- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-143-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
- Atsakovas
- A. S. J.
- Trečiasis asmuo
- L. Š., Meškuičių palaikomojo gydymo
- Ieškovas
- A. G.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovui A. S. J., atsakovo atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, trečiajam asmeniui L. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. S. J., tretiesiems asmenims Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei, L. Š., Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo A. S. J. priešieškinį ieškovei A. G., tretiesiems asmenims Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei, L. Š., Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl ieškinio senaties termino taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 1990-10-16 sudarytą testamentą, kuriuo V. U. po savo mirties jam priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko atsakovui A. S. J. ir 1991-06-06 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriame nurodyta, kad A. S. J. paveldi rąstų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 68,95 m² ir ūkinius pastatus: rūsį (duomenys neskelbtini); tvartą (duomenys neskelbtini); klėtį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), išduotą valstybinio notarų biuro. Ieškovė nurodė, kad jos pusbrolis V. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad praėjus maždaug mėnesiui po V. U. laidotuvių, ieškovės sesuo S. L. pasakė ieškovei, jog matė testamentą, kurį seseriai parodė A. S. J. . Teigė V. U. laidotuvių metu maniusi, kad V. U. namą atsakovui padovanojo. Ieškovė nurodė, kad pareikšti ieškinį dėl testamento ir paveldėjimo pripažinimo negaliojančiais paskatino tai, kad 2006-01-03 pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsakovas kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą. Pareiškimas buvo priimtas tik 2006-01-12 (civilinė byla Nr 2-121-394/2006). Prie pareiškimo A. S. J. pridėjo ir testamento bei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų nuorašus. Sužinojusi apie atsakovo paduotą pareiškimą ieškovė pateikė prašymą ir buvo įtraukta į bylą kaip suinteresuotas asmuo. 2006-04-05 pateikė atsiliepimą, kuriame ieškovė nurodė nesutikimo su pareiškimu motyvus, nes atsakovo A. S. J. pareiškimas jam nesukels jokių asmeninių ir turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigimo, kadangi V. U. nebuvo padavęs prašymo atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą todėl pareiškimai paliktini nenagrinėtais, o jo pateiktos teismui dokumentų kopijos turi trūkumų ir kelia abejonių rašytinių įrodymų tikrumu, todėl prašė teismo įpareigoti pareiškėją (atsakovą A. S. J.) pateikti dokumentų originalus. Tuo metu A. S. J. trūkumų nepašalinus, teismas 2006-05-29 nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu. Vėliau A. S. J. 2006-10-16 pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dar kartą kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, tačiau ir vėl ieškovės neįtraukė į bylą o tai ieškovei jau sukėlė abejones, ar teisėtai testamentu atsakovas paveldėjo V. U. turtą: gyvenamąjį namą ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad testamentas, kuriuo po savo mirties jam priklausantį turtą ir kitą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, V. U. paliko atsakovui A. S. J., surašytas Meškuičių ligoninėje, Šiaulių rajone ir patvirtintas vyr. gydytojos L. Š. . Ieškovės teigimu, ligoninėje, sudarydamas 1990-10-16 testamentą, V. U. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl šis testamentas dėl minėtų aplinkybių turi būti teismo pripažintas negaliojančiu. Pripažinus testamentą negaliojančiu, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu pagal jį išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsakovas A. S. J. su pareikštu ieškovės ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad praleistas ieškininės senaties terminas ieškiniui paduoti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą ieškiniui paduoti dėl testamento bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Pažymėjo, jog ieškovė A. G. dalyvavo V. U. laidotuvėse 1990 metais ir laidotuvių metu iš jo sužinojo, kad jos pusbrolis, V. U. , paliko atsakovui visą turtą. Be to, tą aplinkybę, kad dalyvavo laidotuvėse ir sužinojo, jog testamentu V. U. paliko atsakovui visą turtą, pripažįsta ir pati ieškovė savo ieškinyje. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas praėjus 16 metų terminui. Atsakovo teigimu, ieškovė tokį ieškinį turėjo teisę pareikšti per vienerius metus nuo to laiko, kai sužinojo apie tai, kad V. U. savo turtą testamentu paliko atsakovui, tačiau nei prieš V. U. mirtį, nei po jo mirties vienerių metų laikotarpyje jai nekilo jokios abejonės dėl V. U. psichinės būklės. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė žinojo, kad po V. U. mirties yra priimtas palikimas, kadangi gyvena tame pačiame kaime, kur gyveno V. U., kur liko jo namas ir po V. U. mirties į šį namą įsikraustė atsakovo sūnus, kuris tą namą tvarkė ir prižiūrėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – taikė ieškinio senatį. Priteisė iš ieškovės A. G. 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio atsakovui A. S. J. . Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovės A. G. 44 Lt ir iš atsakovo A. S. J. 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Pažymėjęs, kad V. U. mirė 1990-11-29, teismas šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikė 1964 m. CK normas, pagal kurias A. G. yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama, jog nėra kitų įstatyminių įpėdinių ir po V. U. mirties yra likęs turtas, per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl V. U. palikimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovė žinojo, jog A. S. J. valdė ir naudojo V. U. namą po pastarojo mirties, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), kur ir yra mirusiojo V. U. namas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, netrukus po V. U. mirties, žinojo, kad V. U. turtas atiteko atsakovui A. S. J.. Konstatavo, kad ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, išsiaiškinti mirusiojo V. U. priklausiusio nuosavybės teise turto, kurį po pastarojo mirties pradėjo valdyti ir naudotis A. S. J. , pasikeitusių nuosavybės pagrindų: t.y. ar atsakovas įgijo nuosavybę dovanojimo sutarties pagrindu ar pagal testamentą. Teismas pažymėjo, kad neleidžiama palikimą priimti dalimis, ir ieškovė, tiksliai žinodama V. U. mirties laiką, žinojo, jog atsirado palikimas, todėl manydama, jog yra pažeistos jos, kaip įstatyminės įpėdinės teisės, privalėjo kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises per 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė nurodė, kad dėl namo pretenzijų atsakovui neturėjo, o savo pažeistas teises suvokė tik tuomet, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir šios žemės paveldėjimo po V. U. mirties. Teismas nustatė, jog ieškovė žinojo palikimo atsiradimo dieną, bei tai, kad atsakovas, iš karto po V. U. mirties pradėjo valdyti ir naudotis jo paliktu turtu. Kadangi palikimą negalima priimti dalinai, todėl galimai atsiradus papildomam V. U. turtui, negalima konstatuoti, jog tik tuomet ieškovė suvokė apie savo pažeistas teises. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti praleistą terminą, teismas taikė ieškinio senatį. Pritaikęs ieškinio senatį, teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Atmetęs ieškinį teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, žinodama, jog nėra kitų įstatyminių įpėdinių ir po V. U. mirties yra likęs turtas, per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl V. U. palikimo priėmimo. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik nerišliais ieškovės teiginiais ir atsakovo, kuris yra suinteresuotas veikti ieškovės nenaudai, parodymais. Teismas, matydamas, kad ieškovė nesupranta teisinių terminų, kad į tą patį klausimą du kartus atsako visiškai skirtingai, turėjo visus iškilusius prieštaravimus pašalinti iškviečiant į teismo posėdį liudytojus ir taip nustatyti byloje tiesą. Be to, teismas neįvertino atsakovo duotų paaiškinimų apie laiką, kada parodė testamentą L. S., nes tai paneigtų teismo motyvą, kad apie testamentą ieškovė sužinojo per V. U. laidotuves. Kadangi atsakovas per laidotuves pasakė, jog V. U. jam padovanojo turtą, ieškovė apie pažeistas savo teises nežinojo ir jai nebuvo jokio reikalo kreiptis į notarą, nes esant dovanojimo sutarčiai, notaras paveldėjimo teisės liudijimo ieškovei nebūtų išdavęs ir tai nebūtų sukėlę jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas 2008-12-15 nutartimi visiškai nepagrįstai atmetė 2008-12-08 pastabas dėl protokolo. Posėdžio protokolas buvo rašomas netiksliai, nepilnai, iškraipant šalių paaiškinimus taip, kad geresnė padėtis būtų atsakovui. Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės prašymo apklausti liudytojais L. S. bei B. M., kurie būtų padėjęs nustatyti bylai svarbią aplinkybę, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises. Be to, teismas atsisakė iškviesti liudytoją B. P., nes ji surašė testamentą, bet nenustatyta, kas pasirašė testamentą, o tai leidžia manyti, kad bylos esmė liko neatskleista. Todėl ieškovės ieškinys atmestas nepagrįstai, nes neišaiškinta itin svarbi aplinkybė – kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, neatskleista bylos esmė, teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės A. G. apeliacinį skundą atsakovas A. S. J. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovas prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo tik 2006 m. kovą, kai buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu į civilinę bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apeliantė jau po V. U. mirties žinojo, kad atsakovas priėmė jo turtą ir neturi reikšmės, ar jis atsakovui buvo padovanotas, ar atsakovo paveldėtas. Todėl negalima laikyti, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo tik 2006 m. Jeigu jis buvo padovanotas, apeliantė per įstatymo nustatytą trejų metų ieškininės senaties terminą turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Pagal įstatymą palikimo negalima priimti dalinai, todėl laikytina, jog apeliantė apie tai, kad atsakovas priėmė V. U. palikimą, sužinojo dar 1990 metais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, nes ieškovė ieškinį dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiais pareiškė praėjus 17 metų laikotarpiui, o atnaujinti ieškininės senaties terminą neprašė.
3. Visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismo posėdžio protokolai buvo rašomi netiksliai ir nepilnai, iškraipant šalių paaiškinimus. Papildomus liudytojus L. S., B. M., B. P. buvo prašoma iškviesti ir apklausti teismo posėdyje, siekiant dar labiau užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiau kaip pusantrų metų. Be to, liudytoja B. P. galėtų patvirtinti tik tas testamento surašymo aplinkybes, kurias nurodė teismui tretysis asmuo gydytoja L. Š. .
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.
Atsakovas ir jo atstovė bei tretysis asmuo prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Ieškovė ginčija 1990-10-16 sudarytą testamentą, kuriuo V. U. po savo mirties jam priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko atsakovui A. S. J. ir 1991-06-06 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriame nurodyta, kad A. S. J. paveldi rąstų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 68,95 m² ir ūkinius pastatus: rūsį (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini); klėtį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), išduotą valstybinio notarų biuro. Ginčams dėl šio palikimo taikomos jo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
1964 m. CK 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Šiaulių rajono valstybinio notarų biuro 1991-06-06 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą yra nustatyta, kad paveldėdamas mirusio V. U. turto dalį – gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) – A. S. J. kartu paveldėjo visą palikėjo turtą, nes negalima priimti palikimo dalimis (t. 1, b.l. 6). Paveldėtojui priėmus palikimą yra laikoma, kad palikimas jam priklauso nuo šio atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 5 d.).
Tuo tarpu ieškovė, būdama penktosios eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 str. 1 d. 5 p.), įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko palikimo priėmimui būtinų veiksmų. Teisėjų kolegija nurodo, kad jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Byloje nustatyta, kad ieškovė žinojo apie palikimo atsiradimą po V. U. mirties, kadangi ji tame pačiame (duomenys neskelbtini) gyveno ir dalyvavo V. U. laidotuvėse. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati ieškovė patvirtino, jog tuoj po V. U. laidotuvių sužinojo apie testamentą ir į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nurodydama, kad A. S. J. slaugė V. U. ir ji supratusi, jog mirusiojo turtas buvo paliktas būtent jam (t. 2, b.l. 48 – 50, 52).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė po pusbrolio mirties įstatymo numatytais veiksmais per šešis mėnesius savo valios gauti palikimą neišreiškė ir palikimo nepriėmė. Palikimo atsiradimo dieną ji, būdama įstatyminė palikėjo įpėdinė, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinė perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tai reiškia, kad per 6 mėnesius ji galėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti turtą. Faktus, kad A. G. faktiškai nepradėjo valdyti po pusbrolio V. U. mirties likusio turto, kad nustatytu terminu nepadavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir savo valią paveldėti iki V. U. mirties jam priklausiusį turtą aktyviais veiksmais išreiškė tik po daugiau nei šešiolikos metų, pripažįsta pati ieškovė, aiškindama, jog maniusi, kad V. U. mirties visas turtas paliktas atsakovui, ir niekur nesikreipė dėl palikimo. Ieškovei buvo žinoma apie V. U. mirtį, palikimo atsiradimą ir galimybes jį priimti. Savo subjektine teise priimti palikimą ji nepasinaudojo gera valia, niekieno neverčiama. Tokia buvo ieškovės valia mirus V. U. ir atsiradus palikimui. Jos valia pasikeitė tik po to, kai atsakovas A. S. J. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo 2006-01-03 kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą (prijungta civilinė byla Nr. 2-121-394/2006).
Pažymėtina, kad tiek ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek jos atstovas advokatas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pripažino, jog į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė (t. 2, b.l. 52).
Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nežinojo, jog atsiras galimybė atstatyti nuosavybės teisę į mirusiajam V. U. priklausiusias žemes, t.y. nežinojo tikrosios palikto turto apimties, nereiškia, kad ieškovė negalėjo pasidomėti savo kaip įpėdinės teisėmis į palikimą kreipdamasi į notarą. Ieškovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir faktiškai nepradėjo valdyti palikto turto, taigi netapo paveldėtoja. Įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinusi teisės į palikimą ieškovė tokią teisę prarado.
Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Kadangi A. G. šiuo atveju nėra asmuo, pretenduojantis į mirusiojo V. U. palikimą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės A. G. ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš ieškovės priteistinos atstovavimo išlaidos atsakovui bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b.l. 85, 89, t. 2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovui A. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 10,62 Lt (dešimt litų 62 ct) pašto išlaidų valstybei.