- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-806-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14954-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. J., BUAB „Arx Artis“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Garantiniam fondui prie Socialinės apsaugos, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Arx Artis“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, A. J., R. J., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu teismo ieškiniu prašė pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „Arx Artis“ ir A. J., 2009-10-01 pakeitimo nuostatą mokėti A. J. 5 200 Lt algą negaliojančia, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytą darbo užmokestį – 400 Lt mėnesinę algą; pripažinti 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „Arx Artis“ ir R. J., 2010-06-01 pakeitimo nuostatą mokėti R. J. 3 000 Lt algą negaliojančia, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo nustatytą darbo užmokestį – 200 Lt. Ieškinio pagrindu nurodė tai, kad UAB „Arx Artis“ direktorė ir akcininkė A. J., prieš iškeliant UAB „Arx Artis“ bankroto bylą, atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, t. y. neatsižvelgdama į tai, kad UAB „Arx Artis“ turėjo įsiskolinimus kreditoriams, laiku nemokėjo įstatymais nustatytų įmokų, padidino sau darbo užmokestį. Taip pat nurodo, kad UAB „Arx Artis“ direktorė ir R. J. 2010-06-01 atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, tai yra susitarė dėl 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15 pakeitimo ir nuo 2010-06-01 R. J. nustatytas 3 000 Lt darbo užmokestis, t. y. esant sunkiai finansinei įmonės būklei nustatytas 2 800 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2010-01-15 darbo sutartimi. Įvertinęs 2007, 2008 metais UAB „Arx Artis“ sudarytas sutartis ir jų vykdymo eigą, ieškovas teigė, kad UAB „Arx Artis“ finansinė padėtis 2009–2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki, todėl ginčijami susitarimai dėl darbo užmokesčio atsakovams padidinimo aiškiai neatitiko UAB „Arx Artis“ galimybių, veiklos rezultatų, neatitiko LR DK 186 str. numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieštaravo UAB „Arx Artis“, kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams. Nurodė, kad atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „Arx Artis“ nepasikeitė tiek, jog pateisintų tokį darbo užmokesčio padidinimą. Ieškovo teigimu, tokiu būdu piktnaudžiaujant teise, veikiant nesąžiningai, pažeidžiant kitų UAB „Arx Artis“ kreditorių teises ir teisėtus interesus buvo siekiama, kad atsakovė atgautų kuo daugiau piniginių lėšų po bankroto bylos iškėlimo UAB „Arx Artis“, t. y. įgytų teisę pareikšti didesnį kreditorinį reikalavimą, kurio dydis sąlygoja didesnių socialinių garantijų iš Fondo biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą. Tiek A. J. motinystės pašalpa, tiek motinystės (tėvystės) pašalpa buvo apskaičiuota, įvertinant laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30 UAB „Arx Artis“ priskaičiuotą darbo užmokestį. Tokiu būdu buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A. J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų. Ieškovo teigimu, darbo užmokesčio padidinimas (nustatymas) šalių susitarimu prieš bankroto bylos iškėlimą gali būti vertinamas kaip neatitinkantis geros moralės principų elgtis teisingai ir sąžiningai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-08 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „Arx Artis“ ir A. J., 2009-10-01 darbo pakeitimo nuostatą, kuria UAB „Arx Artis“ įsipareigojo mokėti A. J. 5 200 Lt mėnesinę algą, negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytą darbo užmokestį – 400 Lt mėnesinę algą. Taip pat pripažino 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „Arx Artis“ ir R. J., 2010-06-01 pakeitimo nuostatą, kuria UAB „Arx Artis“ įsipareigojo mokėti R. J. 3 000 Lt mėnesinę algą negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo 2010-01-15 darbo sutartimi Nr. 15 nustatytą darbo užmokestį – 200 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovų A. J. ir R. J. po 141 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad UAB „Arx Artis“ veiklos sąnaudos didėjo, įmonė nuo 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl A. J. nuo 2009-10-01 nustatytas 5 200 Lt darbo užmokestis bei R. J. nuo 2010-06-01 nustatytas 3 000 Lt darbo užmokestis neatitiko įmonės finansinių galimybių. Vertinta, kad UAB „Arx Artis“ 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „Arx Artis“ 2009-12-31 uždirbo 22 882 Lt grynojo pelno, yra netiksli, todėl neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties. UAB „Arx Artis“ jau 2009 m. spalio mėn. susidūrė su finansiniais sunkumais dėl įmonės užsakovų neatsiskaitymo. Teismas darė išvadą, kad atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „Arx Artis“ nepasikeitė tiek, jog A. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 400 Lt iki 5 200 Lt per mėnesį bei R. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 200 Lt iki 3 000 Lt. Konstatuota, kad atsakovė A. J., būdama įmonės akcininkė ir direktorė, turėjo žinoti realią įmonės finansinę padėtį ir iš bankroto procedūros darbuotojams kylančias teises ir šių teisių apribojimus, tačiau piktnaudžiavo teise ir veikė nesąžiningai, pažeisdama kitų UAB „Arx Artis“ kreditorių teises ir teisėtus interesus padidino A. J. ir R. J. darbo užmokesčio dydį. Atsakovė, po bankroto bylos iškėlimo UAB „Arx Artis“, pareiškė kreditinį reikalavimą, kurio dydis sąlygoja didesnių socialinių garantijų iš Fondo biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą. Teismas darė išvadą, kad A. J., veikdama nesąžiningai, įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, taip buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A. J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų. Teismas nustatė, kad ginčijami sandoriai, kuriais šalys (darbdavys ir darbuotojai) susitarė dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio, pažeidžia kitų BUAB „Arx Artis“ kreditorių teisėtus interesus, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, todėl šiuos sandorius, vadovaudamasis LR CK 1.81 str. l d. nuostatomis, pripažino niekiniais ir negaliojančiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teisės aktai nedraudžia darbo teisinių santykių šalims susitarti dėl didesnio nei minimalus darbo užmokesčio. Atsakovai veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir darbo sutarčių įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Nors tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki dėl užsakovų neatsiskaitymo, tačiau užsakovų skolos tuo metu nebuvo beviltiškos. Įmonė turėjo daug užsakymų, vykdė projektus, todėl buvo faktinis pagrindas atsakovei A. J. padidinti darbo užmokestį dėl ženkliai padidėjusio darbo krūvio, viršvalandžių, kuriuos, nenorėdama bloginti įmonės finansinės padėties, ne visada fiksavo. Įvykdžius darbus ir išsireikalavus skolas iš užsakovų UAB „Arx Artis“ turėjo realia galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir sumokėti padidintą darbo užmokesti A. J. ir R. J.. Atsakovės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė nemokti tapo būtent dėl užsakovų neatsiskaitymo laiku. Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad teiginiai apie nepagrįstai didelį darbo užmokestį A. J. yra teisingi. Nurodo, kad įmonė nepelningai dirbo tik 2007 m. ir 2008 m., o 2009–2010 m. įmonės finansiniai rodikliai gerėjo ir leido tikėtis, kad įmonės veikla bus pelninga ir ateityje, todėl darbo užmokesčio padidinimas neprieštaravo įmonės tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nesutinka, kad įmonės balanso duomenys yra neteisingi. Pažymi, kad jai, kaip BUAB „Arx Artis“ akcininkei, nebuvo skirtos jokios išmokos iš Garantinio fondo. A. J. apie nėštumą sužinojo tik 2010 m. sausio mėn., t. y. jau po darbo sutarties pakeitimo. A. J. darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2010-06-01 buvo nustatytas mažesnis – 2 000 Lt darbo užmokestis, tuo tarpu bankroto byla UAB „Arx Artis“ iškelta 2010-10-11.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Arx Artis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė teismo nustatytas aplinkybes, teisės normas interpretuoja tik sau naudinga linkme ir nepateikė svarių argumentų, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, kad įmonės finansinė padėtis leido A. J. ir R. J. padidinti darbo užmokestį. Be to, apeliantė pripažino, kad dėl užsakovų neatsiskaitymo finansinė įmonės padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą turi būti įgyvendinama atsižvelgiant ne tik į įmonės vadovo, kaip samdomo darbuotojo, bet ir į bendrovės interesus. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad A. J. ir R. J. darbo krūvis nesikeitė. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė, būdama įmonės akcininkė ir direktorė, piktnaudžiavo teise ir veikė nesąžiningai, žinodama realią įmonės finansinę padėtį ir nepaisydama kitų įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo sutarčių pakeitimų, kuriais ženkliai padidintas atsakovų darbo užmokestis, pripažinimo negaliojančiais, kaip prieštaraujančių viešajai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantė A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-05-23 su atsakove A. J. (tuo metu buvusi pavardė – B.) sudaryta darbo sutartis Nr. 1 (t. 1, b. l. 6–7). 2009-10-01 minėtos darbo sutarties pakeitimu nustatyta darbuotojai A. J. mokėti 5 200 Lt dydžio darbo užmokestį, t. y. 2009-10-01 atsakovės A. J. darbo sutarties pakeitimu nustatytas 4 800 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu, kuriuo darbuotojai nustatytas 400 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Taip pat nustatyta, kad 2010-01-15 UAB „Arx Artis“ direktorė A. J. su atsakovu R. J. sudarė darbo sutartį Nr. 15 (t. 1, b. l. 8). 2010-06-01 šios darbo sutarties pakeitimu pakeistos atsakovo R. J. pareigos bei nustatytas 3 000 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Taip R. J. nustatytas 2 800 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2010-01-15 darbo sutartimi.
Apeliantė nesutinka, kad darbo užmokestis ginčo darbo sutarčių pakeitimais padidintas nesąžiningai. Darbo užmokesčio padidinimą ieškovo ginčijamais atsakovų darbo sutarčių pakeitimais apeliantė grindžia bendrovėje padidėjusiu darbo krūviu, dirbtais viršvalandžiais. Įvertinus 2007-05-23 atsakovės A. J. darbo sutartį Nr. 1 nustatyta, kad ginčijamu apeliantės darbo sutarties 2009-10-01 pakeitimu nebuvo pakeista dar 2008-02-01 šios sutarties pakeitimu nustatyta 4 val. darbo dienos trukmė. UAB „Arx Artis“ 2009 m. spalio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos ir atliginimų žiniaraščiai patvirtina, kad po 2009-10-01 apeliantės darbo sutarties pakeitimo A. J. faktiškai dirbtas laikas nepasikeitė, viršvalandinis darbas nebuvo fiksuojamas (t. 1, b. l. 96, 105–111). Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad po 2010-06-01 atsakovo R. J. darbo sutarties pakeitimo, jo darbo trukmė nebuvo pakeista ir liko 1 darbo diena per savaitę, 2 valandos per dieną (t. 1, b. l. 154–159). Nors apeliantė nurodo, kad ženkliai padidėjo jos darbo krūvis, tačiau to nepagrindė įrodymais, ši aplinkybė neatsispindi ir jos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Vien argumentas, kad įmonė turėjo užsakymų, vykdė projektus neįrodo būtent apeliantės realaus darbo krūvio padidėjimo fakto, atliekamo darbo pasikeitimo masto. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės A. J. darbo užmokestis tapo kelis kartus didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų, tuo tarpu faktiškai dirbtas laikas buvo dvigubai mažesnis. Nepateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai A. J. ir R. J. iš tikrųjų dirbo didesniu darbo krūviu, dirbo viršvalandžius, atliko kitas darbo laiką viršijančias konkrečias užduotis pagal darbo sutartį, ar atliekamų pareigų pasikeitimą būtent ginčo laikotarpiu būtų įtakojusi jau anksčiau apeliantės įgyta kvalifikacija.
Darbo užmokestis – tai darbdavio ir darbuotojo laisva valia sutartas atlygis už darbuotojo atliekamą darbą, kuris tenkina abi darbo sutarties šalis ir kurį lemia darbuotojo atliekamo darbo kiekis ir kokybė, įmonės veiklos rezultatai, darbo paklausa ir pasiūla darbo rinkoje (LR DK 186 str. 3 d.). Įstatymu neribojamos darbo sutarties šalių teisės sulygti dėl darbo užmokesčio dydžio, išskyrus minimalų jo dydį (LR DK 187 str.); taigi darbo sutarties šalys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui. Tačiau darbo sutarties šalių sulygtas ir darbdavio darbuotojui mokamas darbo užmokestis tiesiogiai veikia viešosios teisės normų reguliuojamą teisinį santykį – darbuotojų, kaip pensijų, nedarbingumo ir motinystės bei kitų valstybinio socialinio draudimo santykių subjektų, teises, taip pat turi įtakos pačios įmonės veiklai, jos finansiniams įsipareigojimams, konkurencingumui, įmonės kreditorių interesams. Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus. Bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, įgyja viešo intereso pobūdį. Dėl to, nors privatinės teisės normomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį, darbdavys nėra ribojamas, kokio dydžio darbo užmokestį turi mokėti darbuotojui, tačiau nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl darbo sutarčių pakeitimais ženkliai padidinto darbo užmokesčio atitikimo sąžiningumo, viešosios tvarkos ir geros moralės kriterijams, šių normų taikymas turi būti tikrinamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, atitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei aspektais (LR CK 1.5 str., 1.81 str.) ir derinamas su viešosios teisės normų taikymu.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Arx Artis“ finansinės padėties ieškovo ginčijamų atsakovų darbo sutarčių pakeitimų priėmimo laikotarpiu ir nurodo, kad įmonė dirbo pelningai. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. UAB „Arx Artis“ 2010-10-11 iškelta bankroto byla, t. y. praėjus gan trumpam laiko tarpui (metams) po ginčijamo atsakovės A. J. darbo sutarties pakeitimo ir (penkiems mėnesiams) po ginčijamo atsakovo R. J. darbo sutarties pakeitimo. BUAB „Arx Artis“ bankroto administratorės įgalioto asmens D. U. ataskaitoje nustatyta, kad buhalterės pateikti balanso duomenys nesutapo su administratorei pateiktais pirminiais buhalteriniais dokumentais. Tikrindama pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą, administratorė nustatė, kad įmonės finansinėje apskaitoje neatsispindi tikroji įmonės finansinė padėtis – apskaita buvo vedama neteisingai. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai balanso duomenis apie 2009-12-31 įmonės turėtą pelną vertino kritiškai.
Apeliantė nurodo, kad įmonės padėtį pablogino užsakovų neatsikaitymas laiku už suteiktas paslaugas. Tačiau iš bankroto administratorės ataskaitos duomenų matyti, kad UAB „Lijasta“, su kuria UAB „Arx Artis“ 2008-04-16 buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį, apie sunkią savo finansinę padėtį pranešė dar 2008 m. pabaigoje, o 2009-09-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Lijasta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Apie kitų debitorių vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus buvo žinoma jau 2009 m. vasarą. Sunkią įmonės finansinę padėtį pagrindžia ir faktinės aplinkybės, kad įmonė tinkamai laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. spalio mėn., nesumokėjo už apdraustuosius priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (t. 1, b. l. 89–91). Tai turėjo kelti pagrįstų abejonių įmonės tinkamu mokumu, galimybėmis nuo 2009-10-01 tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Apeliaciniame skunde A. J. sutinka, kad ginčo darbo sutarčių pakeitimų sudarymo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, nors, apeliantės teigimu, skolos nebuvo beviltiškos. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad viršvalandžius ne visada fiksavo nenorėdama bloginti įmonės finansinės padėties. Darytina išvada, kad apeliantei, kaip įmonės akcininkei ir vadovei, buvo žinoma reali įmonės finansinė situacija, sunki įmonės padėtis.
Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Įstatyme bendrovės valdymo organams be konkrečių funkcijų įtvirtintos ir fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. LR CK 2.87 str. įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga įmonėje pasireiškiant nemokumo požymiams pripažįstama ir kreditorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantei buvo žinomas ir suprantamas ginčijamo ženklaus darbo užmokesčių padidinimo nenaudingumas ir nuostolingumas įmonei. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad ginčijami susitarimai neatitiko protingos verslo rizikos. Tokie veiksmai ginčo atveju patvirtina apeliantės piktnaudžiavimą ir nesąžiningumą kitų UAB „Arx Artis“ kreditorių atžvilgiu.
Priešingai nei nurodo apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad darbo užmokesčio A. J. padidinimas ginčo darbo sutarties pakeitimu turėjo įtakos didesnių išmokų iš Fondo ir Garantinio fondo apskaičiavimui. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 ir 2011-09-05 nutartimis teismo patvirtintas A. J. 17 136,53 Lt kreditorinis reikalavimas bei A. J. motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dokumentai, kuriems įtakos turėjo būtent ginčijamu apeliantės darbo sutarties 2009-10-01 pakeitimu nustatytos draudžiamosios pajamos (t. 1, b. l. 69–72, t. 2, b. l. 38, 42–43, 48–50). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad 2010-06-01 apeliantės darbo sutartis buvo pakeista, nelaikytina turinčia esminės reikšmės ir paneigiančia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Remiantis LR CK 1.81 str. 1 d. reglamentavimu, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu sprendimu padaryta išvada, kad ieškovo ginčijamais atsakovų A. J. ir R. J. darbo sutarčių pakeitimais buvo nesąžiningai didinami įmonės nuostoliai, pažeisti kitų BUAB „Arx Artis“ kreditorių teisėti interesai, todėl pagrįstai konstatuota, kad ginčijami susitarimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.81 str. 1 d., 1.137 str.). Tokia išvada pagrįsta bylos duomenimis, atsakovai ieškovo argumentų leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl ieškovo ieškinys skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytas įrodytu.
Išanalizavusi rašytinius įrodymus, nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą palikti nepakeistą.