- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- I-2485-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 25-29) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. periodiškai buvo laikomas Alytaus AVPK areštinėje nežmoniškomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, dalį kamerų ploto užėmė baldai, todėl negalėjo laisvai judėti. Kameros buvo avarinės būklės, jų langai nešvarūs, grotuoti, tarp grotų ir langų buvo šiukšlės, langų palangės apdergtos paukščių, tačiau jų išvalyti negalėjo, nes prie langų nebuvo galima prieiti, todėl nuo jų sklido smarvė. Į kameras nepateko natūrali šviesa, nes langų stiklas buvo nepermatomas, be to, iš lauko pusės ant langų buvo uždėtas tinklas, orlaidė atsidarydavo labai mažai, todėl oras į patalpas praktiškai nepatekdavo, kamerose buvo drėgna, todėl išskalbti drabužiai nedžiūdavo, o pelydavo. Kamerose nuolat degė dieninė ir naktinė apšvieta. Kamerų duryse buvo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl buvo pažeistas jo privatumas, tualete nenusileisdavo arba prastai nusileisdavo vanduo. Dušu galima buvo naudotis tik kartą per savaitę. Kamerose nebuvo rūbų spintų, stalas per mažas, todėl teko valgyti sėdint ant lovos. Kamerose nebuvo radijo taško, kabelinės televizijos, švarai palaikyti duodamas netinkamas inventorius, nebuvo išduodama indų plovimo priemonė, tualetinis popierius, kameros nedezinfekuojamos, nebuvo karšto vandens. Sanitarinis mazgas buvo netoli stalo, kamera ventiliuojama tik per langą, todėl valgant patirdavo nemalonių pojūčių. Į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedami visi kameroje buvę asmenys ir tik vienai valandai, tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine. Išduodama patalynė buvo sintetinė, čiužiniai, pagalvės, antklodės nedezinfekuojamos, jose buvo buitinių parazitų, todėl nebuvo įmanoma užmigti. Kamerose buvo ribojamas elektros naudojimas. Pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto, tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Tvirtino, kad pareigūnai atsisakydavo priimti, registruoti jo prašymus dėl informacijos apie netinkamas kalinimo sąlygas pateikimo, grasino nuobaudomis. Jo nuomone, daugelis pareigūnų turi sadistinį asmenybės sutrikimą arba serga sadizmu. Dėl kalinimo sąlygų Alytaus AVPK jautė didelius dvasinius skausmus, patyrė depresiją, buvo sužalota sveikata, t.y. jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad kreiptis į teismą anksčiau negalėjo dėl to, kad Europos žmogaus teisių teismo nutarimai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl jis negalėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, be to, pareigūnai nuolat grasino nuobaudomis, jeigu jis kreipsis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra numatyta jokio senaties termino, todėl toks terminas negali būti nustatytas ir nacionalinėje teisėje. Taip pat nurodė, kad Baudžiamajame kodekse yra nustatyta, jog senatis netaikoma tuo atveju, jei žmogus buvo kankinamas. Tvirtino, kad apie galimai pažeistas teises sužinojo per žinias pamatęs Lietuvos Respublikos Prezidentės interviu apie netinkamas kalinimo sąlygas, nuo tada susipažino su teisės aktais ir pradėjo rašyti skundus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l. 32-34) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad dokumentai kuriuose buvo fiksuojami duomenys apie pareiškėjo buvimą Alytaus AVPK areštinėje ir jo laikymo sąlygas nėra saugomi, nes dokumentų saugojimo terminai jau yra pasibaigę. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, nevertinant skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumo.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus AVPK areštinės pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose, nesilaikant buitinio aprūpinimo normų, draudžiant ilgalaikius pasimatymus ir pan.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus AVPK areštinėje pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelius dvasinius skausmus emocinę depresiją, buvo sužalota jo sveikata. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos.
Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl kamerų perpildymo, higienos bei buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo, netinkamo pareigūnų elgesio į Alytaus AVPK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus AVPK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 1 d. (b.l. 21), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d.
Motyvuojamoji dalis
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir jis nežinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios nurodytų kriterijų, ir savaime negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją). Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo tvirtinimą, jog jo teisė kreiptis į teismą buvo apribota Alytaus AVPK areštinės pareigūnų neteisėto elgesio – t.y. grasinimų pareiškėjui nuobaudomis dėl jo galimo kreipimosi į teismą. Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų padarytos žalos atlyginimo terminas yra pakankamai ilgas (3 metai), todėl šią teisę pareiškėjas galėjo realizuoti išvykęs iš Alytaus AVPK. Be to, kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o ne su tokio asmens sužinojimu apie galimus pažeidimus iš televizijos, žiniasklaidos ar kitų nuteistųjų.
Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.