- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2SA-20-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Alsva“, V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14044-129/2009 pagal pareiškėjų UAB „Alsva“, V. M. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. M. , D. M. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai UAB „Alsva“ ir V. M. prašė panaikinti 2009-04-21 dienos antstolės V. M. padėjėjos M. A. vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01367 antstolės V. M. vardu pasirašytą turto aprašą ir 2009-04-21 dienos antstolės V. M. padėjėjos M. A. antstolės V. M. vardu vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01367 pasirašytą patvarkymą dėl informacijos ir panaikinti 2009-07-07 dienos antstolės V. M. padėjėjos R. L. vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01368 antstolės V. M. vardu pasirašytą turto aprašą, pakeičiantį 2009-04-21 dienos turto aprašą. Nurodė, kad vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolė V. M. 2009-04-21 aprašė pareiškėjui UAB „Alsva“ ir V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokie antstolės veiksmai neteisėti, nes: 1) aprašyti nekilnojamojo turto objektai nebuvo įkainoti rinkos kainomis; nepriklausomų turto vertintojų ataskaitos patvirtino, kad UAB „Alsva“ areštuoto turto ne tik užteko ieškinio reikalavimams užtikrinti, bet antstolė areštavo netgi didesnės vertė UAB „Alsva“ priklausantį turtą negu reikėjo ieškinio reikalavimams užtikrinti; 2) areštuotas visas pareiškėjui V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, o tik po pareiškėjo UAB „Alsva“ nekilnojamasis turtas, nors vien pareiškėjui UAB „Alsva“ priklausančio turto areštas buvo pakankamas ieškinio reikalavimams užtikrinti; 3) antstolės vykdomoje nutartyje nėra reikalavimo, kad pirmiausiai būtų aprašytas pareiškėjo V. M. turtas. Antstolė, nors ir pakeitė UAB „Alsva“ turto aprašą, sumažindama areštuoto turto kiekį, tačiau nepanaikino pareiškėjo V. M. atžvilgiu taikyto turto arešto, nors pareiškėjas UAB „Alsva“ pateikė antstolei prašymą aprašyti tik jo turimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašė pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. skundo netenkinti. Nurodė, kad vykdomoje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodyta, kad areštas taikomas atsakovams solidariai, todėl antstolė nepažeidė teisės normų, aprašydama abiejų atsakovų turtą ir atsisakydama tenkinti UAB „Alsva“ prašymą dėl turto aprašo panaikinimo V. M. turtui. Kadangi pagal LR CPK 152 str. 4 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taikytinas LR CPK 662 str., todėl esant ieškovės prašymui aprašyti V. M. turtą, antstolis privalo jį vykdyti. V. M. atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neriboja pastarojo teisės, kadangi jam nėra apribotos galimybės naudotis areštuotu turtu.
Suinteresuotas asmuo D. M. prašė pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. skundo netenkinti. Nurodė, kad solidariąją pareigą V. M. prisiėmė laidavimo sutartimi, kurioje nustatyta, kad už prievolės neįvykdymą laiduotojas atsako kreditoriui solidariai su skolininku. Laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į CPK 662 str. 2 d., jei išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Be to, UAB „Alsva“ nekilnojamojo turto areštas gali būti nepakankama priemonė užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą, nes jei įmonė taptų nemoki, jai būtų iškelta bankroto byla, nesant V. M. turto arešto, D. M. prarastų bet kokias skolos išieškojimo garantijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skundą tenkino. Panaikino 2009-04-21 dienos antstolės V. M. padėjėjos M. A. vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01367 antstolės V. M. vardu pasirašytą turto aprašą ir 2009-04-21 dienos antstolės V. M. padėjėjos M. A. antstolės V. M. vardu vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01367 pasirašytą patvarkymą dėl informacijos. Panaikino 2009-07-07 dienos antstolės V. M. padėjėjos R. L. vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01368 antstolės V. M. vardu pasirašytą turto aprašą, pakeičiantį 2009-04-21 dienos turto aprašą. Nurodė, kad 2009-04-15 nutartis vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (LR CPK 152 str. 4 d.). Varžytinės yra viena iš sudedamųjų teismo sprendimo vykdymo proceso dalių. Todėl LR CPK 715 str. numatyta skolininko teisė nurodyti turtą, kurie daiktai turi būti parduoti pirma kitų, atitinkamai turi būti taikoma ir vykdant 2009-04-15 nutartį. Tačiau ši skolininko teisė yra ribojama išieškotojo pasirinkimu, t.y. skolininkas nurodo, kurį pirmą turtą parduoti tik iš to turto, kurį antstoliui nurodo išieškotojas. Suinteresuotas asmuo D. M. nurodė antstolei V. M. areštuoti konkretų pareiškėjų turtą ir antstolė minėtą turtą areštavo, tačiau areštavo daugiau turto nei yra reikalinga pagal 2009-04-15 nutartį. Pagal LR CPK 715 str. per LR CPK 152 str. 4 d., skolininkas turi teisę apsaugoti savo turtą nuo perteklinio arešto, konkrečiai nurodydamas į kokį iš aprašyto (areštuoto) turto gali būti nukreiptas (paliktas) areštas. Toks skolininko nurodymas yra privalomas antstoliui (LR CPK 715 str.). Be to, teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. M. nurodė, kad jai nėra jokio skirtumo į kieno turtą nukreipti išieškojimą – juridinio asmens ar pareiškėjo, paaiškino, kad pirmoje eilėje nukreips išieškojimą į UAB „Alsva“ turtą, o ne į pareiškėjo turtą, taigi pripažino, kad pareiškėjų nurodymas antstolei nepažeidžia jos teisių. Aplinkybių ir teisės normų, leidžiančių antstolei elgtis priešingai LR CPK 715 str. reikalavimams nėra. Vadinasi, antstolė skolininko nurodymo nesilaikė ir pažeidė LR CPK 715 str.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų V. M. ir UAB „Alsva“ skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius iš atsakovų UAB „Alsva“ ir V. M. solidariai. Vilniaus apygardos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jokių prioritetų, kurio skolininko turtas turi būti areštuotas pirmiausiai, nenustatė. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones solidariosios prievolės atveju išieškotojas turi neginčijamą teisę pasirinkti skolininką, iš kurio turto bus užtikrinamas galimo teismo sprendimo įvykdymas, ir konkretų skolininko turtą. LR CPK 662 str. 3 d. iš esmės patvirtina, kad skolininkas neturi teisės duoti privalomų antstoliui nurodymų, iš kurio skolininko ar kurį turtą areštuoti, nes nustato, kad nesant išieškotojo nurodymų, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis LR CPK 664 str. 665 str. nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad ginčo santykiams taikytinas CPK 715 str., nes tokiu atveju būtų paneigtos išieškotojo teisės solidariosios prievolės atveju, LR CPK 662 str. 1 ir 3 d. Paaiškėjus, kad areštuota turto daugiau, nei nustatyta teismo nutartimi, išieškotojas turi teisę nurodyti, o nesant jo nurodymų, antstolis nuspręsti, kokio skolininko ir kokiam turtui panaikini areštą. Esant išieškotojo nurodymams, antstolis turi jų laikytis. Skolininkas (-ai) tik turi teisę prieštarauti turto įkainavimui, prieštarauti arešto mastui, tačiau nagrinėjamu atveju areštuoto turto mastas atitinka nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Antstolis 2009-07-07 turto aprašu, pakeičiančiu 2009-04-21 turto aprašą, užtikrino, kad realiai areštuoto turto vertė neviršytų teismo nutartimi nustatyto turto arešto masto, todėl antstolio veiksmai teisėti. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai interpretavo jos pasisakymus, pažymėjęs, kad jai nėra jokio skirtumo, į kieno turtą nukreipti išieškojimą. D. M. teigė nurodžiusi, kad ji neturi jokių asmeniškumų, pagrindinis jos tikslas, kad skola būtų realiai išieškota, nurodymas, į kieno turtą nukreipti išieškojimą, yra duotas vykdomojoje byloje. Teismas, panaikinęs abu antstolio patvarkymus, kartu panaikino visas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl to galimai palankaus D. M. teismo sprendimo įvykdymas tapo neužtikrintas. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl panaikino 2009-07-07 turto aprašą vykd.b. Nr.0015/09/01368 ir 2009-04-21patvarkymą vykd.b. Nr. 0015/09/01367.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašė atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai teigė, jog antstolė, vykdydama suinteresuoto asmens D. M. nurodymą, išėjo už LR CPK 677 str. 2 d. ribų ir areštavo daugiau turto nei yra reikalinga. Turto aprašo surašymo dieną buvo atsižvelgta į VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės teikiamą informaciją dėl turto verčių. Skolininkui pateikus naujas turto vertinimo ataskaitas, 2009-07-07 patvarkymu turto aprašas buvo patikslintas, o bendra areštuoto turto vertė neviršijo 1 501 800 Lt. Antstolė nesutiko su teismo motyvu, kad antstolė elgėsi priešingai CPK 715 str. reikalavimams, nes CPK 715 str. nustato skolininko teisę nurodyti, kokį turtą varžytinėse parduoti pirmiausia, gi vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl turto arešto, antstolis tik aprašė skolininkų V. M. ir UAB „Alsva“ turtą. V. M. atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neriboja pastarojo teisės, kadangi jam nėra apribotos galimybės naudotis areštuotu turtu.
Pareiškėjai UAB „Alsva“ ir V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad išieškotojui įgyvendinus teisę nurodyti areštuotiną skolininko turtą, ši teisė dėl nurodyto turto pasibaigia ir skolininkas įgyja teisę apsispręsti dėl išieškotojo nurodymu areštuoto turto pardavimo iš varžytinių eiliškumo. Taip neatsiranda neigiamų teisinių pasekmių, neužtikrinančių tiek išieškotojo, tiek skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros. Pareiškėjai teigė, kad teismas pagrįstai nesivadovavo LR CK 6.6 str. 4 dalimi, nes joje yra įtvirtintos materialiosios teisės normos, taikomos esant materialiems kreditoriaus ir solidariųjų skolininkų santykiams. Taigi kreditorius turi teisę pasirinkti vieną iš solidariųjų skolininkų, kuris privalo patenkinti jo reikalavimą tik reiškiant materialiuosius reikalavimus. Asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir jos pateikimo vykdyti antstoliui neturi teisės pasirinkti, kuriam solidariajam skolininkui šios priemonės turi būti taikomos. Nė viena vykdymo proceso teisės norma nenustato kreditoriaus teisės pasirinkti, kurio iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos pirmumo tvarka. Jei tik vieno iš solidariųjų skolininkų turto arešto visiškai pakanka byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, pagal LR CPK 144 str. 1 d. nėra būtina areštuoti kitam solidariajam skolininkui priklausantį turtą ir tai atitinka šių priemonių tikslą. Pareiškėjai nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad skundžiama nutartimi nebuvo panaikintas antstolės 2009-04-21 turto aprašas, pagal kurį aprašytas 1 660 000 Lt vertės pareiškėjui UAB „Alsva“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Jis užtikrina apeliantės reikalavimų mastą ir yra galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens D. M. atskirasis skundas tenkintinas.
Vykdomosios bylos Nr. 15/09/01368 duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo D. M. kreipėsi į antstolę V. M. , prašydama priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį (vykd.b. l. 2). Šia nutartimi ieškovės D. M. reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams UAB „Alsva“ ir V. M. priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas (vykd. b. l.1). 2009 m. balandžio 20 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį (vykd.b. l. 14).
LR CPK 145 str. 4 d. nustato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties vykdymui taikomos CPK VI dalies normos, tačiau su išimtimis, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją ir laikiną apsaugos priemonių paskirtį, t.y. tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones byla dar nėra išnagrinėta ir turto realizavimas nėra vykdomas.
LR CPK 662 str. 1 d. suteikia teisę išieškotojui laikantis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Priverstinio vykdymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra, taigi išieškotoja D. M. turėjo galimybę pasinaudoti teise nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia ir tokia teise pasinaudojo. Nors į bylą nėra pateiktas dokumentas, įrodantis tokį išieškotojos nurodymą, antstolė pripažino jį buvus, pareiškėjai jo neginčijo, todėl laikytina, kad byloje dalyvaujantys asmenys sutiko buvus išieškotojos nurodytą, iš kokio turto areštuoti pirmiausiai. Remiantis CPK 662 str. 2 d. jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Taigi antstolė V. M. pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „Alsva“ prašymą pakeisti 2009-04-21 turto aprašus, sudarytus vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį ir panaikinti V. M. priklausančio turto aprašymą vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01368.
Apeliantė D. M. atskirajame skunde nurodė, kad teismas neteisingai interpretavo jos pasisakymus, pažymėjęs, kad jai nėra jokio skirtumo, į kieno turtą nukreipti išieškojimą. D. M. teigė nurodžiusi, kad ji neturi jokių asmeniškumų, pagrindinis jos tikslas, kad skola būtų realiai išieškota. Įvertinusi byloje esantį 2009-08-27 teismo posėdžio protokolą (b.l. 212-213), teisėjų kolegija pažymi, kad iš suinteresuoto asmens D. M. paaiškinimų (b.l. 312) negalima daryti išvados, kad jai neturi reikšmės, kieno turtas bus areštuotas. D. M. aiškiai nurodė, kad jai svarbiausia atgauti skolą, asmeniškumų atsakovų atžvilgiu ji neturi, tačiau nori, kad būtų areštuotas pirmiausiai V. M. turtas, nes, atsižvelgiant į galimą UAB „Alsva“ bankrotą, tai patikimesnis jos skolos grąžinimo užtikrinimo būdas. Toks paaiškinimas išreiškia D. M. valią areštuoti pirmiausiai V. M. turtą.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje pagal ieškinį solidariems atsakovams, nutartyje nebuvo nurodyta, kurio atsakovo turtas areštuotinas pirmiausiai, kokia dalimi areštuotinas vieno, ir kuria kito atsakovo turtas. Atsižvelgiant į tai, antstolei nebuvo kliūčių taikyti CPK 662 str. 1 d. ir priimti išieškotojos nurodymą, iš kokio turto turėtų būti išieškota pirmiausiai.
Ginčas kilęs dėl to, ar pagal išieškotojos D. M. nurodymą aprašiusi skolininkų turtą antstolė turėjo vadovautis CPK 715 str. ir tenkinti skolininko UAB „Alsva“ prašymą areštuoti tik jo turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 715 straipsnis, reglamentuojantis skolininko teisę nurodyti, kurie parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirmiausia, taikomas turto realizavimo procese, t.y. vykdant varžytines. Nagrinėjamu atveju vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl turto arešto, o ją vykdant turtas nerealizuojamas. Todėl ir taikyti CPK 715 straipsnio nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t.y. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas negali pasinaudoti teise nurodyti, kurį iš aprašyto turto palikti areštuotą, jei su tokiais nurodymais nesutinka išieškotojas. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad paaiškėjus, jog areštuota turto daugiau, nei nustatyta teismo nutartimi, išieškotojas turi teisę nurodyti, o nesant jo nurodymų, antstolis nuspręsti, kokio skolininko ir kokiam turtui panaikini areštą. Esant išieškotojo nurodymams, antstolis turi jų laikytis. Skolininkas (-ai) tik turi teisę prieštarauti turto įkainavimui, prieštarauti arešto mastui, tačiau nagrinėjamu atveju areštuoto turto mastas atitinka nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Po to, kai UAB „Alsva“ pateikė turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko parengtą įmonės turto įvertinimo atasakaitą, kuri patvirtino, kad įmonės turto vertė yra didesnė ir jo daugiau galima įtraukti į aprašą, antstolė pagrįstai atsisakė mažinti solidaraus skolininko V. M. turto arešto mastą ir sumažino tik UAB „Alsva“ turto arešto mastą, nes po turto verčių patikslinimo išieškotojos teisė, numatyta CPK 662 str. 2 d., nurodyti, kuris turtas areštuotinas išieškojimo ribose pirmiausiai, neišnyko, ką nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, be to, antstolė, pati turi įstatyminę pareigą areštuoti tą turtą, kurį ateityje realizavus būtų geriausiai įvykdytas teismo sprendimas (CPK 662 str. 3 d.). Priešingas vertinimas, nepagrįstas išieškotojos teisių ribojimas prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir esmei.
Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens D. M. teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (pažymėjimai apie turto arešto aktų pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre) patvirtina pareiškėjų nesąžiningumą, nes pateikti dokumentai rodo, kad V. M. priklausantis bei antstolės V. M. areštuotas turtas parduotas jo pasiūlytam pirkėjui; taip pat UAB „Alsva“ priklausantis turtas parduotas įmonės pasiūlytam pirkėjui.
Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CPK 715 str., neteisingai įvertino suinteresuoto asmens D. M. paaiškinimus dėl jos valios pirmiausiai areštuoti V. M. turtą ir atsižvelgiant į tai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis naikinama, pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. patikslintas skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. patikslinto skundo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjų UAB „Alsva“ ir V. M. į valstybės pajamas 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.