- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e1-1266-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09038-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kategorijos
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje , gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis K. K. Š. 2021 m. kovo 16 d. apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 41, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 19.28 val. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas ir 19.43 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. K. Š. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2022 m. kovo 16 d. pas jį į namus adresu - (duomenys neskelbtini), automobiliu „Škoda“, šviesios spalvos, atvyko jo draugas G. S.. Kaltinamasis su sugyventine A. jau buvo išgėrę alaus, tada trise dar išgėrė alaus. Kai baigėsi alus, jis paprašė G. nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę priduoti tarą ir nusipirkti dar alaus. G. tuo metu jau buvo neblaivus, bet sutiko juos pavežti. G. vairavo automobilį, jis sėdėjo šalia priekyje, o A. gale. Apie 17.00 val., jiems važiuojant link minėtos parduotuvės, lyg tai važiuojant pagrindine gatve (duomenys neskelbtini) G. nesuvaldė savo automobilio, galimai dėl to, kad buvo girtas ir įvažiavo į griovį. Niekas nesusižalojo, nes greitis buvo nedidelis. Kiek matė, automobilio priekinis buferis buvo apgadintas. Pastabdė kitą važiuojantį automobilį ir prašė, kad juos ištrauktų, bet neturėjo virvės. Kadangi G. nepavyko išvažiuoti iš griovio, jis atsisėdo už vairo ir kažkaip išvairavo iš griovio automobilį, o G. atsisėdo šalia. Tada nusprendė parvaryti G. automobilį į namus, į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini)g., ant kelio išėjo du vyrai, kurių nepažįsta ir rodė rankomis sustoti, jam sustojus, vyriškis išėmė iš spynelės raktelius ir pasiėmė juos, pasakė, kad jie turi susirasti blaivų vairuotoją ir tada atiduos raktelius. Jis liko su drauge prie mašinos, o G. išėjo namo ieškoti vairuotojo. Prie mašinos stovėjo apie dvi valandas, G. nerado vairuotojo. Minėtas vyriškis, kuris paėmė raktelius, galimai ir iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad jie girti vairavo.
Kaltinamojo K. K. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. kovo 16 d. apie 19.15 val., iš Kauno apskr. budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris kažkur buvo su automobiliu atsitrenkęs, automobilis aplamdytas, mėgina šalintis. Policijos pareigūnams 19:23 val. atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), gatvėje pastebėjo stovintį automobilį „Škoda“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo daug žmonių ir kurie nurodė, kad automobilį vairavo K. K. Š. . Buvo nustatyta, jog vairavimo faktą matė liudytoja K. J. , kuri patvirtino, kad automobilį vairavo kaltinamasis. Taip pat, kartu su automobilio vairuotoju buvo automobilio savininkas G. S. , kuris paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, o jį davė vairuoti savo draugui K. K. Š., kuris įvažiavo į griovį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis, stovi adresu (duomenys neskelbtini)., automobilis apžiūrėtas, nustatyti kėbulo defektai. Apžiūros metu paimtas automobilis „Škoda Octavia“ ir automobilio užvedimo raktelis (b. l. 16-35).
Iš 2022 m. kovo 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad K. K. Š. nustatytas 19.28 val., 1,83 promilių girtumas, o 19.43 val., 1,92 promilių girtumas (b. l. 63).
Iš liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. kovo 16 d. apie 18.00 val., būdama namuose, išgirdo gatvėje sklindantį didelį garsą, panašų į važiuojančio automobilio. Per langą pažiūrėjusi pamatė, kad gatvėje stovi automobilis „Škoda“, geltonos spalvos. Automobilis niekur nevažiavo, girdėjo, kaip jis gazuoja. Automobilis stovėjo ties namu, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet, prie automobilio pribėgo du jai nepažįstami vyriškiai, apie 30 metų amžiaus ir paėmė iš vyriškio, kuris sėdėjo už automobilio vairo, raktelius. Kol ji stebėjo kas vyksta, jos sugyventinis, G. J. iškvietė policiją. Kol vyko policija, ji su G. atėjo prie automobilio, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Visi automobilyje buvę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jų skido alkoholio kvapas. Būdama prie automobilio atkreipė dėmesį, kad jo priekis buvo apgadintas (b. l. 72-75, 83-86).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad K. J. atpažino vyriškį Nr. 3 (K. K. Š. ) kaip asmenį, apie kurį davė savo parodymus, jis išlipo iš automobilio „Škoda“ vairuotojo vietos (b. l. 87-90).
Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad 2022 m. kovo 16 d., apie pietus tikslios, valandos neatsimena, jis būdamas namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), išgėrė 1,5 butelio alaus, kokios talpos neatsimena, bet 5 laipsnių stiprumo. Jautėsi apgirtęs, bet nusprendė nuvažiuoti su jam priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“. Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje susitiko draugą K. Š., jis pakvietė į svečius, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), tik kitoje pusėje nei jis. Nuvyko iš karto pas juos į svečius, namuose buvo K. ir jo sugyventinė A., pavardės neatsimena. Pas jį namuose trise išgėrė alaus, bet labai nedaug, gal stiklinę, neatsimena kiek buvo valandų, bet K. pasiūlė nuvažiuoti su jo automobiliu iki parduotuvės priduoti taros, nes norėjo nusipirkti dar išgerti, jis sutiko. Nežinojo, kad K. neturi vairuotojo teisių, jis jam nesakė. Kartu važiavo ir A. ji sėdėjo gale. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, neatsimena kurioje tiksliai vietoje, bet K. įvažiavo į griovį. Kai išvažiavo iš griovio, nusprendė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo priekyje šalia K.. (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini)., kažkas iš nepažįstamų vyriškių juos sustabdė, vienas iš vyriškių ištraukė iš spynelės raktelius ir juos laikė kol atvyko pareigūnai. Buvo nuėjęs iki namų dar prieš atvažiuojant pareigūnams paieškoti blaivo žmogaus kas galėtų parvairuoti automobilį, bet nerado, todėl grįžo atgal, atvyko pareigūnai, kurie patikrino jų girtumus (b. l. 93-96).
Iš liudytojos N. P. parodymų matyti, 2021 m. kovo 16 d. dirbo nustatytame maršrute kartu su savo kolega vyr. patruliu T. V. pagal radijo šaukinį K1712. Apie 19:.5 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas sulaikė vairuotoją, kuris vairavo automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini). Apie 19,23 val. atvykus į įvykio vietą, pamatė aplink automobilį „Škoda“ stovintį būrį žmonių, kurie tvirtino, kad automobilį vairavo vyriškis apsirengęs striukę su mėlynos, raudonos, baltos spalvomis bei kepure su snapeliu, tai yra K. K. Š. . Nustatė, kad automobilis priklauso G. S., jis taip pat buvo prie automobilio. Aiškinantis aplinkybes, K. nurodė, kad jis važiavo kartu su G. ir jie kartu įvažiavo į griovį (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį matėsi, kad apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Bendraujant su G. S. jis nurodė, kad yra automobilio savininkas, bet automobilio pats nevairavo, nurodė, kad automobilį vairavo jo draugas K. Š.. Nuo abiejų asmenų sklido alkoholio kvapas, nerišliai dėstė savo mintis (b. l. 99-102).
Iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 17.30 val. pamatė kaip automobilis „Škoda“ važiuodamas (duomenys neskelbtini)kryptimi, nuvažiavo netoli jo namų į griovį, nuo jo namų maždaug už 100 metrų. Jis nusprendė nueiti pažiūrėti kas atsitiko, galvojo gal reikia pagalbos. Kuris asmuo vairavo jis nesimatė, kai priėjo arčiau du vyriškiai jau buvo išlipę iš automobilio. Buvo išlipusi ir moteris. Visi atrodė stipriai neblaivūs, sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus ar jie sveiki, atsakė, kad taip. Vienas iš vyriškių paprašė ištempti, kadangi matė, kad visi asmenys stipriai neblaivūs, eidamas namo paskambino pareigūnams ir pranešė apie įvykį, galvojo, kad jie neišvažiuos, nes automobilio priekis buvo pakibęs, suprato, kad kažkuris iš buvusių asmenų turėjo vairuoti automobilį. Būnant namuose jis nesulaukė pareigūnų, o maždaug po valandos pamatė, kad automobilio jau nėra, suprato, kad jie išvažiavo, nematė kas sėdėjo už vairo kai išvažiavo. Tik matė, kad automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-108).
Iš 2022 m. kovo 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. V. atpažino numerį 6 (K. K. Š. ), kuris sėdėjo prie užkurto automobilio vairo, gazavo, bandė išvažiuoti (b. l. 109-113).
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. K. Š. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 19:28 val. 1,83 promilių neblaivumas ir 19.43 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis K. K. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo K. K. Š. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Skiriant kaltinamajam K. K. Š. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis K. K. Š. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo K. K. Š. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 130). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje būtų lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare, ar būtų registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (b. l. 121, 122). Kaltinamojo K. K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, jog negalima daryti išvados dėl kaltinamojo sistemingo teisės pažeidimų darymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutiko, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).
Be to, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis pirmą kartą teisiamas arešto bausme, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, automobilį kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neturėdamas tam teisės, kuomet jos niekada nebuvo įgijęs, asmuo anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, todėl K. K. Š. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo G. S. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2940 Eur.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
K. K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. Š. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu K. K. Š. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. K. Š. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
– konfiskuoti automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 940 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti K. K. Š. , kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
K. K. Š. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.