Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-1247-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2-1247-790/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00486-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, G. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1247-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00486-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ bankroto administratorės Linos Labanauskienės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ bankroto administratorės Linos Labanauskienės skundas dėl bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ 2018 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovui miško savininkų kooperatyvui „Raseinių šilas“ bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė Liną Labanauskienę.2018 m. kovo 27 d. įvyko pirmasis bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo (toliau – ir BMSK) „Raseinių šilas“ kreditorių susirinkimas, kurio septintuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas. Šiame susirinkime dalyvavo trys kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyrius, G. Ž..Bankroto administratorė Lina Labanauskienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. kovo 27 d. BMSK „Raseinių šilas“ kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti 25 MMA (10 000 Eur) dydžio (plius mokėtini mokesčiai) administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 6 MMA (2 400 Eur) administratoriaus atlyginimui, nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu nenustatė BMSK „Raseinių šilas“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei bankroto administravimo išlaidas detalizuojančių įstatymų lydimųjų teisės aktų normas. BMSK „Raseinių šilas“ laikytina maža įmone, todėl rekomendacinis bankroto administravimo išlaidų dydis sudaro 25 MMA (10 000 Eur) sumą, minimalus administratoriaus atlyginimas, administruojant BMSK „Raseinių šilas“, sudaro 6 MMA (2 400 Eur) sumą. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, o tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina mokėtiknos sumos, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėtaadministratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. VMI atsiliepime į skundą prašė bankroto administratorės skundą atmesti, palikti 2018 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu nepakeistą. Nurodė, kad, įvertinus administratorės pateiktą veiklos ataskaitą, akivaizdu, jog pareiškėjos siūlytas administratoriaus atlyginimo dydis pagal 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 įtvirtintą rekomendacinę formulę aiškiai neatitinka įstatyminių kriterijų ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo ir jo pagrįstumo. Pareiškėjos pasiūlytas administravimo išlaidų sąmatos projekte administratoriaus atlyginimas yra nepagrįstas veiklos sąnaudomis, jo dydis neatitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei neužtikrinantis tiek administratoriaus, tiek BMSK „Raseinių šilas“ kreditorių interesų pusiausvyros.VSDFV Šilalės skyrius atsiliepime į skundą prašė bankroto administratorės skundą atmesti, palikti galioti 2018 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu nepakeistą. Nurodė, kad BMSK „Raseinių šilas“ bankroto byloje bankroto administratorė, teikdama nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratorės atlyginimo nustatymo, nepagrindė nei išlaidų, nei atlyginimo būtinumo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, netenkino bankroto administratorės Linos Labanauskienės skundo dėl 2018 m. kovo 27 d. bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“.Teismas nustatė, kad įmonė veiklos nevykdo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įmonės turtas ir dokumentai administratorei neperduoti, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtinti 8 kreditorių reikalavimai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 29 213,91 Eur. BMSK „Raseinių šilas“ laikytina maža įmone. Teismas, vertindamas bankroto administratorės pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą, konstatavo, kad bankroto administratorės prašomi patvirtinti administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais apie šių išlaidų būtinumą, t. y. bankroto administratorė nėra pateikusi nei kreditorių susirinkimui, nei teismui tokių dydžių atlyginimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų, detalaus jų paskaičiavimo, pagrindimo ir pan., nors bankroto administratorė turi įrodyti ne tik administravimo išlaidų (atlyginimo) pagrįstumą, bet ir jų būtinumą. Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams.Teismas pabrėžė, kad kreditoriai, priimdami nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu, pagrįstai įpareigojo bankroto administratorių sekančiam kreditorių susirinkimui pateikti dokumentus, pagrindžiančius administravimo išlaidas, jų dydį, būtinumą, galutinę administravimo išlaidų sąmatos sumą, nurodyti administratoriaus atlyginimo dydį pinigine išraiška ir jį pagrindžiančius motyvus. Teismas sutiko su kreditore VMI, kad kreditoriai neatsisakė patvirtinti BMSK „Raseinių šilas“ administravimo išlaidų, tačiau įpareigojo pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal bankroto administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą projektą nėra galimybės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovo BMSK „Raseinių šilas“ bankroto administratorė Lina Labanauskienė atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BMSK „Raseinių šilas“ 2018 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu; patvirtinti 25 MMA dydžio (plius mokėtini mokesčiai) BMSK „Raseinių šilas“ administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 6 MMA administratoriui atlyginimui, nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, o tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik nesivadovavo minėta ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalimi, bet ir Lietuvos teismų formuojama praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-396-370/2017, kad teisme nagrinėjant ginčus dėl kreditorių susirinkime nustatyto bankroto administratoriaus atlyginimo, teismui expressis verbis suteikiama teisė ne tik panaikinti nutarimą, bet ir pačiam nustatyti administratoriaus atlyginimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti bei palikti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės prašomas patvirtini administratoriaus atlyginimo dydis yra nepagrįstas jokiais įrodymais, t. y. apeliantė nėra pateikusi nei kreditorių susirinkimui, nei teismui tokio dydžio atlyginimą patvirtinančių dokumentų, detalaus jo paskaičiavimo, pagrindimo ir pan., nors, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, bankroto administratorius turi įrodyti ne tik administravimo išlaidų (atlyginimo) pagrįstumą, bet ir jų būtinumą. Teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės administravimo išlaidų sąmatos projekte prašomu patvirtini administratoriaus atlyginimo dydžiu ir jo nepatvirtino, kadangi jis nustatytas neatsižvelgiant į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, nepagrįstas veiklos sąnaudomis ir laikytinas neatitinkančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei neužtikrinantis tiek paties administratoriaus, tiek atsakovo kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditoriai neatsisakė patvirtinti atsakovo administravimo išlaidų, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo, tačiau įpareigojo pateikti jį pagrindžiančius įrodymus.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Šilalės skyrius prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti bei palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl administravimo išlaidų ir/ar administratoriaus atlyginimo dydžio, kaip tokio, administratorės skundas pateiktas ne dėl per mažo atlyginimo nustatymo. 2018 m. kovo 27 d. BMSK „Raseinių šilas“ kreditorių susirinkime bankroto administratorės atlyginimas nenustatytas, nes kreditoriai neturėjo informacijos, būtinos sprendimui priimti. Kreditoriai neatsisakė patvirtini bankroto administravimo išlaidų, tarp jų ir administratorės atlyginimo, tačiau įpareigojo pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Su juo įmonės vardu sudaroma pavedimo sutartis (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis, 23 straipsnio 10 punktas), kuri yra atlygintinė, joje nustatoma konkreti administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių. Atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas teisę nustatyti administratoriui atlyginimą suteikia kreditorių susirinkimui.Pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.Be administratoriaus atlyginimo administravimo išlaidas sudaro ir su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimui suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad kreditorių susirinkimas privalo spręsti šiuos klausimus atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcija naujai reglamentuoja administratoriaus ir kreditorių ginčų dėl administravimo išlaidų sąmatos sprendimo tvarką – tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, o ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 20 punktas). Su aptartu nauju teisiniu reguliavimu, įtvirtintu ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 5 dalyse, yra susijęs ir teisinis reguliavimas, įtvirtintas nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Liną Labanauskienę. Teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino 2000 Eur sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2018 m. kovo 27 d. vyko pirmasis atsakovo kreditorių susirinkimas, septintuoju darbotvarkės klausimu svarstytas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo projektą, kuriame nurodė, kad bankrutavęs atsakovas laikytinas maža įmone, todėl, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415, nustatytina mažos įmonės administravimo išlaidų sąmata, o rekomendacinis administratoriaus atlyginimo dydis skaičiuotinas pagal paminėtame Vyriausybės nutarime nurodytą formulę. Kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti bankroto administratorės pasiūlytam nutarimo projektui ir pritarti nutarimui, kuriuo bankroto administratorė įpareigota sekančiame kreditorių susirinkime pateikti dokumentus, pagrindžiančius administravimo išlaidas, jų dydžius, būtinumą, galutinę administravimo išlaidų sąmatos sumą, taip pat nurodyti administratoriaus atlyginimo dydį pinigine išraiška ir jį pagrindžiančius motyvus (veiklos sąnaudas, parengtus ieškinius, išieškotas iš debitorių skolas ir pan.). Bankroto administratorė nesutiko su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu ir padavė skundą teismui, prašydama tiek panaikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, tiek patvirtinti 25 MMA (10 000 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 6 MMA (2 400 Eur) administratoriaus atlyginimui, nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bankroto administratorės prašomi patvirtinti atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais apie šių išlaidų būtinumą, sprendė, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai įpareigojo bankroto administratorę sekančiam kreditorių susirinkimui pateikti atitinkamus duomenis, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu atveju pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtino jam pateiktos administravimo išlaidų sąmatos ir nenustatė sumos, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nors tokia jo pareiga nustatyta ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje. Bankroto administratorei nesutinkant su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu ir teismo prašant panaikinti šį nutarimą bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalėjo administratoriui mokėtinos sumos nustatymo klausimą spręsti iš esmės ir nustatyti tokią sumą, laikydamasis ĮBĮ nustatytų kriterijų ir atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 įtvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius ir rekomendacinius administratoriaus atlyginimo dydžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir neišsprendė klausimo iš esmės, nors bankroto administratorė, minėta, kėlė tokį reikalavimą. Tuo būdu nebuvo pasiekti aptartu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai užtikrinti bankroto procedūrų veiksmingumą, mažinti bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių, sparčiai spręsti administravimo išlaidų klausimus, išliko neapibrėžta situacija dėl pavedimo sutartyje nurodytino administratoriaus atlyginimo, kitų administravimo išlaidų atlyginimo. Bankroto byloje būdamas aktyvus ir manydamas, kad klausimui teisingai spręsti būtini papildomi duomenys ir įrodymai, teismas turi įgaliojimus tokius duomenis rinkti savo iniciatyva, be kita ko, reikalauti atitinkamų duomenų iš bankroto administratoriaus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos, numatytos ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje ir neišsprendė klausimo dėl administratoriui mokėtinos sumos iš esmės, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto administratorės skundas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti atitinkamo dydžio sąmatą netenkinamas, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį šį klausimą spręsti įgaliojimai suteikti tik bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kurio nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankrutavusio miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ bankroto administratorės Linos Labanauskienės skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Bajoras