- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 2-356-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- K. T.
- Ieškovas
- A. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei K. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pakeisti 2018 m. birželio 4 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. 2003 m. gruodžio 14 d., dydį ir sumažinti priteistą išlaikymą, nustatant, kad ieškovas privalo mokėti nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės.
Ieškovas nurodė, kad pagal 2018 m. birželio 4 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą privalo dukros K. išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė prieš kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio dukrai pakeitimo jo neinformavo, ieškovas teismo procese nedalyvavo, gyvendamas Vokietijoje apie bylos nagrinėjimą nežinojo, todėl teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo žinoma ieškovo turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnis nustato, kad išlaikymą teikia abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ieškovo nuomone jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad finansinė padėtis yra sunki, todėl negali mokėti dukrai teismo priteisto 200 Eur išlaikymo. Pateikė šeimos pajamų ir išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį šeimos pajams sudaro ieškovo gaunamas 1 744 Eur atlyginimas ir išmokos, mokamos už nepilnamečius vaikus, viso 2 352 Eur, šeimos išlaidos 2 456,73 Eur. Nurodė, kad gyvenant santuokoje su I. T., 2015 m. rugsėjo 11 d. gimė sūnus A. (A. ), o 2017 m. lapkričio 23 d. - dukra J. (J.).Šeimai pragyvenant tik iš ieškovo pajamų, mokant teismo nustatyto dydžio išlaikymą būtų pažeisti kitų nepilnamečių vaikų interesai. Nurodė, kad šeimoje auga sutuoktinės nepilnametis sūnus iš pirmos santuokos. Žmona niekur nedirba, nes prižiūri mažamečius vaikus, dėl gaunamų nedidelių pajamų tenkinami tik būtiniausi šeimos narių poreikiai. Nekilnojamojo turto Vokietijoje neturi, būstą nuomoja. Nuosavybės teise priklauso butas Rietave, kurio renovacijai į kaupiamąją sąskaitą mėnesio įmoka 48 Eur, kreditorinių įsipareigojimų dengimui po 160 Eur kas mėnesį. Ieškovo skaičiavimu dukrai išlaikyti galėtų skirti po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovė pripažįsta, kad dukrą išlaikyti padeda ieškovo mama, kuri padovanojo dukrai sodo sklypą su statiniais, pardavus nekilnojamąjį turtą, lėšas būtų galima panaudoti dukros materialiniams poreikiams tenkinti ir jos lavinimui dabar bei ateityje. Be to, ieškovo žiniomis atsakovė yra išvykusi dirbti į Angliją, jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo), todėl atsakovė šiuo metu gali teikti didesnį išlaikymą dukrai nei ieškovas.
Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu mažinti priteisto išlaikymo dydį nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, privalo įrodinėti, kad po 2018 m. birželio 4 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, bet ne revizuoti priimtą teismo sprendimą. Ieškovas apie bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) iškėlimą ir nagrinėjimą žinojo, apie tai buvo informuotas jo mamos, kuri atsisakė priimti procesinius dokumentus, taip pat mobiliomis programėlėmis bei SMS žinutėmis. Nesutiko, jog atsakovės turtinė padėtis geresnė, kadangi nutraukus santuoką atsakovė paėmė kreditą tam, kad galėtų sumokėti kompensaciją ieškovui. Ieškovas kredito pagalba įgijęs butą Rietave ilgą laiką butą nuomojo ir iš nuomos dengė kreditą, nuomininkai mokėjo komunalinius mokesčius. Šiuo metu bute gyvena ieškovo žmonos mama. Ieškovas, gyvendamas Vokietijoje, gauna didesnę valstybės paramą už nepilnamečius vaikus. Atsakovės žiniomis ieškovo šeima dažnai keliauja į Norvegiją, tam reikalingos nemažos lėšos, kai tuo tarpu per trejus gyvenimo Vokietijoje metus dukros K. neaplankė nei karto ir nei karto nepakvietė dukros pas save atostogų metu. Atsakovė dėl žemo pragyvenimo lygio turėjo išvykti laikinai dirbti į Angliją ir kas du mėnesius privalo grįžti pas dukrą į Rietavą, paimdama neapmokamas atostogas, o tai reikalauja didelių išlaidų. Ieškovas kartu su išlaikymu dukrai pervesdavo ir kredito palūkanas, kurias privalėjo mokėti pagal kredito sutartį ir tik nuo 2018 m. pradžios pradėjo mokėti dukros išlaikymui po 150 Eur. Dukros turimą nekilnojamąjį turtą nori išsaugoti iki dukros pilnametystės, kad ji pati apsispręstų dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto. Turimas turtas yra nepaklausus rinkoje, jo išlaikymas susijęs su papildomomis išlaidomis. Namas, kuriame gyvena atsakovė su dukra, yra renovuotas, atsakovė taip pat privalo mokėti priskirto kredito dalį. Ieškovas dirba krovinių pervežėju, gauna dienpinigius ir komandiruotpinigius, apie kuriuos ieškinyje nepasisako, nors jie taip pat yra pajamų dalis, darbo sutarties priedo nepateikė. Patvirtino, kad dukros išlaikymo išlaidos nepasikeitė. Atsakovei dukrą išlaikyti padeda vyresni vaikai ir močiutės, įskaitant ir ieškovo mamą, tačiau tai negali būti priežastis mažinti ieškovo teikiamą išlaikymą. Ieškovas yra jaunas, darbingas, ieškovo dukra, gyvenanti Lietuvoje, negalėtų būti mažiau aprūpinta nei su juo gyvenantys vaikai Vokietijoje.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Taigi, atsakovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba dukros poreikių sumažėjimą.
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės. apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai K., gimusiai 2003 m. gruodžio 14 d., periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki dukros pilnametystės.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, įrodinėjo ne savo turtinės padėties esminį pasikeitimą, bet nurodė gaunamas pajamas ir išlaidas, kurios anot ieškovo nebuvo žinomos teismui priimant 2018 m. birželio 4 d. sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, šeimyninę padėtį bei šeimos patiriamų išlaidų apskaičiavimą.
Nepaisant to, kad ieškovas nedalyvavo civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio dukrai K. padidinimo, nagrinėjime, laikytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią ieškovo turtinių galimybių ir dukros, kuriai priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius dukros raidos poreikius. Šis teismo sprendimas gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovas įpareigotas teikti nustatyto 200 Eur dydžio išlaikymą, ieškovas, siekdamas, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas, turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius esminį turtinės padėties pasikeitimą arba esminį vaiko poreikių sumažėjimą.
Iš dalies sutiktina su ieškovu, kad teismui priimant sprendimą, kuriuo priteisto išlaikymo dydis dukrai K., buvo padidintas, nebuvo žinoma ieškovo šeimyninė padėtis ir gaunamos pajamos, tačiau pastebėtina, kad dukros mama (ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-508-514/2019) teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įrodinėjo ne tėvų turtinės padėties pasikeitimą, bet pasikeitusius dukros poreikius. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 22 d., kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, iki 2018 m. pasikeitė dukros K. poreikiai, dėl to priimtas sprendimas pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinant. Taigi, pagrindinis veiksnys, lėmęs didesnio išlaikymo dydį, buvo pasikeitę dukros poreikiai.
Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog yra sudaręs kitą santuoką, kurioje gimė du vaikai: 2015 m. rugsėjo 11 d. sūnus A. (A. ), o 2017 m. lapkričio 23 d. dukra J. (J.). Ieškovo nuomone mokant teismo nustatyto dydžio išlaikymą būtų pažeisti kitų nepilnamečių vaikų interesai. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymą dukrai K. Teikiant išlaikymą ieškovo jaunesniesiems vaikams, negali nukentėti kt. vaikų interesai, aplinkybė, jog atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą vyresniajai dukrai. Juolab, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikiai nėra tapatūs. Be to, pagal paties ieškovo rašytinius paaiškinimus vien valstybės parama nepilnamečiams vaikams Vokietijoje prilygsta jo teikiamam išlaikymui dukrai K.
Ieškovo argumentai susiję su jo sutuoktinės nepilnamečio sūnaus išlaikymu nepagrįsti, nes ne ieškovas, bet jo sutuoktinė turi pareigą išlaikyti sūnų D.
Pagal ieškovo paskaičiavimus jo gaunamas pajamas sudaro 1 744 Eur vidutinis atlyginimas už darbą. Pagal algalapių išrašus ieškovo gaunamas atlyginimas svyruoja nuo 1 720 Eur (2018 m. liepos mėnesį) iki 1 752,98 (2018 m. balandžio, birželio mėnesiais), pagal pateiktus atlyginimo išmokėjimo dokumentus atlyginimo vidurkis 1 742 Eur. Iš neterminuotos darbo sutarties (l. 24-27) matyti, kad ieškovui mokamą atlyginimą sudaro ne tik alga, kurios dydis 2 100 Eur, bet ir premija bei įstatymu nustatytos išlaidos. Ieškovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra mokami dienpinigiai, šios sumos taip pat priskirtinos prie ieškovo gaunamų pajamų, tokiu būdu jo gaunamos pajamos yra didesnės nei 1742 Eur.
Ieškovas teigia, kad jo atlyginimo ir gaunamų išmokų už vaikus vos pakanka šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau iš pateikiamos patiriamų išlaidų skaičiuoklės matyti, kad išlaidos nėra planuojamos racionaliai. Ieškovas nurodė, kad žmona nedirba dėl to, kad prižiūri nepilnamečius vaikus, taip taupomos šeimos lėšos, tačiau ieškinyje į išlaidas įtraukė mokestį už darželį ir maitinimą, nepateikdamas jokių paaiškinimų. Jeigu dabartinė sutuoktinė nedirba ir pajamų negauna dėl to, kad galėtų prižiūrėti vaikus, išlaidos darželiui į išlaidas įskaičiuotos nepagrįstai. Visus kitus mokesčius, susijusius su komunalinių paslaugų teikimu ir kitas, patiria ir atsakovė.
Ieškovas teigia, kad šeima Vokietijoje nuosavo būsto neturi, gyvenamąsias patalpas nuomoja. Pagal pateiktus duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso būstas Rietavo m., nekilnojamojo turto turėjimas asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovui suteikia plačias disponavimo tuo turtu teises. Butas, ieškovo šeimai gyvenant Vokietijoje, gali būti nuomojamas ir taip gaunamos papildomos pajamos, arba, siekiant mažinti šeimos išlaidas, kitaip sprendžiamas nekilojamojo turto klausimas. Pagal ieškovo pateiktus duomenis ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kreditas skirtas butui Rietavo mieste įsigyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Nustatytos aplinkybės, jog ieškovas prisiėmė prievolę bankui, siekdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą ir šį turtą valdo, nors faktiškai nesinaudoja, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip nurodo ieškovas.
Kaip vieną iš argumentų, dėl ko turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis, ieškovas nurodo padidėjusias atsakovės pajamas, tačiau pasikeitusios atsakovės pajamos ieškovo galimybių teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą neįtakoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Įvertinus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 150 Eur išlaikymą, atsakovė turėtų teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti dukros K. poreikiai. Dukros poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė. todėl perkelti dar ir didesnę išlaikymo naštą atsakovei būtų neteisinga. Atsakovės rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas nedalyvauja dukros auklėjimo procese, minimaliai domisi dukros K. gyvenimu, nėra pakvietęs dukros pas save, todėl ieškovas privalo tinkamai vykdyti jo išlaikymo pareigą.
Ieškovas nurodė, kad dukros vardu registruotas nekilnojamas turtas, kurį pardavus galėtų būti gaunamos lėšos dukros poreikiams tenkinti. Faktas, kad dukra turi nekilnojamo turto, neįtakoja ieškovo pareigos teikti išlaikymą. Lėšos dukros poreikiams tenkinti būtinos kiekvieną dieną, išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.
Vertinant buvusią ir dabartinę atsakovo turtinę padėtį, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Net ir nustačius, kad turtinė padėtis iš dalies pablogėjo, turtinės padėties pasikeitimu, savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šią įstatymo nuostatą išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
Šalių dukra yra penkiolikos metų, be pagrindinės mokyklos lanko ir meno mokyklą (2018 m. birželio 4 d. teismo sprendimu nustatyta aplinkybė), ieškovas dukros poreikių sumažėjimo neįrodinėjo, nepaneigta ir byloje nustatyta aplinkybė, kad būtiniems dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 400 Eur, atsižvelgiant į dukros amžių ir jau vien dėl to padidėjusius poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 200 Eur kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pablogėjo, teismas nenustatė, kad sumažėjo vaiko poreikiai, nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti priteistą išlaikymą, todėl ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovės atstovo pateikti dokumentai (2018 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 835845 patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 450 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2, 8.19 punktai), teismas jas pripažįsta pagrįstomis, šios išlaidos išieškotinos iš ieškovo. Atsakovė turėjo 28 Eur išlaidų vertimui VšĮ „Saulės rytas“ (kasos pajamų orderio kvitai Nr. 1780, 1771), šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimus ir taip pat išieškotinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. T. ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. T. 478 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų K. T.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.