- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-449-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00190-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-256/2012
Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00190-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.29.3.; 2.1.7.; 2.4.6.
2012 m. balandžio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012m. vasario 14d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 302str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad 2011m. sausio 9d., apie 2.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo J. S. priklausantį automobilį Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį Semeliškių g., Vievyje, sustabdžius policijos pareigūnams jis neturėdamas teisėto pagrindo pateikė žinomai svetimą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. L. vardu, tikslu išvengti suėmimo, kadangi 2010m. gruodžio 9d. buvo paskelbta jo paieška.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pateikdamas kelių patruliams dokumentus nežinojo, kad tarp jų yra svetimas vairuotojo pažymėjimas, todėl jo veiksmuose nėra tyčios. Tai patvirtino liudytojas V. N.. Jei J. S. nebūtų leidusi naudotis automobiliu, jis nebūtų žinojęs kur yra automobilio dokumentai. Nebūdamas automobilio savininku jis nėra atsakingas už jame esančius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeidžiant BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. A. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą. R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302str. 1d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – valdymo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir išdėstė jų vertinimo motyvus.
Pagal BK 302str. 1d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Nuteistojo versiją, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios paneigia liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.
Liudytoja J. S. parodė, kad E. L. (E. L.) pažįsta tik iš matymo, jam nėra leidusi pasinaudoti savo automobiliu ir nežino, kaip jo vairuotojo pažymėjimas atsirado jos automobilyje.
Liudytojas E. L. parodė, kad J. S. pažįsta tik iš matymo, o R. A. nepažįsta, savo vairuotojo pažymėjimą buvo pametęs.
Liudytojas V. N. parodė, kad tikrinant sustabdyto automobilio dokumentus jis kreipėsi į R. A. vairuotojo pažymėjime nurodytu Ernesto vardu, ir pastarasis neprieštaravo.
Apeliantas parodė, kad neprieštaravo pavadintas svetimu vardu, nes nenorėjo pasakyti savo tikrojo vardo, kadangi buvo paieškomas, E. L. vairuotojo pažymėjimo nevogė, tik juo pasinaudojo.
Taigi byloje nustatyta, kad nuteistasis R. A. policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą J. S. nepaneigė pavadintas svetimu vardu, nes buvo paieškomas policijos, to nepadarė ir Elektrėnų policijos komisariate, kai E. L. vardu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis turėdamas galimybę pasinaudoti kitam asmeniui priklausančiu dokumentu, taip ir pasielgė, todėl pirmosios instancijos teismas tokius veiksmus pagrįstai įvertino kaip tyčinius. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju R. A. tyčia buvo nukreipta į neteisėtą svetimo dokumento panaudojimą, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. A. pripažino kaltu pagal BK 302str. 1d., ir tai padarė remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41str., 54str., teismas nepažeidė, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, vedęs), ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir savo paskirtį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą atmesti.