- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-92
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- K. S., M. A.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
1.2.14.5., 1.2.14.5.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. sausio 19 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. S. ir M. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 6, 9 p. - laisvės atėmimu 8 metamas 6 mėnesiams;
pagal LR BK 180 str. 1 d. (V. K. turto užvaldymas) - laisvės atėmimu 3 metams;
pagal LR BK 180 str. 1 d. (R. P. turto užvaldymas) - laisvės atėmimu 2 metamas 6 mėnesiams;
pagal LR BK 214 str. (V. K. mokėjimo instrumento pagrobimas) - laisvės atėmimu 2 metams;
pagal LR BK 300 str. 1 d. - areštu 40 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 6, 9 p. - laisvės atėmimu 8 metamas 6 mėnesiams;
pagal LR BK 180 str. 1 d. (V. K. turto užvaldymas) - laisvės atėmimu 3 metams;
pagal LR BK 214 str. (V. K. mokėjimo instrumento pagrobimas) - laisvės atėmimu 2 metams;
pagal LR BK 180 str. 1 d. (R. P. turto užvaldymas) - laisvės atėmimu 2 metamas 6 mėnesiams;
pagal LR BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. paskirtas bausmes pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.,180 str. 1 d. (V. K. turto užvaldymas), 214 str., 180 str. 1 d. (R. P. turto užvaldymas) subendrinus apėmimo būdu ir K. S. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metamas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 6 d. šią bausmę iš dalies sudėjus su paskirta bausme pagal BK 180 str. 2 d., K. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš M. A. ir K. S. solidariai priteista F. K. 5030, 60 Lt materialinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš K. S. priteista 348 Lt S. B. žalai atlyginti.
Panaikintas D. A ir K. A laikinas nuosavybės teisės į turtą apribojimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad 2003m. spalio 29 d. apie 22 val. prie parduotuvės "Maxima", esančios Klaipėdos g.103, Panevėžio m., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą - paraližuojančias dujas, tai yra papurškęs S. B. į veidą paraližuojančiomis dujomis "CS KO GAS" ir tuo atimdamas jam galimybę priešintis, pagrobė S. B. priklausančią rankinę 30 Lt vertės su joje buvusiais 200 litų, automobilio durų bei užvedimo spynelės 2 rakteliais bendros 50 Lt vertės, buto durų 2 raktais bendros 60 Lt vertės, telefono dėklą 8 Lt vertės ir UAB "Stigma" priklausantį mobilaus ryšio telefoną "Nokia" 3310 185,56 Lt vertės, viso pagrobė bendros 533,56 Lt vertės svetimą turtą.
K. S. ir M. A. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2003m. lapkričio 4 d. apie 22 val. 20 min. prie alaus baro, esančio Respublikos g. 28, Panevėžio m., veikdami bendrai, siekdami pagrobti svetimą V. K. priklausantį turtą bei sužinoti jo banko mokėjimo kortelės PIN kodą, K. S. pargriovus V. K. ir kartu suduodami rankomis ir kojomis, šaligatvio plytos nuolauža ne mažiau kaip 24 smūgius V. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas badydami šratinuku, tuo padarė poodines kraujosruvas galvos, krūtinės, pilvo, kairės plaštakos nugarėlės ir kairės blauzdos srityse, odos nubrozdinimus veido ir dešinio klubo srityse, muštines žaizdas veido srityse, kraujosruvas galvos bei pilvo minkštuosiuose audiniuose, galvos bei krūtinės raumenyse, širdies paviršiuje, kairio plaučio vartuose ir abiejų plaučių paviršiuose, plonųjų žarnų pasaite, dešinio plaučio ir širdies kairio prieširdžio plyšimus, dešinės pusės III - X šonkaulių ir IV, V šonkaulių kremzlių lūžimus, kairės pusės II - VIII šonkaulių ir IV - VI šonkaulių kremzlių lūžimus, dėl ko, nuo krūtinės sumušimo ir suspaudimo plyšus širdies kairiam prieširdžiui bei kraujui išsiliejus į krutinplėvių bei širdaplėvės ertmes ir įvykus širdies suspaudimui išsiliejusiu krauju, nukentėjusysis mirė, taip pagrobė V. K. priklausančius laikrodį 40 Lt vertės, 30 litų bei mokėjimo instrumentą - banko "Hansabankas" mokėjimo kortelę "Visa Electron" Nr.4483080001824150 ir kankindami, dėl savanaudiškų paskatų V. K. nužudė.
K. S. ir M. A. , būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, 2003m. lapkričio 4 d. apie 22 val. 45 min. prie namo, esančio Aldonos g.3, Panevėžio m., M. A. sudavus ranka smūgį R. P. į veidą ir pargriovus ją, o po to sudavus ranka smūgį gulinčiai nukentėjusiajai į galvą, tuo atimant jai galimybę priešintis, ištraukė iš nukentėjusios rankų 30 Lt vertės rankinę su joje buvusiais mobilaus ryšio telefonu "Siemens - A35“ bei SIM kortele bendros 100 Lt vertės, pinigine 10 Lt vertės, 4 litais, 120 Lt vertės akiniais, beverčiais raktais, kontaktinių lęšių dėklu, leidimu į AB "Ekranas", taip pagrobė bendros 264 Lt vertės svetimą turtą.
M. A. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo 2003 m. lapkričio 4 d. 22 val. 20 min. iki 2003m. lapkričio 5 d. 4 val. 32 min. nešiodamas Panevėžio ir Biržų miestuose neteisėtai laikė V. K. priklausančią banko "Hansabankas" mokėjimo kortelę "Visa Electron" Nr.4483080001824150 ir 2003m. lapkričio 5 d. apie 4 val. Biržų m. nenustatyto namo bute bei prie AB "Ventus Nafta" degalinės, esančios Jaunimo g. 2a, Biržų m., apgaule įtikindamas D. A. , jog ši mokėjimo kortelė priklauso jam ir įkalbėdamas ja atsiskaityti už prekes, būdamas kartu su D. A. ir duodamas jam patarimus dėl veiksmų, susijusių su kortelės panaudojimu, ir D. A. 2003m. lapkričio 5d. 4 val. 32 min. šioje degalinėje pateikus degalinės operatoriui V. K. priklausančią banko "Hansabankas" mokėjimo kortelę "Visa Electron" Nr.4483080001824150 atsiskaitymui už prekes 31,20 Lt sumoje ir pasirašius imituojančiu kortelės savininko parašu čekyje bei pateikus čekį operatoriui, pasinaudodamas D. A. kaip nusikaltimo padarymo įrankiu, neteisėtai panaudojo pagrobtą svetimą mokėjimo instrumentą - V. K. banko "Hansabankas" mokėjimo kortelę "Visa Electron" finansinei operacijai inicijuoti bei suklastojo dokumentą - AB Vilniaus banko "Ventus Nafta" Biržų degalinės 2003m. lapkričio 5d. pirkinių čekį Nr.067678 ir šį suklastotą dokumentą panaudojo.
Šalies argumentai
M. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2004-10-12 d. priimtas nuosprendis pagrįstas tik iš dalies. Tvirtina, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo dėl V. K. nužudymo niekada kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes Panevėžio m. VPK kriminalinės policijos pareigūnai naudojo neteisėtus, prieštaraujančias įstatymui tyrimo metodus ir priemones, t.y. smurtavo, darė psichinį, fizinį smurtą, vežė į mišką mušti ir pan. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio vakarą kartu su K. S. buvo bare ir gėrė, po to prie jų prisėdo vyriškis, kuris siūlėsi nupirkti degtinės, prašė kartu išgerti. Jie išgėrė, po ko visi kartu išėjo iš baro. Išėjus iš baro į lauką, vyriškis dar siūlė kur nors išgerti, tačiau jam pasidarė bloga ir jis nuėjo prie Lėlių teatro tvoros vemti, kur užtruko apie 10 minučių. Išgirdęs triukšmą, pamatė, kad K. S. spardo žmogų. Pribėgęs bandė traukti K. S. nuo gulinčio žmogaus. Ant žemės pamatė besimėtančią kortelę, pinigų, o išgirdęs atvažiuojantį automobilį, surinko nuo žemės minėtus daiktus ir pabėgo.
Anot apelianto, tai patvirtino K. S. , kuris nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, jis (apeliantas) nukentėjusiojo nemušė, nusikaltimo aukos rūbų nekraustė, o smurto prieš nukentėjusįjį metu buvo nuėjęs kalbėti telefonu bei išsivemti.
Pažymi, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje kritiškai įvertino K. S. parodymus, duotus teisme. Be to, K. S. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui davė verčiamas Panevėžio m. VPK kriminalinės policijos pareigūnų, nes jie buvo prigrasinę, kad muš, jei jų parodymai nesutaps. Atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. buvo nepilnametis, neteistas. Todėl tik teisme, praėjus pakankamam laiko tarpui, jis paaiškino tikrąsias įvykio aplinkybes, kurios idealiai atitinka jo nurodytoms. Mano, kad tokia jų abiejų nuteistųjų apklausa ikiteisminio tyrimo metu yra jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti K. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.
Apelianto nuomone, buvo pažeistas ir LR Konstitucijoje deklaruojamas lygiateisiškumo principas bei Baudžiamojo proceso kodekso 7 str., taip pat jo teisė į gynybą, nes jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti kito įtariamojo - K. S. apklausoje, užduoti klausimus.
Pasak apelianto, liudytojas D. A. , kuris nebuvo tiesioginis nužudymo liudytojas, yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi prieš jį buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nors jis pasinaudojo svetima atsiskaitymo kortele, o tai atitinka LR BK 214 str. ir BK 300 str., tačiau teismas nepriėmė motyvuotos nutarties jo atžvilgiu (LR BPK 257 str.).
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas, taip pat pažeidė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų principus (LR BK XI skyrius). Tvirtina, kad parenkant bausmės dydį buvo pažeisti LR BK 55 str. reikalavimai ir skirta per griežta bausmė.
Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., nes teismo medicinos ekspertas apklaustas teisme patvirtino, jog nukentėjusysis nejautė ypatingo skausmo, nes buvo labai girtas; be to mirtis įvyko per kelias ar keliolika minučių, todėl taip pat ilgu mušimu ar daugybės kūno sužalojimų padarymu nukentėjusiajam nebuvo sukeltos jokios ypatingos kančios. Nurodo, kad specialistų išvados patvirtina, kad jis nukentėjusiojo nemušė, ant jo rūbų nukentėjusiojo kraujo nebuvo rasta.
Prašo Panevėžio apygardos teismo 2004-10-12 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p., 180 str. l d. panaikinti ir priimti šioje dalyje naują jį išteisinantį nuosprendį; nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 str. l d., 214 str., 300 str. l d. pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
K. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2004-10-12 d. nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas įrodymais pripažino tokias faktines bylos aplinkybes, kurios užfiksuotos nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 143-147 str., 149 str. ir kitų BPK straipsnių reikalavimų. Taip pat teismas neteisingai vertino bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo D. A. parodymus, nes jie prieštaringi ir melagingi. Nurodo, kad liudytojas D. A. prisipažino dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. ir 300 str. padarymo.
Tvirtina, kad teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 214 str., nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Be to, šį mokėjimo instrumentą visą laiką turėjo M. A. , o liudytojas A. P. patvirtino, kad su ja atsiskaitė ir ant kasos čekio pasirašė D. A. .
Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jį nuteisė ir dėl R. P. turto užvaldymo pagal BK 180 str. 1 d., nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Šį nusikaltimo įvykdė ir dėl jo prisipažino M. A. .
Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 59 str. 1 d. 2,5,6,10 ir 12 punktus. Dėl nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Pažymi, kad apygardos teismas buvo subjektyvus, nes nuosprendį priėmė po vienos valandos po jo paskutinio žodžio. Jam paskirta nemotyvuota ir per griežta bausmė. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jis yra jauno amžiaus, neteistas, mokosi, turėjo galimybę dirbti, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai.
Prašo teismo Panevėžio apygardos teismo 2004-10-12 nuosprendį panaikinti, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 214 str., 180 str. 1 d.(R. P. turto užvaldymo), taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 str. 2 d. (S. B. turto pagrobimo) ir BK 129 str. 2 d. 6, 9 p., nes dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo M. A. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p. išteisinti, nes tą nusikaltimą padarė jis (K. S. ) vienas. Jo atžvilgiu taikyti BK 59 str. 1 d. 2,5,6,10,12 p.
K. S. , M. A. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.
Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendis M. A. atžvilgiu dėl jo nuteisimo pagal LR BK 214 str. (neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) naikintinas ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, jį išteisinant, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.). Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas (LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Panevėžio apygardos teismas nešališkai išnagrinėjo K. S. ir M. A. padarytų nusikaltimų aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertizės išvadas. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų nedavė, nes prieš jį buvo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas, buvo mušamas. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminius parodymus dėl V. K. nužudymo vėliau pakeitė, nes neva jam taip pat buvo daromas spaudimas. Kolegijos nuomone, šie nuteistųjų argumentai yra atmestini, nes yra išgalvoti ir deklaratyvūs, ir vertinami kaip gynybinė pozicija. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš nuteistuosius ikiteisminio tyrimo metu būtų vartojamas bet kokio pobūdžio smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. negalėjo nurodyti kas konkrečiai jam darė spaudimą (t.3, b.l.46). Apeliacinio proceso metu abu nuteistieji taip pat nenurodė asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu betarpiškai būtų naudoję bet kokio pobūdžio smurtą ar darę spaudimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų apklausose visais atvejais dalyvavo gynėjas, tačiau jokių pastabų dėl smurto vartojimo nebuvo pareikšta. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. A. jokie sužalojimai nepadaryti (t.3, b.l.159). Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad K. S. padaryta pjautinė žaizda dešinės plaštakos ketvirto piršto srityje anksčiau, nei įvykio nurodytu metu, t.y. prieš 2003-11-04 d. įvykius (t.3, b.l.80). Nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo gauti pažeidžiant BPK 143-147 str., 149 str. reikalavimus išgalvoti ir nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas tik konstatuoja neva padarytus procesinius pažeidimus, tačiau jų nekonkretizuoja ir nemotyvuoja.
Nuteistojo K. S. skundo argumentas, kad teismas buvo subjektyvus tuo pagrindu, jog nuosprendį priėmė po valandos po to, kai jis pasakė paskutinį žodį, nepagrįstas. LR BPK 298 str. numatyta, kad teismas nuosprendį priima pasitarimų kambaryje. Iš šios bylos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui grįžus į posėdžių salę, kolegijos pirmininkas paskelbė nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, paaiškino jo priėmimo argumentus, išaiškino nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus (t.3, b.l.333). Tai neprieštarauja LR BPK 308 str. 1, 2 d. nuostatoms. Šie teismo procesinio pobūdžio veiksmai neįrodo teisėjų kolegijos, atskirų teisėjų šališkumo ar subjektyvumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir po valandos paskelbus nuosprendžio aprašomąją ir revoliucinę dalis, tai nėra per trumpas laikas objektyviam sprendimui priimti.
Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl V. Kovolenko nužudymo. Iš M. A. parodymų matyti, kad 2003m. lapkričio 4 d. vakare jis kartu su K. S. bare gėrė alų. Po kiek laiko į barą atėjo du vyriškiai, kurių vienas buvo V. K. (nužudytasis). Pastarasis buvo stipriai išgėręs, dar siūlė eiti į barą išgerti. Po to jie visi trise išėjo į gatvę, kur jam pasidarė bloga ir jis nuėjo į kiemą vemti. Neužilgo jis išgirdo kažkokius garsus ir pamatė, kad K. S. spardo gulintį vyrą, kaip vėliau sužinojo V. K. . Jis bandė K. S. nuo jo patraukti, tačiau šis vyriškį spardė toliau. Tuo metu greta vyro ant žemės jis pamatė mokėjimo kortelę bei dvi pinigų kupiūras, viso 30 ar 40 litų. Pamanęs, kad tai K. S. banko kortelė bei pinigai, juos pasiėmė. Išgirdęs atvažiuojančio automobilio garsą nubėgo bendrabučio link, ten pat nubėgo ir K. S. . Jis pats V. K. nemušė.
Šie M. A. parodymai prieštarauja nuteistojo K. S. , liudytojo D. A. parodymams, bei objektyviems byloje surinktiems kitiems įrodymams.
M. A. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad su vyriškiu (V. K. ) išsiskyrė prie baro ir tik vėliau sužinojo, kad jis buvo nužudytas (t.3, b.l. 117-118). M. A. vėlesnėse apklausose pasinaudojo savo teise tylėti, todėl atsisakė duoti parodymus motyvuodamas tuo, kad juos duos teisme, nes jais labiau pasitiki (t.3, b.l. 122-124, 128). Tačiau K. S. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad V. K. spardė į galvą ir kitas kūno vietas abu (su M. A. ), jis nusegė nukentėjusiojo laikrodį, o M. A. kraustė kišenes ir radęs pasiėmė apie 30 litų (t.3, 8-10). Šiuos savo parodymus K. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.3, b.l. 12-15). K. S. 2003 m. lapkričio 11 d. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir patvirtino šiuos savo parodymus (t.3, b.l.21), analogiškai parodė 2003 m. gruodžio 3 d. apklausoje (t.3, b.l. 24-26). Pastarųjų apklausų metu K. S. patikslino, kad M. A. nukentėjusiajam sudavė apie 10-15 smūgių, o M. A. kraustant nukentėjusiojo kišenes, jis laikė šiam už rankų. Nuteistojo M. A. apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu K. S. apklausus ikiteisminio tyrimo teisėjui jam (nuteistajam M. A. ) nedalyvaujant, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir LR BPK 7 str. nuostatos, nepagrįstas. Pirma, LR BPK 189 str. numato, kad įtariamojo apklausoje būtinai turi dalyvauti tik jo gynėjas, t.y. ši norma nenumato būtino dalyvavimo kito įtariamojo ar kitų proceso dalyvių; antra, LR Konstitucijoje ir LR BPK 7 str. numatytas rungimosi principas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumą teikiant ir tiriant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. A. ir jo gynėjas savo teisėmis ginčyti kitos šalies argumentus, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, pasinaudojo. Teismas byloje surinktus įrodymus įvertino LR BPK 20 str. pagrindu, todėl M. A. ir jo gynėjo teisės pažeistos nebuvo.
Iš liudytojo D. A. parodymų matyti, kad dar tą pačią naktį M. A. bei K. S. jam pasakojo, jog jie abu iki sąmonės netekimo sumušė rusiškai kalbantį vyriškį bei pas jį rado ir pasiėmė laikrodį, 30 litų bei banko kortelę. Nuteistieji jam aiškino, jog siekdami sužinoti rastos banko kortelės kodą, jie vyrą badė šratinuku bei daužė rasta šaligatvio plytos nuolauža. Šios liudytojo nurodytos, o nuteistųjų neigiamos aplinkybės yra patvirtintos objektyviais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir išimta šaligatvio plytelės nuolauža (t.1, b.l.10-15); teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad puslankių formos muštinės žaizdos, žiedo formos poodinės kraujosruvos ir juostelių pavidalo odos nubrozdinimai padaryti kietais bukabriauniais, apvalios formos, tuščiavidurio vamzdelio pavidalo daiktais (t.l, b.l.37-44); teismo medicinos specialistas Ž. Mėgelaitis teisme patvirtino, kad sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti ir užmetant plytos nuolaužą ant krūtinės bei badant jo kūną tušinuku (t.3, b.l.313-314).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant šaligatvio plokštės dalies ir M. A. batų rasti šviesiai mėlyni (netolygiai dažyti) akriliniai pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su V. K. megztinio rašto atitinkamais pluoštais. Ant V. K. batų, pirštinių, paimtų įvykio vietoje, rasti juodi poliesteriniai pluoštai, ant V. K. šaliko, apatinių marškinėlių be rankovių, striukės rasti pilkai juodi viskozės pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su M. A. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant V. K. striukės ir šaliko rastos 3 pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra bendro grupinio priklausomumo su M. A. batų padų plastiku, ant V. K. švarko rastos 2 rudai juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra bendro grupinio priklausomumo su K. S. batų padų guma (t.2 b.l. 97-112). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant M. A. , K. S. batų, ant plokštės ir ant V. K. marškinėlių trumpomis rankovėmis yra vienodų augalinių dalelių (t.2 b.l. 114-116). K. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis V. K. spardė stovėdamas iš dešinės, o M. A. – iš kairės ir apeidamas iš kitų pusių (t.3, b.l.17-21). Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. K. buvo padaryti daugybiniai dešinės pusės III - X šonkaulių ir IV, V šonkaulių kremzlių, kairės pusės II - VIII šonkaulių ir IV - VI šonkaulių kremzlių lūžimai. V. K. mirties priežastimi buvo širdies kairiojo prieširdžio plyšimas dėl krūtinės sumušimo ir suspaudimo, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į širdies ertmę ir širdies suspaudimu išsiliejusiu krauju. Šių įrodymų visetas patvirtina, kad abu nuteistieji mušė, spardė V. K. , tokia jų veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t.y. V. K. mirtimi. Nuteistojo M. A. skundo argumentas, kad ant jo batų ar rūbų nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo, neįrodo jo nekaltumo dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Šalies argumentai
Apeliantai nei apeliacinio proceso metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė priežasčių, dėl kurių D. A. juos galėtų apkalbėti. Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad D. A. davė melagingus parodymus ir juos apkalba, nes pastarasis pats padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. ir 300 str. Tokie nuteistųjų argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, nes jis nežinojo kokiomis aplinkybėmis nuteistieji įsigijo V. K. „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, o M. A. pasinaudojo D. A. patiklumu, panaudodamas jį kaip įrankį, siekiant neteisėtai atsiskaityti už prekes (t.1, b.l.203-204). Esant šioms aplinkybėms, gynėjo Ž. R. argumentas, jog D. A. negalėjo būti apklaustas liudytoju LR BPK 80 str. 1 p. pagrindu, nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti liudytojo D. A. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina objektyvūs kiti įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Nuteistojo M. A. skundo argumentas, kad teismo medicinos ekspertas apklaustas teisme patvirtino, jog nukentėjusysis nejautė ypatingo skausmo, nes V. K. buvo labai girtas, pastarojo mirtis įvyko per kelias ar keliolika minučių, todėl ilgu mušimu ar daugybės kūno sužalojimų padarymu nebuvo sukeltas jokios ypatingos kančios nukentėjusiajam, nepagrįstas ir atmestinas. Teismo medicinos specialisto išvadoje iš tikrųjų nurodyta, kad V. K. kraujyje rasta 3,32, o šlapime - 3,35 promilės etilo alkoholio. Teisme dalyvavęs teismo medicinos specialistas Ž. Mėgelaitis patvirtino, kad tai sunkus girtumo laipsnis ir tokia alkoholio koncentracija mažina skausmo pojūtį, tačiau jo nepašalina (t.3, b.l. 314-315). Kolegijos nuomone, M. A. tokie teiginiai yra teismo medicinos specialisto parodymų interpretacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. nurodyta, kad kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į kūną. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. K. sužalojimai galvoje padaryti 10, į krūtinę - 4 smūgių, į pilvą - 8 smūgių, į kairę plaštaką ir kairę blauzdą - po vieną smūgių pasekoje, dėl ko padaryti daugybiniai galvos sumušimai, širdies ir plaučių plyšimai, šonkaulių ir šonkaulių kremzlių lūžimai, jie padaryti žmogui esant gyvam, prieš pat jo mirtį. V. K. kūne nustatyti puslankių formos muštinės žaizdos, žiedo formos poodinės kraujosruvos ir juostelių pavidalo odos nubrozdinimai padaryti kietais bukabriauniais, apvalios formos, tuščiavidurio vamzdelio pavidalo daiktais, kas galėjo būti šratinukas. Akivaizdu, kad tokie nuteistųjų veiksmai V. K. dar esant gyvam sukėlė dideles fizines ir dvasines kančias, o nuteistieji tai suprato. Nors nuo sužalojimų padarymo ir kankinimo veiksmų atlikimo V. K. atžvilgiu iki jo mirties praėjo kelios – keliolika minučių, tai neturi reikšmės veikos kvalifikacijai pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Minėtame LR Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarime nurodyta, kad tokiai veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Apygardos teismas išanalizavęs įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. nuteistieji galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams (V. K. sveikatos sutrikdymui ar jo mirčiai) numatė bendrai, padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nors byloje nenustatyta nuo kurio konkrečiai nuteistojo smūgių V. K. buvo padaryti mirtini sužalojimai, tačiau abiejų nuteistųjų veiksmai realizuojant nusikaltimo objektyviąją pusę pagal LR BK 129 str. 2 d. 6,9 p., jų siekimas bendro rezultato ir tokio tikslo įgyvendinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad M. A. ir K. S. bendrais veiksmais, kaip bendravykdytojai, iš savanaudiškų paskatų ir kankindami, tyčia nužudė V. K. .
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. A. ir K. S. pagrobė V. K. priklausiusią svetimą mokėjimo instrumentą „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“. K. S. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad jam nebuvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 214 str., apie tai sužinojęs tik paskelbus nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. balandžio 15 d. K. S. buvo pareikštas įtarimas dėl V. K. nužudymo ir jam priklausančių daiktų pagrobimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6,9 p., 214 str. (t.3, b.l.42), kuris prokuroro prašymu teisme buvo pakeistas į sunkesnį (t.3, b.l.290-291). Teisėjų kolegijos nuomone, LR BPK 256 str. reikalavimai teisme pažeisti nebuvo, o K. S. buvo pareikšti įtarimai įstatymo nustatyta tvarka.
K. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl mokėjimo instrumento pagrobimo ir teigia, kad minėtos banko kortelės neėmė. Iš M. A. parodymų matyti, kad jis pamatęs greta nukentėjusiojo besimėtančius daiktus - mokėjimo kortelę ir pinigų kupiūras ir pagalvojęs, kad jie priklauso K. S. , juos pasiėmė. Liudytojas D. A. parodė, jog jam ir M. A. atvykus į degalinę apsipirkti, M. A. ištraukė banko kortelę ir jam pasiūlė šia kortele atsiskaityti ir tokiu būdu nusipirkti alkoholio. M. A. paaiškino, kad jis nenori pats atsiskaitinėti šia kortele, nes bijojo būti atpažintas ir apie tai galėjo pranešti jo tėvams. D. A. manydamas, kad kortelė yra M. A. , sutiko atsiskaityti minėta banko kortele. Priėjus prie langelio M. A. operatoriaus paprašė alaus bei cigarečių, o jis padavė kortelę. Paskaičiavęs apie 30 Lt sumą už prekes operatorius jam padavė čekį, kurį jis pasirašė. Patikrinęs parašą operatorius paprašė pasirašyti dar kartą ant kito čekio. Jis pasirašė dar kartą, tačiau operatorius suabejojo dėl parašų tikrumo. Tuomet šalia stovėjęs M. A. tyliai liepė sakyti, kad kortelė yra jo tėvo. Jis taip ir padarė, tačiau operatorius liepė ateiti su tėvu, o kortelės ir prekių neatidavė.
Liudytojas A. P. parodė, kad jam dirbant degalinėje, esančioje Biržuose, apie 3 valandą nakties atėjo du jaunuoliai ir paprašė alaus bei cigarečių. Atsiskaitymui už pirkinį pateikė mokėjimo kortelę, tačiau vaikino (D. A. ) parašas ant čekio jam sukėlė įtarimą, kadangi buvo aiškiai nepanašus į ant mokėjimo kortelės esantį parašą. Tuomet jis paprašė dar kartą pasirašyti, tačiau ir šis parašas nebuvo panašus į kortelės savininko parašą. Pasirašinėjęs vaikinas pasakė, kad kortelė yra jo tėvo. Tada jis liepė ateiti su tėvu, o kortelę pasiliko. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino M. A. , kuris 2003 m. lapkričio 5d. apie 3 val. su dar vienu jaunuoliu buvo atėjęs į AB "Ventus nafta" degalinę, esančią Jaunimo g. 2a, Biržų m., kur pirko alų bei cigaretes ir bandė atsiskaityti svetima banko kortele (t.1, b.l. 159-161). Iš AB banko "Hansabankas" pažymų matyti, kad 2002-06-06 V. K. buvo išduota debetinė VISA Electron kortelė Nr.4483080001824150. 2003-11-04 12 val. 28-29 min. šia kortele buvo atliktos sekančios operacijos - išmokėti 900 litų, atspausdintas čekis, kuriame matosi sąskaitos likutis. Paskutinė operacija šia kortele atlikta 2003m. lapkričio 5d. atsiskaitant per AB "Vilniaus bankas" elektroninį kortelių skaitytuvą Biržuose esančioje degalinėje - 31,20 litų sumai atliekamai operacijai buvo suteiktas autorizacijos kodas, tačiau negavus finansinio D. A. D. A. patvirtinimo, ši suma nebuvo nurašyta iš V. K. sąskaitos (t. l b.l. 95,97). Iš daiktų pateikimo, objektų apžiūros protokolų bei apžiūrėtų debetinės kortelės ir dviejų čekių matyti, kad AB banko "Hansabankas" Biržų skyriaus AB banko "Hansabankas" mokėjimo kortelę „VISA Elektron“, išduotą V. K. vardu, bei du čekius (t.l, b.l. 143-149,152). Iš D. A. parodymų matyti, kad iki atsiskaitymo degalinėje apie banko kortelę jis nieko nežinojo. Tik po to, kai degalinės operatorius sulaikė kortelę, jis pasidomėjo kortelės įgijimo aplinkybėmis ir jos priklausomybe. Būtent tada M. A. ir K. S. papasakojo, jog banko kortelę pagrobė iš sumušto vyriškio, kaip vėliau paaiškėjo – V. K. . Be to, būtent M. A. apgaule įtikindamas D. A. , jog ši mokėjimo kortelė priklauso jam ir įkalbėdamas ja atsiskaityti už prekes, duodamas jam patarimus dėl veiksmų, susijusių su kortelės panaudojimu, pasinaudodamas D. A. , kaip nusikaltimo padarymo įrankiu, suklastojo dokumentą - AB Vilniaus banko "Ventus Nafta" Biržų degalinės 2003m. lapkričio 5d. pirkinių čekį Nr.067678. Tokia M. A. veika atitinka LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, t.y. jis yra šios nusikalstamos veikos netiesioginis vykdytojas (baudžiamosios teisės teorijoje tai vadinama „veikos padarymu per tarpininką“). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad M. A. žinojo ir suprato, kad minėta banko kortelė priklauso ne K. S. , o nužudytajam V. K. . Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abu nuteistieji bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausančią banko kortelę (mokėjimo instrumentą), todėl jų veika kvalifikuota pagal LR BK 214 str. teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas M. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 214 str. (neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) už tai, kad pagrobtą banko mokėjimo kortelę (mokėjimo instrumentą) laikė, o vėliau apgaule įtikindamas D. A. , jog ši mokėjimo kortelė priklauso jam ir įkalbėdamas ja atsiskaityti už prekes, būdamas kartu su D. A. ir duodamas jam patarimus dėl veiksmų, susijusių su kortelės panaudojimu, juo pasinaudodamas, neteisėtai panaudojo pagrobtą svetimą mokėjimo instrumentą mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių: M. A. buvo pareikštas įtarimas ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad jis šį mokėjimo instrumentą laikė ir panaudojo (t.3, b.l.338). Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje M. A. nuteistas pagal LR BK 214 str. dėl neteisėto svetimo mokėjimo instrumento panaudojimo, jau nenurodant, kad jis mokėjimo instrumentą laikė. Svetimos banko kortelės panaudojimas LR BK 214 str. prasme yra nusikalstama veika tik tada, kai panaudojama didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos inicijavimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. šiuo mokėjimo instrumentu (V. K. banko kortele) norėjo atsiskaityti AB „Ventus Nafta“ už prekes 31,20 Lt sumoje. Byloje nesant apeliacinio skundo nuteistųjų padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinėje instancijoje M. A. nuteisti pagal LR BK 214 str. dėl neteisėto mokėjimo instrumento laikymo, nėra galimybės. Esant šioms aplinkybėms M. A. dalyje dėl mokėjimo instrumento panaudojimo pagal LR BK 214 str. išteisinamas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, t.y. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija vertindama šiuos įrodymus visete su kitais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs ištirtus įrodymus padarė išvadą, kad M. A. ir K. S. veika dėl V. K. nužudymo bei jo turto pagrobimo atitinka LR BK 129 str. 2d. 6, 9 p., 180 str. 1 d., 214 str. (V. K. mokėjimo instrumento pagrobimas), o M. A. – dar ir BK 300 str. 1 d. sudėtį. M. A. kartu su K. S. , veikdami bendrai, panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, mokėjimo instrumentą ir kankindami, dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Nors M. A. neigia mušęs ar kitaip prisidėjęs prie V. K. nužudymo, pirmosios instancijos teismas tai vertino kaip gynybinę poziciją, teisingai.
Šalies argumentai
K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už R. P. turto pagrobimą. Kolegijos nuomone, šis nuteistojo argumentas atmestinas. Nuteistasis M. A. šioje dalyje savo kaltės neginčija, tačiau nurodo, kad šį nusikaltimą padarė vienas, nedalyvaujant K. S. . Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. P. parodymų 2003m. lapkričio 4d. apie 22val. 45min. grįždama iš darbo į namus, ties Aldonos g. 3 esančiu namu, pamatė stovinčius du vaikinus. Jai einant pro šalį vienas vaikinų, kurį atpažino parodymo atpažinti metu, paklausė kiek yra valandų. Tuoj pat šis vaikinas ranka smogė jai į veidą bei tuo pačiu metu pakišo koją. Jai pargriuvus buvo suduotas dar viena smūgis kumščiu į galvą. Po šio smūgio abu vaikinai iš jos rankų pradėjo traukti rankinę. Nors ji buvo įsikibusi į rankinę abiem rankomis bei šaukėsi pagalbos, tačiau abu vaikinai jėga išplėšė rankinę ir pasišalino. Atsikėlusi bei apsižiūrėjusi striukės išorinėje kišenėje rado mobilaus ryšio telefoną "Siemens" A35, kuris buvo juodos spalvos korpusu, be apdailos ties ekranu. Mano, kad šį telefoną į kišenę galėjo įdėti užpuolę vaikinai, šį telefoną ji perdavė policijos pareigūnams.
Iš M. A. parodymų teisme matyti, kad po įvykių prie baro, link Aldonos gatvės jis bėgo pirmas, o K. S. iš paskos, nes pastarasis buvo girtesnis, todėl atsiliko. Iš už kampo pasirodė moteris, kuriai iš rankų išplėšė rankinuką ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną, o kitus daiktus išmetė. K. S. šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, jie vėliau susitiko prie bendrabučio. Iš K. S. parodymų matyti, kad jis iš tikrųjų buvo atsilikęs nuo M. A. , matė kažkokį susistumdymą, bet jokių plėšimo veiksmų moters atžvilgiu jis nedarė.
Tačiau iš nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad ją užpuolė ir smurtą jos atžvilgiu panaudojo du vaikinai. Nuteistasis M. A. prisipažįsta naudojęs smurtą ir plėšimo būdu užvaldęs R. P. priklausančius daiktus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo baro, kur buvo nužudytas V. K. , nubėgo būtent M. A. ir K. S. . Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimo padaryme nužudant V. K. ir užpuolant R. P. būtų dalyvavęs kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, asmuo. Juo labiau, liudytojas D. A. parodė, kad prieš važiuojant į Biržus M. A. bei K. S. apžiūrinėjo mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, o jau vėliau abu pasakojo, kad po vyriškio sumušimo, jie iš moters atėmė rankinę, kurioje rado telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu iš M. A. buvo išimtas ir apžiūrėtas telefonas „Siemens“ A35 (t.2, b.l.76-80). Minėto telefono techniniai duomenys sutapo su iš nukentėjusiosios R. P. nurodytais pagrobto mobilaus telefono techniniais parametrais (t.2, b.l.25). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu tiriant daiktinius įrodymus nukentėjusioji patvirtino, kad teismui perduotas mobilaus ryšio telefonas "Siemens" A35 yra tas pats, kuris buvo iš jos pagrobtas. Nuteistasis M. A. pripažino, kad tai yra tas pats telefonas, kurį jis rado iš R. P. atimtoje rankinėje. Netikėti nuketėjusiosios R. P. ir liudytojo D. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankami įrodymų, kurie patvirtina M. A. ir K. S. kaltę dėl plėšimo R. P. atžvilgiu. K. S. ir M. A. už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą (apysunkis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jų švelninti nėra pagrindo.
K. S. skundo motyvas, kad jo atžvilgiu teismas turėjo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2,5,6,10,12 p., nepagrįstas. Teismas, skirdamas K. S. bausmę atsižvelgė ir nuosprendyje nurodė, kad jis prisipažino padaręs plėšimą S. B. atžvilgiu ir nuoširdžiai gailisi. Pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino nužudęs V. K. , nėra pagrindo, nes jo prisipažinimas yra nenuoširdus, o parodymai vertinami kritiškai. Apeliantas nurodo visiškai skirtingas V. K. nužudymo aplinkybes, t.y. neva nusikaltimą padarė vienas, nors byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad šį nusikaltimą padarė kartu su M. A. .
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad K. S. padarė nusikaltimą būdamas fizinės ar psichinės prievartos įtakoje arba veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, arba veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (LR BK 59 str. 1 d. 5, 6, 10 p.). K. S. apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai nurodo LR BK 59 str. 1 d. 12 p., neva jis veiką padarė būdamas prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas. K. S. parodymai yra nenuoseklūs, jais vadovaujamasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, K. S. šiuos įstatymo pagrindus apeliaciniame skunde tik konstatuoja, tačiau nepateikia jokių argumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes M. A. ir K. S. atsižvelgė į jų asmenybes, jauną amžių, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais. M. A. ir K. S. nusikalstamų veiksmų pasikartojimas rodo, kad jie linkę nusikalsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas K. S. ir M. A. apeliaciniuose skunduose nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK XI skyriuje, bei LR BK 54, 55 str. nuostatų nepažeidė. LR BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. M. A. ir K. S. pagal LR BK 129 str. 2 d. 6,9 p. (sunkiausią nusikaltimą) laisvės atėmimo bausmė paskirta sankcijos ribose, didesnė nei sankcijos vidurkis. Nuteistieji šį nusikaltimą padarė esant dviem jų veiką kvalifikuojantiems požymiams ir sunkinančiomis jų atsakomybę aplinkybėmis, dėl to kilo sunkūs ir negrįžtami padariniai, nukentėjusioji F. K. neteko vyro, patyrė neigiamas emocijas ir pergyvenimus. K. S. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę pagal LR BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo S. B. atžvilgiu atmestinas, nes ji paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į jo prisipažinimą, padaryto nusikaltimo sunkumą (sunkus nusikaltimas), todėl ji nėra aiškiai per griežta Nuteistiesiems K. S. ir M. A. laisvės atėmimo bausmės už apysunkius nusikaltimus, paskirtos atsižvelgiant į jų asmenybes, visas bylos aplinkybes ir kilusius padarinius, jų švelninti taip pat nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnes. K. S. prie subendrintos bausmės, kuri paskirta taip pat apėmimo būdu, pridėta tik 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal LR BK 180 str. 2 d. (dėl S. B. turto užvaldymo). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtosios galutinės laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendį M. A. atžvilgiu dėl jo nuteisimo pagal LR BK 214 str. (neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. A. pagal LR BK 214 str. (neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. paskirtąsias bausmes pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p., 180 str. 1 d. (V. K. turto užvaldymas), 180 str. 1 d. (R. P. turto užvaldymas), 214 str. (V. K. mokėjimo instrumento pagrobimas), 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir M. A. nustatytą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose - palikti nepakeistą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.