį. Jis yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. liepos (duomenys neskelbtini) d. teikia konsultacijas vykdant gyvenamųjų pastatų ir statinių rekonstravimo bei renovavimo darbus; iš UAB (duomenys neskelbtini) jis gauna (duomenys neskelbtini) atlyginimą, už vykdomą veiklą sumoka mokesčius VMI bei nustatytą mokestį į Vilniaus kalėjimo nuteistųjų fondą (10 procentų nuo gautų darbinių pajamų), o likusias pajamas perveda savo sutuoktinei E. S., savo reikmėms jis beveik nieko neišleidžia. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis toliau vykdytų individualią veiklą bei būtų įdarbintas V. S. įmonėje (duomenys neskelbtini) mieste pagalbiniu darbuotoju baldų gamyboje. 2022 m. kovo (duomenys neskelbtini) d. jis atliko neatlygintinus darbus – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos jis neišreiškia, tačiau šie argumentai paneigia Komisijos nurodytus teiginius, be to Vilniaus kalėjime nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami kokie nors darbai, nėra jokių sąlygų įsidarbinti pagal turimas specialybes – jis buvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymu dėl įdarbinimo, bet gavo įprastinį neigiamą atsakymą - „šiuo metu nėra laisvų darbo vietų“, taigi nors įkalinimo įstaiga neturi galimybės suteikti jam darbo vietos, tačiau jis pats rodo iniciatyvą užsiimti apmokestinama darbine veikla. Pareiškėjas nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, tris kartus - socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“ (programa siekiama suteikti savikontrolės ir savęs valdymo galimybes, ugdyti pozityvų mąstymą, išmokti valdyti stresą ir įtampą), du kartus - socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“ (programos tikslas – padėti nuteistajam įgyti naudingesnių mąstymo ir elgesio įgūdžių, pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, numatant būsimas elgesio pasekmes), programos „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ užsiėmimuose, programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose, „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ programoje, programos „Prison SMART“ užsiėmimuose, savanorės psichologės asistentės vestuose „Viešojo kalbėjimo” ir „Finansinio raštingumo” mokymuose, VĮ „Gebu“ atstovo vestuose 7 grupinės psichologinės terapijos užsiėmimuose, Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės organizuojamoje diskusijoje „Mano gyvenimo kelias“ bei individualiuose pokalbiuose su įstaigos psichologu, šiuo metu jis mokosi anglų kalbą, dalyvauja praktiškai visose socialinės reabilitacijos programose ir edukaciniuose užsiėmimuose, kurios yra nukreiptos į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas yra neobjektyvus, nes netinkamai įvertinta jo asmenybė, akivaizdi jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; be to, Komisijos nutarime nurodomas nusikalstamos veikos pobūdis, kurio bausmės atlikimo laikotarpiu pakeisti neįmanoma, todėl jis mano, kad nusikalstamos veikos pobūdžiu kategoriškai negalima remtis. Pareiškėjo manymu, Komisija nevertino duomenų, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (OASys) yra ženkliai sumažėjusi, nenurodytos aplinkybės, dėl kurių jo asmenybė laikytina pavojinga visuomenei - laisvės atėmimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teikiamas rekomendacijas. Vykdant kalinių rotaciją jis buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus kalėjimą, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą rezultatas buvo „siurprizinis“, neatitinkantis teisėtų lūkesčių. Marijampolės pataisos namuose 2020 m. vasario 15 d. atliktas OASys vertinimas parodė akivaizdų mažėjimą – nuo 68 iki 54 balų, t. y. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 14 balų, tai turi būti laikomas akivaizdžia pažanga. Vilniaus kalėjime atliktas OASys vertinimas nuo Marijampolės pataisos namuose nustatytų 54 balų buvo dirbtinai sukeltas iki 83 balų (suprantami paaiškinimai nebuvo pateikti). Pagal Vilniaus kalėjimo atliekamą OASys vertinimą jis neturi galimybės sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką iki žemos nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau šią galimybę jis turėjo Marijampolės pataisos namuose, nes jo rizika buvo sumažėjusi 14 balų. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimo administracija ignoruoja BK 97 straipsnio nuostatas, kadangi vertina išnykusius teistumus, ko pasėkoje statiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai iškeliami iki vidutinės rizikos kategorijos. 2023 m. lapkričio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo vien teigiamu elgesiu, tačiau pastaruoju metu drausminių nuobaudų jis neturi, nuo paskutinės nuobaudos atlikimo praėjo daugiau nei ketveri metai, todėl neturimų, išnykusių, nebeegzistuojančių nuobaudų vertinimas asmens teisinę padėtį pabloginančiame kontekste yra tiesioginiu principo non bis in idem pažeidimu. Pareiškėjo vertinimu, ir pagal Vilniaus kalėjimo atliekamą OASys vertinimą jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Pareiškėjas mano, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl jo elgesio nuoseklaus gerėjimo, parodo jo pastangas keistis teigiama linkme, gebėjimą analizuoti savo ankstesnį netinkamą elgesį bei daryti teigiamas išvadas ir pataisos įstaigoje elgtis pavyzdingai - jis sugeba tinkamai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, nes drausminių nuobaudų neturi jau daug metų, taigi jis mano, kad būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis sugebės visuomenėje elgtis dorai ir teisingai, nebedaryti ne tik naujų nusikalstamų veiksmų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad jo padaryta veika buvo užkardyta vykdymo eigoje, nebuvo padaryta žala jokiam asmeniui ir viešajam interesui, jis pakenkė tik sau ir savo šeimos nariams; jis turėjo pamoką apgalvoti savo veiksmų pasekmes, per daugiau nei trylikos metų ir dviejų mėnesių kalinimo laikotarpį jis pakeitė savo mąstymo būdą ir šiuo metu supranta, kad už bet kokias padarytas nusikalstamas veikas egzistuoja bausmės neišvengiamumas. Pareiškėjas nurodo, kad paleistas lygtinai jis gyventų name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi užtikrintą darbo vietą, todėl paleidimo atveju jis dirbtų, padėtų išlaikyti šeimą, nes jis turi sūnų M. S. ir posūnį A. S., turintį (duomenys neskelbtini) negalią, kuriam reikalinga priežiūra; be to, šiais metais jam pačiam pasireiškė liga, turinti neigiamų komplikacijų - (duomenys neskelbtini), todėl taikant lygtinį paleidimą jis turėtų didesnių galimybių pristabdyti ligų progresavimą, prižiūrėti savo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 82-87 straipsniai.
5. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
6. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
7. A. S. skirta keturiolikos metu laisvės atėmimo bausmė, t. y. trumpesnė nei dvidešimt penkeri metai, bet ilgesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. A. S. skirtos bausmės pradžia – 2010 m. spalio 14 d., pabaiga – 2024 m. spalio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – dešimt mėnesių ir viena diena. Du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. S. atliko 2020 m. vasario 14 d., taigi A. S. atitinka minėtas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.
8. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Vertindamas A. S. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš A. S. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, A. S. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi A. S. elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.
10. Vertinant A. S. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys 2 metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2022 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. vasario 28 d. vertinimų metu. Vertinimų metu buvo fiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, kadangi A. S. formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. 2023 m. lapkričio 30 d. atlikus pakartotinį nuteistojo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys 1 metodiką buvo nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama A. S. didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nubaustas šiame teismo procese, skaičius, ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant, didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (trys), ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Vertinimo metu taip pat nustatyti dinaminiai A. S. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai: oficialios darbinės patirties stygius, nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destibilizuojančios aplinkos įtakos (pastarojo nusikaltimo įvykdymas priklausant nusikalstamam susivienijimui), savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyti apsauginiai veiksniai: A. S. formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes, palaiko ryšius su artimaisiais ir sulaukia iš jų paramos bei pagalbos.
11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniu metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos - jis mokėsi, įgijo specialybių, vykdo individualią, veiklą mokosi užsienio (anglų) kalbos, vykdo individualią veiklą. Teismas įvertina A. S. pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką: bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; tris kartus (2014 m. nuo spalio (duomenys neskelbtini) d. iki gruodžio (duomenys neskelbtini) d., 2016 m. nuo rugsėjo (duomenys neskelbtini) d. iki rugsėjo (duomenys neskelbtini) d., nuo 2016 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) d. iki 2017 m. sausio (duomenys neskelbtini) d.) dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“ (programa skirta atsipalaidavimo pratyboms, siekiant suteikti relaksacijos, savikontrolės savęs valdymo galimybes, ugdyti pozityvų mąstymą, išmokti valdyti stresą ir įtampą); 2018 m. nuo spalio (duomenys neskelbtini) d. iki gruodžio (duomenys neskelbtini) d. nesistemingai dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“, 2020 m. nuo sausio (duomenys neskelbtini) d. iki kovo (duomenys neskelbtini) d. dalyvavimas programoje „Kitoks“ buvo įvertintas kaip sistemingas (programos tikslas - atlikti nuteistųjų asocialių mąstymo schemų korekciją, padėti nuteistajam įgyti naudingesnių mąstymo ir elgesio įgūdžių, tam tikrose situacijose pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, numatant būsimas elgesio pasekmes); 2019 m. rugsėjo (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo programos „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ užsiėmimuose; 2021 m. sausio (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose; 2021 m. nuo kovo (duomenys neskelbtini) d. iki gegužės (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo programoje „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ (programos tikslas - suteikti nuteistajam žinių, kaip konstruktyviai bendrauti įvairiuose gyvenimo situacijose ir valdyti savo emocijas); 2014 m. dalyvavo programos „Prison SMART“ užsiėmimuose; 2022 m. liepos (duomenys neskelbtini) d. A. S. kreipėsi į Psichologinę tarnybą dėl lygtinio paleidimo rekomendacijų vykdymo, remiantis Resocializacijos skyriaus specialisto nukreipimu; 2022 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) d. A. S. su kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu diskutavo tema „Mano gyvenimo kelias“ (diskusijos metu aptarti praeityje padaryti geri darbai, būsimi planai ir būdai, kaip tai pasiekti); 2023 m. dalyvavo savanorės psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose (mokymų metu sužinojo naujus, efektyvius viešojo kalbėjimo įgūdžius ir jų pritaikymo būdus, ugdė savęs prezentacijos įgūdžius bei pritaikė juos praktinėje užduotyje); 2023 m. dalyvavo tos pačios psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose (mokymu metu sužinojo asmeninių finansų valdymo bazinius principus, susipažino su investavimo bei taupymo, skolų valdymo ir išlaidų planavimo būdais ir pritaikė žinias praktinėje užduotyje); 2023 m. rugsėjo (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo VĮ „Gebu“ atstovo vestuose 7 grupinės psichologinės terapijos užsiėmimuose. A. S. 2022 m. kovo (duomenys neskelbtini) d. atliko gerbūvio darbą – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas.
12. A. S. įgijo profesines kvalifikacijas, vykdo individualią veiklą, o lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją bei darbo vietas, ką teismas vertina teigiamai. Visgi, nors A. S. turi specialybę, šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, tačiau pažymėtina, kad A. S. pataisos namuose kreipusis dėl darbo suteikimo, jam pasiūlius laisvus etatus: 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 2 aukšto tvarkinio (1 etatas), ir 4 aukšto tvarkinio (0,75 etato), A. S. darbo pasiūlymais nesusidomėjo. A. S. motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas pagerėjo, paskutinius bausmės atlikimo metus A. S. nebuvo skirtos nuobaudos, tačiau visos bausmės atlikimo metu A. S. buvo skirtos aštuonios nuobaudos, A. S. elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas, o pažeidimų pobūdis rodo nevisišką nuteistojo norą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams.
13. Teismas ypatingai įvertina tai, kad šiuo metu vis dar yra nustatyta daug A. S. elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių: oficialios darbinės patirties stygius; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos (pastarojo nusikaltimo įvykdymas priklausant nusikalstamam susivienijimui); savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Visa, tai rodo, kad A. S. pažanga eliminuojant jį nusikalsti skatinusius veiksnius yra nepakankama ir būdamas laisvėje minėtų veiksnių sąlygojančiose situacijose jis susidurs su sunkumais, galinčius įtakoti neteisėtą jo elgesį. Nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kad šiuo metu yra vis dar stebimas nepakankamas nuteistajam taikomų priemonių, nukreiptų į jo kriminogeninių veiksnių valdymą (pavyzdžiui, nuteistojo problemų indentifikavimo, sprendimo bei pasekmių suvokimo stoka, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir kt.), poveikis, teismo įsitikinimu, A. S., tęsdamas dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukdamas į rizikų valdymo procesą, gali padaryti išties didelių pokyčių, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
14. Teismas pažymi, kad elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. A. S. Komisijai pristatomas šeštą kartą, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, gailisi savo poelgių ir stengiasi pasikeisti, kas leidžia teismui vertinti A. S. siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
15. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl A. S. kriminogeninių veiksnių valdymo dalyvaujant socialinės reabilitacijos priemonėse, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. A. S. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina A. S. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu A. S. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. RV-25-447 netaikyti A. S. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog A. S. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl A. S. skundas dėl minėto nutarimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-447 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S..
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.