- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 1-18-383/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguole Šiugždinyte
- Kaltinamasis
- V. V., V. M., L. B., B. J., A. A. B.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius, Saulius Juzukonis, Juozas Gaudutis, Vytautas Antanas Vilutis, Gintaras Dabkevicas
- Kategorijos
- 1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Valdo Vitunsko, teiseju Danguoles Šiugždinytes, Gycio Vecersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vaivai Tamkutonienei, Vidai Butiškienei,
kaltinamosioms L. B., B. J., ju gynejui advokatui Sauliui Juzukoniui, B. J. gynejui advokatui Gintarui Dabkevicui,
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:
V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedes, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 225 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., 225 str. 3 d.;
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedes, laikinai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.;
L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliete, aukštojo išsilavinimo, ištekejusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista yra kaltinama pagal LR BK 227 str. 2 d., 300 str. 1 d.;
B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliete, aukštojo išsilavinimo, ištekejusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama pagal LR BK 227 str. 2 d.;
A. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedes, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d.; ir
Aprašomoji dalis
nustate:
1. V. V., budamas valstybes tarnautoju, savo naudai tiesiogiai prieme kyši už teiseta veikima vykdant igaliojimus, o butent:
Dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo Nr. VIII-359 17 str. 1 p., 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 100 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 10 str. 2 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.4.2 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. vykdydamas igaliojimus atkuriant nuosavybes teises, 2007 m. liepos 2 d. 15 val. 43 min. Kaune, L.Sapiegos g. 10 kabinete Nr. 311 prieme iš V. S. 100 litu kyši už nuosavybes teisiu atkurima D. S. i 3,52 ha žemes Kauno r. Didžiuju Lapiu k. Tokiu budu V. V. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.
2. Be to, V. V., budamas valstybes tarnautoju, susitare savo ir kitu juridiniu asmenu naudai priimti didesnes nei 250 MGL vertes kyši ir ji tiesiogiai prieme už neteiseta veikima vykdant igaliojimus, o butent:
Dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemes istatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas igaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privatinen nuosavyben valstybine žeme, jis pagristai nepritare detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybines žemes sklypo kadastrinis Nr. 1901/0176:22 suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybines žemes sklypo kadastrinis Nr. 1901/0176:24 suformavimui, jo pardavimui, kadangi šiu sklypu pardavimas prieštaravo Žemes reformos istatymo 13 str. 1d. 4 punktui. Apie tai informavo L. B., B. J. ir A. A. B. 2007 m. spalio 26 d. pokalbio metu.
Po šio pokalbio L. B. ir B. J. susitare duoti kyši V. V., kad jis atliktu neteisetus veiksmus - pritartu detaliojo plano suderinimui, sklypu suformavimui ir pardavimui, o su A.A. B. susitare, kad šis pades joms tai padaryti.
Ta pacia diena, apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esancio Basanaviciaus g. 80, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdave A.A. B. paketa su pinigais kaip dali kyšio, nurodydamos pastarajam šiuos pinigus perduoti V. V. ir deretis del galutines kyšio sumos, po ko A.A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane (duomenys neskelbtini) susitare su V. V., kad šis, už minetu veiksmu atlikima, priims 100000 litu kyši, apie 19 val. automobilyje perdave gautus papirkimui pinigus, o V. V. kaip dali kyšio prieme.
2007 m. lapkricio men. pirmoje puseje V. V. A.A. B. nurode, kad dalis kyšio – 20000 litu turi buti pervesta Pilietines demokratijos partijai kaip auka, šia informacija pastarasis perdave B. J. ir L. B., ir ši, veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esanciame (duomenys neskelbtini) 86 penkiais pavedimais po 4000 litu V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu i Pilietines demokratijos partijos saskaita pervede 20000 litu.
2007 m. lapkricio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis, A.A. B. iš L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar viena paketa su pinigais, kuri lapkricio 11 d. apie 13 val. Jonavoje perdave V. V., o šis juos prieme.
Toliau tesdama nusikalstama veika L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais perduoti valstybes tarnautojui 100000 litu kyši ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavineje (duomenys neskelbtini), perdave A.A. B. paketa su likusiais pinigais, o pastarasis ta pacia diena apie 18 val. Kauno miesto savivaldybes patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), paketa su pinigais perdave V. V., o šis juos prieme.
Taip V. V. per keturis kartus prieme vieno šimto tukstanciu litu dydžio kyši. Tokiu budu V. V. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. 3. L. B., B. J. ir A. A. B., veikdami bendrininku grupeje, jie valstybes tarnautojui dave didesnes nei 250 MGL vertes kyši, siekdama neteisetos paperkamo valstybes tarnautojo veikos vykdant igaliojimus, o butent:
L. B. ir B. J., 2007 m. spalio 26 d., po pokalbio su Kauno apskrities viršininko pavaduotoju V. V., pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdanciu igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemes istatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdanciu igaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privacion nuosavyben valstybine žeme, supratusios, kad šis pagristai nepritaria detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybines žemes sklypo kadastrinis Nr. 1901/0176:22 suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybines žemes sklypo kadastrinis Nr. 1901/0176:24 suformavimui, jo pardavimui, susitare duoti kyši šiam valstybes tarnautojui, kad jis atliktu neteisetus veiksmus - pritartu detaliojo plano suderinimui, sklypu suformavimui ir pardavimui, o su A.A. B. susitare, kad šis pades joms tai padaryti.
Ta pacia diena, apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esancio Basanaviciaus g. 80, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdave A.A. B. paketa su pinigais kaip dali kyšio, nurodydamos pastarajam šiuos pinigus perduoti V. V. ir deretis del galutines kyšio sumos, po ko A.A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane (duomenys neskelbtini) susitare su V. V., kad šis, už minetu veiksmu atlikima, priims 100000 litu kyši, o apie 19 val. automobilyje A.A. B. perdave gautus papirkimui pinigus kaip dali kyšio V. V..
2007 m. lapkricio men. pirmoje puseje V. V. A.A. B. nurode, kad dalis kyšio – 20000 litu turi buti pervesta Pilietines demokratijos partijai kaip auka, šia informacija pastarasis perdave L. B. ir B. J..
2007 m. lapkricio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis, A.A. B. iš L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar viena paketa su pinigais, kuri lapkricio 11 d. apie 13 val. Jonavoje perdave V. V..
L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esanciame (duomenys neskelbtini) 86 penkiais pavedimais po 4000 litu V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu i Pilietines demokratijos partijos saskaita pervede 20000 litu.
L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais B. J. ir A.A. B. perduoti valstybes tarnautojui 100000 litu kyši ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavineje (duomenys neskelbtini), perdave A.A. B. paketa su likusiais pinigais, o pastarasis ta pacia diena apie 18 val. Kauno miesto savivaldybes patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini) 96, Kaune, paketa su pinigais perdave V. V..
Taip L. B. ir B. J., padedant A.A. B., per keturis kartus V. V. perdave vieno šimto tukstanciu litu dydžio kyši. Tokiu budu L. B. ir B. J. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., o A. A. B. padare nusikalstama veika, numatyta BK 24 str. 6 d. ir BK 227 str. 2 d.
4. L. B., vykdydama A.A. B. perduota V. V. nurodyma dali kyšio – 20000 litu pervesti Pilietines demokratijos partijai kaip auka, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esanciame (duomenys neskelbtini) 86, pardavimu vadybininkei J. P. nurode, kad neva partija po 4000 litu nori paremti V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., o pastarajai užpildžius kasos pajamu orderius Nr. 546578, 546566, 546609, 546640, 546626 bei mokejimo nurodymus Nr. 546597, 546614, 546633, 546650, 546571 ant šiu kasos pajamu orderiu ir mokejimu nurodymu pasiraše už minetus asmenis, taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus.
Be to ji, Pilietines demokratijos partijos iždininkei J. C. pagal saskaitos išraše esancius duomenis trimis egzemplioriais užpildžius auku lapus serija AK Nr. 0005342, 0005349, 0005347, 0005348, 0005341, laikotarpyje tarp 2008 m. vasario 12 d. ir kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis, ant šiu auku lapu pasiraše už V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus. Tokiu budu L. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad , V. M. organizavus, budamas valstybes tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. piktnaudžiavo tarnybine padetimi, siekdamas asmenines naudos, del ko dideles žalos patyre valstybe, taip pat suklastojo tikra dokumenta- Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-06-13850, del ko buvo padaryta dideles žalos, o butent:
V. M., siekdamas faktiškai savo nuosavyben igyti M. G. priklausancio žemes sklypo, esancio A. k., Kedainiu raj., kadastrinis Nr. 5303/0001:0399, dali, susitare su V. G., turinciu sunaus M. G. 2005 m. spalio men. 17 d. notaro patvirtinta igaliojima tvarkyti ir valdyti M. G. priklausancius žemes sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui mineto sklypo dali. Budamas isitikines, jog pagal esama faktine situacija jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine itaka, V. M. atliko veiksmus, turedamas tiksla neteisetai igyti teise šioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra butina parengti žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta ir padalinti sklypa i du, 2007 m. pradžioje papraše V. V., kad šis surastu toki projekta galincia parengti bendrove. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad šio vadovaujamos bendroves darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta, 2007 m. gegužes men. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužes 25 d. buvo surašytas ir V. V. patvirtintas Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). V. M., suprasdamas, jog pagal parengtus teritoriju planavimo dokumentus, atspindincius realia faktine situacija, jokiu statiniu statyba siekiamoje isigyti sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, kadangi ši sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoniniu pokalbiu metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiškai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurode V. V. organizuoti projekto korekturas, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko isakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, butu nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatu pamatai, kurie, jo isitikinimu, suteiktu galimybe ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus vandens telkiniu apsaugos zonu tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V. M., ir todel vykdydamas neteisetus jo nurodymus, susitare su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projekta. V. V. 2007 m. rugpjucio 24 d. apie 16 val., veikdamas priešingai tarnybos interesams, nuvyko i M. G. priklausanti žemes sklypa ir nurode V. G. V. M. atiteksianciame sklype ikasti pamatu blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymejo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iš V. V. sužinota informacija 2007 m. rugpjucio 26 d. perdave V. M., kuris V. G. nurode imituoti pamatus, taip pat nurode L. B. pateikti pamatu blokus, statybine technika bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsejo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu jis nurode V. G. ir L. B. ikasti sklype pamatu blokus, ko pasekoje 2007 m. rugsejo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo ikasti pamatu blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkricio 8 d. projekte pažymejo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. V. M., vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu V. V. nurode organizuoti, kad projektas, kuriame buvo itvirtinti tikroves neatitinkantys duomenys, butu kuo greiciau patvirtintas Kauno apskrities viršininko isakymu ir butu atliktos visos kitos reikalingos proceduros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, dave neteisetus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemes tvarkymo departamento direktorei R. S. nurode organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinu pakeitimu suderinima Kedainiu rajono Žemetvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kedainiu rajono žemetvarkos skyriaus vedejai J. M. nurode i projekto pakeitimus, t.y. pamatu pažymejima nekreipti demesio, nereikalauti paaiškinimu ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities viršininko isakymo projekta, kuriuo butu patvirtintas tikroves neatitinkantis žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. 151-1 yra 0,0038 ha, o sklype Nr. 151-2 – 0,0055 ha užstatytos teritorijos. Po to V. V. nurodymu paminetas isakymo projektas buvo pateiktas pasirašyti Kauno apskrities viršininkui R. M., ir šis, nežinodamas, jog projekte yra irašyti tikroves neatitinkantys duomenys bei pasitikedamas projekta parengusiais apskrities viršininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasiraše isakyma Nr. 02-06-13850 „Del Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 isakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemes sklypo (Registro Nr. 44/673543) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kedainiu r.)“. Tokiu budu V. V., veikdamas per R. M. kaip asmeni be kaltes, suklastojo ši tikra dokumenta. Del visu šiu V. V. veiksmu dideles žalos patyre valstybe, nes buvo pažeisti valstybes deklaruojami istatymu viršenybes, teisetumo, teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybes institucijos – Apskrities viršininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities viršininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomu teritoriju istatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti paviršinio vandens telkiniu ekologines apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys paviršinio vandens telkiniu apsaugos zonoje keisti esama užstatymo linija, Specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkiniu apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ukininko ukio ir kitus pastatus arciau kaip 100 metru iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metru - nuo terasos šlaito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieš teikiant tvirtinti specialiojo teritoriju planavimo dokumentu sprendiniai turi buti patikrinti valstybine teritoriju planavimo priežiura atliekancioje institucijoje. Tokiu budu V. V. buvo kaltinamas padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.
V. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. organizavo valstybes tarnautojo – Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V., piktnaudžiavima tarnybine padetimi, siekiant asmenines naudos, del ko dideles žalos patyre valstybe, taip pat tuo, kad jis organizavo tikro dokumento- Kauno apskrities viršininko isakymo Nr. 02-06-13850, suklastojima, del ko buvo padaryta dideles žalos, o butent:
jis, siekdamas faktiškai savo nuosavyben igyti M. G. priklausancio žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. 5303/0001:0399, dali, susitare su V. G., turinciu sunaus M. G. 2005 m. spalio men. 17 d. notaro patvirtinta igaliojima tvarkyti ir valdyti M. G. priklausancius žemes sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui mineto sklypo dali. Budamas isitikines, jog pagal esama faktine situacija jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine itaka, V. M. atliko veiksmus, turedamas tiksla neteisetai igyti teise šioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra butina parengti žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta ir padalinti sklypa i du, 2007 m. pradžioje papraše V. V., kad šis surastu toki projekta galincia parengti bendrove. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad šio vadovaujamos bendroves darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta, 2007 m. gegužes men. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužes 25 d. buvo surašytas ir V. V. patvirtintas Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). Jis, suprasdamas, jog pagal parengtus teritoriju planavimo dokumentus, atspindincius realia faktine situacija, jokiu statiniu statyba siekiamoje isigyti sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, kadangi ši sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoniniu pokalbiu metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiškai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurode V. V. organizuoti projekto korekturas, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko isakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, butu nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatu pamatai, kurie, jo isitikinimu, suteiktu galimybe ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus vandens telkiniu apsaugos zonu tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V. M., ir todel vykdydamas neteisetus jo nurodymus, susitare su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projekta. V. V. 2007 m. rugpjucio 24 d. apie 16 val., veikdamas priešingai tarnybos interesams, nuvyko i M. G. priklausanti žemes sklypa ir nurode V. G. V. M. atiteksianciame sklype ikasti pamatu blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymejo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iš V. V. sužinota informacija 2007 m. rugpjucio 26 d. perdave V. M., kuris V. G. nurode imituoti pamatus, taip pat nurode L. B. pateikti pamatu blokus, statybine technika bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsejo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu jis nurode V. G. ir L. B. ikasti sklype pamatu blokus, ko pasekoje 2007 m. rugsejo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo ikasti pamatu blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkricio 8 d. projekte pažymejo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Jis, vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu V. V. nurode organizuoti, kad projektas, kuriame buvo itvirtinti tikroves neatitinkantys duomenys, butu kuo greiciau patvirtintas Kauno apskrities viršininko isakymu ir butu atliktos visos kitos reikalingos proceduros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, dave neteisetus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemes tvarkymo departamento direktorei R. S. nurode organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinu pakeitimu suderinima Kedainiu rajono Žemetvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kedainiu rajono žemetvarkos skyriaus vedejai J. M. nurode i projekto pakeitimus, t.y. pamatu pažymejima nekreipti demesio, nereikalauti paaiškinimu ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities viršininko isakymo projekta, kuriuo butu patvirtintas tikroves neatitinkantis žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. 151-1 yra 0,0038 ha, o sklype Nr. 151-2 – 0,0055 ha užstatytos teritorijos. Po to V. V. nurodymu paminetas isakymo projektas buvo pateiktas pasirašyti Kauno apskrities viršininkui R. M., ir šis, nežinodamas, jog projekte yra irašyti tikroves neatitinkantys duomenys bei pasitikedamas projekta parengusiais apskrities viršininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasiraše isakyma Nr. 02-06-13850 „Del Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 isakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemes sklypo (Registro Nr. 44/673543) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kedainiu r.)“. Tokiu budu V. V., veikdamas per R. M. kaip asmeni be kaltes, suklastojo ši tikra dokumenta. Del visu šiu V. V. veiksmu dideles žalos patyre valstybe, nes buvo pažeisti valstybes deklaruojami istatymu viršenybes, teisetumo, teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybes institucijos – Apskrities viršininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities viršininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomu teritoriju istatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti paviršinio vandens telkiniu ekologines apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys paviršinio vandens telkiniu apsaugos zonoje keisti esama užstatymo linija, Specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkiniu apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ukininko ukio ir kitus pastatus arciau kaip 100 metru iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metru - nuo terasos šlaito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieš teikiant tvirtinti specialiojo teritoriju planavimo dokumentu sprendiniai turi buti patikrinti valstybine teritoriju planavimo priežiura atliekancioje institucijoje. Tokiu budu V. M. buvo kaltinamas padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.
Del kyšio priemimo iš V. S.
Kaltinamasis V. V. del V. S. epizodo parode, kad ta diena jam reikejo pravesti keleta labai sudetingu posedžiu susijusiu su Kauno aerouosto ir Karmelavos apvažiavimo detaliuoju planu ir del Lietuvos Žemes Ukio Akademijos ir Veterinarijos akademijos mokslo - mokymo reikmems paimtos žemes savininku problemu sprendimo. Apie 11 val. V. S. iejo i jo kabineta ir pasake, kad tik ka grižo iš Airijos ir turi daug isisenejusiu problemu su gražinama jo senelio žeme, ir papraše pažiureti jo klausima. Apie joki atlygi ar kita neteiseta veiksma jis nekalbejo. Nors buvo nepriemimo diena, V. V. papraše jo parašyti prašyma išdestant visas bylos vilkinimo aplinkybes ir pažadejo jam peržiureti dokumentus ir viska greit išsiaiškinti. Po V. S. išejimo, jis toliau iki pietu dirbo savo kabinete ir po vidurdienio išejo pietauti. Labai nustebo, kai Sapiegos gatveje prie apskrities pastato, prie jo vel priejo V. S. ir pradejo siulyti eiti papietauti su juo. Buvo nustebintas tokio jo pasiulymo, bet kategoriškai atsisake. Tikejosi, kad jis nuo V. V. atstos ir daugiau netrukdys. Nueidamas V. S. lyg juokais dar pasake, kad „pietauti valgykloje ne lygis“ ir jis gali parupinti nuolaidu kuponu pietauti „Miesto sode“ ar kažkuriam kitam, šalia esanciam, restorane. Praejus dar maždaug dviem su puse valandos, tas pats pilietis iejo i jo kabineta ir paaiškines, kad nemoka rašyti prašymu, papraše paskambinti i Kauno žemetvarka. Apskrities viršininkas ir pavaduotojai dažnai skambindavo i savo kuruojamus skyrius, todel ir ta karta V. V. paskambino Kauno rajono žemetvarkos skyriaus vedejui T. T. ir papraše jo pažiureti V. S. minima byla, patikrinti, ar ji nevilkinama ir priimti vienoki ar kitoki sprendima. Iš byloje pateikto pokalbio su T. T. girdeti, kad jis tik darbine tvarka teiraujasi jo del bylos eigos. Daugiau del šio reikalo jam neskambino ir eiga nesidomejo. Tokie skambuciai buvo visiškai normali praktika, jis dažnai skambindavo kuruojamu žemetvarkos skyriu vedejams, nes visos šios bylos buvo skyriuose ir visas konkrecias aplinkybes jie žinodavo geriausiai. Po pokalbio su T. T. pasiule V. S. nuvykti pas ji i priemima. V. S. atsistojo, atsisveikino, dar kažka sumurmejo (iraše girdima „už gera darba“) ir numetes V. V. ant stalo kažkoki spalvota popieriuka, skubiai pasišalino. Jis spejo pamatyti, kad tai nuolaidu kuponas valgant dienos pietus restorane ir dar spejo jam šukteleti, kad jis pasiimtu ta popieriuka, taciau V. S. nereagavo i jo prašyma, o šis nepuole vytis, nes tuo pat metu i jo kabineta ieidinejo dvi moterys, ir jis ant to popieriuko užmete dokumentu aplanka ar lapa. Po kurio laiko jis ta popieriuka išeme ir išnešes iš kabineto, išmete. V. S. elgesys jam atrode keistas. Jo manymu, kaltintojai pasinaudojo šiuo kurioziniu irašu ir sukure ši epizoda kaip spaudimo priemone jam kituose kaltinimuose. Taciau ir iš irašo matosi, kad nera net mažiausio provokavimo, reikalavimo, ar užuominos duoti kyši, jis stengesi padeti su prašymu atejusiam žmogui, bet kartu ir kaip galima greiciau atsikratyti ikyriu lankytoju ir tuo baigti ši reikala. Greitas bylos išnagrinejimas po V. S. atejimo yra pasekme tuometinio apskrities darbo ritmo. Budavo dienu, kai apskrities viršininkui tekdavo tvirtinti iki 200 žemes gražinimo bylu per diena, nes apskrities administracijoje buvo ivesta griežta tvarka bylu vilkinimo prevencijai. Jis žemes gražinimo bylose sprendimu nepriiminedavo, jo kompetencijoje buvo tik valstybines žemes nuomos ir kadastriniu matavimu bylos, kuriu taip pat budavo labai daug, iki 150 per diena, todel kaip nors toliau stebeti V. S. bylos eigos jis negalejo. Jo manymu, tiesiog šis sprendimas buvo atkurtas, jo paskambinimas žemetvarkos vedejui pagreitino šios bylos sprendima. Žemes gražinimas buvo ne jo kompetencija. Pasirašymo tempa reguliavo apskrities viršininkas. T. T. buvo Kauno miesto žemetvarkos skyriaus vedejas. V. V. skambindavo T. T. ir klausdavo del informacijos, kas vyksta Kauno rajone. V. S. mate ta diena vieninteli karta. Apkalbeti V. S. gali, kadangi jo kabinetas visa laika buvo filmuojamas ir iš tu ivykiu galima padaryti kyšininkavimo epizoda. Kaltinimas pasinaudojo tuo, kad jam žmogus kažka palieka ir sako „už gera darba“ ir suvede, kad gali buti pinigai. Kokia ten suma, kodel ne 100 ar 1000, jis nežino. Jis paliko pietu nuolaidu kupona ir ji paliko ant stalo. V. V. juo nepasinaudojo, išmete.
Liudytojas V. S. parode, kad visa tai susije su seneliu žemes gražinimu. Prašymas del žemes gražinimo buvo parašytas 1998 m., kai mire tevas. Tvarkesi iki 2007 m., kol neatejo SST vyrai ir išsivede. Parode filmuota medžiaga, kad buvo nufilmuotas pas V. V. kabinete. Klause, ar nera pažinties su juo, giminystes, sake - ne. Pas ji buvo del dokumentu. Toliau buvo nufilmuota, kaip kalbejo su V. V., praše, kad paskubintu popieriu tvarkyma, pasiule parašyti prašyma. Tiksliai neatsimena, kaip ten viskas vyko. Pasiule papietauti, pasikalbeti, nesutiko pietauti. Palauke, kol baigsis pietus ir vel užejo pas ji i kabineta, papraše, kad kaip nors rastu buda pagreitinti dokumentu tvarkyma. Jis paskambino kažkam ir pasake pasižiureti bylas. Jam paliko pinigu pietums, gal 100 Lt, neatsimena. Pareigunai sake, kad filmuotoje medžiagoje matosi, jog paliko 200 Lt, bet jam atrodo 100 Lt. V. V. sake - ne, nereikia. Bet jis paliko ir išejo. Gal ir paspartejo ta veikla. Daugiau nesikreipe i ji. Po pokalbio su V. V. lankesi žemetvarkoj. Menuo po pokalbio buvo atkurtos nuosavybes teises.
Liudytojas T. T. parode, kad buvo atkurtos V. S. nuosavybes teises. Viskas vyko, kaip ir visiems žmonems, tik buvo nesutarimu tarp paveldetoju, todel nuosavybes teisiu atkurimas užtruko ilgiau, lyginant su kitom bylom. Dare kadastrinius matavimus, registrai buvo patikslinami. Vyko gincas tarp bendraturciu. V. V. skambino del kadastriniu matavimu, kad paruošti isakyma, ir viskas buvo atlikta per 8 dienas. Po skambucio buvo atlikti kadastriniai matavimai ir paruoštas isakymas. V. V. skambutis turejo itakos. Nedažnai V. V. skambindavo del bylu paspartinimo. Normali praktika, kai pavaduotojas priima piliecius ir skambina vedejui.
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-02 11 val. 53 min. i V. V. kabineta užeina V. S., kuris paprašo „paspausti“ žemetvarka, nes jis jau 8 metai negali atsiimti žemes, paaiškina situacija. V. V. pasiulo surašyti visa istorija, jis pasikels dokumentus, pasižiures pas ka ir del ko ji užstrigusi ir pasiaiškins situacija. 12 val. 00 min. jie išeina iš kabineto. 15 val. 40 min. V. S. vel užeina i V. V. kabineta, paaiškina, kad prašymo rašyti nenori, nes gausis kaip skundas. V. V. pasisiulo paskambinti T. ir pastarajam paskambina. Po to 15 val. 43 min., V. S. iš kišenes išsitraukia galimai pinigus ir V. V. matant juos padeda ant darbo stalo, sakydamas „už gera darba“. V. V. kaire ranka paima šiuos, galimai, pinigus, perdeda juos šiek tiek nuo saves bei pakiša po ant stalo esancia užrašu knyga, po ko V. S. išeina iš kabineto. 16 val. 11 min. V. V., kabinete likes vienas, dešine ranka pakelia užrašu knyga, o kaire ranka iš po jos pasiima V. S. paduotus galimai pinigus, perima juos i dešine ranka ir isideda i kelniu dešines puses kišene.(t. 2 b.l. 157-161)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-02 15 val. 37 min. V. V. skambina Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno rajono žemetvarkos skyriaus vedejui T. T. ir klausia ar šis prisimena, kad D. S. Didžiuju Lapiu kaime turi atgauti apie 5 hektarus žemes. T. T. atsako, kad nelabai atsimena, tada V. V. pasako, kad ateis ju igaliotas žmogus, sunus, suderina atvykimo laika – sekancios dienos 10 val. ir pasiulo pasižiureti ta sklypuka, ko jie ten neatgauna. (t. 2 b.l. 162-163)
Lietuvos teismo ekspertiziu centro ekspertizes aktu Nr. 11-175(11) nustatyta, kad tirti pateiktoje laikmenoje užfiksuotu vaizdu kokybe nera tinkama identifikuoti objekta, kuri 2007-07-02 15 val. 43min. V. S. perduoda V. V. ir kuri šis 16 val. 11 min. isideda i kelniu kišene.( t.24, b.l.4).
Iš 2007-07-11 Kauno apskrities viršininko isakymo „Del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta (žeme) atkurimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-8082, jo priedu, tos pacios dienos Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/22186 matyti, kad D. S. buvo atkurtos nuosavybes teises i 3,52 ha žemes Kauno raj. Didžiuju Lapiu k. (t. 2 b.l. 180-184)
1997-07-01 Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo Nr. VIII-359 17 str. 1 p. nurodyta, kad pilieciu prašymus atkurti nuosavybes teises i žeme, miška ir vandens telkinius nagrineja Vyriausybes igaliota institucija.
1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 100 p. nurodyta, kad sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme, miška ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas.
1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 10 str. 2 p. nurodyta, kad apskrities viršininkas igyvendina žemes reforma, o 18 str. 1 d., kad apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms igyvendinti formuoja administracija ir jai vadovauja.
Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.4.2 p. nurodyta, kad administracija, igyvendindama apskrities viršininkui istatymu priskirtas funkcijas žemetvarkos ir žemes ukio srityje, padeda apskrities viršininkui igyvendinti žemes reforma. (t. 15 b.l. 24-39)
Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. nurodyta, kad šio valstybes tarnautojo funkcijos yra padeti apskrities viršininkui vykdyti Apskrities valdymo, Regionines pletros ir kitu istatymu nustatytus igaliojimus apskrities viršininko priskirtose srityse, o 15 p. – koordinuoti ir kontroliuoti apskrities viršininko priskirtu apskrities viršininko administracijos strukturiniu padaliniu veikla. (t. 15 b.l. 40-41)
Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. nurodyta, kad apskrities viršininko pavaduotojas V. V. koordinuoja Regionines pletros ir Žemes tvarkymo departamentu veikla. (t. 15 b.l. 43)
Iš aukšciau paminetu istatymu ir poistatyminiu aktu matyti, kad V. V. turejo igaliojimus atkuriant nuosavybes teises.
Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamojo V. V. parodymus vertina kaip gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teismas iš esmes vadovaujasi liudytojo V. S. parodymais ir operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu, kur užfiksuota, kad liudytojas V. S. ant stalo padeda pinigus sakydamas jums už gera darba. Liudytojas V. S. patvirtino, kad tikrai dave pinigus. Liudytojas paneige kaltinamojo V. V. versija, kad liudytojas dave kupona pietums. Taip pat liudytojas patvirtino, kad dave 100 litu. Operatyviniu veiksmu protokolas taip pat paneigia kaltinamojo versija, kad jis gauta pietu kupona išmete. Filmuota medžiaga patvirtina, kad liudytojo V. S. padetus pinigus ant stalo kaltinamasis pridengia dokumentais, o paskui isideda i kišene.
Kaltinamajam V. V. buvo inkriminuota, kad jis paeme 200 litu dydžio kyši. Atlikus objekto ekspertize pagal vaizda, buvo duota išvada, kad vaizde užfiksuotas objektas nera tinkamas identifikuoti. Todel, teismas vadovaujasi liudytojo V. S. parodymais, kad dave 100 litu kyši.
Iš aukšciau paminetu istatymu ir poistatyminiu aktu matyti, kad V. V. buvo valstybes tarnautojas ir turejo igaliojimus spresti klausimus atkuriant nuosavybes teises. Po kyšio priemimo, D. S. žemes gražinimo klausimai buvo išspresti greitai. Kadangi V. V. atliko realius veiksmus – skambino jam pavaldžiam Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno rajono žemetvarkos skyriaus vedejui T. T..
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvada, kad kyšis buvo duotas V. V. už teiseta veikima vykdant jam suteiktus igaliojimus, kadangi nuosavybes teisiu atkurimas D. S. buvo teisetas, jis turejo teise i nurodyta žeme.
Kaltinimas pasitvirtino dalinai, todel kaltinamajam V. V. inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 225 str. 1d. yra perkvalifikuojama i baudžiamaji nusižengima pagal LR BK 225 str. 4d., kadangi kyšio verte mažesne nei 1 MGL.
Teismas daro išvada, kad aukšciau aptartu irodymu visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. V. padare baudžiamaji nusižengima.
LR BK 95 str. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstama veika, negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praeje dveji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Todel del šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukiama.
Del Kyšio priemimo iš L. B. ir B. J.
Kaltinamasis V. V. del M. g. sklypo parode, kad 2007-04-11 po to, kai i ji eilini karta del projektavimo reikalu kreipesi Kauno savivaldybes privatizacijos komisijos pirmininkas A. B. su prašymu duoti sutikima detaliam planui atlikti (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos teismo 2007-03-13 nutartis Nr. 340 operatyviniams veiksmams) savininkems L. B. ir B. J.. Jis paaiškino, kad jo sutikimo nereikia, nes šio sklypo detaliam planavimui sutikimas jau išduotas pirmtako V. Š.. A. B. buvo jam gerai pažistamas dar nuo tu laiku, kai buvo Kauno savivaldybes vicemeru. Per ta laika jis susipažino ir su poniomis L. B. ir B. J., nes kaip apskrities viršininko pavaduotojas buvo ju pakviestas i prekybos centro „Artis“ atidaryma ir banketa po to. Banketo metu kalbejosi ivairiom temom, bet jas labai domino, ar nebus kliuciu išsiperkant žeme prie (duomenys neskelbtini) ir ar bus imanoma suformuoti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia Užusaliu gyvenvietes Jonavos rajone. Jis joms pažadejo pažiureti šiuos projektus ir pasakyti savo nuomone. L. B. jam pasake, kad dokumentus atneš kas nors iš Kauno savivaldybes tarybos, gal but A. B.. Po to jie kartais susitikdavo „Artyje“. Tu paciu metu spalio menesi i apskriti atkeliavo du L. B. ir B. J. projektai - prie sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliuoju planu patvirtintu 2007-06-26, prijungiamu 195 m² pardavimo ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano derinimas. Detaliuoju planu buvo prie sklypo prijungiama 353 m² laisvos valstybines žemes. Kaltinamasis savo abejonemis 2007-10-24 pasidalino su R. M., kadangi tai jam priklause pagal pareigas.
Ta pacia diena jie nuvažiavo i vieta ir pamate, kad (duomenys neskelbtini) sklype jau stovi naujas pastatas, o (duomenys neskelbtini) sklype - iškasta didele duobe. Jis paaiškino R. M., kad derinti M. g. Detaluji plana gales tik tada, jei jis priims sprendima parduoti patvirtintus detaliuoju planu 195 m² prie (duomenys neskelbtini) sklypo, tada jo manymu 353 m² prie (duomenys neskelbtini) sklypo tampa isiterpe ir juos galima prijungti, kaip numatyta detaliajame plane. Viršininkas pasake, kad reikia pagalvoti kaip elgtis, skubaus sprendimo cia nepriimsi.
2007-10-26 ta pati aš svarste ir su A. B. ir sake, kad galutini sprendima priims R. M. ir papraše, kad pristatytu turimus dokumentus ir sutare, kad ketvirta valanda ateis sklypu savininkes ir architekte. Išejes už duru A. B. sake, kad L. B. taresi su juo del Jonavos rajono bendrajame plane numatomos Užusaliu gyvenvietes pletros, jis papraše dokumentu ir tuo klausimu pasake, kad reikia skubeti, nes jau vyksta svarstymas su visuomene ir dabar teikiami pasiulymai. A. B. prižadejo greitai pristatyti.
I susitikima jis pakviete R. M., A. B. atejo su B. J., L. B. ir architekte L. P., bet atsineše ne visus statybos dokumentus, jie ilgai diskutavo, sutare, kad jos pristatys (duomenys neskelbtini) sklypo statybu leidima, R. M. pasake, kad „aš supratau esme, kad reikia skubiai spresti“.
Dar ta pacia diena, vakare, pas ji i Jonava atvažiavo A. B., jie nuvažiavo i „Armos“ bara, dar truputi pakalbejo dienos tema. Kaltinamasis pasake, kad sprendima turi priimti Apskrities viršininkas, kai pirmadieni pamatys jo atneštus leidimus statybai, todel pagrindine jo užduotis sutarti su juo, kad pasirašytu isakyma parduoti 195 m² prie (duomenys neskelbtini) sklypo.
Pagrindinis jo vizito tikslas buvo Užusaliu gyvenvietes pletra, Jonavos bendrajame plane, jis atveže L. B. paketa su tuo metu Jonavos savivaldybes internetiniame puslapyje publikuotomis ištraukomis iš Jonavos bendrojo plano, kur ranka, spalvotu flomasteriu, buvo sužymeta sklypai, kuriuose ji noretu vykdyti pletra, ir P. D. žemes sklypo Nr. 4638-0003-0018 Užusaliuose, nuosavybes pažymejimo kopija tam, kad jis galetu pakalbeti su Jonavos architektu. Visa tai buvo sulankstyta i keturias dalis ir ideta i voka.
Šio susitikimo metu A. B. klause, ar nereikia paramos partijai, kaltinamasis atsake, kad jo partijai paramos nereikia, o viršininko tegul klausia pats. Iš pokalbio suprato, kad ju partiju santykiai – labai geri.
Kadangi, po ju susitikimo su A. B. „Armos“ bare, jis perkalbejes su Jonavos bendraji plana projektuojanciu architektu J. Z. ir Jonavos r. vyriausiu architektu V. K., jau žinojo, kokiu dokumentu reikia, kad P. D. žemes sklypas butu itrauktas i svarstymo su visuomene etapa, tai per artimiausia susitikima su A. B., t.y. 2007-10-31 tai jam ir pasake, kad reikia ju (L. B., A. B. ar P. D.) prašymo Jonavos architektui ir pasake jam, kad jau sutare su architektu del ju prašymo itraukimo i svarstyma. Tada A. B. pasake – „yra galimybe per jo vada kalbet“. Ta pasakyma kaltinamasis suprato kaip ju sutarima su tuometiniu Pilietines Demokratijos partijos pirmininku V. M.. Ji kiek nustebino netrukus buves V. M., kaip Seimo Pirmininko, skambutis - jis teiravosi apie tai - kas nesisprendžia sklype prie Karininku ramoves, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose. Po šio pokalbio jis kalbejo apie tai su R. M. jo kabinete, kuris stebejosi, kad konservatorius A. B. yra ju partijos (Pilietines Demokratijos) remejas. Svarste, kad, gal but tai kerštas V. U. Darbo partijai. Kad šiame epizode dalyvauja ir daugiau konservatoriu, sužinojo iš A. B. pasisakymu, t.y. kad itakoti gali seimo nariai K. S. ar V. V. M..
Kažkiek veliau A. B. pristate P. D. prašyma Jonavos rajono architektui, kad bendrajame plane, jo turimo sklypo paskirtis, butu numatyta - mažaaukšciu gyvenamuju namu statybos žeme. Ant vieno iš „Pasiulymo del Jonavos rajono savivaldybes Bendrojo plano sprendiniu Užusaliuose“ egzemplioriaus yra užrašas „V.V. žiniai“. Taciau Jonavos architektas V. K. jam pasake, kad pasiulymas turi buti adresuotas ne jam, bet administracijos direktoriui R. K. ir tai turi buti ne pasiulymas, o svarstymui pateiktas „Atsiliepimas - pasiulymas“. Jis budamas Kauno savivaldybeje, perdave tai A. B. ir jie sutare, kad jis 2007-11-10 atveš ši atsiliepima - pasiulyma jam i Jonava, nes jis ta diena griš iš komandiruotes Druskininkuose ir pirmadieni iš ryto nuveš Jonavos savivaldybes administracijos direktoriui. Rytojaus diena iš jo gavo P. D. atsiliepima - pasiulyma del Jonavos rajono savivaldybes Bendrojo plano sprendiniu Užusaliuose, su schema A4 formato voke. Su Jonavos administracijos direktorium R. K. jam pavyko susitikti 2007-11-21 vakare, besibaigiant darbo dienai, jo kabinete. Susitikime dalyvavo ir Jonavos savivaldybes architekturos skyriaus vedejas V. K.. Jie aptare Jonavos rajono bendrojo plano eiga, papraše ju, kad pažiuretu Užusaliu gyvenvietes pletros galimybes ir paliko P. D. atsiliepima - pasiulyma.
Taciau šiuo prašymu A. B. ir L. B. domejimas Užusaliu kaimo pletra nesibaige. A. B. vel kreipiasi i ji ir domejosi, ar verta pirkti žeme prie Užusaliu, ar dar bus galima pakeisti jos paskirti iš žemes ukio veiklos i mažaaukšciu gyvenamuju namu statybos žeme.
2007 m. gruodžio 6 d. vakare, Kauno miesto savivaldybeje A. B. padave A4 formato „papke“ su Jonavos rajono bendrojo plano kopija ir trimis nuosavybes pažymejimu kopijomis išduotomis L. M., G. V., A. L. ir R. Ž. vardais. Detaliajame plane, ties Užusaliu kaimu tušinuku pažymeti sklypai, galimai priklausantys minetiems asmenims.
Netrukus iš Jonavos r. Vyriausio architekto aš sužinojo, kad Jonavos Bendrojo plano svarstymas su visuomene jau baigtas ir jokiu prašymu Jonavos savivaldybes urbanistikos skyrius iš gyventoju jau nebepriima, todel jokiu tarpininkavimo veiksmu jis daugiau neatlikinejo.
Tuo paciu metu vyko debatai del Pilietines Demokratijos partijos remimo popieriu tvarkymo. Vieno iš pokalbiu Apskrities viršininko R. M. kabinete, jis pasake, kad A. B. organizuoja ju partijos remima.
Iš visu pokalbiu buvo aišku, kad del remimo jie susitare, remimo suma aiški, tik A. B. nežino, kokia forma tai atlikti, ar gali paremti fiziniai asmenys ar juridiniai. Jis konsultavosi tuo klausimu su kaltinamuoju ir šis jam patare, kad geriau butu juridiniai.
Po kurio laiko A. B. praše jo, kad paimtu iš R. M. remimo lapus, nes remimas jau atliktas, bet pareme fiziniai asmenys, penki žmones po keturis tukstancius litu ir pinigai jau pravesti, todel jam reikia pabaigti tvarkyti ši reikala, t.y. gauti iš R. M. auku lapus pristatyti A. B., jis sutvarkys juos su remejais ir gražins R. M., po to R. M. turi paskutinius auku lapu egzempliorius gražinti remejams. Kadangi ši darba atliko pirma karta, šis auku lapu pildymo ir parašu rinkimo procesas nebuvo sklandus, kažka pamiršdavo, nespedavo su terminais, todel ne karta R. M. ragino ji baigti greiciau ši darba, o A. B. vis nespedavo.
Kas buvo aukotojai, jis nežino ir nei karto ju nemate.
Del 195 m² sklypo prijungimo prie sklypo (duomenys neskelbtini) parode, kad iki 2007 metu gauti visi Kauno miesto savivaldybes ir Kauno apskrities sutikimai, projektavimo salygu savadai ir kiti, Detaliajam planui rengti, reikalingi dokumentai; - 2007-04-26 protokolu Nr. 40-12 SK 394 Kauno miesto savivaldybes Nuolatine statybu priežiuros komisija tvirtina parengta Detaluji plana del 195 m² prijungimo; - 2007-05-18 Kauno apskrities Viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedejas detaliojo plano tikrinimo aktu Nr. TP- 384 patvirtina teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada; - 2007-06-26 Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius, gaves Kauno miesto tarybos pritarima, isakymu Nr. A-2153 patvirtino žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaluji plana; - 2007-11-12 Kauno apskrities Viršininkas R. M. Isakymu Nr. 02-01-12101 (t.1 b.l. 66), patikslino ir nustate sklypo kadastrinius duomenis. Isakyma ruoše ir vizavo: Kauno miesto žemetvarkos skyriaus specialistai - I. R., A. A. M., V. Ž., Teritoriju planavimo ir aplinkos skyriaus vedeja - A. L., Teises departamento Juridinio skyriaus vyr. specialiste E. D.. Šiuo isakymu buvo patvirtinti 0,0194 ha sklypo kadastro duomenys; - 2007-11-14 Kauno miesto žemetvarkos skyriaus vedejo P. S. teikimas Valstybinei imonei Registru centras iregistruoti žemes sklypa (duomenys neskelbtini), Kaune; - 2007-12-03 Kauno apskrities Viršininko R. M. Isakymas nr. 02-01-12818 del kitos paskirties žemes sklypo ((duomenys neskelbtini) Kauno miestas) pardavimo. Isakyma ruoše ir vizavo: Kauno miesto žemetvarkos skyriaus specialistai- I. R., A. A. M., V. Ž., Teises departamento Juridinio skyriaus vyr. specialiste E. D. (t.1 b.l.113-119); - 2007-12-07 Kauno miesto žemetvarkos skyriaus vedejas P. S. perduoda, o L. B. ir B. J. priima 0,0194 ha sklypa (duomenys neskelbtini) Kaune; - 2007-12-14 Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Z. B. K. Isakymas nr. 02-01-13629 del B. J. ir L. B. nuosavybes teise valdomo žemes sklypo kadastro duomenu nustatymo. Isakyma ruoše ir vizavo: Kauno miesto žemetvarkos skyriaus specialistai - I. R., A. A. M., V. Ž., Žemes tvarkymo departamento vyriausias specialistas S. Ž., Teises departamento Juridinio skyriaus vyr. specialiste E. D.. Šiuo isakymu užbaigiamas formuoti 0,0961 ha žemes sklypas (duomenys neskelbtini) .
Nei vieno iš aukšciau išvardintu dokumentu ruošime jis nedalyvavo ir ju nevizavo. Taciau 2007-10-24 R. M. perspejo apie tai, kad nustacius kadastrinius duomenis 0,0194 ha sklypo pagal paruošta Detaluji plana, sukuriamos salygos pripažinti isiterpusiu ir prie (duomenys neskelbtini) sklypo esanti 0.0353 ha laisvos valstybines žemes plota.
Del 353 m² sklypo prijungimo prie sklypo (duomenys neskelbtini) parode, kad iki 2007 metu gauti visi Kauno miesto savivaldybes ir Kauno apskrities sutikimai, projektavimo salygu savadai ir kiti, Detaliajam planui rengti, reikalingi dokumentai; - 2007-11-27 protokolu Nr. 40-12 SK 352 Kauno miesto savivaldybes Nuolatine statybu priežiuros komisija tvirtina parengta Detaluji plana del 353 m² prijungimo; - 2007-12-10 Kauno apskrities Viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedejas detaliojo plano tikrinimo aktu Nr. TP- 817 patvirtina teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada; - 2008-02-07 Kauno miesto savivaldybes taryba, sprendimu Nr. t-63 patvirtino žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaluji plana; - 2008-02-05 Kauno apskrities Viršininkas R. M., isakymu Nr. 02-01-2780 patvirtina sklypo (duomenys neskelbtini) pardavima ne aukciono budu; - 2008-02-28 Kauno apskrities Viršininkas R. M. Isakymu Nr. 02-01-2169 (t.1 b.l.71), patikslino ir nustate sklypo kadastrinius duomenis. Isakyma ruoše ir vizavo: Kauno miesto žemetvarkos skyriaus specialistai - I. R., A. A. M., V. Ž., Teises departamento Juridinio skyriaus vyr. specialiste E. D. ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V. V.. Jis vizavo ši isakyma todel, kad Teritoriju planavimo ir aplinkos skyriaus vedeja - A. L. tuo metu sirgo, o be to jis buvo isitikines, kad patvirtinus 0,0194 ha sklypo kadastro duomenis, šis sklypas tampa isiterpes.
2008-02-06 pokalbyje su dabartine Kauno apskrities viršininke O. B., tuo metu buvusia Kauno miesto Tarybos M. P., investiciju ir turizmo komiteto pirmininke, jis patvirtino savo pradine versija, kad, jo nuomone, detalieji planai padaryti taip, kad prijungus isiterpusi 194 m² žemes plota, sukurtos prielaidos padaryti isiterpusiu ir prijungti 353 m² žemes plota. Patvirtinus detaluji plana (duomenys neskelbtini) 3,53 sklypas M. gatveje tampa isiterpes, nes jis mate detaluji plana ir to isiterpusio sklypo forma pasirode „dirbtinokai“, bet planas jau buvo patvirtintas ir administracijos direktoriaus pasirašytas. Apie tai jis informavo viršininka, ta forma dave gaires i ateiti, kad gali buti isiterpes ir kitas sklypas.
Kas turi tvirtinti (duomenys neskelbtini) detaluji plana, nustatyta išvadoje, tai ne ju kompetencija. Paminklu apsaugos departamentas turi tikrinti ir sekti tuos dalykus, jau buvo suderinta patvirtines ir detalusis planas jau buvo patvirtintas savivaldybej, kuri tiesiogiai atsako už savo žeme. Ir jis mate iš tos schemos, kad butent tas patvirtintas detalusis planas sukuria pozicija antrajam detaliajam planui isiterpusiam. Tai yra jo nuomone ir ja išlaiko visa proceso laika. Jeigu pirmasis detalusis planas nebutu patvirtintas, tai traktuotu, kad turetu buti atskiras sklypas. Specialistu išvadu negali komentuoti, jos platesnes, nei jo kompetencija. L. atostogos jam buvo žinomos, kai vizavo isakyma, bet per diena vizavau 150 isakymu, mes buvo politinio pasitikejimo pareigunai, tai reikia suprasti, kad jiems yra suteikta teise priimti sprendimus. Tai jo tiesioginis darbas.
V. M. buvo pas juos apskrity, pokalbio metu ji buvo pas viršininka. A. M. sužinojo po pokalbio su G.. Kaltinamasis sklypo pardavimui nesipriešino, jis negalejo sklypu pardavineti. Jo manymu, detaliuoju planu suformuotas (duomenys neskelbtini) sklypas yra iterptinis. Jis isiterpes tarp (duomenys neskelbtini) , kampinio sklypo ir (duomenys neskelbtini) . Abu sklypai buvo suformuoti, tik tarp ju buvo laisvu plotu. Visiškai suformuotas sklypas tampa pardavus 195 m² žemes, ta pasake viršininkui „jusu sprendimas, parduodat šita žeme, tada mano manymu M. g. sklypas visiškai suformuotas“. Susipažinus su (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, ne iš karto nusprende del jo derinimo, svarste tuos dalykus. Jeigu yra leidimas statybai tame sklype, tai tada viskas tvarkoj su isiterpusia žeme ir tada galima derinti detaluji plana. Tuo metu jam atrode, kad yra pagrindinis dokumentas, kuris lemia, ar užsakoves vykdo veikla.
Nesutinka su kaltinamajame akte suformuluotu teiginiu „2007-10-26 pokalbio metu tarp V. V., M., B., J., B. metu, V. jas informavo ir B., kad suformavimui detaliojo plano suderinimui...“, jis to nesake ir tikrai atsimena, kad buvo pasakyta, kad sprendima priimines veliau ir papraše to leidimo statybai. Jos kreipesi ne i ji, o i M., kad greiciau galima butu padaryti. Jo žodis tikrai nebuvo lemiamas suformuojant detaluji plana. Specialistai pritare detaliojo plano suderinimui 100 procentu. Detalusis planas M. g. buvo neiprastas. B. pas ji dažnai užsukdavo, ne tik del M. g. detaliojo plano ir del kitu. Kalbos visada budavo del probleminiu dalyku. 2007-10-26 Jonavoje susitikimo tasa apie Jonavos plana U. B. iniciatyva. B. dokumentus perdave, jam atrodo, kavineje. Negalejo atsinešti pats jokiu dokumentu. B. jam paskambino ir jis atvažiavo. L. B. ir B. J. nemate, apie jas B. neminejo.
2007-11-11susitikimo metu B. padave Jonavos bendraji plana. Buvo isitikines, kad pakete dokumentai. Veliau pasitikrino, ten buvo dokumentai, pinigu nebuvo. Visoje eigoje pinigu nemate. Gruodžio 6 d. dokumentai buvo sudeti i lapo formato segtuva. Materialiniu vertybiu tuose paketuose nerado. Apie atsilyginima su B. J. ir L. B. nekalbejo, jokia pinigu suma nera ivardinta. Nežino, kokiu tikslu A. B. praše remti partija. Viršininkas papraše padeti A. B. sutvarkyti dokumentus. Pinigu paaukojimas partijai jo pozicijos nepakeite. M. papraše jo sutvarkyti dokumentus, kuriuos jis gavo, tada jis pradejo dalyvauti procese. Jis aukojimo neorganizavo.
100 000 Lt sumos neminejo, galejo apie sklypo verte kalbeti.
Kaltinamasis V. V. pakeite pozicija, pateikti irodymai buvo ir susitikimo gale pateike statybom leidima, todel pakeiciau pozicija. Pasake, kad didele abejone, jog du susikabino planai. Jis cia kategoriškai tik išsake savo pozicija. Pirmas planas išpirktas ir žeme nera valstybes. Antras sklypas yra mažesnis kaip 4 arai ir iš jo suformuoti atskiro nereikia. Ir jie dar turejo konsultacija savivaldybej su Valatkevicium, kuris buvo labai kategoriškos nuomones, kad jeigu „paleistu“ atskira sklypa, sudarytumem prielaida spekuliacijom. Kas nors paemes ta sklypa, negaletu nieko daryti, o tik šantažuoti šalia esancius.
Kaltinamoji L. B. parode, kad su B. J. jos yra verslo partneres. Veikla vykde atskirai. Užsiima statybom. Iš (duomenys neskelbtini) jos perpirko (duomenys neskelbtini) viešbuti su žeme, detalusis planas jau buvo pradetas daryti, jos peremem ir vykde toliau. Kilo mintis prisijungti maža sklypeli, kad butu galima normaliai vykdyti statybas. (duomenys neskelbtini) pradetas detalusis planas vyko sklandžiai, ji ruoše L. P.. Vykdant ta plana, jos išsipirko ta žemes sklypa (duomenys neskelbtini) iš valstybes ir jau turejo du sklypelius. Dare ta projekta, gavo leidima statyboms ir pradejo statybas. Projekto rengimo metu bendravo su kaimynais – su UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, nes reikejo ju sutikimo. Jie taip pat ruoše detaluji plana. UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo C.. Jie priverte verslininkes nusipirkti ta sklypa (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini). Kai pradejo daryti UAB (duomenys neskelbtini) detaluji plana, (duomenys neskelbtini) Buvo baigta. Tuo paciu metu dingo tu dvieju žemiu sujungimo isakymas. Tada suletejo visas procesas, niekas nevyko. Jos teiravosi, G. kalbejo, kad viskas labai užkliuvo, buvo kažko nepatenkintas, kad jos „ilindo“ i (duomenys neskelbtini) ir baigia išpirkti visa (duomenys neskelbtini) Kaltinamoji asmeniškai G. nepažinojo, žinojo tik tiek , kad jis yra meras. Papraše T. B. suorganizuoti susitikima su G., paklausti, kame reikalas. Tada T. B. suorganizavo joms susitikima viešbutyje su meru. Jis pasake, „jus nelipkit, ko jus lipat per mane“. Jos pasake, kad pakenkti nenori, nesuprato, kurioje vietoje „užlipo“. Pamate, kad nesiseka, kreipesi i B.. Nesiseke del (duomenys neskelbtini) isakymo ir detalaus plano. Detalusis planas jau buvo patvirtintas, reikejo tarybos patvirtinimo, kad leistu nupirkti. Tada ir sustojo. Kreipesi i B., kad jis pažiuretu, kas cia yra. Su jo pagalba pateko pas M. spalio 26 d. ir V. V.. V. V. buvo labai prastai nusiteikes, bet jis nežinojo, kad jau (duomenys neskelbtini) Sutvarkyta, paruošta pardavimui ir tas isakymas kaip tik buvo pasimetes. Papuolant pas V. V., jau buvo praeje taryba, pacios dalyvavo tarybos posedyje. (duomenys neskelbtini) Detalusis planas pradetas 2005m., o (duomenys neskelbtini) – 2007m. tik pabaiginejo. Cia yra visiškai skirtingi etapai. Jos pacios dalyvavo ir ju architekte tame tarybos posedyje, po to savivaldybes juriste viska puikai išaiškino, kad negali buti jokio dirbtinio sujungimo. Po to jos kreipesi per baluti i V. ir M.. Atsivede savo architekte, specialiste, kuri ruoše detaliuosius planus ir žino visa detales, taisykles ir smulkmenas. Nesake, kad netvirtins, sake atnešti leidima statyboms. Ta ir padare. M. pamate, kad kitas sklypas yra sutvarkytas. Apie papirkima negalvojo ir nesiruoše papirkti. Tada gavo V. pritarima ir žeme išsipirko. Ji nežino, ka tvirtino B., su juo i Jonava nevažiavo. I Jonava ji važiavo pas J. S. pasiimti žemes dokumentu ir susitvarkyti registracijos reikalus, nes ketino Užusaliuose statyti gyvenamuju namu kvartala. Tada papraše, kad B. paklaustu, ar imanoma padaryti detaluji plana del gyvenamuju namu statybos, kadangi šiuo metu yra rengiamas Jonavos detalusis planas. Tada B. padave gruodžio 6 d. teisines registracijas, kad jis pasiklaustu, ar manoma be jokiu kliuciu gyvenamuju namu statyba ir padave žemelapi „Presto“ kavineje su teisinemis registracijomis. Ta žemelapi idejo i portfeli. Žemelapyje kryžiukais pažymejo tas žemes, ir jie išsiskyre. Po keliu dienu B. pasake, kad Užusaliuose yra imanoma pletra. Tada ji gruodžio antra savaite po 6 dienos dave avansus trims žmonems ir ruošesi vykdyti statybas Jonavoje. Ta pati norejo daryti Užusaliuose, nes statybos buvo vykdomos ir Kauno rajone, ir Lazdiju rajone.
Pinigu aukojo M. partijai per banka. Banko vadybininkei paaiškino, kad nori paremti partija ne savo vardu, norejo likti nežinoma. Remimo lapu nemate, negavo. Tuo metu turejo pinigu, kuriuos galejo aukoti partijai. Ta diena nueme 200 000 litu statybai. M. prieme greita operatyvu sprendima del M. g. sklypo. Jos manymu, jis padejo, V. turejo patariamaji balsa. Apie aukojima niekas nežinojo. Ji sarašu nemate, jai niekas neliepe aukoti. Apie paketu perdavimus negali buti jokios kalbos. Kai ja sulaike STT pareigunai, praše pasirašyti, ka parode B.. Tada nuvede pas kita moteri, kuri labai griežtai kalbejo, ir jos priversta ji pasiraše ties savo parodymais.
Kaltinamoji B. J. parode, kad 2005 m. jos su L. B. iš buvusiu savininku AB (duomenys neskelbtini) ir UAB ‚(duomenys neskelbtini) nusipirko rekonstruotina viešbuti (duomenys neskelbtini) , Kaune su žemes sklypu ir pastata (duomenys neskelbtini) su žemes sklypu. Detalusis planavimo procesas del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) buvo pradetas anksciau buvusiu savininku. Prie kaltinamosioms priklausanciu žemes sklypu buvo nesuformuotu valstybines žemes sklypu, kuriu del ju nedidelio ploto ir konfiguracijos nebuvo galima naudoti atskirai pagal paskirti, be to, jie buvo isiterpe tarp ju žemes sklypu, kelio, pastatu ir kitu žemes sklypu. Ju padetis atitiko istatyme nustatyta „isiterpusiu“ žemes sklypu savoka, todel jie galejo buti prijungti prie planuojamu žemes sklypu bei be aukciono parduoti. Pagal prašymus bei patvirtintus detaliuosius planus buvo priimti isakymai ir sprendimai parduoti valstybes žeme. Jos ivykde visas pirkimo – pardavimo salygas ir joms buvo žeme parduota. Visi šie administraciniai aktai yra teiseti. Kaltinamoji yra buvusi pas V. V. priemime. Priemimo metu jie aiškinosi, r yra dingusios ju bylos del detaliojo plano derinimo ir žemes sklypu išpirkimo. Jokiu kitu tikslu neturejo. Byla buvo prapuolusi, apie tai jos kalbejosi su L. B., ka gali patvirtinti liudytojai. Šioje byloje ji yra kaltinama nusikaltimais, kuriu yra nepadariusi, byloje nera absoliuciai jokiu irodymu ne tik del jos kaltes, taciau ir del pacios nusikalstamos veikos buvimo fakto. JI niekada nera gavusi jokio pasiulymo ar reikalavimo iš kaltinamuju ar kitu asmenu duoti šios bylos kaltinamiesiems ar kitiems asmenims kyši. Ji niekada nera tarusis su jokiais asmenimis (L. B. ar A. B.) del valstybes tarnautoju papirkimo. Be to, šioje byloje nera jokiu irodymu, kad administraciniai aktai, kurie šioje byloje laikomi neteisetai priimtais, yra neteiseti. Pagal patvirtinta detaluji plana laisves al. 35, Kaune, akivaizdu, kad valstybines žemes sklypo dalis 0,0195 ha yra isiterpusi tarp jau suformuotu žemes sklypu, pastatu: iš (duomenys neskelbtini) Puses – prie suformuoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini) , iš K. g. puses – valstybinio kelio, per kuri patenkama i žemes sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybes tarybos 2008-02-07 sprendimu Nr. T-63 patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini) , Kaune sprendiniai atitinka istatymu reikalavimus, prijungta žemes sklypo dalis taip pat užstatyta valstybiniu 116 kv.m. ploto keliu, po kuria yra komunikaciju tunelis. Prie žemes sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, prijungtasis 0,036 ha žemes sklypas yra isiterpes tarp: iš (duomenys neskelbtini) Puses suformuoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini) , iš K. g. puses suformuoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), iš rytu puses suformuoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini). Pripažista, kad rengiant detaliuosius planus bei vykdant kitas administracines proceduras, ji aktyviai domejosi ju vykdymu, kadangi buvo suinteresuota tik teiseto rezultato gavimu per istatymuose nustatytus terminus. Sieke šiu tikslu tik teisetomis priemonemis ir jokiems asmenims už tai nesiule kyšio, nepraše jo siulyti kitu asmenu bei pati kyšio nedave.
Rengiant detaluji plana, reikejo derinti su gretimybem, susitiko su AB (duomenys neskelbtini), ir pradejo derinti, nes reikejo ju sutikimo. Kaltinamosios parode, kad cia yra (duomenys neskelbtini) , kad yra gabaliukas, bet jis ant servitutinio kelio, yra Ryšiu mokykla, apacioje yra šiluminiai tinklai ir jie priklauso ju pastatui, paklause, ar galetu prisijungti ta gabaliuka, jie pasiraše. O paskui kilo klausimas, ar jos nenoretu nupirkti ta žeme, jos nesutiko.
Kaltinamasis A. A. B. del jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai, del to labai gailisi ir parode, kad tuo laiku jis buvo Kauno miesto savivaldybes tarybos narys, dirbo Kauno miesto Pletros ir investiciju komitete, be to, tuo laiku jis buvo Kauno miesto privatizavimo komisijos pirmininkas, dirbo Tevynes sajungos frakcijoje, taip pat jau 2008 m. pradžioj pradejo dirbti Kauno miesto savivaldybes administracijoje klausimais, susijusiais su Kauno miesto naujosios Arenos statyba. Dar jis dirbo Kauno liftuose inžinieriumi. Del didelio užimtumo, jis negali prisiminti visu detaliu, prašo vadovautis tyrimo metu surinkta medžiaga. Jis yra Kauno miesto savivaldybes narys nuo 1990 m. ir Kauno infrastrukturos Kauno planavimo klausimais daug domejosi ir yra sukaupes daug patirties. Paprašytas pasidometi M. g. detaliuoju planu, jis suprato, kad ši vieta yra pakankamai svarbi miesto centrui, miesto ivaizdžiui, miesto infrastrukturai. Su B. J. ir L. B. pažistamas labai seniai, jis turi daug pažistamu iš ivairiu sluoksniu atstovu. Su V. V. bendravo gana glaudžiai ta prasme, kad jis (kaltinamasis) buvo ipareigotas atstovauti Kauno miesto savivaldybe bendruose nesutarimu detaliuju planu ir kitais klausimais atvejais, kai buna nesutarimai su apskritimi. Jis megino kalbeti su V. V. tais klausimais. Savo veikloje jis turedavo labai daug ivairiu prašymu, jis neatsisakydavau padeti per visus savo Tarybos nariu buvimo metus. Del šio epizodo jis atsisake Tarybos nario mandato, atsisake visu darbovieciu, kurios susijusios su savivaldybe ir išstojo iš partijos, tuo pabaigdamas savo politine veikla. Savo kalte pripažista. Po pokalbio V. V. kabinete, jis buvo šoko buklej ir pasake, kad pasidomes. Susiskambino su V. V. ir vienas nuvažiavo su juo susitikti. Kiek atsimena, jis nieko nepraše, pasake, kad reikia pažiureti. Pradejo kalbeti apie pagalba ir kaltinamasis suprato, kad jis gali padeti. Susitiko su B. J. ir L. B., joms pasake, kad sutinka padeti. Iš V. V. suprato, kad jis gali padeti, apie atlygi negali prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (t.2, b. l. 124-141). Ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. prisipažino pilnai padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. ir parode, kad pranešime apie itarima nurodytos aplinkybes yra tikslios, apie jas jis dave išsamius parodymus ankstesniu apklausu metu, juos patvirtina ir papildyti neturi kuo. Jis gailisi padares nusikaltima, mano, kad padejo ji atskleisti. Šioje situacijoje jis tikrai neturejo kokiu nors savanaudišku, žemu paskatu, bet norejo, kad iki Lietuvos vardo paminejimo tukstantmecio, kaip žadejo investitores, ta teritorija butu sutvarkyta, nes priešais yra Karininku ramove, tuo paciu butu užbaigtas A. M. gatves tos atkarpos sutvarkymas ir išsprestas ivažiavimas i kvartala. Taip pat A. A. B. parode, kad tiksliai nežino sumos, kuria perdave V. V., kadangi pinigu jis neskaiciavo. V. V. buvo užsimines, kad visa suma yra 100.000 litu, taciau dalis šios sumos turetu buti apiforminta kaip aukos partijai. Kuriai partijai jis nežino, prie to nelindo. Datu jis neprisimena, bet visa tai galejo vykti pranešime apie itarima nurodytu laiku. Taip pat nera tikras del to, kad pinigus V. V. perdave 18 val., jo nuomone tai buvo anksciau, nes pinigus, mano, jis turejo apie valanda. I šia istorija jis isivele atsitiktinai. Jam paskambino ar tai B. J., ar tai L. B., kurios pasiskunde, kad apskrityje yra ju dokumentai del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) ir papraše pasiaiškinti kokia eiga. Jis yra Kauno tarybos narys, domisi situacija mieste ir žinojo to sklypo padeti, t.y., kad ten stovejo apgriuvusi kebabine, kuri nepuoše miesto vaizdo ir jos norejo visa ta tarpa sutvarkyti prie turimo sklypo prijungiant laisva valstybine žeme, kad susiformuotu vientisas sklypas. Jis buvo apskrityje ir V. V. paklause kokia yra situacija su tuo sklypu. Šis jam paaiškino, kad sudetinga procedura. Jis paaiškino savo pozicija, jog reiktu, kad apskritis tvarkytu taip, kaip prašo tos pareiškejos. Bet jis daug detaliu ir nežinojo, todel pasiule visiems susitikti ir pasiaiškinti. Berods ta pacia diena jis susiskambino su kažkuria iš moteriškiu, jos pasiule susitikima daryti nedelsiant, kadangi architekte yra vietoje ir jos atejo i apskriti. Kiek pamena jiems teko ilgokai palaukti, kol atsilaisvins V. V.. Užejus jos pradejo labai šaukti, kad šitiek pinigu investavo, paeme paskolas, užsakyti projektai, t.y., kad iš verslo puses yra labai nuostolinga. V. V. pasake, kad visi dokumentai yra ir klausimas bus sprendžiamas. Tada moteriškes suprato, kad V. V. nera prieš ju idejas, bet procesai yra labai leti, todel pasiule jam, kaip pažistanciam žmogui su juo pasikalbeti. Jis važiavo su B. J. ir L. B. pas V. V. i Jonava. Jie susitiko prie kažkokio prekybos centro, jos liko automobilyje, jis isedo pas V. V. ir jie nuvažiavo išgerti kavos i kažkokia kavine, tam, kad nekalbetu gatveje. Važiuojant moterys visa kelia dejavo kaip joms tai svarbu ir skubu. Jie pradejo kalbeti su V. V., kuris pasake, kad situacija nera labai bloga, bet ilgai trunka proceduros. Jam išlipant iš automobilio kažkuri iš moteriškiu padave pundeli, sakydamos, kad deretusi ir atiduotu, kad tai yra avansas. Jis, atsimindamas moteru prašyma, kad joms svarbus proceso skubumas, užsimine, kad jos galetu atsilyginti. V. V. pasake, kad 100.000 litu reiketu. Šis tu pinigu grubiai nereikalavo, tiesiog tai išejo pokalbio metu. Jis dabar tiksliai neatsimena kuriuo metu, bet atrodo jau važiuojant iš kavines jis, jam iduota pundeli, paliko V. V. mašinoje. Paketo jis atidares nebuvo, tai buvo i nedideli polietilenini prekybini maišeli kažkas susukta, jis mano, kad tai buvo pinigai, kiek ju buvo jis neisivaizduoja. Grižes i automobili jis 100.000 litu suma nurode B. J. su L. B., jos pasake - ka darysi, gerai, t.y. dantis sukandusios sutiko. Kokios vyko po to diskusijos jis dabar neprisimena. Dabar neatsimena, bet kažkuriuo metu V. V. jam pasake, kad dalis pinigu eis partijos reikmems ir papraše moteriškems nunešti kažkokius blankus ar sarašus. Po to V. V. ruošesi išvykti i konferencija Balyje ir kalbant su juo šis užsimine, kad iki kažkokios datos butu gerai gauti likusius pinigus. Jis, kaip žmogus pareigingas, kažkuriai iš moteriškiu, greiciausiai Laimai, apie tai užsimine, jam atrode negražu „tempti“. Po kurio laiko jis susitiko su L. B. „Presto“ kavineje, ji jam i portfeli idejo paketa, kuri jis, kaip minejo apklausos pradžioje, perdave V. V.. Kas jame buvo nežino, mano, kad pinigai, taciau kiek ju buvo nežino. Paskui vyko labai dideles diskusijos savivaldybeje, bet tai atskira tema. Per ta laika vyko labai daug ivykiu, todel visu ivykiu detaliu jis neprisimena. Dabar yra streso busenoje, mano, kad apsiramines prisimins daugiau, kai ka patikslins. Taip pat ypatingai noretu akcentuoti, kad buvo, yra ir bus isitikines, kad šioje situacijoje del sklypo (duomenys neskelbtini) , ivertinant protingumo kriteriju, kitoks sprendimas priimtas negalejo buti, jis yra teisetas, todel nenoretu sutikti su itarimo formuluote, kad kyšis buvo perduotas už neteiseta veikima. Pinigai buvo paduoti už paskubinima. Taip pat jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja, kur parode, kad 2007 m. rudeni jam paskambino ar tai B. J., ar tai L. B., jis jas abidvi pažista. Paskambinusi moteris pasiskunde, kad jos i Kauno apskriti yra padavusios dokumentus del ju žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir papraše pasiaiškinti kaip sekasi spresti tuos klausimus. Kadangi jis yra Kauno tarybos narys, prie progos paklause savo pažistamo Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V. apie B. J. ir L. B. reikalus. V. V. atsake, kad situacija sudetinga. Jis pasiule susitikti nurodytoms moterims su V. V., tikriausiai ta pacia diena susiskambino su kažkuria iš moteriškiu, jos pasiule susitikima daryti iš karto, kadangi architekte buvo su jomis. Jam, abiems moterims bei architektei užejus i V. V. kabineta moterys pradejo priekaištauti, kad jos investavo daug pinigu, paeme paskolas ir pan. V. V. pasake, kad visi dokumentai yra ir klausimas bus sprendžiamas, nors yra problemu. Po pokalbio abi moteriškes pasiule jam, kaip pažistamam su V. V., su šiuo pasikalbeti ir paprašyti, kad padetu. Po kažkurio laiko jis su B. J. ir L. B. nuvažiavo i Jonava susitikti su V. V.. Pakeliui i Jonava ar jau jam išlipant iš automobilio kažkuri iš moteriškiu jam padave pundeli, kuri padave, nepamena, bet tai buvo ju abieju akivaizdoje, jos abi sake, kad deretusi su V. V. ir atiduotu šiam pundeli, jos sake, kad tai yra avansas. Jis suprato kad tai pinigai. Jis su V. V. susitiko prie kažkokio prekybos centro, moterys liko automobilyje, o jis isedo i V. V. automobili ir jie nuvažiavo i kažkokia kavine. V. V. pasake, kad situacija nera labai bloga, bet ilgai trunka proceduros. Jis klause ka daryti, pasake, kad tos moterys gali atsilyginti, tai V. V. pasake, kad gali padeti, jis nurode 100000 litu suma, kuria jam reikia sumoketi, šia suma pasake pats. Todel važiuojant iš kavines jis V. V. mašinoje paliko moteriškiu jam duota pundeli. Po to persedo i moteru automobili ir pasake, kad V. V. praše 100000 litu, jos sutiko tiek moketi, nors ir buvo nepatenkintos šia suma. Veliau kažkurio susitikimo metu V. V. jam pasake, kad dalis pinigu eis partijos reikmems ir papraše, kad jis moteriškems nuneštu kažkokius blankus ar sarašus ir jis tai padare. Po to V. V. ruošesi išvykti i komandiruote ir jam užsimine, kad iki kažkokios datos butu gerai gauti likusius pinigus. Jis tai perdave kažkuriai iš moteriškiu, jam atrodo, kad tai buvo L. B., jai pasake, kad reikia perduoti likusius pinigus V. V.. Po kurio laiko jis susitiko su L. B. „Presto“ kavineje (duomenys neskelbtini) , L. B. kavineje jam i portfeli idejo paketa, kuri jis ta pacia diena Kauno savivaldybeje perdave asmeniškai V. V.. Mano, kad pakete buvo pinigai, bet jo atidares nebuvo ir pinigu betarpiškai nemate. Mano, kad šioje situacijoje del sklypo (duomenys neskelbtini) , ivertinant protingumo kriteriju, kitoks sprendimas priimtas negalejo buti, jis yra teisetas, todel mano, kad kyšis buvo perduotas už teiseta veikima, už sprendimo paskubinima. Jis vede derybas su V. V.. Atsakydamas i teisejo klausimus paaiškino, kad jis su V. V. taresi, jos dejavo, kad skubu ir kad tartusi del pagreitinimo. Pasake, kad jos gali atsilyginti. Ta suma pasake V.. Ta suma ivardijo 100000. V. V. pasake, kad reikia 100000. Eidamas kalbeti jis jau turejo pundeli, tu pinigu nebuvo skaiciaves. Dali pinigu perdave tuo metu. Reikejo dali pinigais, o dali partijos remimu. Dokumentus atidave toms ponioms. Kuriai atidave negali pasakyti, jos abi kartu eidavo. Atsakydamas i prokuroro klausimus paaiškino, kad del važiavimo i Jonava paskambino kažkuri iš ju. Jonavoje V. V. gyvenamoji vieta. Tai buvo gal ir ta pacia diena po pokalbio V. V. kabinete. Tas pundelis buvo polietileninis maišiukas. Tai buvo pundelis, greiciausiai po viena kupiura. Kuri padave pundeli, negali pasakyti. Padave sake imti ir deretis. Tai išsireiške, kad tie pinigai ne jam, o V. V.. Tai ne jam buvo pinigai. Kai padave pinigus, neprisimena ar jos abi buvo. Jis V. V. ne lauke pinigus padave, užejo i kavinuke. Pinigus paliko šiam mašinoj. Pinigus paliko šio mašinoje. Tada V. V. mašina vairavo, kai pinigus paliko. Jis suprato, kad tas reikalas bus daromas. Jis joms pasake, kad V. V. prašo100000. Del antrojo pinigu perdavimo, turbut jis V. V. voke perdave. L. B. idejo tuos pinigus i portfeli, ta segtuva ar voka. Kita karta ta voka koridoriuje savivaldybeje perdave V. V.. Šis pasake, kad išvažiuoja ir jis suprato, kad reikia atsiskaityti. Jis tai perdave moterims. Pinigai nebuvo tame paketelyje matyti. Jis atidave pinigus arba voke, ar dokumentu paketelyje. Buvo pasakyta, kad dali reikia aukoti partijoms, suprato, kad 20000 iš tu pinigu reikia paaukoti partijoms. Paskui užpildytus lapus perdave per ji. Cia buvo neseniai. Jos perdave užpildytus lapus jam. V. V. praše greiciau gražinti lapus. Jokiu verslo, piniginiu santykiu su jomis neturejo. Nei su V. jokiu verslo santykiu neturejo. Atsakydamas i advokato klausimus paaiškino, kad jis asmenines naudos neturejo. Jis jokio atlygio negavo.
Šiuose parodymuose A. B. patvirtino esmines aplinkybes, kad V. V. praše 100 000 litu. Kad jis ilipes i automobili perdave tai L. B. ir B. J., kurios sutiko moketi. Taip pat, kad 20 000 litu reikia paaukoti Pilietines demokratijos partijai. Nori papildyti, kad pas teiseja minejo, jog tame maišelyje galejo buti ne pinigai, galejo buti suvenyras, bet jis to nepastebejo. Buvo pokalbis apie 100 000 Lt, bet jie nesuderejo. Perdave ta prašyma del 100 000 Lt B. J. ir L. B.. Nei pirmo, nei paskutinio susitikimo metu jos neivardijo pinigu, perdave paketus, jis nežiurejo, kas juose, bet itare, kad ten galejo buti pinigai. Vyko kalba apie 100 000 Lt. Perdave paketus, ir jis juos perdave V. V.. Jos neivardijo, kad paketuose pinigai. Su juo kartu važiavo i Jonava B. J. ir L. B. - susitikti su V.. Iš B. J. ir L. B. gaudavo paketus, kas paketuose nežiurejo, suprato, kad tai gali buti pinigai. Tai buvo 3 kartus. Pirma paketa, tariama avansa paliko automobilyje Jonavoje. Antra paketa - kalbejosi kavineje ir ten paliko. Trecia paketa – susitiko su L. B. kavineje „Presto“, kalbejosi apie dokumentus ir ji jam viska padave, buvo didelis vokas, nusineše i Kauno savivaldybe. Vykusio Tarybos posedžio pertraukos metu V. V. padave ta voka su dokumentais. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja sake, kad galejo buti ne pinigai, o suvenyras, dovana. Aš meginau ta paaiškinti, liepe pasirašyti, man ne tas rupejo, pasirašiau. Buvau didžiuliam strese. Buvo kalba apie aukojamus pinigus partijai. Po pokalbio su V. V., jis žinojo, kad reikes duoti 100 000 Lt. Jie nera su V. V. vienoje partijoje.
2007-11-27 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-10-26 16:32 V. V. kabinete ivyksta susitikimas tarp jo, A.A. B., L. B., B. J., L. P. ir R. M.. V. V. paprašo parodyti statybos leidima, plana, projekta, nes kolizija turi dabar, nes ta rado ir kokie pas juos popieriai vaikšto – kolizija. L. P. paduoda dokumentus ir paaiškina, kad tai cia yra visas suderintas projektas, truko tik KAVOS parašo, ponios A. L. ir jinai ten buvo parašiusi kelias pastabas detalaus plano, iš pat pradžiu gal pastebejo, kad buvo leidimas prisijungti ta žemes sklypa. V. V. paaiškina, kad cia ne žemes sklypa, cia leidimas, kad išnagrinetu, kad gali nagrineti, kiek galima prisijungt, detalu darytis, tai nera leidimas vienareikšmiškai, tai, detaliajam planui rengti, o detalusis planas prijungia, jeigu jisai buna suderintas, kokioje apimtyje leista prijungti, tai ir yra pagrindinis klausimas. V. V. prašo L. P. parodyti sklypo ribas, po ko paaiškina, kad tai reiškia, kad sklypo negalima traktuot kaip isiterpusio, jei neturima nors vienos kraštines kurioje yra kažkokia tai riba, šiuo atveju nera ribos, šitoj vietoj, tai yra viena silpna vieta, sklypas nera isiterpes. L. P. sako, kad yra kitas sklypas ir yra gatve, su savo raudonaja linija. V. V. atsako, kad labai blogai, kad yra gatve, reiškias yra privažiavimas atskiras prie sklypo, reiškias sklypas isiterpes, jeigu neturi atskiro privažiavimo, ir negali suformuot atskiro sklypo, šiuo atveju, kad cia negali suformuot atskiro sklypo niekaip neirodys, sklypa suformuot galima puikiai, antras dalykas netgi nera galutines ribos, ties kuria vieta gali suformuot, kur valstybine žeme, cia eina per visa kiema, laisva ir laisva, reiškias neturi šitos ribos. L. B. pasiulo kad gal reikia žiuret pagal esama padeti, pagal ju pastatus, kuriuos jos turi. V. V. atsako, kad tai jos turi pagal pastatus žiureti, o jie turi pagal laisva valstybine žeme žiureti, cia skiriasi požiuriai, vienas dalykas. L. B. paklausia ar cia tiek daug tu parašu, tai ka, kvailiai buvo kurie leido, V. V. atsako, kad kiekvienas už save deda, nesigincija del ju kompetencijos. Tada L. B. su B. J. pradeda aiškinti kaip joms tai svarbu, o V. V. aiškina, kad isiterpes sklypas, tai sklypas, kuris neturi savo atskiro privažiavimo ir kuris turi visas keturias apribotas kraštines ir kai kaimynai ten visi keturi susitaria, ar du, ar vienas, kiek ju ten gali buti, tada jie gražina kaip isiterpusi sklypa, tiesiai aiškiai, tai nera jis iterpes sklypas, šitas va sklypas kuri jos rodo kaip isiterpusi, jis nera isiterpes, jis prieštarauja tam reglamentui. L. B. pasiulo gal nevadint isiterpusiu, gal tada vadinti ji, kad jos nori prijungti, vel pradedama prašyti padeti joms, padeti Kaunui, L. P. suabejojus ar šioje vietoje imanoma suformuoti savarankiška sklypa, V. V. patikina, kad laisvai suformuos, jis turetu but formuojamas šiuo atveju. Jo paklausus ka su juo daryti, ar sudetinga parduoti, kaip su pardavimu, atsako, kad dabar parduoti sudetinga, šiuo metu Kaunas su tuo žemes gražinimu ir juodai, ir jis nieko negali parduot pats, miestas nieko negali parduot. Kol neatsiskaite su visais pretendentais, kuriu yra penki tukstanciai septyni šimtai, parduot jis nieko negali, o prijungt gali tik isiterpusi, tik isiterpusi ir jokio kitokio. V. V. pradeda prašyti, kad jis padetu traktuoti kaip isiterpusi, kad kam šis sklypas ant kelio reikalingas, i ka jis atsako, kad kam reikalingas, kam reikalingi penki arai, M. gatveje, tai toks labai idomus klausimas, gal paskelbti, kam jis reikalingas tiem penkiem tukstanciam septyniem šimtam ir pabandyti paklaust, gal niekam iš tikruju nereikalingas tas. Tada A.A. B., L. B. ir B. J. ikyriai pradeda V. V. prašyti padeti. V. V. paklausia ar yra leidimas statyboms, L. B. ir B. J. atsako, kad turi leidima rekonstrukcijai, leidimo jos gauti negali, nes nesusitvarke žemes, prašo pasirašyti, teigia, kad L. joms sake, kad jei V. V. pasirašys. V. V. paaiškina, kad cia tas dalykas yra giliau šiek tiek, kadangi vat šitie du projektai susikabino, kad kažkas tai, šitas atejo pas viršininka, butent tas, žemes, nelaiku, butu geriau, jeigu po viena butu ateje, dabar viena diena. Toliau V. V. prašoma pasižiureti kompleksiškai, ikalbinejama pritarti, kol i kabineta ieina R. M.. V. V. paaiškina, kad jie kalbasi apie šituos sklypus (duomenys neskelbtini) , kad cia vis tiek reikes priiminet kažkokius sprendimus. A.A. B. paaiškina, kad išžiureta viskas yra, yra motyvu, kad pagal istatymo raide galima nejungt sklypu, bet yra motyvu, paieškot, kad galima laikyti, nes yra toks motyvas kaip paminklosaugininku, kad turi buti vientisa teritorija, yra tokiu dalyku ir tada greit pastatytu. R. M. paklausia ar leidimas yra statybai, ar nera, B. J. atsako, kad yra rekonstrukcijai leidimai, bet jos neatsineše. R. M. pasako, kad jiems reiketu ta leidima atsišviesti, trisdešimt penkto leidima, B. J. pasako, kad atneš, o L. B. pažada suruošti viska ir tada pirmadieni atnešti. V. V. pasako, kad tada pasižiures, tada pirmadieni jie išnagrines šita klausima ir atsakys. A.A. B. pasako, kad ateis be moteru ir atneš dokumentus. B. J. su L. B. pradeda prašyti dabar jau R. M. padeti, aiškinti, kad jos tokioj duobej, jos tiek nuostoliu, jos nepajuda i prieki nei trupuciuko, niekur, su tuo projektu, taip buvo, V. nueme, anuliavo jos paraša, paskiau vel ja atstate ir t.t.. R. M. atsako, kad ne, greiciau nebus nieko, jis suprato esme, kad reikia skubiai spresti, jiems svarbu, kad viskas butu tvarkingai, bet jeigu ten yra negerai, tai tada, neturi teises pykt. L. B. pasitikslina tai dabar ka jom reikia atnešti, leidima, R. M. atsako, kad leidima parodytu, dar šita atšviestu, irgi pridetu, kad butu.(t. 9 b.l. 147-157) Iš šio pokalbio matyti, kad V. V. savo pozicija del to, kad sklypai yra neisiterpe ir negali buti parduoti, išsake ir L. B. su B. J..
2007-11-14 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-10-26 18:22 A.A. B. skambina V. V., paklausia ar šis deklaravimo vietoj ir ar galetu pasimatyti. V. V. sutinka, pasiulo atvažiuoti i Jonava, paskambinti kai bus centre.(t. 9 b.l. 158-159)
2007-11-14 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-10-26 18:48 A.A. B. skambina V. V., pasako, kad yra prie Gintarines vaistines, prie IKI centrinej gatvej, V. V. paprašo palaukti, pažada tuoj privažiuoti.(t. 9 b.l. 160-161)
L. B. naudojamo telefono Nr. 869947009 suvestineje nurodyta, kad 2007-10-26 18:39:01, 18:39:31 ir 18:45:01 jos telefonas veike celeje Nr. JON 02.(t. 18 b.l. 90-161)
UAB „Bite Lietuva“ celiu saraše nurodyta, kad cele Nr. JON 02 yra Jonavoje, Klaipedos g. 8.(t. 19 b.l. 73-97)
2007-11-27 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-10-31 12:29 i V. V. kabineta ateina A.A. B., pokalbio metu V. V. pereina prie kitos temos sakydamas dabar del šito, dabar del šito, del šito yra jau šiek tiek, stovi reikalas. Šiandien ryte labai ilgai sedejo, tiesiog bande susitart kaip cia daryti ta dalyka ir kažkaip vis pritruksta ryžto, ryžtas, ir jo pritruksta ir nežino ar jo nepritruks galutinai, nes juodai blaškosi cia del tos žemes, butent jisai, pats blaškosi. Tai dabar sutare taip: pirmadieni galutinai sprendžia ka gali. Šiandien buvo sutare, kad sprendžia. A.A. B. pertraukia sakydamas, kad jis irgi sako, miesto suderinimai yra, tyrimas yra padarytas, schemos tokios paišytos visos, nurodo, kad ten vientisa ta procesija, kad jinai tarp, nu gal tuo galima, jis mano, kad jo ryžtingumas butu svarbus jam kaip elektrikui. Jis taip pergalvojo, perskaite tuos visus tyrinejimus, viskas padaryta. V. V. atsako, kad tai tvarkoj, pasižiurejo, bet tai šiuo atveju jie nesusitare su juo. Jis dar to net neturejo, jis sake, lauke, pakabinta, pasileis gerai, jis sako reikia kaip sakant itikint žmogu, kad cia nieko baisaus nera, paklausia kas ten gali su juo, kažkas iš Seimo norejo kalbeti, ne K., A.A. B. atsako, kad ne, V. V. pasako, kad geriau, jog nekalbetu, K. netinka. A.A. B. atsako, kad yra galimybe per jo vada kalbet. V. V. pasako, kad cia paprasciau butu žymiai, nežino kokio ten, ant kiek ten sudetinga, bet tai tas šimtaprocentiniai, šimtaprocentinis variantas toj vietoj praeina. A.A. B. atsako, kad gerai, megins, toliau aiškina, kad jis tiktai renka tokius urbanistiškai architekturinius dalykus, kur jis yra autoritetas, principe vis tiek, cia tik Aldonos tos rekimai, vat Kauno visi suderinimai yra, išklotine yra, kaip sakant matosi, va cia, prie trisdešimt penkto namo, jis tik kaip motyvus sako, trisdešimt penkto namo, taigi matosi va, kad va reiškia buvo sklypas cia namas stovi, cia laisva valstybine žeme, nu cia logiška sujungti, ne kaip nors kitaip, nes dar kelias lieka, tas kelias tvarkomas, prižiurimas privažiavimas, galima kokias nori salygas parašyt, kad servituto neuždarys, nors jis tiki, kad cia užsidarys. V. V. pasako, kad apie šita nekalbetu iš viso, šitoj vietoj jis cia susitvarkes visus dalykus, viskas cia yra gerai, jam reikia, kad prijungtu ta gabaliuka, 195, vat šitoj va vietoj, šita vieta, kuri dabar stovi pas ji ant stalo, apie visa kita jie jau kalbejo. A.A. B. pasiulo sakyti, kad elektriniuose dalykuose jis su juo sutiks 100 procentu. Bet sako – puse metu ir stovi visas kampas sutvarkytas. Vis tiek kaip pagalvoji, nu gi ne nusikalteliai, nu vis tiek daro, kombinuoja. V. V. pasako, kad cia yra dar tokiu, S. ten toksai isipaišymas irgi yra tam reikale, cia va kaip tik tos tarnybos, ten kur pateikti informacija, kad žinotu kažka, vel isipainiojusiu dalyku yra, visokiu, tiesiog nesiseka, projektai sunkus. Tai tada butu ankšciau ateje, jis butu kitaip su sukraipes. A.A. B. sako, kad pavyzdžiui jis kai dirbo konstruktorium, tai jis niekad nedarydavo, kad pabaigia – neša parodyt. Jis vyresniojo paklausia, jis šitaip darys, ar gerai, gerai, tada viskas tinka. O cia ka, nori rezultato. V. V. atsako, kad jo, cia kai nori rezultato. O iš kitos puses jie kai pažiurejo ir jis gi nieko nežinodamas, nuvažiuoja pažiureti i vieta, nu kaip nuvažiavo, kaip pamate, jis net negalvojo ka jie pamatys, o ka pamate tai pamate, žino kas ten dedasi. A.A. B. pasako, kad skuba žmones, viskas Dievo rankose. V. V. pritaria, pasako, kad tai ta viecike, viskas ten, tuos šimta devyniasdešimt keturis, kad nebijotu, nelaikytu ta prasme ir tiek, o visa kita jau taip nuleido dabar, nebeakcentuoti dalykai visi kiti viskas.(t. 9 b.l. 162-165) Iš šio pokalbio matyti, kad V. V. nuomone kardinaliai pasikeite, dabar jis net samprotauja kaip butu galima paveikti A. M., kad šis suformuotu sklypa prie (duomenys neskelbtini) .
2007-11-14 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-10 11:27 A.A. B. skambina V. V., pastarasis pasako, kad yra konferencijoje Druskininkuose, griš tiktai i vakara. A.A. B. atsako, kad nori šiandien dar iki šešiu dar kaše pažiuret., o vakare bijo su kroviniu važiuot. Abu susitaria susitikti kita diena, prieš tai pasiskambinus.(t. 9 b.l. 166-167) Iš šio pokalbio matyti, kad A.A. B. nori kažka V. V. atvežti, taciau vakare bijo važiuoti.
2007-11-14 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-11 12:10 A.A. B. skambina V. V., pasiulo susitikti, sutaria tai padaryti prieš pirma valanda, A.A. B. pažada paskambinti, kada bus ten.(t. 9 b.l. 168-169)
2007-11-14 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-11 12:49 A.A. B. skambina V. V. ir praneša, kad stovi prie vaistines, V. V. atsako, kad tuoj.(t. 9 b.l. 170-171)
2007-11-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-20 15:20 A.A. B. skambina L. B., ši pasako, kad ji yra centre, o Birute irgi gal galetu pasigauti, tai gal tada galima “Artyje” susitikti, A.A. B. atsako, kad jam reiktu, cia ne galutinai, dar reiktu jam ši ta iš ju gaut. L. B. atsako, kad labai gerai, visko ko prašys.(t. 9 b.l. 188-189)
2007-11-27 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-22 17:36 A.A. B. skambina V. V., pasako, kad jis šiandien del to žmogaus nepasakys. Jam sake, kad žmogus ramiai gali aukot keturis. Be pasiaiškinimo. Tai jam reikia penkiu žmoniu. Tai jis ta padarys. V. V. pasako, kad jis galvoja, kad UAB-as geriausias variantas, aišku yra jeigu koks nors. A.A. B. paaiškina, kad UAB-ui bijo. Nežinia kaip bus, V. V. atsako, kad suprato. Susitaria, kad A.A. B. kita diena, po darbo, užeis pas V. V..(t. 10 b.l. 7-8)
2007-11-30 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-11-30 11:50 A.A. B. skambina B. J., paklausia kur jos yra, B. J. pasako, kad greitai bus „Artyje“, pasiulo užvažiuoti, A.A. B. sutinka, sutaria, kad B. J. dar pakvies L. B.. (t. 10 b.l. 24-25)
2007-12-05 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-04 09:16 A.A. B. skambina V. V., atsiprašo, kad nepaskambino vakar, paaiškina, kad pas ji problemos, siulo susitikti, pašneketi, sako, kad nesurenka popieriu iki pirmadienio, jam nepatogu, klausia ar jis juo patikes. V. V. paaiškina, kad jis ketvirtadieni išvažiuoja i komandiruote paskui ilgam. A.A. B. pasako, kas su sarašais tvarkoj, V. V. atsako, kad jei su sarašais tvarkoj, tai gerai, tvarkoj. A.A. B. patvirtina, kad jam sake tikrai tvarkoj, tiktai dabar su juo, tai jis dar galvoja tada, V. V. pasiulo jei gali, tai šiandien susitikti, A.A. B. sutinka, dar karta atsiprašo.(t. 10 b.l. 26-27)
2007-12-05 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-04 12:26 A.A. B. skambina L. B., siulo susitikti, nes jam reiktu truputi šnektelt kažkaip tai. Turi problemu su popieriais, jam kažkaip reikia pateik tuos popierius, nes išvažiuoja, klausia ar imanoma butu ar ne, L. B. atsako, kad imanoma, pasiulo susitikti už 20 minuciu kavineje.(t. 10 b.l. 28-29)
2007-12-06 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-05 10:32 B. J. skambina L. B., ši sako, kad važiuoja i banka, susirinko, A. du šimtus duoda po to dar cia daugiau niekur negauna, tai dar cia viena L. drauge Ž. paskolino šimta dvidešimt po to aštuoniasdešimt, septyniasdešimt iš kitur ir dabar va truksta septyniu tukstanciu niekaip negali. Abi tariasi iš kur dar pasiskolinti pinigu. Po to L. B. sako, kad toliau labai užspaude ja, jau viskas, šiandien turi bet kokia kaina tas šitas nu „Burokas“. B. J. atsako, kad jeigu gaus tuos inešti, ji gaus ir jam. L. B. pataria apie tai nekalbeti, nes jis rytoj išvažiuoja i kelione, tai bet kokia kaina šiandien, vsio. Po to kalbama apie sklypo pirkima, sujungima. Pokalbio pabaigoje B. J. pasako, kad jei šiandien susitiks su „Buroku“, kad paklaustu kaip ten, ar bus per šešias dienas, ar neiškils kokiu problemu, L. B. atsako, kad jau vakar klause, nusiunte pasiklausti, jai turi pasakyt kažka, tai po pietu.(t. 10 b.l. 34-37)
Iš šio pokalbio matyti, kad L. B. su B. J. A.A. B. vadina “Buroku”, kalba apie V. V. važiavima i komandiruote.
2007-12-07 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-12-05 11:38 A.A. B. skambina L. B., tariasi susitikti apie trecia valanda.(t. 10 b.l. 38-39)
2007-12-06 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-05 11:38 A.A. B. skambina L. B., pasako, kad pasikeite situacija, pasimatymo trecia valanda neplanuoti, bet veliau. A.A. B. atsako, kad gerai, ka padarysi, bet iki kokiu penkiu tai reiktu.(t. 10 b.l. 40-41)
2007-12-06 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-05 15:26 L. B. skambina kredito unijos „Giminele“ darbuotojui, kuris pažada kažkokia suma padeti, gal ne visa kiek ji nori, siulo atvykti rytoj apie 10 valanda. L. B. sako, kad jai butu patogiau dabar, jei galima, jai atsako, kad ne.(t. 10 b.l. 42-43)
2007-12-06 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-05 15:29 L. B. skambina kredito unijos „Giminele“ darbuotojai, pažada už 10-15 minuciu atvažiuoti.(t. 10 b.l. 44-45)
2007-12-06 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-05 16:09 L. B. skambina B. J., sako, kad turbut šiandien pinigu negaus, klausia gal jai iš D. paimti ta penkiolika, lipa ant tu kulnu jai ten, žino kas, B. J. sako, kad ji tik dabar bijo, jeigu jinai neišdalino, nes ji paliko atlyginimams, pažada pasukti dabar, jeigu kiek turi, kad jai atiduotu.(t. 10 b.l. 46-47)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-12-06 09:23 L. B. skambina J.A. B., kviecia užeiti su L. P. del detaliojo M. g., turis keleta klausimu.(t. 10 b.l. 52-53)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 10:48 L. B. skambina L. P., kalbasi apie pokalbi su J.A. B., L. P. sako, kad jis pareikalavo, kad pasirašytu L., tai ji papasakojo kaip jos buvo pas M. ir pas V., visko nesake, sake, kad nenorejo statyt ant sklypo ribos, bet kadangi tai yra paveldosauginis objektas, tai tada V. pasiraše vietoj L.. Tai jisai sake nueiti, tegul pasirašo ta kita T.. Ji atsake, kad ši bijos ir nesirašys, o L. serga, paklause gal tiks V., jai atsake, kad gal.(t. 10 b.l. 56-58)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 11:18 A.A. B. skambina L. B., ši iš karto pasako, kad už 20 minuciu atvažiuos, pasiulo 12 val. išgerti kavos toj pacioj vietoj, kur buvo cia prieš diena.(t. 10 b.l. 59-60)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 11:37 A.A. B. skambina L. B., perkelia susitikima i kavine „Presto“.(t. 10 b.l. 61-62)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 nuo 11:13 buvo sekami L. B. ir A.A. B.. Užfiksuota, kad L. B. i kavine „Presto“, esancia (duomenys neskelbtini) 90 atvyko 12:23, A.A. B. 12:25. Abu atsisedo prie vieno staliuko, tarp ju vyko pokalbis. Apie trecia susitikimo minute L. B. iš savo krepšio išsieme standu A3 formato paketa, A.A. B. ant stalo padejo savo krepši ir atverte jo krašta. Tuo paciu metu L. B. i ji idejo mineta paketa. A.A. B. užlenke savo krepšio krašta ir ji pasidejo šalia saves.(t. 10 b.l. 65-66)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 16:37 A.A. B. išsiunte V. V. tokio turinio SMS: prašau esant galimybei paskambinti dar siandien.(t. 10 b.l. 67-68)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 17:42 A.A. B. paskambino V. V., susitaria susitikti savivaldybeje, A.A. B. pasako, kad palauks prie policininko, V. V. pažada eidamas paskambinti.(t. 10 b.l. 69-70)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 17:42 A.A. B. paskambino V. V., pasake, kad jis prie savivaldybes eina i vidu pro centrini iejima, A.A. B. atsako, kad ji mato.(t. 10 b.l. 71-72)
2007-12-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-06 17:53 A.A. B. praeina pro Kauno m. savivaldybes centrini iejima laikydamas rankose A3 formato žalios spalvos dokumentu segtuva ir išeina iš savivaldybes. 17:56:10 A.A. B., laikydamas rankoje mineta segtuva, grižta i savivaldybe ir vaikštineja prie iejimo. 17:57:15 A.A. B., rankoje laikydamas mineta segtuva vel išeina pro centrini iejima, 18:03:12 A.A. B., rankoje laikydamas mineta segtuva grižta i savivaldybe. 18:04:12 A.A. B., rankoje laikydamas mineta segtuva, vaikštineja prie iejimo ir išeina pro duris. 18:04:53 A.A. B., rankoje laikydamas mineta segtuva grižta i savivaldybe. 18:05:12 A.A. B., kalbedamas telefonu, išeina pro duris. 18:05:32 A.A. B. ieina i savivaldybe, rankoje laikydamas mineta segtuva, paskui ji ieina V. V., jie vienas kitam paspaudžia ranka, kartu nueina, 18:07:02 V. V. praeina pro duris. 18:07:14 V. V. išeidineja iš savivaldybes, išeinat pro duris ir paspaudžiant rankas prie duru stovintiems E. T. ir S. Ž., matosi, kad V. V. kaire ranka laiko palto kišeneje prispaudžiant už palto kairiojo skverno laikoma paketa, galimai mineta segtuva. 18:07:20 V. V. išeina iš savivaldybes. Protokole nurodyta, kad irašuose nurodytas laikas skuba apie 6 minutes.(t. 10 b.l. 73-81)
2008-01-17 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2007-12-17 10:07 B. J. paskambina L. B., pokalbio metu pasako, kad reikia paskambinti „Burokui“, kad pažiuret juristo, ar kur pas jurista, kur medžiaga yra, nu pagreitinti ta tikrinima žemes.(t. 10 b.l. 146-149)
2008-01-28 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-01-21 17:29 B. J. skambina A.A. B., klausia kaip baigesi, šis atsako, kad liko viskas kaip buvo, tiktai tas ponas G. pasake, kad nuo dabar sužinojes informacija balsuoja prieš. B. J. paklausia kuris tas G., A.A. B. paaiškina, kad F., jis sako, kad mato motyvu balsuoti prieš. A.A. B. pasako, kad jie ka galejo, ta padare, dabar jie nepakeite savo sprendimo, bet jis vis tiek laiko, kad dokumentai yra visi, o kas omeny tai yra omeny. Taip kad ju ten tas protokolas yra, jie viska išnagrinejo, išklause ir tokiu išvadu priejo. Daugiau jis nelabai ka ir begali dabar pasakyt šituo klausimu. Ju tas prašymas ivykdytas. Jie apsvarste.(t. 10 b.l. 198-199)
2008-02-14 slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 2008-02-12 16:50 i V. V. kabineta ateina A.A. B., V. V. iš savo dokumentu krepšio išima dokumentus, sudetus permatomoje imauteje, ir paduoda juos A.A. B. ir pasako, kad norejo oficialiai, kad surinktu šituos parašus. Nešiojasi portje, tai tiesiog, kad surašytu, kad atiduotu po viena. Po viena palikti jiem, o antra egzempioriu – cia. A.A. B. paklausia ar nieks nežino to dokumento, kuriuo remiantis Kauno miesto savivaldybeje negalima rengti aukcionu, kol nebaigta reforma. Jis aiškino, Krišciunas neitikejo, kiti neitikejo, vis tiek sako, galima leist, cia kai svarste ta, ir skambina i žemetvarka, sako taip jie itikeje, kad net nežino. V. V. atsako, kad šito jis irgi nežino, atejes ta rado, kad jau cia šventa karve ir viskas. A.A. B. paprašo užklausti, gali buti koks nors teismo sprendimas, gali dar kas nors but. V. V. atsako, kad jis galvoja gal koks Vyriausybes nutarimas. Po to pereina prie kitos temos, pasako, kad cia ju tie žmones, pateike visi, kurie pateikti yra. A.A. B. paklausia kiek sykiu reikia rašytis, V. V. atsako, kad kiekvienas po viena rašosi, cia tiek kartu, datos skiriasi tada, nežino koks cia principas, kaip cia buvo paduota, aukotojo parašas, taip. Iždininkas jau pasirašes, tai cia parašas. Cia A. P., V. G., H. D., tai cia jie pasirašo ir po viena pasilieka, kitus atiduoda, o ten ju iždininke, kuri priemusi viska, pasirašiusi. A.A. B. paklausia kur jam nunešt, V. V. atsako, kad atiduotu jam ir viskas. Po to V. V. kalba telefonu, po ko A.A. B. paaiškina, kad del aukciono suras.(t. 11 b.l. 16-17)
Liudytojas N. V. parode, kad jis dirba Kauno miesto savivaldybes administracijos urbanistikos architekturos skyriaus vedeju. Viename sklype (duomenys neskelbtini) Kaune parengtas ir patvirtintas detalusis planas, prijungiant valstybines žemes dali prie jau esamo sklypo. Kitame - taip pat paruoštas ir suderintas projektas ir išduotas statybos leidimas. Taip pat (duomenys neskelbtini) yra parengtas detalusis planas, jungiant valstybines žemes sklypa, kuriame numatyti servitutai pravažiavimui i kitus sklypus. Tame sklype M. g. yra pradeti rengti techniniai projektai, bet nepabaigti. Praktiškai detalusis planas parengiamas maždaug per 9 menesius, jeigu viskas gerai, bet gali buti ir iki 3 metu. Derinami detalieji planai nuolatineje statybos komisijoje, derinimai vyksta kiekviena savaite. Tvirtinamas turi buti per menesi, tai yra per 20 darbo dienu. Šiuo atveju vienas detalusis planas lyg ir „telpa“ i terminus, kitas – ne. Urbanistiniu požiuriu patvirtinti detalieji planai absoliuciai atitinka istatymus. Tie sklypai yra mažesni nei 4 arai. M. g. sklypo detalusis planas yra pabaigtas ir patvirtintas, itrauktas i detaliuju planu registra ir užregistruotas. B. J. ir L. B. ji išpirko 2008 m. ir jau visos proceduros padarytos. Atskiro sklypo suformuoti neimanoma.
Liudytoja I. N. parode, kad 2007 m. ji dirbo Kauno apskrities viršininko administracijoje teises departamento direktore. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybes taryba. Jie teikdavo išvada del detaliuju planu. Plana ruošdavo užsakovas. Iš savivaldybes gaudavo salygas, iš ju – sutikima. Surinkus visus dokumentus, nuolatine komisija svarstydavo, po to pateikdavo apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo priežiuros skyriui del išvados pateikimo.
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypu detaliai atsiminti ji negali, nes tai buvo pakankamai seniai. Šie dokumentai buvo vizuojami juridinio skyriaus specialisto, ji ju nevizavo. Ant dokumentu originalo matyti visa eiga, kas ir kada vizavo. Isakyma rengdavo miesto žemetvarkos skyriaus darbuotojai, paskui byla su visais dokumentais pateikiama apskrityje kalbininkei, po to ji keliauja i žemetvarkos skyriu, veliau – i teritoriju planavimo departamenta ir jau po to pas viršininka pagal kompetencija. Nustatyti, kur ta byla duotu momentu gulejo ir pas ka, neimanoma, nes byla su isakymo projektu keliaudavo kartu. L. B. ir B. J. dažnai lankydavosi apskrityje ir ju pagrindinis rupestis buvo, kad greiciau butu sutvarkyti dokumentai. Liudytoja tikrindavo isakymo teisini pagristuma, taciau išvados del detaliojo plano ji neteikdavo. Detalusis planas pateikiamas teritoriju planavimo skyriui. Del šio sklypo pardavimo buvo iškelta civiline byla.
Liudytoja I. L. parode, kad 2007-2008 m. ji dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento žemetvarkos skyriuje vyriausiojo specialisto pareigose. Jos funkcijos buvo priimti prašymus del žemes tvarkymo darbu, juos sutikrinti ir ruošti dokumentus del žemes pirkimo ar nuomos ir valstybines ir privacios žemes. 2007 m. liepos men. buvo pateiktas L. B. ir B. J. prašymas del papildomos žemes prijungimo ir išsipirkimo (duomenys neskelbtini) . Buvo pateiktas Kauno miesto valdybos sprendimas, detalusis planas del šio sklypo prijungimo ir visi dokumentai del sklypo prijungimo ir išsipirkimo. Dokumentus suruoše lapkricio menesi, nes anksciau buvo atostogu metas. Dokumentai buvo paruošti ir atiduoti derinti i apskrities administracija, kur buvo apsirašytas isakymas ir atiduotas i registru centra. Antru etapu buvo daromas to sklypo sujungimas su esamu sklypu. Pirmiausia buvo jungiamas (duomenys neskelbtini) sklypas, 7 ir 1,9 aro. Po to tvarkomas (duomenys neskelbtini) , kuriame stovejes pastatas jau priklause J., jo plotas buvo 7,5 aro. Buvo atliekamas to sklypelio pardavimas. Mažesnio sklypo (duomenys neskelbtini) kaina buvo 176 000 Lt. (duomenys neskelbtini) -327 000 Lt. Viskas vyko pagal istatyma, dokumentai tvarkingi, jokiu problemu nebuvo. I. L. paruoše dokumentus ir atidave i apskrities administracija, paskui užtruko derinimas. Ta byla vis griždavo atgal. Byla del (duomenys neskelbtini) užtruko. Vis vaikšciojo del tos bylos buhaltere, paskui paskambino B. J. ir papraše gražinti. Tada liudytoja ieškojo apskrityje ir nerado bylos (duomenys neskelbtini) .
Liudytojas V. K. parode, kad nuo 2006 m. iki 2009 m. jis dirbo Jonavos vyriausiu architektu. Su V. V. juos sieja darbiniai santykiai. Liudytojas svarste Jonavos detaluji plana. V. V. domejosi detaliaisiais planais. Jis domejosi 2005 m., 2006 m., 2007 m., nes vyko bendras Jonavos rajono plano rengimas, rinko pasiulymus, pastabas pagal teritoriju planavimo istatyma, buvo priimami visi pageidavimai ir buvo surinkta virš 500 pageidavimu. Kiek pamena, 2007 m. pabaigoje buvo ir V. V. vizitas savivaldybeje, buvo pasiulymas del Užusaliu teritorijos, jis pasake, kad negali tiesiogiai priimti to pasiulymo. Siulymus teike V. V.. Koks buvo jo pasiulymas, nesidomejo, nes iš visu pasiulymus priimdavo, administracijos sekretore registruodavo. Jam asmeniškai V. V. dokumentu neteike.
Liudytoja A. L. del (duomenys neskelbtini) ir M. g. sklypu formavimo parode, kad tie sklypai formuojami buvo dviem detaliaisiais planais. Iš pradžiu vienas, po kažkurio laiko - kitas. Tuo metu ji dirbo Apskrities viršininko administracijos regionines pletros departamento teritoriniu planavimu skyriaus vedejos pareigose. Pagal pareigybe turejo derinti detaliuosius planus. Su pirmuoju detaliuoju planu problemu nebuvo, antraji derinant iškilo neaiškumu, buvo paprašyta sudaryti komisija. Lyg nepasiraše. Kas savaite pasirašydavo po kelias dešimtis detaliuju planu. Suabejojo kažkuo, kreipesi i vadovybe konsultacijos, nepamena tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu sake tiesa. Praktika susiformavusi tokia, kad konsultuojamasi su vadovybe. Šis planas M. g. nebuvo išskirtinis, lyginant su kitais. Abejones iškilo del mažo sklypelio išsikišimo, tikrai buvo ne dirbtinis kliudymas. Vilkinama nebuvo. Buvo abejojama, todel nepasiraše. Abejojo, ar gali buti suformuojamas atskiras sklypas, ar tas sklypas gali buti prijungtas formuojamu sklypu. Galbut buvo galimas atskiro sklypo formavimas ir tas prijungimas galbut buvo nepagristas, todel sukele abejoniu, kadangi valstybine žeme buvo bandoma prijungti prie privacios, todel nepasiraše. Iškilus abejonei, konsultuojamasi su vadovais, šiuo atveju konsultavosi su V. V. konsultavosi. Prijungima aplinkos ministerija pripažino teisetu, kalbos buvo tokios, o dokumento jai nerode. Viskas buvo tvarkoj su tais sklypais, nes paliko galioti, neatšauke. Ji vertino antraji detaluji plana. (duomenys neskelbtini) sklypas jau buvo prijungtas, procedura buvo atlikta. Jai atrode dirbtinokai jo forma, bet, kad neteisetas, ji nesake. Jis buvo teisetas. Gilinosi i (duomenys neskelbtini) , nes praše jos viršininkas, jam reikejo pasirašyti isakyma. Leidimas statybai buvo pagrindinis argumentas, kad viskas padaryta ir baigta. Pokalbio metu su L. buvo už-klausiama, o ne daromas spaudimas.
Liudytoja L. P. parode, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini). I juos kreipesi B. J. del detalaus plano parengimo sklypui (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Parenge detaluji plana. Rengiant planus, tenka bendrauti su projektuotojais. Jokiu problemu nebuvo. Derinimo komisijai atiduoda ir viskas. Kalbama apie (duomenys neskelbtini) sklypa. Teisingi yra tyrimo metu duoti parodymai. Pokalbio V. V. kabinete nepamena. Buvo kalbama apie detaluji plana. Kokios pozicijos jis laikesi, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) , Kaune detaluji plana renge ji. (duomenys neskelbtini) sklypo detaluji plana renge P.. Problemu buvo su paveldu. Per sklypa ejo servitutinis kelias iš M. g. Sklypo plotas buvo nustatytas tame kelyje. (duomenys neskelbtini) lyg tai priklause (duomenys neskelbtini), reikia dokumentus kelti. Ribojasi su servitutiniu keliu ir projektuojamu sklypu. Jei isiterpes tarp kelio ir sklypo, galima projektuoti. Ten buvo inventorizuotos sklypo ribos, paveldines ribos. Suformuotas sklypas buvo veliau. Jeigu yra pastato siena ir jos nugriauti negalima, galima projektuoti. Pažista L.. Kai iškyla konfliktine situacija, išklausomos visos puses, projektuotojai, derintojai, užsakovai. Buvo po to pasirašytas detalusis planas.
Liudytojas J. A. B. parode, kad jis neprisimena, ar tikrino dokumentus del (duomenys neskelbtini) sklypo. Teisybe sake ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja V. V. M. parode, kad ji pažista B. J., L. B.. I ja kreipesi jos rinkejai, kurie norejo šalia Karininku Ramoves statyti paminkla. Praše pasidometi, kada bus baigtos statybos šalia Karininku Ramoves. Tada pasidomejo statybomis ir sužinojo, jog rekonstruojamas pastatas priklauso B. J. ir L. B.. Liudytoja dirbo Kauno miesto taryboje. Buvo Seimo nare išrinkta Kauno Centro vienmandateje apygardoje. Skambino paklausti, kodel vilkinama ir nesutvarkoma ta statyba, jei leidžia istatymai, jei draudžia tai tvarkyti ar sustabdyti. Del pagreitinimo tikrai jos nepraše. Nepraše skambinti Seimo nariams, nei vienam nariui neskambino ir nepraše. Gal ir buvo susitikus su B.. Bet, kad prašytu itakoti, greitinti, tikrai to nebuvo. Su V. M. pokalbis buvo kitais klausimais. Tuo metu kalbejo su V. V. ir paklause, ar gali pasidometi, kas su tuo (duomenys neskelbtini) sklypu. Atskirai nesidomejo. Jos ir V. M. pokalbis buvo praeitoje kadencijoje, kai jis buvo S. P.. Negali tiksliai ivardinti datos. Galejo skambinti B..
Liudytojas A. B. parode, kad jis buvo Seimo narys, taip pat Pilietines demokratijos partijos narys. Partija ruošesi savivaldybiu rinkimams ir turbut buvo renkamos aukos. Sumos negali pasakyti. Atejo partijos buhaltere C. ir pasake, gauta parama, bet nesutvarkyti auku lapai. Tada apskrities viršininku dirbo M. ir jo praše, kad sužinotu, kas aukoja ir praše sutvarkyti auku lapus. Gali buti, kad pasake C. perduoti auku lapus M.. Tiesa sake, kai apklause ikiteisminio tyrimo metu. Be šiu auku, daugiau neteko rinkti jokiu parašu. C. žinojo, kad liudytojas gyvena Raseiniuose ir kad Markevicius gyvena Raseiniuose, todel papraše pagalbos patogumo delei.
Liudytojas L. G. parode, kad nei jis, nei jo brolis V. G. partijai neaukojo. Jis išvyko i Amerika 2006 m. liepos men. Per ta laika i Lietuva grižes nebuvo.
Liudytojas B. M., parode, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Partijai pinigu neaukojo. Nesiraše ant jokio lapo. L. B. mintis buvo jo vardu paaukoti. Ji aukojo vaikams. Aukoti sake partijai ir vaiku namams. L. B. pažista 25 m., nežino apie kokius kontaktus klause tyrimo metu. Elektriku dirbo. Teko dirbti pas L. B. namuose. Ji jam padedavo, remeja buvo.
Liudytojas L. J. parode, kad pinigu jis neaukojo. Anksciau buvo kalba, L. B. klause, ar gales jo vardu paaukoti. Ikiteisminio tyrimo metu sake tiesa. Pas L. B. yra dirbes, pažistami buvo. Todel papraše. Paklause, ar priklauso partijai, ar reme ir viskas. Dirbo pagal patenta, ji išeme L. B., pateike paso kopija. Po apklausos susitike nebuvo. Del patento pats jokiu dokumentu nepilde ir nepateike. Jis neturejo laiko, todel patenta tvarke L. B..
Liudytojas A. P. parode, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju. Bendravo su savininke. Partijai nepriklauso ir savo pinigu neaukojo. Prieš 2-3 metus darbe tarp bendradarbiu buvo kalba apie aukojima. Asmeniškai su juo nekalbejo, kad aukoti jo vardu. Pažista abi kaltinamasias. Jokiu kontaktu su jom nebuvo. Buvo prašoma paremti vaiku namus jo vardu, sutiko. Taciau nežino, kodel paremti norejo jo vardu.
Liudytojas H. D. parode, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2006 m. 2007 m., state nama (duomenys neskelbtini). Savininkes teko matyti. Paklausdavo, kaip sekasi, ir tiek. Partijai nepriklauso, neaukojo pinigu. Prieš 4-5 metus darbe buvo kalba, ar sutiktu paaukoti vaiku namams savo vardu.
Liudytojas S. M. parode, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jo nepraše paremti partija. Kalba apie paramas su užsakovem buvo. Jis paklause darbuotoju, ar neprieštarautu, kad ju vardais butu padaryta parama, jei užsakovu pinigai. Pokalbis su darbuotojais vyko užsakoviu prašymu. Praše L. B.. Visiem buvo pasakyta. To dalyko nesureikšmino.
Liudytojas E. S. parode, kad dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento statybos valstybines priežiuros skyriaus viršininku, paskui departamento direktorium. Nelabai prisimena, ka kalbejo ikiteisminio tyrimo metu. V. V. parašas itarimo nesukele. Neatsimena tokio pokalbio, bet buvo tokia praktika, ne vienas detalusis planas buvo, kad pasirašes V. V.. Ta dokumentacija tikrino savo kompetencijos ribose. Ten buvo du sklypai prijunginejami prie kitu dvieju. Vienas ilgas siauras. Proceduros buvo atliktos pagal istatymus. Jeigu vienas sklypas, kelias, o kitas iterptinis, galima. Viskas buvo padaryta teisiškai, sklypas jungiamas prie kadastrinio sklypo, o ne prie pavardžiu. 2007 m. del tu detaliuju planu buvo veluojama. Buvo du atskiri detalieji planai, vienas buvo atliktas anksciau, kitas po 7 menesiu, jie atejo skirtingu laiku, abejoniu nekele, jokiu pažeidimu nebuvo, paraše teigiama išvada. Tiesioginis vadovas buvo departamento skyriaus apskrities viršininkas M..
2008-06-20 specialisto išvadoje Nr. 4R-13 nurodyta, kad Teritoriju planavimo istatymo 22 str. itvirtinta nuostata, kada reikia rengti detaliuosius planus. Šio straipsnio 1 d. 6 p. nurodyta, jog detalieji planai rengiami kai keiciamos naudojamu žemes sklypu ribos ir plotas.Iš pateiktu bylu dokumentu nustatyta, kad tiek žemes sklypo A. M. 34, tiek (duomenys neskelbtini) žemes sklypu ribos buvo keiciamos, todel buvo rengiami detalieji planai, kuriuose buvo suplanuota laisvoje valstybineje žemeje 0,0194 ha ir 0,0353 žemes sklypai.
Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 10 str. 5 d. nurodyti atvejai, kai valstybines žemes sklypai parduodami be aukciono. Minetos dalies 1 ir 4 p. itvirtintos nuostatos, kad valstybines žemes sklypai parduodami be aukciono: jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais, išskyrus žemes sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibrežto naudojimo arba ukines veiklos pobudžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar irenginiui arba jo priklausiniui; jeigu jie isiterpe tarp privaciu žemes sklypu ir neviršija Vyriausybes nustatyto dydžio – šiu sklypu savininkams.
Del 0,0194 ha ir 0,0353 ha žemes sklypu pardavimo paaiškina, jos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Del nauju kitos paskirties žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtinta teritorijos detaluji plana joje nenumatyta (negalima) suformuoti nauju žemes sklypu, laisvos valstybines žemes plotai, isiterpe tarp privaciu žemes sklypu ar (ir) išnuomotu valstybines žemes sklypu, taip pat tarp privaciu arba išnuomotu valstybines žemes sklypu ir keliu (gatviu), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritoriju planavimo dokumentus numatyta gyvenamuju namu statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybiu taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali buti parduodami be aukciono besiribojanciu Nekilnojamojo turto registre iregistruotu privacios žemes sklypu savininkams, jeigu jie sutinka su žemes sklypu pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojanciu valstybines žemes sklypu nuomininkams. Kai prašymus isigyti ar išnuomoti isiterpusi valstybines žemes plota pateikia keli besiribojanciu žemes sklypu savininkai ar valstybines žemes nuomininkai, parduodamo ar išnuomojamo žemes ploto dydis kiekvienam prašyma pateikusiam asmeniui nustatomas pagal ju rašytini susitarima, o jeigu tokio nera – lygiomis dalimis. Šiu suformuotu isiterpusiu žemes sklypu pardavimo kaina ar žemes nuomos mokestis metams turi buti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarima Nr. 205 (Žin.,199, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574). Valstybines žemes pirkimo – pardavimo ar nuomos sutartyje turi buti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas isiterpes žemes sklypas per 6 menesius nuo sutarties sudarymo turi buti sujungtas su pagrindiniu žemes sklypu i viena žemes sklypa pirkejo ar nuomininko lešomis. Isiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemes sklypo sujungimas su pagrindiniu žemes sklypu turi buti numatytas detaliajame plane, pagal kuri šis isiterpes žemes sklypas formuojamas. Nustatytuoju laiku nesujungus žemes sklypu, valstybes institucija, teises aktu nustatyta tvarka igaliota parduoti ar išnuomoti žemes sklypus, privalo reikalauti ivykdyti sutarties salyga arba inicijuoti valstybines žemes pirkimo – pardavimo ar nuomos sutarties nutraukima istatymu nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai isiterpusio žemes ploto dydis viršija šiame punkte nustatytus maksimalius parduodamu ar išnuomojamu isiterpusiu žemes plotu dydžius ir žemes plotas išsidestes siaura juosta prie besiribojancio žemes sklypo (sklypu) arba isiterpusi žemes plota sudaro šlaitai ar griovos ir isiterpes žemes plotas negali buti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemes sklypas, savivaldybes tarybai pritarus, apskrities viršininko sprendimu parduodamo ar išnuomojamo isiterpusios žemes ploto dydis gali buti didinamas ir siulomas pirkti arba nuomoti visiems besiribojanciu žemes sklypu savininkams arba valstybines žemes nuomininkams. Besiribojanciu žemes sklypu savininku ar valstybines žemes nuomininku perkamo ar išnuomojamo žemes ploto dydis gali buti atitinkamai didinamas, jeigu kiti besiribojanciu žemes sklypu savininkai ar valstybines žemes nuomininkai, turintys teise isigyti ar nuomoti isiterpusi valstybines žemes plota, raštu atsisako sudaryti valstybines žemes pirkimo – pradavimo ar nuomos sutarti.
Pažymetina tai, jog Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2007 m. birželio 26 d. isakymu Nr. A-2153 patvirtino žemes sklypo laisves al. 35 detaluji plana, pagal kuri prie esamo 767 kv.m. žemes sklypo prijungiama laisva 195 kv.m. valstybine žeme ir pasiule Kauno apskrities viršininkui ji parduoti laisves al. 35 žemes sklypo savininkui.
Pagal pateiktu dokumentus nustate, kad 0,0194 ha naujas kitos paskirties laisvos (neužstatytos) valstybines žemes sklypas nebuvo isiterpes tarp privaciu žemes sklypu ar (ir) išnuomotu valstybines žemes sklypu, taip pat tarp privaciu arba išnuomotu valstybines žemes sklypu ir keliu (gatviu).
Pagal minetu teises aktu nuostatas bei nustatytas aplinkybes daryti išvada, kad 0,0194 ha naujas kitos paskirties valstybines žemes sklypas, kuris ribojosi su privaciu žemes sklypu laisves al. 35, šio žemes sklypo savininkems parduotas nesilaikant Žemes istatymo 10 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p nuostatu.
Žemes reformos istatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 5 str. nurodyta, jog vykdant žemes reforma, žemes isigyjama šiais budais: atkuriant nuosavybes teises i žeme gražinant ja natura arba perduodant ar suteikiant žemes sklypa nuosavyben neatlygintinai pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma; valstybines žemes suteikimas nuosavyben neatlygintinai; valstybines žemes pardavimas. Prioritetas teikiamas žemes gražinimui natura.
Lietuvos Respublikos Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 str. 2 d. 1 p. nurodyta, jog nuosavybes teises i žeme, iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos gražinant natura laisva (neužstatyta) žeme turetoje vietoje, išskyrus žeme, pagal šio istatymo 12 str. priskirta valstybes išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemes plotuose gražinamos natura turetoje vietoje žemes sklypu formavima ir ju planu rengima Vyriausybes nustatyta tvarka ir salygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybes administracijos direktorius
Lietuvos Respublikos Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 p. nurodyta, jog savivaldybes administracijos direktorius per menesi nuo žemetvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemetvarkos skyriui pagal nustatytaja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informacija kartografineje medžiagoje apie laisva (neužstatyta) žeme, kuri pagal šio istatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybes išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nera, -m apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyrius 2007 m. rugsejo 13 d. raštu Nr. S2-2527(1.11) kreipesi i Kauno miesto savivaldybe prašydami skubos tvarka parengti laisvos (neužstatytos) žemes A. M. gatveje 32 (buves 16), kuri iki nacionalizacijos nuosavybes teise priklause B. Š., plana. Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. rugsejo 27 d. raštu Nr. 40-2-1819 informavo Kauno miesto žemetvarkos skyriu, kad „schemoje nurodyto buvusio žemes sklypo A. M. g. 32 vietoje suformuoti atskiro, savarankiškai funkcionuojancio žemes sklypo nera galimybiu, kadangi dalis jo ieina i Nekilnojamojo turto kadastre iregistruoto žemes sklypo (matavimu Nr. 2467) ribos, dalis – i patvirtinta detaliuoju planu suformuota žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (2007-06-26, Sprend. Nr. A-2153, šiame detaliajame plane nurodyta ir esanti likusi laisva valstybine žeme), dalis laisvos valstybines žemes yra užimta ivažiavimo kelio, reikalingo visuomenes poreikiams – aptarnauti su juo susijusius žemes sklypus, i kuriuos nera galimybiu ivažiuoti iš Laisves alejos, - (duomenys neskelbtini) , 37, 31 ir kt.“. Jeigu jau yra irengtas ivažiavimo kelias i žemes sklypus (duomenys neskelbtini) , 37, 31 ir kt., tai detaliajame plane ir Savivaldybes administracijos rašte negalejo buti nurodyta, jog tai yra laisva valstybine žeme.
Ju nuomone 0,0194 ha žeme ir 0,0353 ha žeme, išjungus detaliajame plane nurodyta servitutini ivažiavima, kaip laisva (neužstatyta) turejo buti gražinama natura(t. 11 b.l. 163-167)
1. Kauno miesto savivaldybes 2007-06-26 administracijos direktoriaus isakymu Nr. A-2153 buvo patvirtintas apie 962 kv. m žemes sklypo prie naudojamu pastatu (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Pagal isakymo 1 punkta, prie esamo 767 kv. m sklypo prijungiama 195 kv. m valstybes žemes, pagal mineto isakymo 2 punkta, Kauno apskrities viršininkui siuloma parduoti žemes sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui 195 kv. m valstybines žemes.
Istatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte itvirtinta nuostata, kad detalieji planai rengiami, kai keiciamos naudojamu žemes sklypu ribos ir plotas. Lietuvos Respublikos žemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies punktuose itvirtintos nuostatos, kada valstybines žemes sklypai parduodami be aukciono: „1) jeigu jie neužstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais, išskyrus žemes sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibrežto naudojimo arba ukines veiklos pobudžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar irenginiui arba jo priklausiniui; 4) jeigu jie isiterpe tarp privaciu žemes sklypu ir neviršija Vyriausybes nustatyto dydžio – šiu sklypu savininkams.“
Rengiant mineta detaluji plana, Kauno apskrities viršininko administracijos Regionines pletros departamento išduotu planavimo salygu 5 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas vykdyti šias salygas: „1. Laisvas valstybines žemes sklypas turi buti formuojamas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-11-29 nutarimo Nr. 1500 1.18 punkto (LR Vyriausybes 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 p.)“. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai pagal patvirtinta teritorijos detaluji plana joje nenumatyta (negalima) suformuoti nauju žemes sklypu, laisvos valstybines žemes plotai, isiterpe tarp privaciu žemes sklypu ar (ir) išnuomotu valstybines žemes sklypu, taip pat tarp privaciu arba išnuomotu valstybines žemes sklypu ir keliu (gatviu), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritoriju planavimo dokumentus numatyta gyvenamuju namu statyba, savivaldybiu taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali buti parduodami be aukciono besiribojanciu Nekilnojamojo turto registre iregistruotu privacios žemes sklypu savininkams. Žemes sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 13 punkte irašyta, kad detalusis planas rengiamas laikantis LR Vyriausybes 2004-11-29 nutarimo Nr.1500 1.18 punkto (buves 2.15 p.) reikalavimu.
Išnagrinejus mineto detaliojo plano dokumentus, prideta esamos situacijos žemes sklypu kadastro žemelapio ištrauka ir sprendinius, nustatyta, kad laisvos valstybines žemes plotas prie žemes sklypo (duomenys neskelbtini) buvo didesnis negu nurodyta Nutarimo 1.18 punkto (buves 2.15 p.) reikalavime, todel galejo buti suformuotas ir parduotas kaip atskiras žemes sklypas. Detaliuoju planu suformuotas 0,0195 ha naujas kitos paskirties laisvos (neužstatytos) valstybines žemes sklypas nebuvo isiterpes tarp privaciu žemes sklypu ar (ir) išnuomotu valstybines žemes sklypu, taip pat tarp privaciu arba išnuomotu valstybines žemes sklypu ir keliu (gatviu), nes tik šiaurineje puseje ribojosi su privaciu žemes sklypu, o pietineje – su keliu valstybes žemeje. Iš kitu abieju pusiu sklypas ribojosi su laisva valstybine žeme.
Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Statybos leidimu ir infrastrukturos skyriaus Paminklotvarkos poskyrio išduotose salygose buvo irašyta, kad „rengiant (duomenys neskelbtini), detaluji plana, vadovautis Kauno Naujamiescio – urbanistikos vertybes U-30 174 kvartalui parengtu detalaus išplanavimo projektu.
Patvirtinto žemes sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 2 punkte irašyta, kad „rengiant detaluji plana atsižvelgta i Kauno Naujamiescio 174 kvartalo prie Nepriklausomybes aikštes tarp G., K., A. M. gatviu ir L. al. 1996 m. detalaus išplanavimo projekta.“ Taciau nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja kvartalo detalaus išplanavimo projekto sprendiniams – pagal kvartalo išplanavimo projekta toje vietoje dalinai buvo numatyta kvartalo bendro naudojimo teritorija, o greta numatytas suformuoti 0,05 ha laisvos valstybines žemes sklypas. Taisykliu 25 punkte nustatyta: „Detalieji planai negali buti rengiami, jeigu ju planavimo tikslai prieštarauja valstybes, Vyriausybes, Vyriausybes igaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybes lygmens bendruju arba specialiuju planu sprendiniams, taip pat istatymu ir kitu teises aktu reikalavimams.“
IŠVADA. Rengiant ir tvirtinant (duomenys neskelbtini) , Kaune, detaluji plana, pažeistos šiu teises aktu nuostatos:
1) UAB „Planuotojai“ (projekto vadove L. P., kvalif. atestato Nr. A776) parengto detaliojo plano aiškinamajame rašte irašyta, kad 195 kv. m valstybines žemes sklypas prijungiamas, vadovaujantis Nutarimo 1.18 punktu (LR Vyriausybes 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 p.), taciau detaliojo plano sprendiniai pažeidžia šio punkto nuostatas. Detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 2 punkte ir Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo lenteles 4 punkte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka Kauno Naujamiescio 174 kvartalo prie Nepriklausomybes aikštes tarp G., K., A. M. gatviu ir L. al. 1996 m. detalaus išplanavimo projekta, taciau detaliojo plano sprendiniai prieštarauja šiam projektui. Tuo pažeistos Taisykliu 25 punkto nuostatos. Taip pat pažeistos Žemes istatymo 10 straipsnio, Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-10-06 nutarimo Nr. 735 „Del žemes sklypu respublikines ir vietines reikšmes urbanistikos paminklu teritorijose“ nuostatos.
2) Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos posedžio pirmininko 2007-04-26 protokolas Nr. 40-12-SK 394 pasirašytas, neatsižvelgiant i detaliojo plano rengimo proceduros ir sprendiniu neatitikti Istatymo 24 straipsnio 4 dalies, Taisykliu 25 punkto ir Nutarimo 1.18 punkto nuostatu reikalavimams. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 isakymu Nr. D1-696 patvirtintu Nuolatines statybos komisijos pavyzdiniu nuostatu 13.3 punktas.
3) Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedejo 2007-05-18 patvirtintame Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-384 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyriausiojo specialisto pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada nepagrista, nes šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Istatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 punktu reikalavimams.
4) Detaliuju planu tvirtinimo ir galiojimo tvarka nustato Istatymo 26 straipsnio nuostatos. Esant pirmiau nurodytiems pažeidimams, Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2007-06-26 isakymu Nr. A-2153 negalejo patvirtinti žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano.
Kauno apskrities viršininko 2007-11-12 isakymu Nr. 02-01-12101, nustatanciu Valstybines žemes kadastro duomenis, suformuojant 0,0194 ha valstybines žemes sklypa, ir Kauno apskrities viršininko 2007-12-03 isakymu Nr. 02-01-12818, patvirtinanciu jo pardavima ne aukciono budu, negalejo buti iteisinti detaliojo plano sprendiniai.
(Pažymetina, kad detaliojo plano sprendiniu suformuoto 195 kv. m laisvos valstybines žemes sklypo dydis, atlikus kadastrinius matavimus, pasikeite iki 0,0194 ha).
2. Kauno miesto savivaldybes tarybos 2008-02-07 sprendimu Nr.T-63 patvirtinto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 12 punkte taip pat irašyta, kad šis detalusis planas rengiamas, vadovaujantis Nutarimo 1.18 punkto (buves 2.15 p.) reikalavimais.
Išnagrinejus šio detaliojo plano dokumentus, prideta esamos situacijos kadastro žemelapio ištrauka ir sprendinius nustatyta, kad laisvos valstybines žemes plotas prie žemes sklypo (duomenys neskelbtini), buvo didesnis negu nurodyta Nutarimo 1.18 punkto (buves 2.15 p.) reikalavime ir todel galejo buti suformuotas kaip atskiras žemes sklypas. Detaliuoju planu suformuotas 0,0358 ha naujas, kitos paskirties laisvos (neužstatytos) valstybines žemes sklypas nebuvo isiterpes tarp privaciu žemes sklypu ar (ir) išnuomotu valstybines žemes sklypu, taip pat tarp privaciu arba išnuomotu valstybines žemes sklypu ir keliu (gatviu), nes dalis šio sklypo rytineje puseje ribojosi su laisva valstybine žeme.
Žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 6 punkte irašyta: „Projektuojant prijungiama atskira žemes sklypa Nr.1 B paliekamas 5,0 m plocio kelias-servitutas privažiuoti prie esamu pastatu ir suformuotu žemes sklypu pagal parengta Kauno Naujamiescio 174 kvartalo sklypu ribu projekta“. Taciau nustatyta, kad ir šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kauno Naujamiescio 174 kvartalo prie Nepriklausomybes a. tarp G., K., A. M. gatviu ir L. al. 1996 m. detalaus išplanavimo projekto sprendiniams, nes neatitinka šiuo projektu siulomo suformuoti sklypo ribu ir dydžio.
Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo 22 str. 3 d. 4 punktu, Kauno Naujamiescio 174 kvartalo detalaus išplanavimo sklypu ribu projektas priskirtinas nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialiuju planu tipui – saugomu objektu ir vietoviu žemevaldu planams, kurie rengiami žemes sklypams formuoti, istorinems posesijoms iteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti, taip pat naudojimo salygoms (tikslinei paskirciai, apribojimams, servitutams ir pan.) nustatyti.
Kauno miesto istorineje dalyje, vadinamoje Naujamiesciu, kuri Kulturos vertybiu registre registruota unikaliu numeriu Nr. 22149, galioja Kauno Naujamiescio 174 kvartalo detalaus išplanavimo projekto sklypo ribu projekto pagrindinio brežinio sprendiniai, kur yra nustatytos laisvo valstybines žemes sklypo Nr. 10 ribos.
Žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais laisvos valstybines žemes plotas dirbtinai skaidomas mažesniais sklypais.
IŠVADA. Rengiant ir tvirtinant (duomenys neskelbtini), detaluji plana, pažeistos šiu teises aktu nuostatos:
1) UAB „Planuotojai“ (projekto vadove L. P., kvalif. atestatas Nr. A776) parengto detaliojo plano aiškinamajame rašte irašyta, kad 358 kv. m valstybines žemes sklypas prijungiamas, vadovaujantis Nutarimo 1.18 punktu, taciau detaliojo plano sprendiniai pažeidžia šio punkto nuostatas. Detaliojo plano pagrindinio brežinio pastabu lenteles 6 punkte ir Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo lenteles 4 punkte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka Kauno Naujamiescio 174 kvartalo prie Nepriklausomybes a. tarp G., K., A. M. gatviu ir L. al. 1996 m. detalaus išplanavimo projekta, taciau detaliojo plano sprendiniai prieštarauja šiam projektui. Tuo pažeistos Taisykliu 25 punkto nuostatos. Taip pat pažeistos Žemes istatymo 10 straipsnio, Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-10-06 nutarimo Nr. 735 „Del žemes sklypu respublikines ir vietines reikšmes urbanistikos paminklu teritorijose“ nuostatos.
2) Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos posedžio pirmininko 2007-11-27 protokolas Nr. 40-12-SK 352 pasirašytas, neatsižvelgiant i detaliojo plano rengimo proceduros ir sprendiniu neatitikti Istatymo 24 straipsnio 4 dalies, Taisykliu 25 punkto ir Nutarimo 1.18 punkto (LR Vyriausybes 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 p.) nuostatu reikalavimams. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 isakymu Nr. D1-696 patvirtintu Nuolatines statybos komisijos pavyzdiniu nuostatu 13.3 punktas.
3) Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedejo 2007-12-10 patvirtintame Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-817 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyriausiojo specialisto pateikta teigiama detaliojo plano tikrinimo išvada nepagrista, nes ir šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Istatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 punktu reikalavimams.
4) Detaliuju planu tvirtinimo ir galiojimo tvarka nustato Istatymo 26 straipsnio nuostatos. Esant pirmiau nurodytiems pažeidimams, Kauno miesto savivaldybes taryba 2008-02-07 sprendimu Nr.T-63 negalejo patvirtinti žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.
Kauno apskrities viršininko 2008-02-28 isakymu Nr.02-01-2169, nustatanciu Valstybines žemes kadastro duomenis, suformuojant 0,0353 ha valstybines žemes sklypa, ir Kauno apskrities viršininko 2008-02-05 isakymu Nr. 02-01-2780, patvirtinanciu jo pardavima ne aukciono budu, detaliojo plano sprendiniai negalejo buti iteisinti.
(Pažymetina, kad detaliojo plano sprendiniu suformuoto 358 kv. m laisvos valstybines žemes sklypo dydis, atlikus kadastrinius matavimus, pasikeite iki 0,0353 ha).
3. Ivertinus esamos situacijos kadastro žemelapio ištrauka, aiškiai matoma, kad prieš pradedant rengti abu detaliuosius planus, laisvos valstybines žemes plotas prie žemes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo daug didesnis negu nurodyta Nutarimo 1.18 punkto (buves 2.15 p.) reikalavime. Kauno Naujamiescio 174 kvartalo prie Nepriklausomybes a. tarp G., K., A. M. gatviu ir L. al. 1996 m. detalaus išplanavimo projekto sprendiniuose jau buvo numatytos atskiro 0,05 ha sklypo ribos.
IŠVADA. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-10-06 nutarimu Nr. 735 „Del žemes sklypu respublikines ir vietines reikšmes urbanistikos paminklu teritorijose“, šioje vietoje pagal Kauno Naujamiescio 174 kvartalo detalaus išplanavimo projekta turejo buti suformuotas didesnis negu 0,04 ha laisvos valstybines žemes sklypas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro 2003 m. gegužes 5 d. isakymu Nr. 3D-187 (Žin., 2003, Nr. 45-2033) patvirtintu Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos nuostatu 7.1.9 punktu, ši tarnyba vykdo valstybines žemes naudojimo kontrole. Todel atliekant nauju atskiru laisvos valstybines žemes sklypu formavimo mieste, ju statuso ir pardavimo ar nuosavybes teisiu atkurimo proceduras pagal kompetencija privaloma vadovautis Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos 2008-06-20 išvada Nr. 4R-13.
4. Vadovaujantis Keliu istatymo 4 straipsnio 3 punktu, vietines reikšmes viešieji keliai ir gatves nuosavybes teise priklauso savivaldybems. Keiciant kelio atkarpos statusa i kelio servituta, remiantis Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 1 punktu, servituto turetojui suteikiamos konkrecios naudojimosi konkreciu svetimu daiktu teises arba atimamos iš tarnaujanciojo daikto savininko konkrecios naudojimosi daiktu teises. Kauno miesto savivaldybes tarybos 2008-02-07 sprendimu Nr. T-63 patvirtinto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindiniu sprendiniu aprašomojoje lenteleje nustatytas servitutas S1: „Kelio servitutas eiti ir važiuoti transporto priemonemis per naujai suformuota sklypa i gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas).“ Rengiant mineta detaluji plana, Kauno apskrities viršininko administracijos Regionines pletros departamento 2006 m. gegužes 29 d. išduotu planavimo salygu Nr. 5R-227-(10.30.) 5 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas: „2. Nurodyti besiribojancio su planuojamu sklypu kelio riba, parengti transporto schema (ivažiavimo–išvažiavimo keliai, ju statusas)“. Ši salyga nebuvo ivykdyta rengiant mineta detaluji plana.
Keiciant bendro naudojimo kelio atkarpos statusa i kelio servituta, kuriame nurodyta, „Kelio servitutas eiti ir važiuoti transporto priemonemis per naujai suformuota sklypa i gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas)“, yra apribojama kvartalo gyventoju teise esant reikalui pasinaudoti bendro naudojimosi kvartalo pravažiavimo keliu.
IŠVADA. Nustatyta, kad toks kelio servituto suformavimas, neatlikus viso kvartalo transporto srautu pasikeitimu analizes (ivažiavimo–išvažiavimo keliai, ju statusas) ir neivertinus pasikeitusiu parkavimo galimybiu sklype ir visame kvartale, pažeidžia Kauno apskrities viršininko administracijos Regionines pletros departamento 2006m. gegužes 29 d. išduotu planavimo salygu Nr. 5R-227-(10.30.) 5 dalies 5 punkto nustatyta reikalavima. Nuolatine statybu komisija kompleksinio derinimo posedžio 2007-11-27 protokolu Nr. 40-12-SK 352 detaluji plana suderino, neatsižvelgdama i tai, kad detaliojo plano sprendiniai neatitiko planavimo salygu reikalavimu. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 isakymu Nr. D1-696 patvirtintu Nuolatines statybos komisijos pavyzdiniu nuostatu 13.3 punktas(t. 11 b.l. 172-179)
2008-03-14 poemio protokolu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos skyriuje buvo paimta žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo byla.(t. 13 b.l. 3-4)
Šio segtuvo 27-28 lapuose yra 2007-10-3,4 Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 40-12-SK352, kuriame ties apskrities viršininko tarnyba yra Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V. spaudas, parašas ir data 2007-11-26.(t. 13 b.l. 33-34)
2008-02-28 Kauno apskrities viršininko isakyme Del valstybines žemes sklypo kadastro duomenu nustatymo (Kauno m.) Nr. 02-01-2169 tarnyba yra Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V. spaudas, parašas ir data 2008-02-28, t.y. viza(t. 6 b.l. 71)
2008-03-17 reikalaujamu daiktu, dokumentu pateikimo protokolu nustatyta, kad DnB NORD banke buvo paimti 2007-12-03 mokejimo nurodymai Nr. 546597, Nr. 546614, Nr. 546633, Nr. 546650 ir Nr. 546571 bei kasos pajamu orderiai Nr. 546578, Nr. 546609, Nr. 546626, Nr. 546640, Nr. 546566(t. 14 b.l. 14)
Šiuose dokumentuose nurodyta, kad 2007-12-03 V. G., H. D., L. J., B. M., A. P. perveda i Pilietines demokratijos partijos saskaita po 4000 litu. Grafose „Kliento vardas, pavarde, parašas (-ai)“ ir „Imokejusiojo parašas“ yra rankraštiniai irašai.(t. 14 b.l. 15-24)
2008-03-17 kratos protokolu nustatyta, kad V. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti auku lapai Nr. AK 0005341, Nr. AK 0005342, Nr. AK 0005347, Nr. AK 0005348, Nr. AK 0005349(t. 14 b.l. 43-45)
Šiuose dokumentuose nurodyta, kad 2007-12-03 V. G., H. D., L. J., B. M., A. P. aukoja Pilietines demokratijos partijai po 4000 litu. Grafose „Aukotojo parašas“ yra parašai.(t. 14 b.l. 46-50)
2008-03-14 poemio protokolu nustatyta, kad Pilietines demokratijos partijos bustineje, esancioje (duomenys neskelbtini) buvo paimti auku lapai Nr. AK 0005341, Nr. AK 0005342, Nr. AK 0005347, Nr. AK 0005348, Nr. AK 0005349(t. 14 b.l. 76)
Šiuose dokumentuose nurodyta, kad 2007-12-03 V. G., H. D., L. J., B. M., A. P. aukoja Pilietines demokratijos partijai po 4000 litu. Grafose „Aukotojo parašas“ yra parašai.(t. 14 b.l. 80-84)
2008-03-14 poemio protokolu nustatyta, kad Vyriausioje rinkimu komisijoje, esancioje Gedimino pr. 53, Vilniuje buvo paimti auku lapai Nr. AK 0005341, Nr. AK 0005342, Nr. AK 0005347, Nr. AK 0005348, Nr. AK 0005349(t. 14 b.l. 88)
Šiuose dokumentuose nurodyta, kad 2007-12-03 V. G., H. D., L. J., B. M., A. P. aukoja Pilietines demokratijos partijai po 4000 litu. Grafose „Aukotojo parašas“ yra parašai.(t. 14 b.l. 90-94)
2008-05-21 specialisto išvadoje Nr. 11-21(08) nurodyta, kad DnB NORD banke paimtuose 2007-12-03 Mokejimo nurodymuose Nr. 546597, Nr. 546614, Nr. 546633, Nr. 546650, Nr. 546571 skiltyse „Kliento vardas, pavarde, parašas (-ai)“ irašus „V. G.“, „H. D.“, „L. J.“, „B. M.“, „A. P.“ iraše ir ties šiais irašais vardo ir pavardes pirmosiomis raidemis pasiraše L. B..
DnB NORD banke paimtuose 2007-12-03 Kasos pajamu orderiuose Nr. 546578, Nr. 546609, Nr. 546626, Nr. 546640, Nr. 546566 skiltyse „Imokejusiojo parašas“ irašus „V. G.“, „H. D.“, „L. J.“, „B. M.“, „A. P.“ iraše L. B..
Vyriausioje rinkimu komisijoje, Pilietines demokratijos partijos bustineje bei V. V. gyvenamojoje vietoje paimtuose Auku lapuose Nr. AK 0005341, Nr. AK 0005347, Nr. AK 0005348, (visu lapu po 3 egzempliorius), kuriuose kaip aukotojai nurodyti V. G., L. J., B. M. skiltyse „Aukotojo parašas“, šiu asmenu vardais pasiraše L. B..
Vyriausioje rinkimu komisijoje, Pilietines demokratijos partijos bustineje bei V. V. gyvenamojoje vietoje paimtuose trijuose egzemplioriuose Auku lapo Nr. AK 0005342 H. D. vardu skiltyje „Aukotojo parašas“, pasiraše ne H. D., o trijuose egzemplioriuose Auku lapo Nr. AK 0005349 A. P. vardu skiltyje „Aukotojo parašas“, pasiraše ne A. P..(t. 11 b.l. 188-195)
Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro tokias išvadas
Kaltinamuju V. V., L. B. ir B. J. parodymus vertina kaip gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Kaltinamojo A.A. B. parodymus vertina kaip atitinkancius esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamojo A.A. B. parodymu patikimuma patvirtina ir kiti surinkti byloje irodymai, bei nustatytos esmines ivykio aplinkybes. Teismas nustate tokias esmines ivykio aplinkybes: operatyviniu veiksmu protokolais nustatyta, kad kaltinamojo kabinete vyksta sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungimo ir pirkimo galimybes svarstymas, kuriame dalyvauja L. B., B. J., A.A. B. ir V. V., ir kiti specialistai, kur pastarasis ( V. V. ) nesutinka su sklypu pardavimu, teigdamas, kad tai prieštarauja istatymu reikalavimams, bei A.A. B. išsako savo pozicija del tokio sklypu formavimo neteisetumo ( t.9, b.l. 142-146; 147-157).; ivyksta AA..A. B., B. J., L. B. ir V. V. susitikimas Jonavoje, kur sutariama del kyšio bei kyšio paemimas avansu; po susitikimo Jonavoje ir avanso gavimo V. V. pozicija absoliuciai pasikeicia del sklypu suformavimo ir pardavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , V. V. imasi iniciatyvos suformuoti ir parduoti sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ; V. V. perduoda A.A. B. reikalavima, kad dali kyšio ( 20 000 litu) turi buti paaukota Pilietines demokratijos partijai bei perduoda auku lapus; L. B. kitu asmenu pavardemis užpildo auku lapus bei bankinius pavedimus ir perveda 20 000 litu Pilietines demokratijos partijai auku; operatyviniu veiksmu atlikimo protokolais nustatyta, kad L. B. ir B. J. ieško pasiskolinti pinigu ir ieškojimo laikas sutampa su A.A. B. parodymais del kyšio davimo laiko V. V.. Esmine nusikalstamos veikos aplinkybe – 20 000 litu paaukojimas partijai – yra patvirtinta nenugincijamais objektyviais duomenimis : bankiniais pavedimais, auku lapais, ekspertizes išvada, kad pasiraše šiuose dokumentuose L. B., bei liudytoju V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., kad jie niekada jokiai partijai neaukojo pinigu. Kadangi A.A. B. savo parodymuose nurode esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir butent, kad dauguma ju patvirtintos kitais nenugincijamais objektyviais irodymais, teismas daro išvada, kad kaltinamojo A.A. B. parodymai yra teisingi. Kaltinamasis A.A. B. išsamiai paaiškino kyšio davimo aplinkybes. A.A. B. patvirtino, kad V. V. del sklypu suformavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei ju pardavimo L. B. ir B. J. papraše 100 000 litu kyšio. Kad L. B. ir B. J. sutiko moketi 100 000 litu, kad pirma karta dave paketa kaip avansa ir jis suprato, kad tai pinigu dalis. Kad jis perdave V. V. nurodyma dali kyšio – 20 000 litu – paaukoti Pilietines demokratijos partijai ir ta padare L. B.. Kad likusius pinigus perdave V. V. per du kartus.
Del kyšio dydžio yra tik A.A. B. parodymai. A.A. B. patvirtino, kad už žemes sklypu suformavima ir pardavima V. V. papraše 100 000 litu kyšio. Taip pat patvirtino, kad B. J. ir L. B. sutiko sumoketi 100 000 litu. A.A. B. patvirtino, kad jis suprato, kad paketuose yra perduodami pinigai, nors jis tu paketu netikrino. Aplinkybes, kad V. V. pozicija pasikeicia, kad jis imasi iniciatyvos suformuoti žemes sklypus ir juos parduoti, bei sklypai yra parduodami, darytina išvada, kad susitarimas buvo pilnai ivykdytas: L. B. ir B. J. per A.A. B. perduoda 100 000 litu V. V., o pastarasis suformuoja sklypus ir juos leidžia nupirkti L. B. ir B. J..
Kaltinamosios L. B. kalte del bankiniu pavedimu ir auku lapu klastojimo pilnai irodyta ekspertizes išvada, kur konstatuota, kad juose pasiraše L. B..
Dalies kyšio – 20 000 litu – pervedimas partijai, nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir kyšio dydžiui neturi jokios reikšmes, kadangi dispozicijoje yra nurodyta objektyvusis požymis – kyšio paemimas kitu naudai. Kaltinamojo V. V. buvo vieningas sumanymas: paimti 100 000 litu kyši. Todel kyšio paskirstymas, panaudojimas neturi jokios reikšmes veikos kvalifikacijai.
Kaltinamosios B. J. ir L. B. veike vieninga tycia, siekdamos vieningo tikslo: papirkti valstybes tarnautoja V. V., kad pastarasis leistu nupirkti žemes sklypus. A.A. B. padejo L. B. ir B. J. duoti kyši V. V..
Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro išvada, kad ištirtu irodymu visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamuosius V. V., B. J., L. B. ir A.A. B. pripažinti kaltais del jiems inkriminuotu nusikalstamu veiku.
1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p. nurodyta, kad apskrities viršininkas pagal kompetencija organizuoja ir koordinuoja apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengima.
1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. nurodyta, kad apskrities viršininkas organizuoja apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengima, dalyvauja ju derinimo proceduroje, o 18 str. 1 d., kad apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms igyvendinti formuoja administracija ir jai vadovauja.
Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p. nurodyta, kad administracija, igyvendindama apskrities viršininkui istatymu priskirtas funkcijas teritoriju planavimo, statybos ir paminklotvarkos srityje, padeda organizuoti apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengima, dalyvauja ju derinimo proceduroje.(t. 15 b.l. 24-39)
Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. nurodyta, kad šio valstybes tarnautojo funkcijos yra padeti apskrities viršininkui vykdyti Apskrities valdymo, Regionines pletros ir kitu istatymu nustatytus igaliojimus apskrities viršininko priskirtose srityse, o 15 p. – koordinuoti ir kontroliuoti apskrities viršininko priskirtu apskrities viršininko administracijos strukturiniu padaliniu veikla.(t. 15 b.l. 40-41)
Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. nurodyta, kad apskrities viršininko pavaduotojas V. V. koordinuoja Regionines pletros ir Žemes tvarkymo departamentu veikla.(t. 15 b.l. 43)Iš šiu istatymu ir poistatyminiu aktu matyti, kad V. V. turejo igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose.
1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemes istatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. nurodyta, kad valstybine žeme parduoda ar kitaip privacion nuosavyben perleidžia apskriciu viršininkai Civilinio kodekso, kitu istatymu ir Vyriausybes nustatyta tvarka, o 32 str. 3 d. 2 p., kad apskrities viršininkas apskrities teritorijoje parduoda ar kitaip perleidžia savivaldybiu ir privacion nuosavyben valstybine žeme.
1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. nurodyta, kad apskrities viršininkas parduoda ar kitaip perleidžia privacion nuosavyben valstybine žeme, o 18 str. 1 d., kad apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms igyvendinti formuoja administracija ir jai vadovauja..
Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.4.5 p. nurodyta, kad administracija, igyvendindama apskrities viršininkui istatymu priskirtas funkcijas žemetvarkos ir žemes ukio srityje, rengia dokumentus prireikus parduoti ar kitaip perleisti privacion nuosavyben valstybine žeme.(t. 15 b.l. 24-39)
Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 13 p. nurodyta, kad šio valstybes tarnautojo funkcijos yra padeti apskrities viršininkui vykdyti Apskrities valdymo, Regionines pletros ir kitu istatymu nustatytus igaliojimus apskrities viršininko priskirtose srityse, o 15 p. – koordinuoti ir kontroliuoti apskrities viršininko priskirtu apskrities viršininko administracijos strukturiniu padaliniu veikla.(t. 15 b.l. 40-41)
Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. nurodyta, kad apskrities viršininko pavaduotojas V. V. koordinuoja Regionines pletros ir Žemes tvarkymo departamentu veikla.(t. 15 b.l. 43)
Iš šiu istatymu ir poistatyminiu aktu matyti, kad V. V. turejo igaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privacion nuosavyben valstybine žeme.
Laikytina, kad kyšis buvo duotas valstybes tarnautojui už neteiseta veikima vykdant igaliojimus, kadangi V. V. dirbo Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, byloje yra duomenu, kad sklypu suformavimas ir ju pardavimas buvo neteiseti. Pagal 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybes nutarimo Nr. 692 ,,Del nauju valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos iterptinis žemes sklypas apskrities viršininko sprendimu gali buti parduodamas ne aukciono budu besiribojanciu privacios žemes sklypu savininkams arba išnuomojamas. Isiterpes valstybines žemes 194 kv. m žemes plotas (atlikus kadastrinius matavimus 195 kv. m numatyti detaliajame plane sumažejo iki 194 kv. m) 2007 m. gruodžio 7 d. valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovems L. B. ir B. J. už 176 042,16 Lt. Pagal Žemes reformos istatymo 13 str. 1 d. 4 p., jeigu valstybine žeme, kuri yra miestu teritoriju dalyse, kurios irašytos i Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registra (kulturos vietoviu sarašas), taip pat yra buvusiu dvaru sodybu – istorijos ir kulturos paminklu teritorijose, išskyrus teritorijose esancius žemes sklypus prie privaciu gyvenamuju namu ir kitu namu valdos statiniu, yra neprivatizuojama. Žemes sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra Kauno miesto istorines dalies teritorijoje, kuri patenka i kulturos paveldo objekta, kuris Kulturos vertybiu apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. isakymu Nr. 292 irašytas i Nekilnojamuju kulturos vertybiu saraša ir 2005 m. balandžio 29 d. Kulturos ministro isakymu yra pripažintas saugomu (Kulturos paveldo Departamento prie Kulturos ministerijos 2009 m. rugsejo 8 d. raštas Nr. (14, 12) 2-2506, b. l. 71, t. 4). Taigi, šiu žemes sklypu pardavimas L. B. ir B. J. yra prieštaraujantis imperatyvioms Žemes reformos istatymo nuostatoms. Tai V. V. žinojo. Aptartuose istatymuose ir poistatyminiuose aktuose nurodyta, kad jis turejo ir vykde igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose bei parduodant ar kitaip perleidžiant privacion nuosavyben valstybine žeme, be to V. V. atliko realius veiksmus – pasiraše vietoje A. L. 2007-10-3,4 Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 40-12-SK352 bei vietoje jos vizavo 2008-02-28 Kauno apskrities viršininko isakyma Del valstybines žemes sklypo kadastro duomenu nustatymo (Kauno m.) Nr. 02-01-2169.
Kaltinamasis V. V. prieme kyši, kurio dydis viršija 250 MGL, todel jo veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 225 str. 3d.
Kaltinamuju B. J. ir L. B. nusikalstama veika pagal LR BK 227 str. 2d. taip pat kvalifikuota tinkamai, nes jos dave kyši, kurio dydis viršija 250 MGL., o kaltinamojo A.A. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 6d. ir 227str. 2d. taip pat teisingai, kadangi atliko padejejo vaidmeni bendrininku grupeje.
Nepasitvirtine kaltinimai del piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentu klastojimo
Kaltinamasis V. V. del A. epizodo kaltu neprisipažino ir parode, kad ši darba atlikti jam pavede apskrities viršininkas R. M. 2007 m. balandžio pradžioje. Kaltinamasis apsieme kuruoti ši projekta. Viršininkas sake, kad iškilo problemu su Kedainiu projektuotoju Ž. R., jis atsisake vykdyti sklypo padalajimo projekta. Kadangi kaltinamasis jonavietis, tai jis gali pakalbeti su Jonavoje gyvenanciu projektuotoju V. R. ar surasti kita projektuotoja. Taip pat sake, kad Seimo pirmininkas V. M. domisi šiuo projektu. Koks V. M. statusas šioje byloje, jis nedetalizavo. Po to, kai kaltinamasis susitiko su V. M., jis sake, kad jo pažistamas V. G. niekaip negali susitvarkyti sklypo padalinimo reikalu. Jis paskambino Ž. R. ir V. G., po to susisieke su bendroves (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S. ir paklause, ar jie apsiimtu atlikti sklypo padalinimo projekta A. Kedainiu rajone. Jis sutiko projekta atlikti.
Dokumentai klastojami nebuvo, o tiesiog vienas isakymas buvo panaikintas ir priimtas naujas. A. sklype, dalijant ji pusiau, jo siauriausioje vietoje buvo išlike pastato pamatai. Tuomet, kai vyko A. sklypo padalinimas, V. V. tos inventorizacijos bylos neturejo, bet žemetvarkos departamente atspausdintoje orto fotonuotraukoje aiškiai matesi buvusio pastato konturas (išlike pamatai), del to jam ir E. S. abejoniu del buvusio pastato nekilo. Jie taip nusprende vien iš orto ir nebuve vietoje A.. Jam buvo keista, kad ten žoles iki pažastu, todel nieko neimanoma suprasti, kur kas yra. Jis paskambino V. G. ir paaiškino, kad jis turi nušienauti sklypa, kad specialiai galetu apmatuoti išlikusius pamatus. Dar karta nuvažiavus matininkui ir radus nepakankamai išvalyta sklypa, E. S. jam pasake, kad jeigu savininkas nesutvarkys sklypo, jis daugiau savo žmoniu nebesius. Nenoredamas, kad žlugtu jo kuruojamas projektas, jis pasieme orto foto nuotrauka, kurioje aiškiai matesi buvusiu pastatu konturai ir esamu pastatu stogai ir nuvažiavo i A., kad šia nuotrauka perduotu V. G. ir vietoje paaiškintu, kaip atvalyti esancius pamatus, kad projektuotojai galetu juos apmatuoti ir itraukti i toponuotrauka. Senu pamatu atidengimas – kruopštus ir atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko ir rankinio darbo, tai jis ir paaiškino V. G.. Dar V. G. pasake, kad jam dabar reikes užsiimineti archeologija, kasinejimais. Taciau V. G. nusprende „ne užsiimti archeologija“, o paprasciausiai atsivaryti sunkiaja technika ir imituoti pamatus. Jam jis to niekada nesake. Kad tai jo sprendimas, irodo byloje esanti medžiaga. Kadangi buvo pažadejes viršininkui, kad projekta baigs iki metu pabaigos, 2007 m. gruodžio menesi jis ragino Kedainiu žemetvarkininkus dirbti sparciau, bet jis nesigilino i projekto užbaigimo niuansus, nes už tai atsako projekta vizuojantys žemetvarkos departamento pareigunai. Jis tik atliko koordinatoriaus vaidmeni.
Kauno apskrities viršininko isakyme ( t.6, b. l. 63) - 2007-12-28 Del Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 isakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemes sklypo (registro Nr. 44/673543) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kedainiu r.) Nr. 02-06-13850 nurodyta, kad R. M., atsižvelgdamas i Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V. 2007-05-25 patvirtinta teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. 3Ž-35-(13.8.) pripažista netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 2 d. isakyma Nr. 02-06-7477 „Del žemes sklypo (registro Nr. 44/673543) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo ir žemes sklypu kadastro duomenu nustatymo" ir tvirtina M. G. žemes ukio paskirties 0,9900 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 5303/0001:399), esancio A. k., Josvainiu sen., Kedainiu r., formavimo ir pertvarkymo projekta, parengta uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini), ir žemes sklypu kadastro duomenis. Šio isakymo prieduose nurodyta, kad sklypas Nr. 151-1 yra 0,4471 ha, iš ju: 0,2700 žemes ukio naudmenu, 0,0038 užstatytos teritorijos, 0,1733 kitu žemiu, o sklypas Nr. 151-2 yra 0,5429 ha, iš ju: 0,3536 žemes ukio naudmenu, 0,0385 keliu, 0,0055 užstatytos teritorijos, 0,1405 kitu žemiu. Isakyma ruoše: - Kedainiu r. Žemetvarkos skyriaus vyr. specialiste R. M.. Isakyma vizavo: - Žemes tvarkymo departamento, žemetvarkos skyriaus vedeja S. K.; - Kedainiu rajono žemetvarkos skyriaus vedeja J. M.; - Teises departamento Juridinio sk. vyriausioji specialiste E. N.-Z.. Isakyma pasiraše Kauno apskrities viršininkas R. M.. Isakyme minima- teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. 3ž-35-(13.8) patvirtinta 2007 m. gegužes 25 d. ruoše ir už jo turini atsako Žemes tvarkymo departamento, Žemes reformos skyriaus vyriausioji specialiste E. M.. Akta vizavo, t.y. garantavo, kad viskas tinkamai paruošta - Žemes tvarkymo departamento, žemetvarkos skyriaus vedeja S. K.. Jis kaip Kauno apskrities viršininko pavaduotojas, akta tvirtino. Tvirtinimas cia suprantamas tik kaip darba atlikusiu tarnautoju legatyvumo patvirtinimas, o ne paties akto tikrinimas. Akte absoliuciai nieko nekalbama apie užstatymo plota. Akto galiojimo laikas -vieni metai nuo jo patvirtinimo datos, todel ar galima ji naudoti ruošiant 2007-12-28 Apskrities viršininko isakyma to paties sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalais, turejo spresti Teises departamento Juridinis skyrius, jis pats jokios itakos nedare, prašymu neteike.
Kai jis atvažiavo su orto foto nuotrauka, V. G. ikale kuolus sklype. Jis jo klause, ar jis mato ta pastata ir liepe pasižymeti. Jis ir ikale 4 kuolus. Viena puse pastato atžymejo, kita puse pastato labai gerai matesi. Su M. jau buvo išsiaiškine ta prieštaravima, kad pamatai ejo per du sklypus, buvo neišvengiamas dalykas, nes pamatai buvo prieš padalijima sklypo, pamatai ejo per du sklypus, neturedami teisines registracijos. Jis turejo nuomone, kad ta teisine situacija jie išspres sekanciam etape, projekte apie statinius, jie apie ju juridini statusa nesprendžia. Jeigu situacija aiški ir teisine registracija aiški, tai tada atitinkamai pagal pastato savininka ir sklypas dalinamas. Šiuo atveju pastatas neregistruotas, jie privalo nurodyti tai, kas yra išlike be tolimesnes informacijos. Pamatai yra tokie, kokie yra, jis ju pasirinkti negali nei i viena puse, nei i kita. Cia ir buvo koalizija, kad reikia dalinti pusiau. Jis su V. G. bendravo pats, jis truputi buvo isižeides, skaite, kad jie, žemetvarkininkai, yra plešikai, o ant kaltinamojo pyko, buvo nepatenkintas del to, kad pareikalavo sutvarkyti sklypa ir nekalbejo labai draugiškai, nes žmones jau važiavo i ta sklypa trecia karta ir buvo niekas nepadaryta.
Kuravo pirma projekta, ji jam paskyre nuo pat pradžiu ir jis dare iki pabaigos. Žinojo, kad ten yra seni pamatai. Jis pirmam projektui neprieštaravo. V. G. prieštaravo, jis norejo kito projekto. Tai buvo žemes padalinimo projektas ir tie pamatai neturi reikšmes. V. G. norejo, kad tie pamatai butu projekte. V. M. cia atsirado, kaip jis paaiškino, kad jo rinkiminej apygardoj žmogus sukonfliktavo su žemetvarkininkais. V. G. pasake, kad iš jo Ž. R. papraše 4000 Lt, jam atrode per didele suma, neatitinkanti rinkos kainos, todel jis patikrino, kokios yra rinkos kainos, ir surado UAB (duomenys neskelbtini), kuri sutiko už 2000 Lt padaryti projekta. Ji nustebino, kad V. M. atsirado atsiskaitymo metu. Jam kaip papildoma rupesti užkrove ta atsiskaitymo procesa. Jis iš karto paskambino E. S. ir pasake, kad pinigus sumokejo. Iš tikruju tas darbas jam buvo primestas. Iš V. M. nejaute jokio spaudimo padaryti projekta, viskas buvo daroma korektiškai. Nurodymo atvežti blokus jis nedave, ir nežino, kas toki nurodyma galejo duoti.
Geodezininkai buvo atvyke su galutiniu projektu, jo manymu, kuolai buvo pasislinke toliau, jis tiesiog i tai nesigilino. Dare tai nenoredami konflikto su geodezininkais. Jam nepatiko tai, kad Ž. R. pykstasi su V. G. Kedainiu savivaldybej vien del to, kad jie turedavo labai daug privaciu projektu padaryti - sklypu padalinimu, sujungimu, išpirkimu ir kokiu tik nori, ir jie tuos projektus darydavo apskriciai. Apskritis gavo dideli finansavima iš Vyriausybes ir tiesiog diktavo salygas. V. M. neverte jo atlikti kokius tai neteisetus veiksmus. Jo manymu, V. G. atliko neteiseta veiksma, t.y. neivykde nurodymo atkasti pamatus, o imitavo užkasdamas blokus. Jis nežinojo, kad projekte pakeisti duomenys, kad jis neatitinka tikroves. Tuo metu tie pamatai nebuvo svarbus, tai buvo žemes sklypo padalinimo projektas.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parode, kad tuo metu jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, kai 2006 metu Seimo rudens sesijoje Seimas nusprende, kad Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas turetu patikrinti VSD veikla. Tyrimas tesesi beveik visa rudens – pavasario sesija. Tuometiniam komiteto pirmininkui A. M. buvo pateikta medžiaga del bendradarbiavimo su KGB. V. M. gavo VSD generalinio direktoriaus pasirašyta rašta, kuriame buvo prašoma atimti leidima dirbti su slapta informacija iš A. M.. Tai buvo 2007 metu kovo menesi. Tas faktas, kad A. M. bendradarbiavo su KGB, buvo tikrinamas LR Seime ir Genocido komisijoje, ir jis nepasitvirtino. V. M. atsisake atimti leidima iš A. M. dirbti su slapta informacija. Tuo metu telefonu jis ne karta patvirtino A. P. (VSD generaliniam direktoriui), kad pagrindo atimti leidima dirbti su slapta informacija iš mineto asmens nera. Sklypas, su kuriuo yra susijusi ši byla, priklauso A. V.. 2007 m. pavasari jis su V. G. kreipesi i V. M., kad jis padetu sutvarkyti sklypo padalijimo projekta. Prieš tai V. G. tvarke sklypo reikalus, sujungdamas du sklypus, ir šis procesas ilgai užtruko. V. M. yra padejes daugeliui žmoniu susitvarkyti žemes sklypu nuosavybes atstatymo reiklaus. Kaip Kedainiu savivaldybes meras, jis buvo ir Tarybos pirmininkas, ir vykdomoji valdžia. Jis tvirtindavo visus žemetvarkos projektus, buvusius savivaldybeje. Vykdydamas A. V. prašyma, jis galvojo, kad tai nekainuos daug pastangu – kartais užtekdavo tik telefoninio skambucio. Gegužes pradžioje budamas Kaune R. M. kabinete, susitiko su apskrities viršininku R. M. ir jo pavaduotoju V. V.. Kalbejosi apie žemetvarkos problemas, nuosavybes atstatymo problemas. Oficialiam pokalbiui pasibaigus, jis pasake, kad turi privatu klausima, kad reikia kuo greiciau vienodai padalinti privatu sklypa i dvi dalis. Tai pasake prie R. M., kad jis nori i ji kreiptis, kadangi jis dirbo ilga laika savivaldybeje vyriausiu architektu, gerai išmano visus žemetvarkos klausimus, ir jis gali padeti. Toliau V. M. su V. V. tese privatu pokalbi apskrities viršininko kabinete. Ta klausima išsprende, prašymas buvo surasti toki projektuotoja, kuris galetu per optimalu laika be klaidu ir be pažeidimu atskirti tuos du sklypus. Po keliu dienu V. V. pasake, kad yra tokia firma (duomenys neskelbtini), kuri apsiima per du menesius už 2000 Lt padaryti ta projekta. Ta informacija perdave A. V. ir V. G., ir jie sutiko, kad tai yra labai geros salygos ir tokiu budu jie darba pradejo. Šis projektas yra daromas pagal Žemes ukio ministro ir Aplinkos ministro isakymu patvirtintas taisykles del kaimo pletros žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo. Šios taisykles yra privalomos planavimo organizatoriams, pletros žemetvarkos projektu rengejams, teritoriju planavimo priežiura atliekancioms, planavimo dokumentus tvirtinancioms institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procesuose. Jokios kalbos apie statybas šiame projekte nebuvo ir kaltintajame akte ivardinti istatyminiu aktu pažeidimai neturi jokio pagrindo. Buvo laikomasi paminetu taisykliu. Kadangi projektas neatitiko tikroves, V. M. kalbejosi su V. V., kad viskas butu daroma prisilaikant teises aktuose nustatytos tvarkos. Liepos 3 diena ir buvo tas pokalbis, kuomet V. M. pasake V. V., kad ateityje gali kilti nesklandumu, del to jis turi susitvarkyti tuos reikalus taip, kad nebutu jokiu problemu. V. V. sake, kad savininkas kol kas neregistruotu to projekto, po keliu dienu iš tikruju pasake, kad projektas negali buti registruojamas, kad bus atliekama korektura. Rugpjucio pabaigoje – rugsejo pradžioje pas ji atvažiavo svainis ir išreiške ideja, kad jis turetu dalyvauti aukcione ir privatizuoti kitoje kelio puseje esanti mokyklos pastata su 30 aru sklypu. Ta klausima norejo aptarti su V. G., ir tuomet jie rugpjucio pabaigoje ar rugsejo pradžioje susitiko su V. G.. Svainis aukcione dalyvavo, jo nelaimejo, ir tuomet i šalia esancio sklypo savininka R. R. ir su juo susitare, kad jis prisides prie bendro ju turizmo projekto kartu su V. G. ir A. V.. V. G. padeti apsieme L. B..
Kaltinamasis sake, kad jis skambino telefonu, nes apie ta situacija žinojo, kad V. G. visa laika labai užimtas ir savo isipareigojimu su sklypu negali atlikti, taip pat prašymai iš V. G. puses buvo ir L. B., žinojo, kad L. B. yra kur kas atsakingesnis pagal terminus ir visa kita, visus darbus atlieka greiciau, ir buvo taip susitarta, kad projekto realizacija turi buti per du menesius, o cia kalba ejo apie rugsejo menesi ir jo kantrybe jau buvo praktiškai ant ribos, todel tiesiogiai kreipesi i L. B., kaip jam ten sekasi darbai atlikti. Susitarimas buvo mechanizuotai atkasti pamatus, kad nereiketu rankiniu budu. Susitarime nedalyvavo, jis visa laika skubino V. G. greiciau susitvarkyti, nes vienintelis dalykas, kuris stabdo klausimo sprendima, yra tu pamatu atvalymas. Jis sakydavo, kad vis neturi laiko, nera darbuotoju ir prasitare, kad gal L. B. paprašys, gal jis mechanizuotai padarys ir pan.
Kaltinamojo svainis yra turizmo organizatorius, jis turi privacia turizmo firma ir dabar Via Baltikos trasoje bando irengti atitinkamas poilsiavietes. Kada V. G. taresi su A. V. del sklypo pirma karta, tai sake, kad turi toki tiksla parduoti ir praše jo pagelbeti realizuojant ta tiksla. Tuomet jis pasikviete žemetvarkos skyriaus vedeja J. M. ir su ja ta klausima aptare, o toliau jau jie bendravo ir tvarkesi reikalus. Bet paskui jis skundesi, kad jam tas apjungimas užtruko ilgai ir kainavo brangiai. Privataus pokalbio metu su V. V. buvo sutarta, kad firma (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt igyvendins ta sklypu padalijimo projekta. V. G. ir A. V. nepraše atlikti neteisetus veiksmus, priešingai, viskas turejo buti atlikta oficialiai. V. M. anksciau tuos pastatus buvo mates, kai dirbo meru. Vyko privatizavimo procesas ir privatus asmenys labai prastai tvarkydavo tuos isigytus pastatus. Jie važiuodavo per sklypus ir stebedavo, kaip tvarkosi nauji šeimininkai. Toje vietoje mate pastatus iki sudegimo, buvo ten lentpjuve, stakliu patalpa, pjuvenu surinkimo bunkeris. Mate oro nuotrauka ir tuomet, kai prasidejo skandalas. Buvo matyti stulpiniai pamatai. Asmeniškai su (duomenys neskelbtini) vadovais susitikes nebuvo. Birželio menesio viduryje V. G. buvo nuvažiaves i (duomenys neskelbtini). V. M. tarpininkavimu sieke, kad butu padalintas tas sklypas po lygiai, ir priejimas butu vienodas prie vandens pagal kranto ilgi, ir pamatu liekanos padalintos po lygiai. Šiuo projektu nebuvo siekiama statybu, tai žemetvarkos projektas, kuris numato tik žemes naudmenu sudeties pakeitima. Taip buvo tartasi nuo pat pradžiu, kad tas projektas butu igyvendintas per du menesius už 2000 litu. Kad sklype butu imituoti pamatai, ar kad kas nors butu dirbtinai pažymeta, tokiu nurodymu jis nedave niekam. Apie reikalingas proceduras jis nežinojo, todel kreipesi i V. V. kaip i privatu asmeni. V. G. nesake, kad vyksta pokalbiu irašinejimas, jis tik pasake, kad stumdomi pastatai, kad tie griauciai po gaisro buldozeriu buvo nustumti nuo žemes paviršiaus, ir kad projektuotojai sako, kad sunku nustatyti kampus. Kad reikalinga padaryti paaukštinimus tose vietose, kad butu galima nustatyti kampus. Jie susitare dar 2005 m., kad V. G. kreipesi i V. M. del sklypo apjungimo, tai ivyko be jo. Jis toliau dalyvavo tuomet, kai reikejo padalinti sklypa i dvi dalis. Liepos 3 d. jie susitiko pas V. V. ir ten pamate padaryta projekta, jame buvo matyti pamatai, kokie buvo iki apjungimo. Tuomet jis iškele klausima, kad situacija neatitinka tikroves, yra tik gaterio pavaizduoti pamatai. Tuomet jie atsiskaite ir jis išejo. Tas projektas, kuris buvo padalintas, jam pateiktas buvo liepos 3 d. Butent šiame projekte buvo ne lentpjuves, ne stakliu ir kitu priklausiniu pamatai, o buvo po gateriu pavaizduoti pamatai. Tas projektas neatitiko tikroves. Ir tada buvo siekiama daryti korektura, kad viskas atitiktu tikrove. Projekte daryti klastojimus jis nurodymu nedave. V. V. nepraše, kad butu priimtas apskrities viršininko isakymas. A. V. yra to sklypo savininkas, iki padalijimo tas sklypas priklause V. G.. Po to, kai su (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad ji padarys ta projekta, A. V. 2000 litu iš karto perdave V. M.. Sake, kad ji tenkina tokie terminai ir tokia kaina. Del to veliau jis jautesi labai nepatogiai, kad jam nepavyksta sutvarkyti tokio reikalo. Tie 2000 litu buvo paduoti V. V., ir jis po 6 dienu pokalbio metu su E. S. ir R. S. pasake, kad V. M. už projekta sumokejo. Kadangi kaltinamasis yra užimtas žmogus, V. V. tarpininkavo ir perdave tuos pinigus. Laikotarpiu po gaisro, nuo 2003 m. rugsejo iki 2007 m. gruodžio, jis tame sklype nebuvo. Tuos pastatus buvo mates iki gaisro, buvo užejes i vidu. Po sutvarkymo ten nebuvo. Inventorizacijos biure tie pamatai kaip nuosavybe teisiškai iregistruoti nebuvo. Jei teisiškai pamatai neregistruoti, tai žemes atidalijimas neribojamas.
Didžiausia problema buvo atkasti pamatus, nes ju nesimate. V. V. reikalavo išvalyti, atkasti, o kad jis butu reikalaves G. atlikti pamatu imitacija, taip nebuvo. Buvo konkretus V. prašymas – reikejo priejimo prie vandens, o vandens apsaugos zona yra valstybes saugoma teritorija. Su V. V. jis buvo pažistamas iki to laiko, kai tapo Seimo pirmininku. I G. pasakyma imituoti pamatus jis nesigilino, jie tik dare žemetvarkos projekta. Inventorizacijos biure tie pamatai kaip nuosavybe teisiškai iregistruoti nebuvo. Jei nera teisines registracijos, tai ir atidalijimas neribojamas.
2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-04 14:31 V. V. skambina V. M., sako, kad reikalinga S. firma, kuri prie A. daro žemes padalinimo i dvi dalis projekta. V. V. atsako, kad žino, pats ir nukreipe, kad jie ten darytu, paklausia ko reikia iš tos firmos. V. M. atsako, kad reikia padaryti, kad greiciau padarytu, jam reikia informacijos kaip ten sekasi, o pats nenori skambinti. V. V. pažada viska sužiureti (t. 3 b.l. 1-2).
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-04 17:11 V. V. skambina E. S., pasako, kad del Kedainiu pabandys tuos darbus padaryti menesio laikotarpyje, pradeda aiškinti proceduras, V. V. pažada apskrityje „greitai apsukti“, tik ji reikia ispeti. E. S. pasako, kad paskui kainas paderins, kad jos butu tinkamos ir tikrai sutars.(t. 3 b.l. 3-5)
2008-02-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-04 20:11 V. V. skambina V. M., trumpai išdesto padalinimo procedura, paaiškina, kad sutare, jog projektas bus paruoštas birželio pirmom dienom ir atvežtas i apskriti, ten parašys isakyma ir atiduos jam. V. M. paprašo sukontroliuoti eiga. (t. 3 b.l. 6-7)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-22 16:55 V. V. skambina E. S., pasako, kad rytoj padalinima veža i Kedainius, ten reikia dvieju parašu ir atiduotu i apskriti ta padalinima. V. V. pasako, kad be problemu, kad eitu pas vyriausiaji architekta, jis viska žino, o jis pastarajam dar paskambins, jei kas. (t. 3 b.l. 8-10)
2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-23 08:45 V. V. skambina E. S., nori priminti del paskambinimo, taciau pokalbis nutruksta. (t. 3 b.l. 11-12)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-23 08:50 V. V. skambina E. S., pasitikslina ar reikalingas Kedainiu architektas K., pažada šiam paskambinti. E. S. paaiškina, kad kalbejo su mama, kuri jam sake, kad Žemetvarkos skyriaus vedeja priims iki pietu.(t. 3 b.l. 13-14)
2008-02-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-05-25 09:01 V. V. skambina E. S., pažada už pusvalandžio atvažiuoti.(t. 3 b.l. 15-16)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-07 08:34 V. V. skambina E. S.. V. V. paaiškina, kad jo labai teiravosi kaip sekasi su projektu. E. S. atsako, kad viskas padaryta, bet stringa su vienu dalyku, ten yra pamatai, ir su tais pamatais yra tokia situacija, kad vienas dalykas, ta padalinimo riba, kur dalina sklypus, eina per pamatus, viena iš tokiu blogybiu, kitas dalykas, užsakovas, nori kad tie pamatai liktu ir jis nori juos isiteisinti. Neaišku kaip padaryti, nes tam kad iteisinti, turetu jie but kada nors gyvenime Registru centre užregistruoti kaip kažkieno tai pastatyti pamatai, Registru centras duomenu apie juos visiškai jokiu neturi ir ju iteisint praktiškai neišeina, palikti ju rodomus jie negali, nes yra vis tiek statinys ir turi kažkam priklausyti. Arba ju turi nebuti, jie turi but nugriauti, arba jie turi but kažkieno vardu iteisinti ir dabar susidure su tokia problema, deliojasi ir su Registru centru, bet neišsprendžia tos problemos. Ten prieš tai buvo darytas kažkada tai seniai irgi ten sujungimas ar padalinimas, tie pamatai buvo rodomi irgi, bet jie irgi nebuvo niekam priskirti, kažkokiu tai budu ten buvo praejes tas visas daiktas, bet dabar neišeina su tais pamatais. Tai jis nežino kaip padaryt, jie ju nerodyt negali, sakykim kad ju nera, jie realybej turi dingti arba juos turi nugriaut, arba jie turi but iteisinti, jeigu jie rodo, bet nera pagrindo, pagal ka iteisint. V. V. paklausia ar norima, kad ten jie butu, E. S. atsako, kad užsakovas nori, kad butu, jie ten statys ant tu pamatu. V. V. pradeda samprotauti koki kelia nueit, kad jie ten atsirastu, ka galetu padaryt, gal Statybu inspekcija ka nors galetu padaryt, kad ten buve pamatai, kokia nors pažyma surašyt. E. S. pasako, kad paklaus savo inventorizatoriu dar, nes šiaip dabar šiandien ka besiaiškino, jis cia sako kas buvo, kaip cia pradžioj savaites, praeitos savaites pabaigoj, sake Dariui aiškintis, o ka šiandien dienai, jis dabar dar nepaklause, tai gal tada paklaus kokie yra variantai, ir tada gal reikia kažkuri tai varianta rinktis ir pagal ji daryt. Nes jie paaiškino situacija, tai jiems sako - pasirupinkit, iteisinkit, o kad jie ka iš Registru centro turi gauti, kad jie, kažkaip tai yra legaliai ir pagal kažkoki tai pagrinda. V. V. paantrina, kad gal kažkoki tai pagrinda, kažkaip tai buvusia kažkokia sodyba, yra gi ten tas kelias tu buvusiu sodybu, kad ijungtu i galimybes, kad jis galetu tada per savo Statybos inspekcija kažka, kad ten jie surado ju ten tas atstovas, gal kažkas tokio galima, jie surašytu koki popieriu. E. S. pažada pabandyti paklausti kaip daryt ir tada suktelet, pasakyti kokie variantai išeina. (t. 3 b.l. 17-19)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-07 10:45 V. V. skambina V. M., klausia ar pavyko tenai. V. V. atsako, kad ten viska sužiurejo, ten yra vienas klausimelis, kuri reikia pabaigti spresti, ten pamatai ir jie kažkaip neturi pagrindo, jeigu ju ten ta prasme kaip nebutu, bet jis suprato kad lygtai yra noras, kad jie ten butu oficialiai. V. M. tai patvirtina. V. V. tesia, kad tada reikia jam išsprest klausima turbut su Statybos inspekcija, jis, kai griš, pabandys su jais pašneket, kad jie kažkokia pažyma jiems surašytu, kad juos ten normaliai iteisint, kaip esamus tam sklype, tai kaip vienas iš variantu, tiesiog va dabar su juo kalbejosi, sako, suras visus budus, kaip tuos pamatus iteisint, tai va truputi sugaiš dar ta laika. Beda ta, kad jis ten kita savaite išskris i komandiruote, bet jis užsires rytoj visa ta dalyka ir gal išspres kaip nors. V. M. paprašo tai padaryti.(t. 3 b.l. 20-21)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-18 10:03 V. V. skambina V. M., klausia ar grižo iš savo kelioniu. V. V. pasako, kad grižo, bet ir kelioniu metu aiškinosi ju ta situacija, tai kiek jis supranta, pas juos šiandien atkeliauja tas projektas. V. M. atsako, kad jam sake, jog ten nera pamatu. V. V. atsako, kad jo žiniomis jie taip sutare. V. M. tai paneigia, pasako, kad tie pamatai super reikalingi, nes jis išsiaiškino visus gamtosauginius reikalus, ten nieko negalima daryt, tiktai ant esamu pamatu, o ant esamu pamatu kažka tai padarius, tada jau galima daryt, ten ir pirtele statyt ir taip toliau. V. V. pasako, kad esami pamatai suteikia teises, paklausia ar jie nerado kokiu dokumentu jiems. V. M. atsako, kad ten tu dokumentu niekada ir nebuvo, nes ten buvo kolukine lentpjuve ir tie pamatai yra naturoje, jie yra išlike, reikia važiuot, statyt akta, inventorizuot. V. V. pasiulo šiandien sulaukti to projekto, tada jis pasiims ju Statybu inspekcija ir jam persuks. V. M. dar karta pasako, kad žut but reikalingi tie pamatai, V. V. atsako, jog jam pasake, kad lygtai susitare, kad nereikia ju, V. M. tai paneigia. V. V. pasako, kad buvo ramus, sake, kad vežtu ta projekta, patvirtins ir viskas, V. M. atsako, kad tokio susitarimo negalejo buti, tie pamatai yra, jis ten apžiurejo naturoj, viskas ten yra. V. V. pažada pabandyti juos kaip nors ipaišyti.(t. 3 b.l. 22-24)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-18 15:26 V. V. skambina E. S., klausia kaip ten sekasi tau su tuo projekteliu, jam ten tas Kedainiu neduoda gyventi. E. S. atsako, kad išsisprende ten su tais visais jau praeita savaite, cia su tais pamatais. V. V. atsako, kad nieko neišsprende, jam šiandien skambina, kad butent mirtinai ju reikia, kitaip jisai nieko nepadarys tam sklype, jam reik, kad jie ten butu, jis pasake, kad kitaip lygtai kalbejo. E. S. patvirtina, kad jis pats kalbejo asmeniškai praeita savaite su tuo vyru ir jisai sake gerai, tai tada nedarom tu pamatu, o jie jau šiandien arba rytoj geodezinius atiduos i žemetvarka. V. V. paaiškina, kad jam jau jis šiandien skambino, kad butinai reikia, kad jis nieko negales atlikt, todel reikia galvot kaip ten juos iteisint. E. S. pradeda aiškinti, kad nežino tada kaip, nes jeigu juos užsiimt iteisint tai, cia, nu, taip va yra dabar, žodžiu tie pamatai, nu vat, kad irgi suprastu kokios galimybes yra: tie pamatai apie juos nera jokiu duomenu. Jie lygtai yra sena lentpjuve kažkada kolukio buvusi, dabar reiškiasi kadastro tam, kad iteisint pamatus, turi jie kažkam priklausyti, tai turetu priklausyti kaip ir sklypo savininkui, dabar jie kaip ir niekam nepriklauso, dabar reikia ieškoti kadastre duomenu archyvuose, kad rasti apie ta statini kurio yra pamatai kažkokius duomenis, kad jie ten kažkam buvo pastatyti kažkada tai ir kažkada jie tokie aplamai buvo. Jie užklausima dave registru centrui, jisai atraše, kad duomenu neturi. Galbut kažkur tai ten kolukio dokumentuose galbut tenai, nu tarkim rastu kažkokius duomenis apie ta pastata, bet dabar atsiras kokia problema. Jeigu ras duomenis, atsiras, kad tas pastatas, pavyzdžiui, kažkokiam kolukiui priklause, dabar yra kažkokie pajininkai ir jie prades kelt pretenzija aplamai i tuos pamatus, kad tai yra ju daiktas. Tada gali reiket netgi teismo, kad teismu kažkaip tai juos prisiteisti, dabartiniam savininkui, bet jie tada negali nieko padaryt, nes jeigu dabar ieško, pradeda ieškot kas yra savininkas pamatu, tai viska dabar padeda, atideda visus padalinimus, jie padalint žemes sklypo negali, jeigu sklype yra nors kažkoks neaišku kam priklausantis statinys. Tai tada atideda ir cia gali užsitesti ir metus, ir du. V. V. atsako, kad suprato, paklausia ar Statybu inspekcija cia nieko negali pagelbet. E. S. atsako, kad jei jie ir noretu pagelbet, bet kad nelabai yra per kur, nes tuos pamatus pripažinti kažkam reikia kažkokio pagrindo, kurio pakol kas, vat jis sako, kad baisiausias daiktas yra tame, kad jeigu suras kažkokius tai duomenis ir dar gali gautis taip, kad jie ne tai, kad niekam nepriklauso ir tada pripažint cia, kad priklauso, bet jie gali priklausyt kokiam nors kolukiui, ir kolukis tada pareikš pretenzija, kad cia ju daiktas ir gali išimti gabala ju žemes tada, o tada išvis bus blogai, realiai cia yra juodas darbas, ir net nežino iš tiktuju, cia be savininko ar kas nors gali toki daikta padaryti, kaip surasti ta teisybe del tu, bet realiai, jeigu taip paprastai kalbant, cia putimas prieš veja. Iteisint realiai, jie užklause kadastro, kadastras duomenu neturi. Cia vienintelis dalykas jeigu jie, dabar rodoma, kad ju nera, o jie tada po to juos pasistatys, ar kažkaip tai ir tada, nes jis nežino jie turbut bando eit per ta, kad toj vietoj buvo pamatai ir jie galetu gauti leidima statybom. V. V. patvirtina, kad statybom jie kitaip negali ten gauti leidimo, statybai aišku tokioj vietoj ne pro kur sako, tik per tuos pamatus gali gaut, tai butent jie per ta ir bando va tai padaryti. E. S. paaiškina, kad tada jis nežino, jie gali, dabar jie taip padare, kad vis tiek net iš pradžiu, kaip tas žmogus sake kaip dalint, tai jie kaip padalino, iš viso riba net kirto tuos pamatus, tai dabar jie pataise, kad ta riba nekirstu tu pamatu, bet reiškiasi, jie tada negali dabar, nu turi sustabdyt darbus ir laukt kol jie isiteisins, bet cia reikia pasisamdyt advokata ir pradet eit ten per visokias institucijas, tai jie tikrai to dalyko nepadarys. V. V. paklausia ar remiantis kokiais nors ten prieš tai buvusiaisiais matavimais galima parodyt ka nors, ar negalima ten parodyt kur ten buvo jie itraukti i kažkokius tai matavimus prieš tai, tuo prieš tai buvusiu itraukimu kažkaip remtis, kad ten buvo itraukti ir juos paliko nesukdami galvos. E. S. atsako, kad negali del to, kad tenai prieš tai buvo itraukti tie pamatai ir neparašyta irgi kam priklauso jie, aplamai apie juos duomenu jokiu nebuvo parašyta, ir iš tiktuju negalejo toks planas praeit. O dabar, jeigu jie vel juos rodo, jie turi butinai priklausomybe kažkam tai tiems pamatam rodyt, nu kam priklauso tie pamatai kitaip sakant. Nebent jie gali rodyt tuos pamatus, jeigu praeis, bet nepraeis. V. V. pertraukia, pasiulo pabandyti rodyti, kad praeitu, jis pasižiures, kad jie praeitu, jeigu cia Kaune, tai jie praeis tada, tas Registru biure turi minti. E. S. pasako, kad ir apskriti, ir paskui per žemetvarka, ir paskui isakymas tures eit del to. V. V. pasako, kad tegul ir eina, mano kad praeis. Cia apskriti tai praeis jie, o tada Registru biure irgi pabandys, kad praeitu. E. S. atsako, kad jiems ne gaila, gali rodyt, eina pasakyti, kad parodytu ir bandys tada atiduot.(t. 3 b.l. 25-27)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-18 15:42 V. V. skambina E. S., praneša, kad planas jau perdarinejamas, V. V. pažada kažko imtis, kad prasibrautu. (t. 3 b.l. 28-29)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-22 14:51 V. V. skambina E. S., klausia, kaip ten su tuo projektu nelaimingu, E. S. atsako, kad viska pataise, sutvarke pati padalinimo projekta ir kita savaite turetu atiduoti i žemetvarka, jau tuos geodezinius visus. V. V. paklausia kada kita savaite, pradžioj ar gale, nes jam reikes šneket, E. S. atsako, kad gal link galo, gal kokiam ketvirtadieni, taip planuoti. (t. 3 b.l. 30-31)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-27 14:39 V. V. skambina R. M., praneša, kad kalba iš Seimo ir klausia ar sklypo prie A. padalinimo klausimai padaryti, nepadaryti, del pirmininko. V. V. atsako kad padaryta, ketvirtadieni atveš jiems tvirtinimui. (t. 3 b.l. 32-33)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-07 10:45 V. V. skambina V. M., klausia ar pavyko tenai. V. V. atsako, kad ten viska sužiurejo, ten yra vienas klausimelis, kuri reikia pabaigti spresti, ten pamatai ir jie kažkaip neturi pagrindo, jeigu ju ten ta prasme kaip nebutu, bet jis suprato kad lygtai yra noras, kad jie ten butu oficialiai. V. M. tai patvirtina. V. V. tesia, kad tada reikia jam išsprest klausima turbut su Statybos inspekcija, jis, kai griš, pabandys su jais pašneket, kad jie kažkokia pažyma jiems surašytu, kad juos ten normaliai iteisint, kaip esamus tam sklype, tai kaip vienas iš variantu, tiesiog va dabar su juo kalbejosi, sako, suras visus budus, kaip tuos pamatus iteisint, tai va truputi sugaiš dar ta laika. Beda ta, kad jis ten kita savaite išskris i komandiruote, bet jis užsires rytoj visa ta dalyka ir gal išspres kaip nors. V. M. paprašo tai padaryti. (t. 3 b.l. 20-21)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-18 10:03 V. V. skambina V. M., klausia ar grižo iš savo kelioniu. V. V. pasako, kad grižo, bet ir kelioniu metu aiškinosi ju ta situacija, tai kiek jis supranta, pas juos šiandien atkeliauja tas projektas. V. M. atsako, kad jam sake, jog ten nera pamatu. V. V. atsako, kad jo žiniomis jie taip sutare. V. M. tai paneigia, pasako, kad tie pamatai super reikalingi, nes jis išsiaiškino visus gamtosauginius reikalus, ten nieko negalima daryt, tiktai ant esamu pamatu, o ant esamu pamatu kažka tai padarius, tada jau galima daryt, ten ir pirtele statyt ir taip toliau. V. V. pasako, kad esami pamatai suteikia teises, paklausia ar jie nerado kokiu dokumentu jiems. V. M. atsako, kad ten tu dokumentu niekada ir nebuvo, nes ten buvo kolukine lentpjuve ir tie pamatai yra naturoje, jie yra išlike, reikia važiuot, statyt akta, inventorizuot. V. V. pasiulo šiandien sulaukti to projekto, tada jis pasiims ju Statybu inspekcija ir jam persuks. V. M. dar karta pasako, kad žut but reikalingi tie pamatai, V. V. atsako, jog jam pasake, kad lygtai susitare, kad nereikia ju, V. M. tai paneigia. V. V. pasako, kad buvo ramus, sake, kad vežtu ta projekta, patvirtins ir viskas, V. M. atsako, kad tokio susitarimo negalejo buti, tie pamatai yra, jis ten apžiurejo naturoj, viskas ten yra. V. V. pažada pabandyti juos kaip nors ipaišyti. (t. 3 b.l. 22-24)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-18 15:26 V. V. skambina E. S., klausia kaip ten sekasi tau su tuo projekteliu, jam ten tas Kedainiu neduoda gyventi. E. S. atsako, kad išsisprende ten su tais visais jau praeita savaite, cia su tais pamatais. V. V. atsako, kad nieko neišsprende, jam šiandien skambina, kad butent mirtinai ju reikia, kitaip jisai nieko nepadarys tam sklype, jam reik, kad jie ten butu, jis pasake, kad kitaip lygtai kalbejo. E. S. patvirtina, kad jis pats kalbejo asmeniškai praeita savaite su tuo vyru ir jisai sake gerai, tai tada nedarom tu pamatu, o jie jau šiandien arba rytoj geodezinius atiduos i žemetvarka. V. V. paaiškina, kad jam jau jis šiandien skambino, kad butinai reikia, kad jis nieko negales atlikt, todel reikia galvot kaip ten juos iteisint. E. S. pradeda aiškinti, kad nežino tada kaip, nes jeigu juos užsiimt iteisint tai, cia, nu, taip va yra dabar, žodžiu tie pamatai, nu vat, kad irgi suprastu kokios galimybes yra: tie pamatai apie juos nera jokiu duomenu. Jie lygtai yra sena lentpjuve kažkada kolukio buvusi, dabar reiškiasi kadastro tam, kad iteisint pamatus, turi jie kažkam priklausyti, tai turetu priklausyti kaip ir sklypo savininkui, dabar jie kaip ir niekam nepriklauso, dabar reikia ieškoti kadastre duomenu archyvuose, kad rasti apie ta statini kurio yra pamatai kažkokius duomenis, kad jie ten kažkam buvo pastatyti kažkada tai ir kažkada jie tokie aplamai buvo. Jie užklausima dave registru centrui, jisai atraše, kad duomenu neturi. Galbut kažkur tai ten kolukio dokumentuose galbut tenai, nu tarkim rastu kažkokius duomenis apie ta pastata, bet dabar atsiras kokia problema. Jeigu ras duomenis, atsiras, kad tas pastatas, pavyzdžiui, kažkokiam kolukiui priklause, dabar yra kažkokie pajininkai ir jie prades kelt pretenzija aplamai i tuos pamatus, kad tai yra ju daiktas. Tada gali reiket netgi teismo, kad teismu kažkaip tai juos prisiteisti, dabartiniam savininkui, bet jie tada negali nieko padaryt, nes jeigu dabar ieško, pradeda ieškot kas yra savininkas pamatu, tai viska dabar padeda, atideda visus padalinimus, jie padalint žemes sklypo negali, jeigu sklype yra nors kažkoks neaišku kam priklausantis statinys. Tai tada atideda ir cia gali užsitesti ir metus, ir du. V. V. atsako, kad suprato, paklausia ar Statybu inspekcija cia nieko negali pagelbet. E. S. atsako, kad jei jie ir noretu pagelbet, bet kad nelabai yra per kur, nes tuos pamatus pripažinti kažkam reikia kažkokio pagrindo, kurio pakol kas, vat jis sako, kad baisiausias daiktas yra tame, kad jeigu suras kažkokius tai duomenis ir dar gali gautis taip, kad jie ne tai, kad niekam nepriklauso ir tada pripažint cia, kad priklauso, bet jie gali priklausyt kokiam nors kolukiui, ir kolukis tada pareikš pretenzija, kad cia ju daiktas ir gali išimti gabala ju žemes tada, o tada išvis bus blogai, realiai cia yra juodas darbas, ir net nežino iš tiktuju, cia be savininko ar kas nors gali toki daikta padaryti, kaip surasti ta teisybe del tu, bet realiai, jeigu taip paprastai kalbant, cia putimas prieš veja. Iteisint realiai, jie užklause kadastro, kadastras duomenu neturi. Cia vienintelis dalykas jeigu jie, dabar rodoma, kad ju nera, o jie tada po to juos pasistatys, ar kažkaip tai ir tada, nes jis nežino jie turbut bando eit per ta, kad toj vietoj buvo pamatai ir jie galetu gauti leidima statybom. V. V. patvirtina, kad statybom jie kitaip negali ten gauti leidimo, statybai aišku tokioj vietoj ne pro kur sako, tik per tuos pamatus gali gaut, tai butent jie per ta ir bando va tai padaryti. E. S. paaiškina, kad tada jis nežino, jie gali, dabar jie taip padare, kad vis tiek net iš pradžiu, kaip tas žmogus sake kaip dalint, tai jie kaip padalino, iš viso riba net kirto tuos pamatus, tai dabar jie pataise, kad ta riba nekirstu tu pamatu, bet reiškiasi, jie tada negali dabar, nu turi sustabdyt darbus ir laukt kol jie isiteisins, bet cia reikia pasisamdyt advokata ir pradet eit ten per visokias institucijas, tai jie tikrai to dalyko nepadarys. V. V. paklausia ar remiantis kokiais nors ten prieš tai buvusiaisiais matavimais galima parodyt ka nors, ar negalima ten parodyt kur ten buvo jie itraukti i kažkokius tai matavimus prieš tai, tuo prieš tai buvusiu itraukimu kažkaip remtis, kad ten buvo itraukti ir juos paliko nesukdami galvos. E. S. atsako, kad negali del to, kad tenai prieš tai buvo itraukti tie pamatai ir neparašyta irgi kam priklauso jie, aplamai apie juos duomenu jokiu nebuvo parašyta, ir iš tiktuju negalejo toks planas praeit. O dabar, jeigu jie vel juos rodo, jie turi butinai priklausomybe kažkam tai tiems pamatam rodyt, nu kam priklauso tie pamatai kitaip sakant. Nebent jie gali rodyt tuos pamatus, jeigu praeis, bet nepraeis. V. V. pertraukia, pasiulo pabandyti rodyti, kad praeitu, jis pasižiures, kad jie praeitu, jeigu cia Kaune, tai jie praeis tada, tas Registru biure turi minti. E. S. pasako, kad ir apskriti, ir paskui per žemetvarka, ir paskui isakymas tures eit del to. V. V. pasako, kad tegul ir eina, mano kad praeis. Cia apskriti tai praeis jie, o tada Registru biure irgi pabandys, kad praeitu. E. S. atsako, kad jiems ne gaila, gali rodyt, eina pasakyti, kad parodytu ir bandys tada atiduot. (t. 3 b.l. 25-27)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-22 14:51 V. V. skambina E. S., klausia, kaip ten su tuo projektu nelaimingu, E. S. atsako, kad viska pataise, sutvarke pati padalinimo projekta ir kita savaite turetu atiduoti i žemetvarka, jau tuos geodezinius visus. V. V. paklausia kada kita savaite, pradžioj ar gale, nes jam reikes šneket, E. S. atsako, kad gal link galo, gal kokiam ketvirtadieni, taip planuoti. (t. 3 b.l. 30-31)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-27 14:39 V. V. skambina R. M., praneša, kad kalba iš Seimo ir klausia ar sklypo prie A. padalinimo klausimai padaryti, nepadaryti, del pirmininko. V. V. atsako kad padaryta, ketvirtadieni atveš jiems tvirtinimui. (t. 3 b.l. 32-33)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-29 08:07 V. V. skambina R. S., pasako, kad per radija Seimo pirmininkas kalba, todel prisimine - ar neatejo vakar viena byla kur turejo vakar ateit jam lyg tai, nes E. sake, kad vakar turejo but jau pas juos apskrityje. R. S. pasake, kad gal pristate, ji pasidomes. V. V. nurodo pasidometi ta byla, pasekti ja, nes jam reiketu ja pirmadieni nuvežti i Seima. (t. 3 b.l. 34-35)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-29 09:19 V. V. skambina N. J. ir praneša, kad direktorius praše priminti, jog jie vakar V. G. byla nuveže i Kedainiu žemetvarka. (t. 3 b.l. 36-37)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-06-29 09:20 V. V. skambina R. S., pasako, kad byla yra Kedainiu žemetvarkoj. R. S. atsako, kad jau skambino i Kedainius ir labai nustebo, kad jis jau pasiraše išvada tai prieš jos atostogas, buvo padalinimas padarytas, ir dabar neparuoše isakymo, tai dave nurodymus, kad šiandien isakymas butu, kad šiandien butu atvežti popieriai cia. (t. 3 b.l. 39-40)
2007-07-18 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-02 12:56 V. V. skambina V. M., praneša, kad pabaige visa ta reikala, butu gerai, kad ateitu jo kas nors, pas ji yra viskas, viskas sutvarkyta. (t. 3 b.l. 40-41)
2007-10-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-03 15:09 i V. V. kabineta ateina V. M., V. V. pasiima dokumentus (byla), juos atsivercia, pasako, kad dabar reikia butinai kažkam iki Registru centro nunešti. Komentuoja: jie padare ta visa dokumenta, isakymas, juos bet kam duoti, Kedainiuose kas, nes reikia užregistruot, kad isigaliotu. Paaiškina, kad liko, ir kaip jie jau ten, labai ten kažko jie žiauriai spardesi, iformino, va yra ten tie pamatai, griuvesiai palikti, ir tai yra pagrindas tada nagrinet kažka ir daryt, dabar va, atidalinta dalis, ta visa šita, vienas cia sklypas, kitas per puse, nes iš pradžiu ejo, dabar atidalino kad jie šitam sklype, šitoj pusej prie tvenkinio. V. M. paklausia tai kaipgi cia atidalinta tas sklypas. V. V. paaiškina, kad taip ir atidalinta, ta dalis va, jis kiek supranta išilgai cia parodyta yra, cia visas, o cia vienas ir kitas, va kitas kaip atrodo sklypas, jie cia du atskiri dabar patapo, jis mano, taip reiketu daryti, ir cia yra pirminis variantas, kai sujungtas visas buvo, ir jie tada atsidure kitoj pusej. M. suzgrimba, sakydamas taip, bet cia irgi, palaukit, cia nera tu pamatu. V. V. paaiškina, kad nera, jie visi šitoj pusej dabar juos per, jie cia dveji yra ir va abeji atsidure cia, jie vienoj pusej. V. M. papriekaištauja, kad kitas jau cia netures galimybes nieko statyt ten tas. V. V. perklausia kodel netures galimybes statyt ukininkas. V. M. paaiškina, kad ne, cia visa tai apsaugine zona. V. V. suvokia situacija, sakydamas ai, cia pacioj apsauginej zonoj stovi. V. M. paaiškina, kad galima statyti dar atsiranda, kada atsiranda, kada turi, tada gali statyti kažkokia tai pirtele. V. V. teisinasi, kad ju cia niekaip neišejo padaryti, V. M. pasako, kad tai problema, V. V. toliau teisinasi, kad jie cia tokioj vietoj, kad ju niekaip negali, jie sake, pirminis variantas, kai dar jie nemate, ta prasme neturejo matyt, per juos ir ejo tiesiai, pusiau dalinosi, sako, kad pareigunas labai priešinosi, negalima, ta prasme, turi but pirminiai dokumentai, iš kur atsirado savininkas, cia jie privalejo nustatyt savininka, bet jau va kaip savininku bus šito sklypo turetojas. Po to V. M. su V. V. pradeda skaiciuoti pamatu plota, V. M. pasako, kad, buvo gi ten lentpjuve, ten negali buti tokie maži pamatai. V. V. paaiškina, kad jie cia natura užneše, aiškina, kad žiuretu buvo cia, šeši, kaip jis mato iš to brežinio, šeši ant kokiu iš dešimt, šeši ant vienuolikos, šeši ant vienuolikos maždaug tokie, cia va mažiukai kažkokie, va yra fragmentas, matomai cia galima traktuot, kad cia vienas pastatas, vieni pamatai, gal cia taip ir yra kartais, gal cia tie pamatai ir buvo tokie, jeigu žiuret koksai bendras pamatas tai toksai turetu buti dabar nuo tu, aštuoni, jeigu per visa perimetra žiuret, ant aštuoniolikos. V. M. paaiškina, kad iš karto klausia, kadangi cia vienintele vieta kur galima bus statyt, daugiau tokiu vietu nebus, nes cia visur apsaugine zona, tai dabar ant to sklypo jis cia nieko negauna, velgi, cia jeigu nebutu, tai cia galetai kažka tai galvoti pasistatyt. Penkiasdešimt metru gali statyt, atstumas nuo vandens penkiasdešimt. Pokalbio pabaigoje V. M. paklausia kiek reikia moketi, V. V. pasako, kad 2000, V. M. paduoda pinigus, pasiima dokumentus ir su V. V. išeina iš kabineto.(t. 3 b.l. 42-45)
2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-06 13:06 V. V. skambina R. S., pasako, kad trukdo del to projektelio kur E. dare Kedainiuose. Žmogus baisiai klausia ir baisiai nori, sake ar imanoma, ar neimanoma, sake, kad tie pamatai, griuvesiai tie kur ten žymejo, jie abiejuose sklypuose yra panašioje vietoje, nu per ta riba ten turetu buti abiejuose sklypuose, kiek imanoma tuos griuveselius užnešt, kad panašiai kaip jis dabar padare, kad ir vienoj pusej, kad ir kitoj pusej tas pats butu griuvesiukas. Jis dar neregistravo, dar nepridave to projekto, tiesiog, kad užpaišytu. R. S. atsake, kad nežino kaip ir pasakyt, jeigu ju nera. V. V. atsako, kad jie ten yra. E. sake, kad jie eina, kai jis tada žiurejo, tai jie kaip tik sklypas dalino i dvi dalis tuos pamatus. Tai E. ten truputi stumde ji. Ir tada jis sustumde i viena puse, stumde riba pacia to sklypo. Tai gal butu imanoma ta riba padaryti taip, kad ji praeitu per, kaip ir buvo kaip buvo pacioj pradžioj padares ir parodytu tuos griuvesius. Tai lyg tai atsidurtu situacija, kad abiejuose sklypuose yra tie pamatai kaip yra, nes tada jisai lygtai igyja teise ir statytis, tie abu sklypai igytu, turedami tuos griuvesius. R. S. atsako, kad E. šalia nera, o ji pati Palangoje, pasiulo paskambinti tiesiai E.. V. V. pasako, kad su juo pasišnekes tuo reikalu, o savo ruožtu tada jai, kad per Kedainius ten prasisuktu tada ir viskas, kad jie tvirtintu. Patvirtinimo palauks kol griš, nors tiesa viršininkas yra. R. S. atsako, kad viskas, isakymas yra, viskas yra, viskas tvarkoj, dabar tiktai tiek, kad turi atnešti tuos originalius planus, turi atnešti žmogus ta, ka gavo. Ir tada visus planus pakeitimuka ta daro. V. V. pasako, kad jis tai už projektavima susimokejo, jam viska paliko, bet jis jos ieškojo ir nerado, kaip kalbejo ten toj pradžioj, ten taip jis ir sutvarke, sake, taip buvo. R. S. paaiškino, kad neklause E., tik pašnekejo, o ne klause. V. V. atsako, kad jie ir buvo tik pašnekeje, bet dabar viskas, jis jau jam pasake, buvo sakyti ir tiek, ir viskas. R. S. atsake, kad ji žino, kad tas žmogus, ta pavarde G., jisai sumelavo. Stipriai. Ano darbuotojo akyse. Ten sake du ar ten kiek, o padidino dvigubai. Nu žodžiu pats padare ten toki negeruma. V. V. pasake, kad pats padare, dabar kaip tie du. R. S. atsako, kad gerai, gerai viskas tvarkoj. Gerai tada ji irgi E. paskambins. (t. 3 b.l. 46-48)
2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-06 14:11 V. V. skambina E. S., paaiškina, kad tas pilietis atsiskaite, susimokejo, bet labai pageidautu, ar neimanoma kaip pradiniam variante, tie griuvesiai išeina per viduri, kad tu griuvesiu kažkiek atsirastu ir antroj pusej, kad butu variante, nes jam labai jo reiktu. E. S. atsako, kad paprastai šitaip negali buti, kodel ir sake, kad kažkurioje vienoj pusej turi but, nes negali kirsti riba sklypo, nu sakykim nei pastato, nei pamatu, nei griuvesiu, nes turi buti butinai vienam kažkuriam tai. Tai jo ten butu pasiulymas gal toksai, kad vis viena jiems ten reikes kažkokiu tai budu eit tuos visus kelius, kad isiteisinti juos, kad galetu kažka daryt. Tai ten galetu kitoj pusej galbut jie atsirasti nu kaip antra pastato dalis kažkokia tai, bet jie negali buti vientisi. Nes paskui nieko neišeis kaip iteisinti, jeigu kirs sklypo riba, sakykim griuvesius. Turi buti vienas vienoj pusej, o kiti kažkoks tarpas ir kitoj pusej. Turi ne vienas pastatas but, kaip sakyt, turi buti du tada. V. V. paklausia kaip tai padaryti. E. S. tesia, kad reikia realiai turi buti, realybej jie. O ten sakykim jis nežino ten, dabar galvoja, tuose planuose ten rodyt, ka jis žino, galima, ten ir parodyt, jeigu kas, bet, bet kokiu atveju, jie turi but realybeje pirmoje vietoj. V. V. sako, kad paskui, jis padarys, o jie paskui ir isiteisins ta dalyka ten. Jam aiškina, kad ten labai didžiule lentpjuve, kad ten labai didžiuliai pamatai. Jis nebuvo, nežino, nesigincija, kalba kaip planuotojai, kaip jie gali. V. V. pasiulo pasakyti, kad neregistruotu to dalyko dabar pasiemes. Siulo padaryti, kad butu abiejuose pusese, kaip pradiniam variante, atskirti tuos pamatus per viduri, o realybeje tada irgi bus atskirti per viduri. E. S. su tuo nesutinka, aiškina, kad šitu negali jie atskirt. Ir jie ten pagal ideja tai jis nežino, ten nedideli jie. Vietoj jis irgi nebuvo, bet pagal tuos planus visus, tai jie ten gal šimtas penkiasdešimt kvadratu tiktai. Jis galvoja, kad kaip galima butu padaryt, tai butu galima padaryt tiktai taip, kad jie ten nu, kaip cia pasakyt, e nu šitie kur dabar va yra parodyti pamatai, jie turi bet kokiu atveju turi buti kažkuriam vienam sklype. Jeigu dar yra antri pamatai, kitam sklype, tai dabar reiktu nuvažiuot užkoordinuoti pamatus, bet jie turi realybeje egzistuot. (t. 3 b.l. 49-51)
2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-06 14:15 V. V., nurukus prieš tai buvusio skambucio ryšiui, skambina E. S., kuris tesia, kad ten tai paskui pataisys, bet tada jis tures nusiusti geodezininkus, kad jie tada užmatuotu juos ir tada reikes, galima bus pakoreguot tuos ten planus visus. V. V. paklausia ar juos dabar registruot, taip kaip yra koreguot, kokia stadija koregavimo, ar geriau neregistruot, koreguot prieš registravima. E. S. atsako, kad geriau tada neregistruot, kol kas, nes ten yra tie, reikes pataisyti užstatymo, tas ten yra jau kaip pasakyt ten kur yra pamatai, tai yra užstatytas plotas skaitosi, tai tada jiems reikes užstatymo plotus padidinti. V. V. atsako, kad suprato, pasako, kad su juo šneka ir išsako visa ta dalyka, kad jis pasiruoštu ne, ne, o paruoštu . E. S. pasako, kad tegu susižiuri, ten nusipjauna žole, kad ten matytusi tie pamatai ir tada jie atvažiuoja užkoordinuoja ir viskas ir parodys tada kur jie yra jo. V. V. tam pritaria. (t. 3 b.l. 52-53) 2007-07-17 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-06 14:18 V. V. skambina E. S., pasako, kad dabar tokia stadija kaip nieko nereik daryti, paskui jie ten susižiures ir tada gales pakoreguoti tai cia jis kaip isivaizduoja cia po savaites po kažkiek tai, V. V. patvirtina, kad taip, jis išskrenda dviem savaitem, tik nori susiderint ar dabar registruot neregistruot, tai sako ne, sustot. E. S. atsako, kad tada tegu nesiregistruoja, o paskui tada pakoreguos. (t. 3 b.l. 54-55)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-07-26 09:59 V. V. skambina V. M., sekretores paprašo pakviesti pirmininka, nes mato praleistus skambucius. V. M. pasako, kad rytoj bus Kaune, turetu but vienuolika keturiasdešimt jau Noreikiškese, paklausia ar ten dalyvaus V. V. ir gal jiems reikia susitikti, nes ji domina ta pati tema. V. V. sutinka susitikti, paaiškina, kad ta tema yra ten jo paruošta, jis tada tiktai jo nesurado prieš atostogas, ten pabande ieškot, bet gal jis buvo užsiemes, pasiulo aptarti, nes vyrai ten sako imanoma yra, tiktai ten reikia nuveikt tam tikrus darbus tai ir pasakys daugmaž. V. M. paklausia o tie darbai dabar daromi ar nedaromi. V. V. atsako, kad ne, tai tie darbai dabar nedaromi, ten jie turi, jo žmogus ten turi, kuris ten yra, paruošt ten viska, ten, kad jie galetu ta padaryt jau, viska sutvarkyt, pažada rytoj pasakyti. (t. 3 b.l. 56-57)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-06 10:19 V. V. skambina V. M., praneša, kad jie ten padare ta, viska, atlaisvino, sutvarke, galima prieiti, pasižiureti, ten vietoj yra V. G., V. G., kuris gali visa ta parodyti panašiai ten, žinoma viskas sudege tas visas statinys. V. V. atsako, kad svarbu ten yra kas liko, konturas yra ir tvarka. V. M. atsako, kad konturus galima, V. V. pasako, kad tada šia savaite suorganizuos. V. M. paaiškina, kad statinys pats buvo medinis, tai ten, žinoma, po to jau ten kažkiek tai matomai ir apgriauta, bet vis viena jam atrodo, kad nustatys, perklausia kada jie ten bus. V. V. pažada peršneketi, paprašo V. G. telefono, kad galetu tiesiogiai sukontaktuoti, pasako, kad šia savaite turetu dirbti, jeigu dirba, tai ir atsius. (t. 3 b.l. 58-59)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-07 12:02 V. V. skambina V. M., klausia del to važiavimo ten, i jo ta apygarda. V. V. atsako, kad susiruoše važiuot, bet dabar dar žmogus atostogose išvažiaves ir jisai grižta pirmadieni ir pirmadieni tada išvažiuoja, kita savaite. V. M. paklausia ar ji ispes. V. V. atsako, kad tai ji reikia ispet, jis galvojo, kad tik tai. V. M. atsako, kad galima ir su tuo asmeniu susitart, V. V. atsako, kad su juo susitars ir viskas. V. M. paprašo, kad ten butu gerai, maksimaliai galimos ribos butu, V. V. atsako, kad tvarkoj, tai butent ta jis ir pasakys ir prižiures, bet sako, dabar jis kalbejo su juo, jis dabar išskrides yra, tai tiesiog va per atostogas pataike, tai šia savaite nebus, o kita savaite grižta ir iš pat pirmadienio pradeda. (t. 3 b.l. 60-61)
2007-08-13 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 10:55 buvo apžiuretas sklypas reg. Nr. 53/35878, kuris ribojasi su A. tvenkiniu. Užfiksuotas ivažiavimas i sklypa ir jame esantys buvusio statinio pamatu liekanos. Apžiuretas ir nufilmuotas visas sklypas. Kitu pamatu liekanu nenustatyta. Žemes sklypas yra apauges žolemis. (t. 3 b.l. 64-65)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-13 11:17 V. V. skambina V. M., klausia tai kada jie gali apsilankyti prie tos reiškia. V. V. atsako, kad dabar jis kaip tik su juo susitare jau šiandien ryte, kai grižo iš komandiruotes. Ir jis pasirodo grižes, nu kaip ir sake, kad šia savaite. Tai dešimta valanda rytoj jie rytoj atvyksta pas ji tai turbut tiesiai iš jo nuvyks ir ten. V. M. pasako, kad su tuo tada, reikia su G. susikontaktuot. V. V. pasako, kad tada jis dabar sukontaktuos su G., ir paderins. Jis rytoj matys butent pacius projektuotojus visus ir suderins, kad nebutu taip, kad jis suderins, jie dar ten nevažiuos. V. M. paklausia tai ten projektuotojai, jis taip supranta ar tik projektuotojai reikalingi, reikia fiksuot. V. V. atsako, kad jie reikalingi, ne projektuotojai. Matininkai. Vis tiek projektuotojai placiaja prasme. Tai jie ir fiksuoja viska. Atvažiuoja viska užsifiksuoja. Ir tada jiems reikia, jiems reikia tuos planus ir iš naujo duoda visus dalykus tuos, domenukus itrauks visus, tai butent matininkai atvažiuos. V. M. atsako, kad suprato. (t. 3 b.l. 66-67)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-14 08:24 E. S. skambina V. G., pasako, kad vakar gavo žiniu, kad šiandien jo žmones žada atvažiuoti, klausia kokiu laiku atvažiuos. E. S. klausia kur atvažiuos, V. G. atsako, kad sake turi atvažiuoti i Josvainius, i sklypo vieta, pamatus užfiksuot, kažkokia komisija turi atvažiuot. E. S. atsako, kad atostogavo praeita savaite, tai nieko nežino. Jis šiandien dešimta valanda ten susitiks, pasiulo jam pasukti kokia vienuolikta. V. G. pasako, kad vakar gavo pranešima cia per apylinkes seniuna, kad tarp vienuolikos ir puses dvylikos jie žadejo lygtai atvažiuoti, bet tai norejo patikslinti. E. S. atsako, kad gal ten ne ju žmones, nes per seniuna, tai nežino kažkaip nieko, nes ju žmones turi tik atvažiuoti, tiktai užmatuoti, o jeigu komisija kažkokia tai komisija tai jie komisiju nesudarineja. V. G. pažada išsiaiškinti. (t. 3 b.l. 68-69)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-14 08:27 V. M. skambina V. G., praneša, kad šiaip ne taip pavyko pagaut, ta vada tos firmos kur daro geodezija ta ir jisai nieko nežino apie komisija. Sako po atostogu vakar atejo, jam niekas nieko nesake. Bet sake, kad ju firma komisijos nesudarineja. Kažkas tai kitas. Paklausia, kaip jam surast galus patikslinti, kada jie atvažiuos. V. M. atsako, kad jam sake bus tarp vienuoliktos ir dvyliktos, paprašo sekretores sujungti su V. V., pažada perskambinti V. G.. (t. 3 b.l. 70-71)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-14 10:01 V. V. skambina V. G., pasako, kad tuos patikslinimus, turi pabaigt padaryt ten ta projekteli. Jis dabar sedi su projektuotoju vadovu. Išeina jiems penktadieni ten, tada ant pietu atvažiuoja žmogus ten tas geodezininkas ir padaro ten tuos atmatavimus visus. Ten svarbu butu nušienauta, atidengta ir viskas ir jisai greitai atmatuoja ir jie papildomai ta projekteli. V. G. atsako, kad dabar kaip tik nušienauta, dar neatžele. (t. 3 b.l. 74-75)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-14 12:22 V. M. skambina V. G., klausia ar ivyko, V. G. atsako, kad ne, bet skambino ir sake, jog penktadieni maždaug ant pietu atvažiuos apie puse dvyliktos-dvylikta matininkas kuris užneš. Nereiks ten jokios komisijos. Tiesiog užneš konturus jau. Sake šiandien tada nera ko važiuot ten iš viso, tai jau jie sutvarke viska ten matyt. (t. 3 b.l. 76-77)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 09:38 V. M. skambina V. V., sako, kad tai ten reiškias šiandiena jau pagaliau tie dalykai bus sutvarkyti. V. V. atsako, kad šiandiena pagaliau bus sutvarkyti. Nu tai apmatavimus padarys ir tada patvarkys brežinius visus šiandien. V. M. paprašo prakontroliuoti tuos dalykus, V. V. pažada šiandien užsiimti. Antra valanda jie ten turi buti. (t. 3 b.l. 80-81)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 14:02 V. V. skambina V. G., klausia ar atvažiavo projektuotojai, V. G. atsako, kad nesulauke iki šiol dar. V. V. pažada dabar perskambinti, pasižiureti kur jie yra. (t. 3 b.l. 84-85)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 14:17 V. V. skambina E. S., praneša, kad kalbejo ten su vyrukais, dar truputeli vienam objekte cia užtruko, tai tiktai jie ten nebuvo pasiskambine, tai dabar ten pasiskambins ten tam G.. Tai jie sake taip turetu už valandos kokios geros atvažiuoti, tai sake, kad susiskambintu, pasakytu, kuria tiksliai valanda, kad žmogus nelauktu tenai. V. V. paprašo butinai privažiuoti, E. S. jam atsako, kad šiandiena butinai atvažiuos jo tiktai už valandos kažkur, dar jie ten jam pasuks. (t. 3 b.l. 86-87)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 14:18 geodezininkas skambina V. G., praneša, kad neužilgo turetu grižt instrumentai, išvažiave yra i matavimus, tai va griš, tada planuoja atvažiuot iki jo, E. sake. Jie planavo grižt už dvidešimt minuciu, tai praktiškai po triju butu pas ji tada. Paklausia ten kaip ten tie pamatai ten yra kažkokie ar jie normaliai matosi, V. G. atsako, kad matosi, matosi, normaliai, bet ne visi konturai like. Yra matyt dalis nugriautu viršutines dalies. Tai jis jiems parodytu visus konturus. Nes vienas kampas, priešingas kampas matosi, viduri ten kur buvo gaterines didžiuliai pamatai tebera. O kai kur, kampuose, matyt buldozeriu kažkada tai lygino, po gaisro, buvo prieš keleta metu ten gaisras, to pastato likuciai visi sudege. Nu kaip likuciai toks pastatas pusiau apgriuves su igriuvusiu stogu buvo ir velnias ten žino ar pijokai užkure, ar kas. Geodezininkas ispeja, kad ten normaliai turetu matytis, kad ten nereiketu kasinet. V. G. patikina, kad ne, ten matos normaliai. (t. 3 b.l. 88-89)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 14:20 V. V. skambina V. G., kuris praneša, kad va dabar jie ka tik skambino. Ka tik su jais kalbejo. Jie kažkur tai bludina dar kitur, tai dabar sako turetu už kokio pusvalandžio grižt pas juos i Kauna ir tada važiuotu cia. V. V. atsako, jog jau mirk, gyvenk, sake šiandien, kad susitvarkytu kaip nori. V. G. atsako, kad jie žada atvažiuot. Jis lauks. Padekoja už rupesti. (t. 3 b.l. 90-91)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 15:54 geodezininkas skambina V. G., praneša, kad jis jau sklype A., V. G. atsako, jog už dešimt minuciu atvažiuos. (t. 3 b.l. 92-93)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 17:35 V. M. skambina V. G., paklausia kaip sekesi. V. G. atsako, kad šiaip ne taip. Nesupranta jie ka reikia. Nu tai va nemato jie cia pamatu kampu. Nu tai sako matai, kad buvo, buve pamatai nuardyta, nu. Ten, matyt, apylinke kada buvo atsiuntus prieš kelis metus kai po to gaisro. V. M. paklausia ar galu gale pavyko. V. G. atsako, kad nu tai pavyko, šiaip ne taip, jisai kalbejo vel su tuo E., skambinosi, tai tas liepe užnešt konturus, tai jis jam užneše, užrode. Paskiau su aparatu dirbo ten kažkokiu tai. Tas aparatas vel nustojo rodyti, tai kita gerai, kad turejo pasieme atsargini, nu tai atrodo, kad jau dabar bus gerai. (t. 3 b.l. 94-95)
2007-08-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 08:49 buvo apžiuretas sklypas reg. Nr. 53/35878, priklausantis pil. M. G.. Sklypas ribojasi su A. tvenkiniu. Užfiksuotas ivažiavimas i sklypa ir jame esantys buvusio statinio pamatu liekanos. Apžiuretas ir nufilmuotas visas sklypas. Dalis sklypo aplink išlikusius pamatus yra nušienauta. Likes žemes sklypas yra apauges žolemis. (t. 3 b.l. 96-97)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-20 12:46 V. M. skambina V. V., paklausia kaip ju ten dalykai visi. V. V. atsako, kad dabar gyvuoja. Vakare jau nuvažiave vargais ne galais susimatavo viska, kiek jis supranta, tai dabar turetu atnešti jam, tiktai perdalina jis ta projekteli, isakymo ten naujo nereikes. Isakymas tas pats tiks. Nu tada atiduos registracijai. V. M. paklausia kada tas gali ivykti, V. V. atsako, jog mano, kad šia savaite tikrai. Bent jau dabar paspaus. Nes viska jau turi turet naturoj, tai šia savaite turetu viska sutvarkyt. (t. 3 b.l. 98-99)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-24 15:01 V. V. skambina V. G., paaiškina, kad reikia jam iki jo davažiuot pasirodo, kitaip cia nieko neišeina. V. G. paklausia del ko. V. V. atsako, kad del to žemes sklypo ten to kur daro tuos kadastrinius matavimus. Geodezinius, ne kadastrinius, atsiprašo, tai šitas gi, jam reiketu ten iki jo davažiuoti ir jie ten tada pasitartu. Paklausia kaip ji rasti, V. G. smulkiai tai paaiškina. V. V. paklausia, ar jie ten gales nuvažiuot ten iki to sklypo šiandien tada, jam ten reikia papult. V. G. atsako, kad gales trumpam nuvažiuot, paklausia ar tik nori pamatyt ir viskas. V. V. atsako, kad pamatyt ir kai ka ten pasižiuret kaip ten kaip ten kas jiems gaunasi. Sutaria, kad tada jis važiuoja, praktiškai dabar gali ir išvažiuot jau. (t. 3 b.l. 106-108)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-03 09:14 L. B. skambina V. G., pasako, kad reiktu atvežti ten pas ji, šitu bloku, va, bet jam atrodo, kad reiktu tuo paciu paimti ir sudeti kaip priklauso, klausia ar turi koki krana. V. G. atsako, kad taip butu geriausia, jeigu yra galimybe, tai ir sumesti iš karto L. B. pasiulo, kad galbut reiketu paimt iš karto, prieš vežant, jau kad butu paruošta ten. V. G. atsako, kad jo, atvežei iškart bum bum užstumdei, paklausia ir ten ka nors griauna, gal skaldos, kokiu šiukšliu turi ir plytu, plytu, kad kokia mašina ten išverst kampuos po biški pabarstyt, kad matytusi lyg tai griuvesiai yra. L. B. atsako, kad kaip cia visa ta procedura, jiems reiktu susitikt ir apsikalbet, cia telefonu neapsikalbesi. V. G. patikslina, kad butu geriausiai nuvažiuot i vieta pažiuret kas ten darosi ir kaip. L. B. paklausia ar turi laiko, pažada tuoj atvažiuoti.(t. 3 b.l. 117-118)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-09 10:55 V. M. skambina V. G., klausia kaip ten su B. išsisprende tie klausimai. V. G. atsako, kad tai jisai kažka tai sprendžia, kažka daro, jie buvo nuvažiave su juo, apžiurejo viska. V. M. paklausia ar dar neišsisprende, V. G. atsako, kad sake dabar ieško tu bloku, jisai sake padarys viska, bet kada padarys tai jis taip ir nepasake konkreciai. Sako, kad butu prieš menesi, Dieve, kiek veže to laužo.(t. 3 b.l. 123-124)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-18 08:18 L. B. skambina V. G., pasako, kad buvo susitikes va penktadieni, biški kalbejosi, nu tai ka, nu reiktu rutuliot ta dalyka. V. G. atsako, kad reikia, dabar galvoja kada cia ka daryt, turi labai daug darbu, niekur nespeja. L. B. paaiškina, kad be ju nieks nepadarys, reiktu. V. G. atsako, kad žino, jog nieks nepadarys, bet tai kaip padaryt, kaip persiplešt, jis pirmoje eilej vat tuos svarbesnius darbus turi daryt, nes iš arklides neturi kur det mešlo. Dabar galvoja ka cia padarius. L. B. pasiulo paorganizuot vis tiek ana veikeja. V. G. atsako, kad be jo nieks nepadarys, o jis pats sedi už traktoriaus vairo, paketus pakuoja, medienos yra gaves, negali išvažiuot niekur, nors nusišauk, tai va, dabar niekaip. L. B. ramina, kad tai ten žinai, kiek ten to laiko reiktu užtrukti, ten ilgai neturetu užtrukti, tiktai suorganizuot ir ka, jis nuveža tada kada reikia ir tarka. V. G. paklausia jeigu jis atvaro traktoriu, tai ar jis ten susitvarkys pats. L. B. atsako, kad dalyvaut jis negali, jis atveža blokus. V. G. pasako, kad jei jis nieko nepadaro, tai jam visa diena šuniui ant uodegos nueina, jis negali, dabar tiek, gerai jis pabandys šiandien su juo susirišt, su tuo traktoristu, jeigu tiktai jisai rytoj gales, jeigu baiges pamaina, jis perskambins paskiau. L. B. atsako, kad gerai, tvarkoj, lauks skambucio.(t. 3 b.l. 132-133)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-18 14:31 L. B. skambina V. G., praneša, kad negavo ekskavatoriaus.(t. 3 b.l. 134-135)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-19 11:22 L. B. skambina V. G., praneša, kad vel negavo ekskavatoriaus, L. B. atsako, kad bandys ieškoti pats.(t. 3 b.l. 136-137)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-20 08:22 L. B. skambina P. S., susitaria pavažiuoti, pasižiureti.(t. 3 b.l. 138-139)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-20 10:38 L. B. skambina E. M., paaiškina, kad norejo su juo pakalbeti del tu blokiuku, vat cia kur žiurejo, tai kaip dabar juos ten paimti, kaip galima butu išvilkt. E. M. atsako, kad kranas yra vietoj. Toliau kalbama apie pakrovimo detales, po ko L. B. pasako, kad tiktai dabar cia mažai šitu, kur cia penki yra guli, reiketu daugiau. E. M. atsako, kad daugiau, jeigu ten nera, sandeliuose nera pamatiniu bloku. L. B. perklausia ar neturi tenai sandeliuose, E. M. atsako, kad ne, pamatiniu nera, ten kažkokiu plokšciu metesi lievu, tokiu, bet ten aptriušusiu, nutriušusiu, sudaužytu, bet pamatiniu nesimete. L. B. paklausia ar iškasti cia imanoma, E. M. atsako, kad ten kur yra, tai gales pabandyt iškast. L. B. paprašo tai padaryti, nes kaip tiktai šiandien galetu ten paimti, jam reikia tiktai, jo pareiga parodyt tuos blokus ir jie pasiima. Susitaria susitikti, bus S. ir pasišnektels.(t. 3 b.l. 140-141)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-20 12:35 L. B. skambina V. G., praneša, kad tuos reikalus bando judinti ir ko gero išjudins. V. G. atsako, kad labai šaunu butu, o jis ka gali padesi irgi. (t. 3 b.l. 142-143)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-24 13:59 „Kedbusas“ darbuotojas skambina L. B., šis liepia pasakyti A., kad atvažiuotu i stoti, kur vyksta statybos, jis pats palauks, paorientuos ji.(t. 3 b.l. 152-153)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-25 07:44 „Telšiu statybos“ darbuotojui skambina L. B., klausia ar vakar imete šituos, kai jam atsake kad ne, paklause kodel. Jam paaiškino, kad kase kanalizacija, buvo pristoje del kavines, nepasitrauke, nebuvo kada, bet dabar atvažiavo „Mazas“ ir jie krauna.(t. 3 b.l. 154-155)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-28 13:33 L. B. skambina P. S., klausia kaip ten reikaliukai, P. S. atsako, kad ekskavatorius lygtai ir yra. L. B. paklausia ar žmogiukas koks butu, P. S. perklausia žmogiuko, kokiu cia lygiu jo reikia, L. B. atsako - tai tokio lygio, kad ten nu prikabyt, atkabyt, pakasti. P. S. paklausia ar ten pats vadovautu, L. B. atsako, kad nenori. P. S. sako, kad jis dabar galvoja, koki cia ta žmogiuka, paklausia ar jis pats cia dabar atvažiuos. L. B. atsako, kad jeigu reikia, gali atvažiuoti, tai aišku. P. S. pasiulo atvažiuoti ir sudelioti, surasti ta žmogiuka. L. B. paklausia - ekskavatorius gali važiuot ten turbut, P. S. atsako, kad jam ji reikia iškviesti, cia dabar iš neturejimo ka veikt kažka tai daro kažkur, bet jis tik žino, kad ji bet kada galima paimti.(t. 3 b.l. 158-159)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-28 14:01 L. B. skambina P. S., ragina greiciau važiuoti.(t. 3 b.l. 160-161)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-09-28 16:04 L. B. skambina P. S., praneša, kad viskas tvarkoje, viska padare, tariasi del atsiskaitymo. Sutaria, kad L. B. su darbininkais atsiskaitys tiesiogiai, o del mechanizmu žiures veliau.(t. 3 b.l. 162-163)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-01 10:13 L. B. skambina V. G., praneša, kad nuo dušios nusirito dar ir kitas dalykas, tas kuri jie galvojo, suko galva vat ir dabar jau viskas tvarkoj. V. G. perklausia - jau padare gal, L. B. atsako, kad padaryta, viskas tvarkoj, gerai. V. G. perklausia ar padaryti pamateliai, L. B. atsako, kad taip, netrukde jo, nieko. V. G. ji pagiria, sakydamas, kad tu šaunuolis, Liudai, nu tu nuostabus draugas. L. B. aiškina, kad matai, jam ten labai, kaip cia pasakius, pavyko, suorganizavo taip, kad ta pacia minute suvažiavo visi ir kas kasa, ir kas veža, ir jis pats, vat, minutes tikslumu skaityk vat, beveik visi sustojo ten prieš ta sankryža ir paskui pradeda judet vel. V. G. pasako, kad labai puiku ir nieks nieko, nei skundu nedaro, L. B. pritaria, kad labai gerai pavyko suorganizuoti ir vienas dalykas ir kitas dalykas a nei gyvos dvasios, V. G. pasako, kad tai labai gerai, paklausia kokia diena jie ten dare. L. B. atsako, kad neatsimena jau, padare ir pamiršo. V. G. padekoja už geras žinias, paklausia ar šefas žino jau, praneše jam, L. B. atsako, kad kalbejo.(t. 3 b.l. 170-172)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-06 13:59 L. B. skambina V. G., praneša, kad buvo nuvažiaves pažiuret tu pamatu, nu ir dabar galvoja turbut jis nepakankamai padare, padare tik du kampus išorinius link tu senu dirbtuviu. L. B. iš karto pasiulo susimatyti, V. G. sutinka, pasiulo kada gali užlekti.(t. 3 b.l. 175-176)
2007-10-08 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-07 17:10 V. M. skambina L. B., klausia ar ten viskas tvarkoj, galima siust ten tuos projektuotojus. L. B. atsako, kad dar reiktu jam su V. susitikti. Jisai kažka tai sake, iš pradžiu kaip aiškino, sake, kad viskas tvarkoj, o dabar vakar skambino, kad reikia ten dar kai ka padaryti, tai jiems reikia susitikti. V. M. paprašo, kad susitiktu ir tada jam duotu žinia, nes jis išvyksta tai jam reiketu tada duoti kažkokius tai nurodymus projektuotojams arba tada nieko. L. B. pažada rytoj su juo ten nuvažiuoti, pasižiuret ir i vieta.(t. 3 b.l. 179-180)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-08 15:24 L. B. skambina V. G., tariasi kada galima pažiuret, susitaria susitikti už valandos V. G. lentpjuveje.(t. 3 b.l. 181-182)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-11 10:49 L. B. skambina V. G., klausia ar jo tos vat, kur ten tuos kilnoja, su šakem, tuos rulonus, ar galetu ikelti tuos blokelius i Maza, V. G. atsako, kad reikia pabandyti. L. B. pasako, kad jeigu galima butu, tai tada žymiai sutrumpetu ju tas laikas. V. G. pažada išbandyti ir paskambinti.(t. 3 b.l. 189-190)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-12 10:32 L. B. skambina V. G., priekaištauja, kad nesulaukia skambucio. V. G. atsako, kad užmiršo paskambinti, išbande, kelia. L. B. paaiškina, kad galvojo, jog operacija šita darys šiandien, bet kai dabar laidotuves, tada reikia planuoti pirmadieni. Abu susitaria pasiskambinti.(t. 3 b.l. 191-192)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-12 10:53 L. B. skambina „Kedbuso“ darbuotojas, kuris paaiškina, kad jam buvo sakyta atvažiuoti i stoti ir jis atvažiavo. L. B. nurodo privažiuoti prie ekskavatoriaus, kuris kasineja blokelius, kad susidetu kiek jisai gales ikrauti. Kai sudes, tegul buna, paskui pasakys.(t. 3 b.l. 193-194)
2007-10-22 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-12 11:03 L. B. skambina „Kedbuso“ darbuotojas, tikslinasi kur tiksliai privažiuoti.(t. 3 b.l. 195-196)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-15 14:15 V. G. skambina L. B., pasako, kad šiandien nevažiuos, ko gero rytoj, V. G. paklausia kokiu laiku planuojama rytoj, L. B. atsako, kad antroje dienos pusej, turbut. Abu sutaria susiskambinti sekancia diena.(t. 4 b.l. 5-6)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 08:08 V. G. skambina L. B., sako, kad del to dalyko vis tempia guma. V. G. pasiulo gal po sekmadienio, L. B. prieštarauja. V. G. aiškina, kad jau šiai dienai, nei šiandien, nei ryt neturi nei minutes laiko. L. B. pasako, kad jau nepatogu ir prieš žmones. V. G. aiškina, kad tai ka daryt, negali jis jau tu darbu ten, negali atsidet. Ten gali jis trumpam tik nulekt parodyt ir cia sumest gales. L. B. sako, kad ten ir sumetimas trumpas, V. G. atsako, kad taip atrodo trumpas, bet jam jau minutes suskaiciuotos ir tu truksta, paklausia kada atvažiuotu maždaug, L. B. atsako, kad reikia viska suorganizuot, susitaria susiskambinti veliau.(t. 4 b.l. 11-12)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 08:10 L. B. skambina P. S., tariasi del tralo ir kaip paimti darbininka.(t. 4 b.l. 13-14)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 08:12 V. G. skambina L. B., pasako, kad visi geri darbai nuo ryto prasideda, tai dabar jau reiketu važiuoti ir pakrauti ta. V. G. patikslina - tuos blokus, L. B. pritaria, sakydamas ka turi, jo. V. G. pasako gerai, tegu atvažiuoja, O L. B. atsako, kad cia organizuojasi visa kita.(t. 4 b.l. 15-16)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 08:42 V. G. skambina L. B., šis pasako, kad visos grandys nesudirbo ir vienam automobiliui ratai yra nuimti, taip kad rytdienai reik atideti šita dalyka. V. G. atsako, kad rytdienai tai išviso turbut nieko neišeis jau, nes rytoj jis jau nuo pietu turi krautis arklius ir vežti išbandymui i Joniškio rajona. Tai po pietu, o iš ryto dar turi marias darbu, pasiruošimas kioringui. L. B. sako, kad jis sekancia savaite išvažiuoja, va vel nusitesia ir užšals. V. G. aiškina kaip jam tai svarbu, paklausia ar šiandien po pietu neišeina nieko. L. B. atsako, kad ten kol kas išardyta, matys kaip bus veliau, pažada po pietu paskambinti.(t. 4 b.l. 21-22)
2007-10-23 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 09:04 L. B. skambina „Kedbuso“ darbuotojui, klausia kiek laiko tvarkys „Maza“, jam atsako, kad turbut užims visa diena. L. B. pasako, kad jei pavyktu anksciau, tai jis dar užvažiuos veliau.(t. 4 b.l. 23-24)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 18:31 L. B. skambina „Kedbuso“ darbuotojui, klausia kaip sekasi del „Mazo“. Jam atsako, kad maždaug po keturiu užbaige. L. B. paklausia ar apie septinta bus galima judinti, jam atsako, kad taip, o paskui nores varyti „technikine“.(t. 4 b.l. 25-26)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-18 20:12 V. G. skambina L. B., praneša, kad baige tvarkyti automobili, bet vis tiktai rytoj ta diena ant tiek yra suspausta, ant tiek to laiko nera, kad šita dalyka reikia, turbut, pradet vystyti tuoj po septyniu valandu ryto, tik išauš ir reikia ten pas ji imesti tuos dalykus. G. pasako, kad gali tiktai ryte pakraut. L. B. sutinka, sako, kad o ten nuveš ir išvers, ten jau paskui jie mašinos ta žeme sukraut ir išvežt kažkur netures, nu reiks paskui vietoj ten kaip nors, ne tokie dideli tie blokeliai. Žiures kas cia yra geriau, ar cia, dabar tai yra galimybe ant tralo deti ekskavatoriuka ir vežti, tai kainuoja tralas, kainuoja ekskavatorius, kainuoja darbininkai, va arba vietoj paimt darbininka, ten su laužtuvu pastumdys ji ir pasodins kur reikia, nežino, kas cia yra geriau, cia reikia pagalvot, bet pirmiausiai ryte reik nuvežti, jau atsirado galimybe nuvežti nes apie devinta valanda šito automobilio reikia kitur. V. G. paklausia kelinta valanda mašina atvažiuos, L. B. atsako, kad iš pat ryto, gali atvažiuot puse aštuoniu, V. G. atsako, kad jam tinka. B. pasako, kad nes tiek jau ir sarmata ir prieš ana žmogu, V. G. tam pritaria.(t. 4 b.l. 27-29)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-19 07:13 V. G. skambina L. B., praneša, kad „Mazas“ išvažiavo, ten a tuos tris pusblokius išmes ir atvažiuos pas ji, bet jisai jau išvažiavo, taip, kad neužilgo bus prie lentpjuves. V. G. atsako, kad tada irgi tuoj seda i mašina ir važiuoja. V. B. paaiškina, kad jisai dabar tuos, o paskui iš jo nuvažiuos ir taip pat išmes.(t. 4 b.l. 30-31)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-19 08:35 V. G. skambina L. B., klausia ar jau išvyko. G. atsako, kad jau, prieš koki penkiolika minuciu išvažiavo, pakrove jam bent šešis gabalus, dar viena rado apacioj. L. B. pasako, kad i gala dienos bus ekskavatorius. V. G. atsako, kad ekskavatorius bus, jo jau nebus, jis bus Joniškyje i gala dienos. L. B. pasako, kad dabar nežino kaip ten daryti. V. G. paaiškina, kad tegul, ten visus kampus, kur parode, jeigu jis ten turi gabalu dabar tiek, kad po gabala i kampa. Iškasa duobes, maždaug ten, pagal bloko lygi, o jis pirmadieni nuleks su traktorium, sukiš ir užsidejes savo kauša buldozeriuka, apstumdys žemem, nes kito kelio nemato.(t. 4 b.l. 36-38)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-19 15:32 L. B. skambina „Statybos“ darbuotojas, kuris praneša, kad jis jau važiuoja pro Kedainius, netoli iki sankryžos, suksis ant Josvainiu. L. B. pasako, kad neužilgo išvažiuoja.(t. 4 b.l. 42-43)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-19 17:05 V. G. skambina L. B., klausia kur jis ten sake ant ano kampo ka padaryti, ant tolimesnio, V. G. atsako, kad irgi reikia skyle iškast, kad galima but blokeli palaidot. L. B. klausia ar ten yra pažymeta, V. G. atsako, kad ten viskas yra, gi kampai matosi. L. B. atsako, kad cia aišku matosi, bet ten toliau, anam kampe, V. G. atsako, kad lygiai taip pat, pagal linijas matomas.(t. 4 b.l. 44-45)
2007-10-24 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-22 11:53 L. B. skambina V. G., praneša, kad atvažiavo žiureti ka cia jam reiks daryt, žiuri, kad jo jau viskas padaryta. L. B. atsako, kad taip, dabar badyk ir žiurek kur ka rasi. V. G. pasako, kad jis pasižiurejo, perejo. L. B. sako, kad ir su traktorium dar sulyginta, dabar rankom atkasti, kad matytusi kur yra, klausia ar reikia šito, V. G. atsako, kad jau cia dabar jarunda, tvarkoj, jis mano dabar nereikia, biški žole suželia, jo, o atkas kai jau ruošis atvažiuoti meistrai, žemetvarkininkai. Su lopeta kad va yra pamato, tegul bado ir randa nu. L. B. pasiulo su šluota prabegt ar su grebliu, kad nesimatytu traktoriaus pedsaku. V. G. atsako, kad nesvarbu, gi ten nieks nekreips demesio, svarbu, kad jie matys, atrodys kaip, lopeta kai atvalines ir užsižers tie traktoriaus pedsakai, žole užžels nieks nekreips demesio, maža kas kur pravažiavo.(t. 4 b.l. 55-56)
2007-10-31 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-10-30 16:37 E. S. skambina V. V., praneša, kad del Kedainiu, gale išsprestas ten, kad tikrai viskas padaryta dabar kaip priklauso, paklausia kada jis ten pasiusi ka. E. S. atsako, kad eis, paderins, tai vis tiek po švenciu. V. V. prašo paderinti ir pasakyti, jis jam paskambins tada.(t. 4 b.l. 61-62)
2007-11-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-07 15:11 E. S. skambina V. V., praneša, kad rytoj sake ten ju vyrukai nuvažiuos pamatuoti, tai ten nieko nereik, nes jie viska žino, tai jeigu viskas ten gerai tai ir užmatuos. V. V. atsako, kad jam sake gerai, žodžiu jau garantavo, jis prieš tai jau buvo viska ten išsiaiškines, turetu but viskas gerai. E. S. pasako, kad pamatuos, viskas tvarkoj.(t. 4 b.l. 63-64)
2007-11-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokoluose nurodyta, kad 2007-11-08 09:50 ir 10:40 V. G. skambino (duomenys neskelbtini) darbuotojas, iš pradžiu taresi del atvykimo, po to praneše, kad atvyko.(t. 4 b.l. 65-68)
2007-11-10 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-08 13:53 V. G. skambino (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuriam V. G. pasako, kad dar nesužinojo, kai susisieks, tai juos informuos. Geodezininkas informuoja, kad kur dabar tuos pamatus kaip jie koordinavo, tai išeina apie 30 centimetru nuo ribos, o kur tie yra, ta duobe yra tenais tai nuo ten apie metras aštuoniasdešimt praeina riba. V. G. pasako, kad mano, jog praeis, jam geodezininkas atsako, kad nežino, parodys tiek, kad griuvesiai kažkokie, tiek, kad jie nera inventorizuoti. V. G. atsako, kad tai va visa problema, kad tais laikais nieks nieko neinventorizavo, jis pradejo šešiasdešimt antrais metais dirbti, jau ta lentpjuve stovejo sena, paskiau jie ja praplete, ten iš vieno galo kur ta raudonos plytos pristate priestateli iš kito galo, priestateli pristate, tais laikais gi nieks nieko nežiurejo, state viska, vare, kad tiktai gamyba vyktu. Geodezininkas atsako, kad ji valdžia ims, darys kaip jie gali, taip padarys jis, V. G. paprašo, kad jei gali, padarytu.(t. 4 b.l. 77-78)
2007-11-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-19 07:44 V. V. skambina V. M., klausia ar tie dokumentai užbaigti, žino, kad jie turi buti užbaigti, nes jie ten važiavo. V. V. pažada tuoj pasižiureti, V. M. pasako, kad jis dabar Kaune, bus valanda laiko. V. V. pažada tuoj persiskambinti.(t. 4 b.l. 79-80)
2007-11-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-19 07:47 V. V. skambina V. M., praneša, kad kol kas neranda, bet dar gal jis tik gal nuo aštuoniu pradeda. Tai valandos begyje bandys ji susigaut ir duos žinia tada.(t. 4 b.l. 81-82)
2007-11-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-19 08:47 V. V. skambina V. M., praneša, kad niekaip neranda, V. M. atsako, kad tada jau lekia i Vilniu.(t. 4 b.l. 83-84)
2007-11-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-20 11:35 V. V. skambina V. M., klausia ar pavyko ka nors ten išsiaiškinti, V. V. atsako, kad išvykes dabar yra tas žmogus. Sake viska padare. Jie pasimatave yra. Ir jis grižta dabar treciadieni. Ir tada jis pasirašys ant tu popieriuku, nes jie cia dare, jis ten kažkur išvažiaves atostogu yra.(t. 4 b.l. 85-86)
2007-11-20 operatyviniu veiksmu atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-11-20 12:02 V. V. skambina E. S., V. sako, kad jam skambineja tas ponas. E. S. paaiškina, kad buvo nuvažiave, pamatavo viska. Viskas ten tvarkoj. Ir kiek žino viska braižo, tai jis tiktai dar viska sutikslins, sužinos kaip ten kas, nes nespejo ten daeit iki tu reikalu, kad ten užbaigs. V. V. paprašo dabar sužinoti, duoti jam žinia. Nes jam skambinejo du kartus, jis vis neturi jam ka pasakyt.(t. 4 b.l. 87-88)
2008-01-25 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-01-24 15:10 V. M. skambina V. G., klausia kaip ten tie reikalai su tais projektais, V. G. atsako, kad šiandien buvo žmona užvažiavus i regitra, sake jau parveže iš patikros, tai dabar kuria diena užleks pasirašyt jis tenai ir jau skaitykim, kad viskas bus baigta, pagaliau. V. M. pasako, kad galbut tada savaitgali susitiks. V. G. aiškina koks jis užimtas, pasako, kad pažiures, gal kartais rytoj jam pavyks ištrukt per pietus valandžiukei. V. M. atsako, kad gerai butu, nes jis kaip tik tai penktadieni, šeštadieni iš ankstyvo ryto tures, daugiau netures, paskui vel išvažiuoja.(t. 4 b.l. 176-177)
2008-02-04 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-02 14:35 V. M. skambina V. G., klausia ar turi kokiu naujienu, V. G. atsako, kad dar neatejo šitie, tiktai ta diena kai nuvažiavo, tai pasiraše ta patikra pasirodo, sumokejo už patikra, o dabar jau, po to jau perdave registro dokumentus spausdinimui, tai sekancia savaite turetu but gatava. V. M. paprašo duoti žinia jei kažkas ten.(t. 4 b.l. 178)
2008-02-11 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-09 13:27 V. M. skambina V. G., praneša, kad važiuoja kaip tik pro Josvainius, klausia ar nera ten. V. G. pasiulo užsukti, V. M. perklausia ar yra koks reikalas, V. G. atsako, kad ne, dar nera, tik sekancia savaite turetu buti jau.(t. 4 b.l. 179)
2008-02-14 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-13 18:34 V. G. skambina V. M., praneša, kad vakar parsiveže, taip kad dabar galima kuria nors dienele nuvažiavus performint. V. M. atsako, kad ryt užsuks per šventes gal tada.(t. 4 b.l. 180)
2008-02-21 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-16 21:09 V. M. skambina V. G., klausia ar šis rytoj apie dešimta bus, V. G. atsako, kad gal jau bus laukuose. V. M. paaiškina, kad jam butinai reiketu susitik, V. G. pažada pabandyti palaukti.(t. 4 b.l. 181)
2008-02-21 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-18 11:56 V. M. skambina V. G., klausia ar atšviete ta, V. G. atsako, kad dar cia užsiiminejo darbais visokiais, paklausia ar jis jau nori važiuoti, V. M. atsako, kad jam but kažkur tai apie antra, V. G. pasako, kad gerai, jis Vales paprašys, kad jinai nuvažiuotu atšviestu, V. M. paprašo duoti žinia, jeigu pavyks ten kažka.(t. 4 b.l. 182)
2008-02-21 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-18 14:26 V. G. skambina V. M., praneša, kad atšviesta, tariasi kada ir kaip V. M. atvažiuos, sutaria 19 valanda.(t. 4 b.l. 183)
2008-02-25 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-25 08:19 A. V. skambina V. G., prisistato, kad cia toks A. V. trukdo, iš Marijampoles, iš Marijampoles, prašo pasakyti, kaip cia šia savaituke jie gal galetu pasimatyt. V. G. klausia - a tai jus norit atvažiuot pas mane, A. V. atsako, kad taip, taip, tuo žinot reikalu tuo žemukes, prie tvenkinio. V. G. pasako - a-a-a, o-o-o, nesupratau A., dabar pažinau, kuris A., viskas aišku. Galit, kuria, kuria diena norit atvažiuot. Toliau tariamasi kada važiuoti pas notara, susitaria susiskambinti ketvirtadieni.(t. 4 b.l. 185-186)
2008-02-26 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-26 08:08 V. G. skambina A. V., klausia ar jie galetu susitikti rytoj po pietu, A. V. sutinka, V. G. pažada dar del viso pikto paskambinti.(t. 4 b.l. 191)
2008-02-26 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-26 09:16 V. G. skambina A. V., pasako, kad rytoj vienuolikta reikia buti pas notare, tariasi kaip ten važiuoti.(t. 4 b.l. 192)
2008-02-28 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-26 09:46 V. G. skambina V. G., praneša, kad ji yra pas notare, klausia kuri sklypa reikia forminti, V. G. atsako, kad ta, kuris penkiasdešimt keturi.(t. 4 b.l. 193)
2008-02-28 elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2008-02-26 09:49 V. G. skambina V. G., pasako, kad reikes su savimi tureti sklypo pirkimo-pardavimo sutarti.(t. 4 b.l. 194)
Liudytojas V. G. parode, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje daug kas neatitinka tikroves, skaite protokola ir sake, kad daug kas ne taip, bet jam atsibodo visa diena ten sedeti, tai pasiraše ir išejo. Pagarsinus apklausos protokola, parode, kad jis nusipirko sklypa. Susidare vaizda, kad buvo bandymas pritemti, irodyti M. suinteresuotuma ta veikla. Jis kaip rinkejas kreipesi i deputata M. pagalbos, o iš kitos puses jis atstovavo savo svaini A. V.. Matininkai norejo, kad tie pamatai išlistu i viršu, bet jie matesi, tik paciu kampu nesimate. Tie reikalai tiek igriso, privede iki kuriozišku klausimu sprendimo, jeigu matininkai nori matyti iškilusius pamatus, tai nutare užmesti senu bloku, tegul jie mato. Algis planavo daryti kažkokia stovyklaviete, gal jo sunus ka nors butu dares. Ši reikala išprovokavo, juos priverte atstatineti pamatus, butent matininkai. Juolab iš nuotraukos matosi pamatai, net pjuvenu surinkimo bunkerio stulpiniai pamatu likuciai po žeme. Jei iš kosmoso matosi, tai realybej tikrai turi pamatyti, vadinasi kažkam kažko truko. Vizito su V. V. neatsimena. Kreipesi pagalbos pas savo drauga L. B., nes nespejo visu darbu atlikti. Su L. B. jie labai seni draugai, su juo susitikdavo, bendravo, jis paprašydavo pagalbos, bet biznio reikalai ju nesiejo. 2007 m. rugsejo menesi papraše jo pagalbos, nes jo technika buvo aplužus ir turejo visokiu darbu, padeti del tu pamatu. Jis V. M. spaude, kad padetu išspresti greiciau tuos reikalus, nes A. buvo apsiemes šiuos reikalus sutvarkyti ir iš vienos puses V. M. atstovavo jo interesus, o iš kitos puses kreipesi kaip i S. P., todel jam pasake apie pokalbius su L. B.. Buvo susitare, kad informuos apie visus veiksmus, kad greiciau galetu padeti. Bet cia daugiau liete A. V. interesus. Cia jo interesais buvo daroma ir jis norejo greiciau ta sklypa apsiforminti ant saves, kadangi planavo imti parama. Sklypa nupirko A. V..
Liudytojas rode iniciatyva, ryškint pamatus, jis jau žinojo, kad sklypa pirks A. V.. Rupinosi, nes norejo sujungti du sklypus, kad butu priejimas prie vandens. Jeigu sklypas butu be pamatu, ar butu pirkes ar ne, neaišku. Jie galvojo gal kartu darys bendra turizmo bizni ar stovyklaviete irengs, juolab, kad jis šioje srityje turi patirti.
Pokalbyje su V. V. „...laukti, kad uželtu...“, matininkai reikalavo, iš vienos puses, kad pamatai matytusi, iš kitos puses, ju neryškinti, gavosi dviprasmiški reikalavimai (3 t. b.l. 173-174). Skundai ejo iš tu asocialiu kaimynu, nes jie labai norejo tuos sklypus anksciau isigyti, privatizuoti, o pirmumo teise isigijo ta moteriške, iš kurios jis nupirko sklypa. Tai gavosi toks knaisiojimasis, bandymas, kaip konkurentus iš to sklypo išstumti.
„Lietuvos žiniose“ buvo straipsnis, paaiškinantis ukininkams del statybu, kad detalieji planai buvo nereikalingi. Prieš sujungiant sklypus padaromas detalusis planas, po to sklypa padalijant i du iš naujo, vel daromi du detalieji planai, pasirodo pagal istatymus jie visiškai nereikalingi. Juolab, tuo metu jie neplanavo nieko statyti, tik kure planus ateiciai. Tai žemes ukio paskirties žeme. Laikraštyje buvo parašyta, kad galima statyti namus be detaliuju planu. Tas visas „laužas“ buvo reikalingas paryškinti pamatu kampus, kurie nesimate, kad matytu matininkai, ko jie labai norejo.
Kedainiuose buvo du Vasiliauskai, su kuriais liudytojas pastoviai bendravo, vienas buvo chemijos kombinato tiekejas, kitas buvo šiaip žmogus, pagalvojo, kad ne su tuo kalbejo. Jo telefone buvo triju V. telefonu numeriai. Kai prisistate A., tada ir suklydo, nes ji vadino Algiu. V. M. nepraše ikasti pamatu. Neorganizavo bloku atvežimo ir ikasimo. Liudytojo iniciatyva atvežti ir ikasti pamatus, nes matininkai praše. Priežastis ikasimo - nesimate pamatu. Toje vietoje, kur buvo padeti pamatu blokai kampuose, buvo seni pamatai. Trukstami fragmentai buvo atkuriami. Susitarimo su V. M. parduoti sklypa nurodytam asmeniui nebuvo. Savo veiksmais nesieke apgauti matininkus, kaip tik vykde ju reikalavimus. Ar V. V. buvo atvažiaves i sklypa po to, kai buvo sudeti blokai, jis nemate. Žymeklius kažkas iš matininku dejo, tikslino vietas pamatu. Ar tai buvo V. V., neprisimena. Negarantuoja, ar dabar atpažintu V. V.. Tik paskui suprato, kad tai buvo jis. Viena aeronuotrauka gavo rajono savivaldybeje, kita rode matininkai.
Liudytojas A. V. parode, kad dirba turizme labai seniai, nuo tarybiniu laiku. Galvojo, kad Lietuvoj butu aktualu sukurti turizmo baze – irengti kempinga ar kaimo turizmo sodyba, ar moteli. Prieš 10 metu pradejo ieškoti žemes sklypu, ieškojo ne tik Kedainiuose, bet ir Marijampoles, Birštono teritorijose. Kadangi Kedainiuose turi giminiu, todel jam buvo lengviau. Keleta kartu bunant pas svaini V. M., išsikalbejo, kad ieško sklypo turizmui. Neprisimena metu, bet vieno tokio susitikimo metu susipažino su G.. Jis užsimine, kad turi sklypa prie A. tvenkinio. Dar prieš tai pardavinejo sklypa M., jis norejo ji pirkti, bet jam žemetvarkininkai pakuždejo, kad per pigiai parduoda, tada jis užkele kaina, todel nenupirko. Tos pažinties metu su V. G. išsikalbejo, kad turi žemes sklypa ir ten gamino surenkamas pirteles. Ir kilo mintis su juo kartu planuoti ta busima versla. Jis susidomejo, sutiko, bet su kai kuriom salygom, kad parduos dali to sklypo ir visais dokumentais rupintis tures liudytojas. Labai daug laiko ateme ir daug kainavo. Keleta kartu nuvažiavo i ta sklypa. Turejo problemu, turejo dar kažkokiu dokumentu. Pastebejo tame sklype griuvenas, pamatus, sodintus medžius, paklause, kas anksciau buvo, ar nebuvo anksciau sodyba. Kokios tai dirbtuves, lentpjuves buvo, jis pats pamate, kad išlike pamatu fragmentai. Pasake, kad tuos pamatus reikia atlaisvinti nuo tu krumu. Nebuvo kalbos gaminti tuos pamatus. Paskui spaudoj išgirdo, kad ikase pamatinius blokus. Jautesi kaltas, kad i visa ta procesa ivele savo svaini ir taip turejo nukenteti. Jis žinojo, kad ten nebus galima statyti ir nesiruoše to daryti. Ir intensyviai ieškojo kito sklypo, kur galetu statyti. Dalyvavo aukcione pirkti buvusi mokyklos pastata su 30 aru dydžio sklypu Kedainiu r., A. k., bet aukciono nelaimejo, nes pasiule nedaug didesne kaina už pradine 20 000 Lt. Buvo susitikes su vietiniu verslininku ir kabejo. Jis niekada i V. M. nesikreipe kaip i S. P., jis kreipesi kaip i giminaiti. Pirko sau sklypa. Ir prie Marijampoles pirko sklypa. V. M. visada buvo aktyvesnis, jis jo prašymu perdave pinigus. Naturalu, kaip gimines papraše, kad greiciau, patikimiau ir pigiau atskirti sklypus ir sutvarkyti dokumentus. Giminystes pagrindu buvo stengtasi. Už ta sklypa sumokejo 1000 Lt. Su V. G. kalbejosi del to sklypo. Susipažino su juo prieš 10 m. per M. 50-meti, kalbejo apie sklypa keleta kartu, konkreciai nepasakys, prieš 6-8 m. Girdejo, kad tai vientisas sklypas, kažkada buvo 2 sklypai. Netvarke šiu sklypu sujungimo dokumentu. Viena buvo salyga, kad jis tvarkys dokumentus. Jis dalyvavo tuos sklypus atskiriant pagal paskutine konfiguracija. O kaip junge ir del ko, nežino. Susitikimu metu, jis mate sklype pamatu fragmentus ir paklause, kas ten buvo anksciau, jis atsake, lentpjuve, gateris, ir tuomet liudytojas pasake, kad juos reiktu atlaisvinti nuo krumu. Jo noras buvo padalinti sklypa pusiau. Jis ne karta buvo tame sklype ir vienas pafantazuoti, ka butu galima statyti. Dokumentu tvarkymo metu mažai bendravo su sklypo pardaveju. 1000 Lt sklypo kaina reali. Ji tenkino salygos ir jis sutiko.
Liudytojas L. B. parode, kad su V. G. pažistamas labai seniai, nuo tu laiku, kai jis dar vadovavo kolukiui. 2007 m. pavasari jis buvo pasikvietes pas save, praše paslaugos, po to ir jis praše paslaugos, jam reikejo apdirbti mediena. Žmogus turedamas galimybes, turedamas lentpjuve, medienos apdirbimo stakles, jam padare paslauga nuoširdžiai, jokio atlyginimo neeme. 2007 m. vasara buvo griaunama autobusu stotis, visos statybines atliekos buvo malamos malunu ir likdavo skalda. Ir viena karta užvažiavo V. G. ir papraše statybiniu atlieku - bloku, jie metesi aplink, paklause, ar galetu padeti tuos blokus užkasti, nes jis turi daug darbu ir nespeja. Po to nuvažiavo, parode kur reikia tuos blokus užkasti. Ten buvo susmaigstyti kuoliukai. Liudytojas padejo, suorganizavo vežima, užkasima. Konkreciai jo praše V. G.. V. M. nepraše. Liudytojas organizavau vežima, papraše tu žmoniu, kurie vykde autobusu stoties statybas, konkreciai - P. S. papraše, kad jis duotu savo ekskavatoriu blokams užkasti. Mašina turejo savo. Pasiderino su generaliniu rangovu, nes jo žinioj buvo visa statyba, neprieštaravo, kad paimsiu keleta statybiniu atlieku - bloku. Jie su savo kranu ikrove tuos blokus. Kranas buvo rangovo, vietoj buvo. Mašina ju bendroves buvo. Nuveže ten ir pagal tuos kuolus užkase pamatus. Po kiek laiko V. G. apžiurejo ta vieta ir pasake, kad dar reikia užkasti bloku, bet jau pas juos bloku nesimate. Statybininkai dar atkase ir jiems ikrove. Vel papraše P. S. ekskavatoriaus. Ir ta diena, kai veže, pakeliui užvažiavo pas V. G. ir paeme dar blokeliu, jis turejo prie savo fermu ir nuveže i vieta, užkase. Blokus veže du kartus. Kiek bloku nuveže, negali pasakyti, nes ju buvo ir po puse, ir po trecdali.
Su V. M. buvo susitike kitais reikalais, ne del sklypo. V. G. turejo nora autobusa pritaikyti kaimo turizmui. Bet jis nelabai tam tiko. Neimanoma butu pritaikyti.
Nuo 2007-09-01 su V. M. bendravo intensyviai, nes jis norejo bendravimo del autobusu stoties statybos, del jungtines veiklos sutarties. Be to, buvo nemažai skambuciu ir iš jo puses, nes atsirado techniniu problemu del automobilio. Visumoj apie vykusius pokalbius nieko negali pasakyti. Buvo užsukes pas V. M.. Praše malku atvežti pas ji i namus, nes neturi laiko rupintis tais reikalais ir žino, kad pas ji yra miško ir medienos. Jam nebuvo susidares ispudis, kad M. organizuoja pamatus. Tu pamatu praše V. G.. V. G. ikalbinejo, nes jis praše, jam paciam tu pamatu tikrai nereikia. Jo nuomone, tai buvo V. M. pagalba V. G., bet jis apie tai nieko nežino. Apie rezultatus V. M. informuoti norejo, nes jaute, kad jis domisi tais klausimais.
2007-09-28 vakare galejo buti del stoties statybos kalba, nes jam tie klausimai rupejo. V. G. paaiškino, kad per mažai ikasta, dar reikia ikasti, kai kuriuose kampuose neužkasta. Paaiškino, kur truksta ir dar karta susitare, parode, kaip turi atrodyti. Užkasdamas orientavosi, nes V. G. parode, kur užkasti ir kuoliukai buvo. 4 ar 6 buvo kuoliukai, neatsimena tiksliai. V. G. ragino, nes nepatogu prieš žmones, kadangi buvo toks momentas, blokai pakrauti i mašina, tai mašinai kažkas lužo ir ja reikejo remontuoti, reikejo blokus iškelti ir jam tikrai buvo nepatogu, nes jis jiems sudare savo problemu. Darbo pedsaku maskuoti nereikejo, reikejo užlyginti griovius su traktorium, nes ten daug vaiku laksto, kad neatsitiktu nelaimingas atsitikimas. Nebuvo reikalo traktoriaus, todel sake „prabegt su šluota ar grebliu“.
Liudytojas S. K. parode, kad jis dirbo statybose, griove Kedainiu autobusu stoti. L. B. praše bloku, buvo gal 6, sunku prisiminti. Tada, kai praše pakrauti tuos blokus, butu pakroves, bet ten tik išsikase keletas pusblokiu, jie jam trukde. Nemate, kai blokus išsiveže. Bet jau buvo iškasti kokie 6 pusblokiai.
Liudytojas A. M. parode, kad jis dirbo UAB „Kedbusas“ vairuotoju. Veže bloku atliekas. Kur vežti, nurode imones vadovas L. B.. Jam nurode tik kur nuvažiuoti ir paimti bloku gabalus. Nuvežes ten blokus išverte. Ten buvo degesiai, dykviete. Išpyle blokus ten ir viskas. Viena karta nuveže. Gal 4-5 blokus nuvežiau. Ukininkas nurode, kur išpilti. Lyg buvo ekskavatorius, neatsimena, kas nurode, kur išpilti. Maždaug pasake, kur išpilti, ten ir išpyle.
Liudytojas S. D. parode, kad jis dirbo UAB „Kedbusas“ sunkvežimio vairuotoju. Pasikrove blokus. Nurode važiuoti B.. Liepe vežti i garaža, nuveže, paliko ir niekur ju neišveže. Dvi dienas nedirbo, grižes rado sunkvežimi su blokais.
Liudytojas P. S. parode, kad jis dirbo UAB „Statyba“ direktoriumi. L. B. pažista. Praše jo savivarcio, kadangi ten darbus vykde ir jiems truko transporto, reikejo grunta vežti. Sake jam, jei reiks, pades mechanizmais. S. P. buvo vadovas, jam buvo pasakyta duoti, jei prašys, technikos. Buvo duotas ekskavatorius ir vairuotojas R.. L. B. turejo telefona. Kiek liudytojas žino, vairuotojas ten buvo išvykes ir padare viska ko praše L. B.. Grižes pasake, kad viskas padaryta.
Liudytojas E. S. parode, kad 2007 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktorium. Kreipesi pirmiausia V. V., paskambino ir papraše susitikti, ejo kalba del sklypo pamatavimo, padalinimo. Gal ir susitikom, jis nuvažiavo pas ji, i jo kabineta, buvo sutarta, kad ju imone vykdys matavimus ir tuos matavimus perdave musu skyriaus vadovui. Suformintas užsakymas buvo ir pradeti vykdyti darbai. Neatsimena, kam pavede darba atlikti, parodymuose tiksliai parašyta. Laikosi tokios nuostatos, kad geodezininkai privalo rodyti pamatus, jei jie yra, nerodyti savavališkai esamu pastatu ir atvirkšciai negalima. Registracija turi reikšme darant atskyrima. Jei yra pamatai, tai juos planuose privalo rodyti ir turi buti inventorizuoti, jei ne, tai savavališka statyba.
Liudytojas N. J. parode, kad 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) geodezinio skyriaus vadovu. Kreipesi V. G. ir sake, kad reikalingas žemes sklypo padalinimas. Padare užsakyma. Pavede savo skyriaus specialistam G. ir S.. Sklype jis nebuvo. Tikrino, ar tvarkingai byla parengta. Nelabai prisimena, ar lygiagreciai kelio praše dalinti sklypa, po to persigalvojo statmenai. Pertvarkyma renge Ž., pagal jos projekta dare kadastriniu matavimu bylutes. V. G. pasake, kad netinka. Reikejo perdaryti. Netiko, nes ne visus pamatus buvo nurode. Po to kolegos dar karta nuvyko. 1200-1500 Lt turejo sumoketi. Del šio plano rengimo V. V. nieko nesake. Per 4-5 menesius paruošia tokius planus. Ši plana paruoše per 6-7 menesius. Užtruko, nes reikejo pertvarkymus daryti. Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose netiksliai nurodytos datos. Iprastinis paruošimas projekto trunka 4 menesius. Normalus terminas - 2 menesiai paruošti projekta. Savininkas gali bet kaip prašyti atidalinti sklypa.
Liudytojas K. S. parode, kad 2007 m. dirbo geodezininku (duomenys neskelbtini). Prieš tris metus buvo ivykis, nelabai ka atsimena. Gavo isakyma sklypa padalinti i du sklypus. Nuvažiavo patikrinti situacija, bet ten lyg sužele buvo ir dykviete. Buvo padaryti dvieju sklypu planai ir paduoti pasirašyti i žemetvarka. Po to, lyg po 2 menesiu, gavo pranešima, kad kažkas netvarkoj, kažko nepadare. Nuvažiavo i vieta pažiureti, ko nepadare. Atvažiavo V. G. ir pasake, kad ten stovejo senas pastatas, kuris sudege. Pasake iš palydovo matyt, kad ten pastatas buvo. Liudytojas skambino valdžiai ir sake, kad nemato, ka užmatuoti ir ka taisyti. V. G. pasake plane parodyti pamatus. Pirma karta atvažiaves liudytojas pamatu nemate, jis mate tik duobe ir kažkokius griuvesius. Paskui skambino vel ir vel važiuoti liepe, nuvažiavo ir ta pati vel pamate. Pabande pasmaigstyti, paieškoti ir rado pamatus. Papraše atkasti kampus. Antra karta nuvažiave mate pamatus. Liudytojas vadovavosi Ž. padarytais planais ir padare geodezinius matavimus. Kiek tu planu buvo, negali pasakyti. Antra karta nuvykes i sklypa, prietaisu rasti pamatus, neturejo. Kai savininkas parode iniciatyva, kur yra pamatai, tai rado. Jeigu užfiksavo, tai kažka mate. Tada ten buvo dykviete, sudeges pastatas, nuolaužos metesi. Antra karta kai nuvažiavo buvo ant kito. Pareikalavo atkasti, pasake, kad negali rodyti to, ko nemato. Ten ne pastatas Z formos, ten likes griovys. Tie 55 m² pamatai berods neišsikišo iš sklypo.
Liudytojas E. G. parode, kad jis dirbo geodezininku su S. (duomenys neskelbtini), važiavo matuoti sklypa prie A. tvenkinio. Pirma karta nuvažiave sutikrino situacija. Buvo atvažiaves V. G., minejo, kad yra pamatai, jie netikrino, bet vizualiai ju nemate ir neparode. Jis pats tik matavimuose dalyvavo, o planus renge S.. Antra karta atvyke, kai V. G. pasake, kad ten yra pamatai, jie buvo atkasti, jie juos mate, buvo atkasti pamatai ir patys kampai, užmatavo, padare planus ir S. perdave Ž.. Ten buvo apleistas žemes plotas, žoles nebuvo, nes po gaisro, apleista vieta, lyg kieciai augo. Neprisimena, ar skyresi sklypai, apleista žeme. Jie konstatavo fakta, musu V. G. papraše parodyti pamatus. Ar teisingi ar neteisingi duomenys, jis negali spresti. Nebuvo tokiu prašymu, kad planuose parodytu ta, kas neteisinga. Mate pamatus ir juos parode. Pirma karta nemate ir nežymejo. Antra karta pamate atkastus pamatus ir juos pažymejo. Kiek atsimena, du kartus buvo sklype, apie liepos menesi.
Liudytojas R. M. parode, kad ivykis buvo seniai, nelabai atsimena. Negali konkreciai pasakyti, kas domejosi sklypu. 2007 m. dirbo Kauno apskrities administracijos viršininku, pažinojo S. P.. Spalio 24 d. buvo pokalbis. Apskrities administracijoj visus teises klausimus spresdavo teises departamento specialistai, jis jais pasitikejo, ypatingai teises departamento direktore, jei budavo kokiu neaiškumu teises klausimais, jis su jais konsultuodavosi. Kadangi buvo surinktos visos vizos ir teisininku tame skaiciuje, jam del teisetumo abejoniu nekilo. Plana sklypo (duomenys neskelbtini) su V. žiurejo. I vieta nuvykes buvo pietu metu pažiureti, kaip vyksta statybos. Pamate statybos aikštele, nebaigta statyti pastata, šalia iškasineta kažkas buvo. Pavede teritoriju ir statybos priežiuros departamento direktoriui S. išsiaiškinti ir jam pranešti. Jis pažeidimu nenustate. Neatsimena, ka reiškia 2007-03-31 užrašu knygeles rankraštinis irašas. V. G. dabar iš visos bylos ir žiniasklaidos žinomas. R. taip pat žinomas iš žiniasklaidos. Parode, kad i ji del kažkokiu projektuotoju kreipesi V. M., jis pasake, kad nežino, kur tokius specialistus atrasti, tuo kalba baigesi.
Diena prasidedavo nuo pasitarimo, kurio metu budavo vienas pavaduotojas, kitas pavaduotojas, apskrities sekretorius, aptardavo aktualiausias problemas dienos, savaites ar pusmecio, ir darbo dienos eigoje dar budavo begale klausimu, kuriuos tekdavo kartu aptarineti. Nes 50 proc. visu apskrities administracijos darbiniu funkciju, laiko atžvilgiu buvo susije su žemes darbais, žemes padalijimais, žemes pardavimais ir pan. Pagal funkcijas vienas pavaduotojas kuravo socialinius klausimus, kitas – žemetvarkinius, butent V. V. kuravo žemetvarkinius klausimus ir tuose klausimuose, kurie buvo susije su ta tema, V. V. privalejo patarti vienoki ar kitoki sprendima priimti. Pirmas pokalbis del projektuotoju paieškos A. sklypo perskyrimo plano klausimu, 2007 m. balandžio menesio pabaigoje gegužes menesio pradžioje, galejo vykti jo kabinete.
Liudytoja J. M. parode, kad dirbo Kedainiu žemetvarkos skyriaus vedeja. B.buvo pavaldine, skyriaus specialiste. Viskas buvo seniai, neprisimena. Ka nurode ikiteisminio tyrimo metu, viskas yra tiesa.
Liudytoja R. S., parode, kad dirbo 2005-2007 m. Kauno apskrities departamento direktore. Kadangi isakymas nevizuotas, del šio sklypo sužinojo iš žiniasklaidos. Nurodymu nedave. V. M. skambucio nepamena. V. V. jos viršininkas. Ka nurode ikiteisminio tyrimo metu, viskas yra tiesa.
Liudytojas V. D. parode, kad 2007 m. iš pradžiu dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento žemes reformos skyriaus vedeju, veliau departamento direktoriumi. Tada ejo laikinai direktoriaus pareigas. Asmeniškai jo niekas nieko nepraše, nes ten prieš tai buvo direktore S.. Paskui V. V. praše bylos, jie ieškojo bylos. Ar isakymo projekta greiciau parengti praše, neatsimena. Anksciau vedeja praše surasti byla. M. skambinau ir praše bylos, o del isakymo neatsimena. Buvo atsiusta byla, dokumentai. Isakymus vizuodavo kito skyriaus vedeja, ne jis. Tai iš principo, jis tos bylos smulkmenu nemate. Žinau, kad tas sklypas viena karta buvo sujungtas, kita karta padalintas. Pamatu naturoj netikrina, nes neturi galimybes viska peržiureti, pasitiki tais, kas dare kadastrinius matavimus. Paskambino i Kedainius, kad paruoštu isakyma. Tuo metu pavadavo S., todel i ji kreipesi. Šiame sklype apie galimas statybas, kas liecia vandens telkinius, statybos nuo vandens turi buti didesniu atstumu, negu buvo tas pastatas. Tokioms statyboms reikia detalaus plano. Nutarime Nr. 343 „Del specialiu žemes išnaudojimu „ yra nurodyti atstumai. Tame sklype, kiek jis atsimena, nera tokiu atstumu, kad butu galima vykdyti statybas. Išimciu yra, bet tiksliai suformuluoti dabar negali.
Liudytoja E. M. parode, kad ji dirbo 2007 m. Kauno apskrities žemes tvarkymo departamente, dabar - Kauno rajono žemetvarkos skyriuje. Tikrino padalinimo projekta A. sklypo, kuri pateike Ž.. Projektas buvo paruoštas, ji patikrino ir padave jai trukumus pataisyti. Paskui gavo paaiškinima, kad ten yra privati žeme, yra savininkas tu griuvesiu. Kas išskuto griuvesius, nežino. Paaiškino, kad tie griuvesiai yra savininko, nes ten privati žeme. Dar iš naujo plana pateike, dave teigiama išvada. Nežino, ar buvo pakeistos ribos. Ji paraše teigiama išvada. Ji nežino, kaip ten atsirado pamatai, antro plano nemate. Del griuvesiu teisines registracijos buvo pastaba. Pirmame plane mate pažymetus griuvesius, todel papraše teisines registracijos. Ji isakymu netikrina, tikrina tik pertvarkymo projekta. Kiek atsimena, riba ejo per griuvesius. Vadovavosi kadastriniu matavimu taisyklemis, kuriose buvo pasakyta, kad riba negali eiti per pastatus. Aplinkos ministro ir žemes ukio ministro patvirtintos Žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo taisykles buvo privalomos. Ji sprendimo nedare, kad ten vienas pastatas, ji tik mate štrihais pažymetus griuvesius ir ten nebuvo pažymeta, kiek tu pastatu. Pirmas projektas netiko, nes taisyklese pasakyta, kad per valda negali kirsti, o ten ejo griuvesiai, del to buvo gražinusi. Antro projekto nemate. Keiciant sklypu padalijimo linija, keiciant, dingstant užstatytam plotui, be abejo turi buti pasirašytas naujas teritoriniu planavimu tyrimo aktas.
Liudytoja R. B. parode, kad ji ruoše isakymu projektus. Dirbo Kedainiu rajono žemetvarkos skyriuje. Renge sujungimo ir padalinimo isakymu projektus. Seniai viskas buvo, neprisimena. Šioje situacijoje buvo du projektai. Buvo koreguotas padalijimo projektas. Pirmame plane nebuvo užstatyta teritorija. Atliekant korekcijas, derinti reikia. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Geodezininkai pataise, nes pradžioj nemate. Norejo geodezininku paaiškinimu, bet vedeja sake, kad jai viskas žinoma, tai ji ir nekreipe demesio.
Liudytojas V. K. parode, kad jis dirba Kedainiu savivaldybes administracijos Finansu ir ekonomikos departamento architekturos ir urbanistikos skyriuje. Buvo toks A. sklypo padalinimo planas. Kam sklypas priklause, negali pasakyti. I ji kreipesi administracijos direktorius. V. V. pažinojo, skambino, taciau nieko nepraše, paklause, kada atvažiuos projektuoti, praše buti vietoje. Neatsimena tiksliai. Teisybe sake ikiteisminio tyrimo metu. Derino sklypo padalinima. Sklypo padalinime nepastebejo neatitikimu. Jo manymu, buvo galima dalinti. Turbut paraše, kad galima, ir pasiraše. Tikrai niekas nepraše padaryti neteisetus veiksmus.
Liudytoja R. I. parode, kad jis dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Kedainiu r. Žemetvarkos skyriuje. 2007 m. atveže dokumentus del A. sklypo geodeziniu matavimu. Neatsimena, ar K. ka nors sake. (duomenys neskelbtini) dare planus, tikriausiai patikrino ir pasiraše. Nekilo minciu, kad kažkas neteisingai. Neprisimena tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Liudytojus Ž. R. paaiškino, kad jis turejo II (duomenys neskelbtini). Nelabai atsimena, kas tada buvo. Atrodo, kad V. G. kreipesi del dvieju sklypu sujungimo, sutvarke viska. Ar dar kas skambino, neatsimena. V. M. yra jo kaimynas, bet ar del šio sklypo skambino, neatsimena. Už darba mokejo V. G.. V. M. nepraše kam nors veltui padaryti projekta.
Liudytojas R. A. parode, kad už paju gavo pastatus, viena pardave, kitas sudege. A. sklypo žeme yra valstybes. Neiteisino, nes nebuvo pamatu. Inspekcija nustate, kad tas pastatas buvo be pamatu. Medinis pastatas, lentpjuve buvo. Kita pastata pardaven T.. Lentpjuve bande iteisinti, kol buvo pastatas. Pastatas sudege ir tuo baigesi. Buvo pastato inventorizacine byla, padaryta geodezija. Jis buvo iniciatorius. Pastatas buvo vienas. Kitu pastatu nebuvo. A.gyvena nuo 1973 m., ten nebuvo jokiu pastatu. Tas pastatas buvo karkasinis, lentom apkaltas buvo.Kai sudege pastatas, betonas liko. Nieko nebuvo daroma su gaisraviete. Nemate, kada jie buvo statomi, nes tai buvo prieš 50 m. Jis šalia negyvena ir nemate, ar ten kas nors atkasinejo. Jam ten nepakeliui, gyvena už 1,5 km. Lyg tai ant kampu buvo pabetonuota. Abejoja, ar buvo pamatai. Gateris tai tikrai buvo ant betono. Priekaba pastoviai stovejo pjuvenom. Šalia to pastato buvo pašiure. Viskas buvo sujungta.
Liudytojas G. T. parode, kad jis iš A. norejo nupirkti pastatus A. k. prie A. tvenkinio, viena nupirko, kitas sudege. Iteisinti nespejo. Ta pastata ir turi, teisetai sutvarkyta. Žeme nuomojama. Šiuo momentu pastate gyvena draugas. Ir tada jis gyveno. Žmogus išgeriantis, bet ne taip dažnai. Po tu ivykiu, 2007 m. lankesi sklype, sklypas ribojasi su V. G. sklypu. Mate blokus ištrauktus ant paviršiaus. Kai derejosi del pastatu, buvo pastatu pamatai, o kur iškasti blokai buvo, negali pasakyti, ar ten buvo pamatu.
A. sklypo pastatu inventorizacijos byla ( 8 t., b.l. 141-152) patvirtina, kad A. sklype buvo pastatai: lentpjuve, ukio pastatas, stogine, priestatas. Pastatai buvo su pamatais, pamatai betono.
Gaisro bylos kopija ( 5 t., b.l.176-194) patvirtina, kad lentpjuve su pagalbiniais pastatais sudege 2003 metais.
Kaltinimai buvo grindžiami operatyviniu veiksmu atlikimo protokolais ( 3 t., b.l.1-200; 4t. b.l. 1-169) gautu duomenu vertinimu ir išvadu darymu.
Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro išvada, kad kaltinimai nepasitvirtino.
Kaltinimai buvo gristi slaptais irašais, kurie subjektyviai traktuojami ir padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Kaltinime padarytos tokios išvados:, kad V. M. sieke faktiškai savo nuosavyben igyti M. G. priklausanti žemes sklypa, esanti A. kaime , Kedainiu raj. , kadastrinis Nr. 5303/0001:0399, dali, susitare su V. G., turincio sunaus M. G. 2005-10-17 notaro patvirtinta igaliojima tvarkyti ir valdyti M. G. priklausancius žemes sklypus, kad V. M. susitare, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui mineto sklypo dali, tai yra A. V.; Budamas isitikines, jog pagal esama faktine situacija jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos S. P. faktine itaka, V. M. atliko veiksmus, turedamas tiksla neteisetai igyti teise šioje sklypo dalyje statyti pastatus. Kaltinime teigiama, kad V. M. žinojo, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Taip pat teigiama, kad atliko, kaip Seimo pirmininkas tam tikrus veiksmus siekdamas igyti teise šiame sklype statyti statinius. V. M., žinodamas jog yra butina parengti žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta ir padalinti sklypa i du, 2007 m. pradžioje papraše V. V., kad šis surastu toki projekta galincia parengti bendrove. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad šio vadovaujamos bendroves darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta. Kad V. M. prašymu 2007 m. gegužes 25 d. buvo surašytas ir V. V. patvirtintas Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). Jis, suprasdamas, jog pagal parengtus teritoriju planavimo dokumentus, atspindincius realia faktine situacija, jokiu statiniu statyba siekiamoje isigyti sklypo dalyje pagal teises aktu nuostatas nera leidžiama, kadangi ši sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoniniu pokalbiu metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiškai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurode V. V. organizuoti projekto korekturas, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko isakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, butu nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatu pamatai, kurie, jo isitikinimu, suteiktu galimybe ateityje sklypuose statyti pastatus.
Kaltinime teigiama, kad V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. 1-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo Nr. 1-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos" Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus apskrities lygmens teritoriju planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procedurose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymo Nr. 1-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 isakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2002-07-25 isakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 isakymo „Del Kauno apskrities viršininko, pavaduotoju ir sekretoriaus kompetencijos" Nr. V-281 1.2 p. turedamas igaliojimus vandens telkiniu apsaugos zonu tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos S. P. V. M., ir todel vykdydamas neteisetus jo nurodymus, susitare su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projekta. Kaltinime teigiama, kad V. V. 2007 m. rugpjucio 24 d. apie 16 val., veikdamas priešingai tarnybos interesams, nuvyko i M. G. priklausanti žemes sklypa ir nurode V. G. V. M. atiteksianciame sklype ikasti pamatu blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymejo ribas kuriose reikia imituoti pamatus. Kad V. G. iš V. V. sužinota informacija 2007 m. rugpjucio 26 d. perdave V. M., kuris V. G. nurode imituoti pamatus, taip pat nurode L. B. pateikti pamatu blokus, statybine technika bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsejo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu jis nurode V. G. ir L. B. ikasti sklype pamatu blokus. Kad to pasekoje 2007 m. rugsejo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo ikasti pamatu blokai ir taip buvo imituoti pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkricio 8 d. projekte pažymejo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Kad V. M., vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartiniu telefoniniu pokalbiu ir susitikimu metu V. V. nurode organizuoti, kad projektas, kuriame buvo itvirtinti tikroves neatitinkantys duomenys, butu kuo greiciau patvirtintas Kauno apskrities viršininko isakymu ir butu atliktos visos kitos reikalingos proceduros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, dave neteisetus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams -2007 m. liepos 6 d. Žemes tvarkymo departamento direktorei R. S. nurode organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinu pakeitimu suderinima Kedainiu rajono Žemetvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kedainiu rajono žemetvarkos skyriaus vedejai J. M. nurode i projekto pakeitimus, t.y. pamatu pažymejima nekreipti demesio, nereikalauti paaiškinimu ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities viršininko isakymo projekta, kuriuo butu patvirtintas tikroves neatitinkantis žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. 151-1 yra 0,0038 ha, o sklype Nr. 151-2 - 0,0055 ha užstatytos teritorijos.
Iš telefoniniu pokalbiu turinio matosi, kad V., V. M. svainis, savo nuosavyben siekia igyti ir veliau igyja žemes sklypa A. kaime Kedainiu rajone. Iš pokalbiu išryškeja ir V. M., kaip fizinio asmens vaidmuo žemes pirkimo sandoryje. V. G. iškele salyga V., kad žemes atidalinimo dokumentu sutvarkyma darys ne jis, o pats A. V., kadangi jis neturi laiko, o jo žinomi projektuotojai reikalauja už darba brangiai apmoketi. V. ir V. G. kreipiasi i V. M., kad šis padetu surasti projektuotojus. V. M. pagalbos papraše pas V. V., kaip privataus asmens ir pastarasis sutaria su UAB (duomenys neskelbtini) savininku S., kad bendrove atliks žemes sklypo projektavimo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pateikia M. G.. Buvo parengtas atidalinimo pirmasis projektas, taciau jame nebuvo pažymeti like pastatu pamatai. Užsakovu (G. ir V.) siekimas buvo pamatus pasidalinti taip, kad jie butu viename ir kitame atidalintame sklypo projekte. Toks reikalavimas buvo pagristas, atitiko istatymui. Matininkams kilo problema realiai nustatyti pamatu buvimo vietas ir tiksliai juos atžymeti planuose. Iš išlikusiu dokumentu ir V. G. aiškinimo matesi, kad toje vietoje buvo trys pastatai. Dalyje matesi like pamatai, o kitoje dalyje reikejo juos atkasti ir fiksuoti padeti. Pagal likusius brežinius ir paties V. G. teigimus buvo atžymetos vietos, kuriose turi buti pamatu liekanos ir toje vietoje reikejo žeme atkasti ir nustatyti pamatu kampus. V. G. ne taip suprates matininku reikalavima. Telefoninio pokalbio metu 2007-08-26 d. 11 val. 32 min. G. išsako savo supratima apie pamatus „Ne matai, mes visiškai, visiškai nesupratom ka ten reikia padaryti, imitacija pamatu, ikasant pamatus“ M. i tai atsake, kad jis ne patarejas. Ar V. G. igyvendins šia savo minti, V. M. buvo žinoma. Iš kitu padarytu telefoniniu pokalbiu irašu matyti, kad V. G. V. M. nepasake nei apie blokus, nei apie, kad jis, padedamas blokus imituos pamatus ir taip išspres problema. vietoje to, kad atkastu pamatus, sutare su B., kad buvusio statinio kampuose ikas pamatu blokus ir taip atžymes statinio kampus. Nei M., nei V, V. nurodymo atlikti tokiam pamatu atžymejimui nedave. Iš bylos aplinkybiu matyti, kad V. G. bloku padejima padare ne tikslu apgauti matininkus ir ne del to, kad žemes atidalinimo projekte butu pažymeti duomenys neatitinkantys tikroves, o del to, kad netinkamai suprato matininku reikalavima. Nesant jo veiksmuose tycios suklaidinti matininku ir tuo paciu suklastoti dokumentus, jis ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomyben.
Teisminio nagrinejimo metu kaltinamuju V. M. ir V. V. duoti parodymai sutampa su liudytoju A. V. ir V. G. parodymais, kurie patvirtino esmines faktines aplinkybes, kad 2007 m. pavasari i ji kreipesi A. V. su V. G., kad jiems padetu sutvarkyti sklypo padalijimo projekta. Pieš tai V. G. su jo pagalba tvarke sklypo reikalus, sujungdamas du sklypus. V. G. tuo metu labai ilgai užtruko ir daug sumokejo už ta sujungimo projekta ir, tardamasis su V., atsisake toliau tvarkyti sklypo padalinima, nes jo žodžiais tariant, jis negali tiek daug moketi už toki niekala ir to jam neleidžia daryti jo supratimas, jo išsilavinimas ir pan. Per ta laika jis daugeliui žmoniu yra padejes tvarkyti žemetvarkos klausimus, nuosavybes atstatymo. Nuo 1997 m. buvo 3 kadencijas iš eiles renkamas Kedainiu savivaldybes meru ir šioje vietoje turejo tikrai neprasta idirbi ir daug žmonem padejo. Vykdydamas A. V. prašyma, jis žinojo, kad jam tai tikrai nekainuos daug pastangu, nes kaip jau minejau, ta sriti jis žinojo, kad ši klausima galima išspresti, neskiriant tam daug laiko ir demesio. Gegužes pradžioje bunant Kaune R. M. kabinete, susitiko su apskrities viršininku, tuometiniu R. M. ir jo pavaduotoju V. V.. Kalba ejo apie žemetvarkos problemas, nuosavybes atstatymo problemas. Kada pokalbis oficialia tematika buvo užbaigtas, jis pasake tuomet esanciam ir R. M., ir V. V., kad turi privatu klausima, reikia padalinti privatu sklypa i dvi dalis, padalinti vienodai, kad butu vienodas priejimas prie vandens ir visa kita butu vienodai padalinta, greitai per optimalu laikotarpi prisilaikant visu veikianciu istatymu, nes šiame projekte jis tarpininkauja. Tai pasake prie M., kad noretu kreiptis i Virginiju, kaip i privatu asmeni, kadangi žinojo, kad jis ilga laika dirbo savivaldybej vyriausiu architektu, gerai išmano visus tuos žemetvarkos klausimus ir projektavimo klausimus, kad jis asmeniškai padetu. Toliau su V. V. tese to klausimo sprendima apskrities viršininko kabinete kaip privatus asmenys. Prašymas buvo surasti toki projektuotoja, kuris galetu per optimalu laika be klaidu, be pažeidimu atskirti tuos du sklypus. Po keliu dienu V. V. pasake, kad tokia firma yra. tai (duomenys neskelbtini), kuri apsiima per pora menesiu už 2000 Lt padaryti ta projekta. Ta informacija perdave A. V. ir V. G., ir jie sutiko, kad tai yra labai geros salygos ir tokiu budu pradejo ta darba. Šis projektas daromas sutinkamai su taisyklemis del kaimo pletros žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo, kurios yra patvirtintos Žemes ukio ministro ir Aplinkos ministro isakymu. Kaimo pletros ir žemetvarkos projektai specialiojo planavimo dokumentai rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemes naudmenu sudeties pakeitima, t.y. tai ka ir praše padaryti, viena sklypa padalinti i dvi dalis, pakeisti naudmenu sudeti. Šios taisykles privalomos planavimo organizatoriams, pletros žemetvarkos projektu rengejams, teritoriju planavimo prižiura atliekancioms, planavimo dokumentus tvirtinancioms institucijoms, bei juridiniams ir fiziniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procesuose. Šiu taisykliu 39 str. kalba apie tai, kad projekto sprendiniu brežinyje, priklausomai nuo planavimo darbu turinio, pažymima keliai, nustatytos teritorijos žeme prie statiniu ir irenginiu. Jokios kalbos apie statybas šiame projekte nebuvo ir kaltinamajame akte ivardinti istatyminiu aktu pažeidimai, neturi jokio pagrindo. Kitas dalykas tai, kad brežinyje buvo pažymeti buvusios lentpjuves pamatai, tai taisykliu 39 str. 2 p. reikalauja užstatytos teritorijos žeme ir prie statiniu pažymejimas. Tai nebuvo V. M. ar V. V. noras, tai yra taisykliu reikalavimai, kurie yra privalomi visiems, kurie kažkokiu budu yra susije su žemetvarkos projektu. Apie tai taip pat kalbejosi ir su V. V., kadangi apjungimo projekte, kuris buvo dalinamas i dvi dalis A. V. prašymu, ten buvo pažymeti, ne lentpjuves, ne prie lentpjuves buvusiu statiniu keturpusiu stakliu ir pjuvenu surinkimo bunkerio, o tik gaterio pamatai. Tai kas buvo matoma peraugusiomis žolemis vietoveje. Tai neatitiko tikroves ir žinoma apie tai kalbejosi ne viena karta su V. V., kurio praše, kad visas projektas butu daromas su atitinkamai veikianciais istatymais pagal atitinkamas proceduras.
Kaltinamojo V. V. paaiškinimai del kaltinimo atitinka esmines ivykio aplinkybes. Kaltinamasis V. V. patvirtino, kad atliekant sklypo padalinimo ar sujungimo projekta, padaroma bendra žemes sklypo toponuotrauka, po to atliekami kiekvieno atskiro sklypo geodeziniai matavimai. Geodezininkas darantis sklypo toponuotrauka privalo nurodyti visus pastatus ir ju liekanas esancius sklype. Sklypo savininkas privalo užtikrinti, kad matavimus atliekantis geodezininkas normaliai galetu apmatuoti, visus objektus esancius sklype, t. y. nušienauti žole, išvalyti šiukšles, nuimti žemiu sanašas ir panašiai. Atliekant topo nuotrauka turi buti pažymeti visi statiniai ir ju liekanos, esantys sklype ir aplink ji, nepriklausomai nuo to ar yra ju dokumentai ar žinomas ju savininkas. Statiniu ar ju liekanu priklausomybe yra tolesnio nagrinejimo objektas. Bet apskrities pareigune, tikrindama pirmini sklypo padalinimo projekto varianta ir pareikalavo popieriuje „likviduoti" naturoje egzistuojancius pamatus. Šios bylos 3-as lapas yra lydraštis (klaidu taisymui), kur kaip klaida Nr. 3 nurodyta „Griuvesiai, kieno jie? Ar yra pastatu teisine registracija?", akivaizdžiai pažeide reikalavima, vaizduoti viska kas yra naturoje. (duomenys neskelbtini) darbuotojai „išskuto" užneštus i brežini pamatus. Užsakovas buvo visiškai teisus reikalaudamas, kad projektuotojai atliktu projekto korektura ir pavaizduotu buvusius naturoje statinius ar ju liekanas. Apskritis neklastojo dokumentu, o tiesiog panaikino viena isakyma ir prieme nauja. Projektuojant sklypus, rekomenduojama, kad esami pastatai pilnai patektu i kuri nors viena iš naujai projektuojamu sklypu, taciau praktikoje dažnai pasitaiko, kad to negalima padaryti, todel pastata tenka dalinti dviem gretimiems sklypams. Sklypu savininkai tampa pastato ar jo liekanu daliu savininkai, nes pagal Lietuvos Respublikos istatymus žeme yra pirmine nuosavybes forma. Ypac daug tokiu projektu teko derinti senamiestyje, kur nedideliame plote yra daug pastatu. Panaši situacija buvo ir A. sklype, dalinant ji pusiau, jo siauriausioje vietoje buvo išlike pastato pamatai. Kad pastatai ten buvo, šiandien nebera jokiu abejoniu, patys kaltintojai registru centre surado buvusios lentpjuves inventorizacijos byla, kur aiškiai matyti pagrindinis pastatas su priestatais. O jei buvo pastatas, tai reiškia yra ir pamatu liekanos. Tuomet, kai vyko A. sklypo padalinimas, tos inventorizacijos bylos neturejo, bet žemetvarkos departamente atspausdintoje orto foto nuotraukoje, aiškiai matesi buvusio pastato konturas, reiškia ir išlike pamatai, del to su E. S. vieningai sutare kalbedami telefonu, žiuredami i kiekvienas savo turima orto foto nuotrauka ir nebuve vietoje A.. Todel buvo keista, kad matuoti sklypo nuvykes geodezistas negali apmatuoti tu pamatu. E. S. paskambino ir pasake, kad ten žoles iki pažastu, todel nieko neimanoma suprasti kur kas yra. Tesdamas savo parodymus, V. V. parode, kad paskambino V. G. ir paaiškino, kad jis turi nušienauti, sklypa, kad specialistai galetu apmatuoti išlikusius pamatus. Dar karta nuvažiavus matininkui ir radus nepakankamai išvalyta sklypa, E. S. jam pasake, kad jeigu savininkas nesusitvarkys sklypo, jis daugiau savo žmoniu nebesius. Nenoredamas, kad žlugtu paskirtas kuruoti projektas, jis pasieme orto foto nuotrauka, kurioje aiškiai matesi buvusiu pastatu konturai ir esamu pastatu stogai ir nuvažiavo i A., kad perduotu V. G. šia nuotrauka ir vietoj paaiškintu kaip atvalyti esancius pamatus, kad projektuotojai galetu juos apmatuoti ir itraukti i toponuotrauka
Senu pamatu atidengimas - kruopštus ir atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko ir rankinio darbo, butent tai jis ir paaiškino V. G.. Išaiškino, kad jis privalo pagal orto foto nuotraukoje matoma perimetra, kastuvu atkasti išlikusius pamatus, kad geodezistas juos pilnai matytu ir itrauktu i projekta, dar ispejo, kad nebandytu kažko atstatineti, rodoma gales buti tik tai kas išlike. Prisimena V. G. žodžius - „nu, jus viršininke man cia ir prisaket, reiks dabar užsiimti archeologija, kasinejimais...". Bet kaip matyti iš tolesniu telefoniniu pokalbiu esanciu byloje, V. G. nenoredamas gaišti laiko rankiniam darbui, nusprende, ne „užsiimti archeologija", o paprasciausiai atsivaryti sunkiaja technika ir imituoti pamatus. Akivaizdu, kad vyrai tariasi apgauti žemetvarkininkus, tame tarpe ir ji. Kuriems galams reikejo vežti V. G. orto foto nuotrauka su pastato pamatu liekanomis ir rodyti sklypo savininkui, kur buvo jo pastatas, jei šis po to atsivaro buldozeri, viska nušluoja ir užkasa devynis pamatinius blokus? Imituoti pamatus V. G. galejo bet kur sklype, tam nereikejo nei orto foto nuotraukos, nei paisyti buvusiu pastatu. Už savavališka keleto pamatiniu bloku užkasima (net nesurišus skiediniu), savo sklype, V. G. turejo buti surašytas administraciniu teisiu pažeidimo protokolas už savavališka statyba, paskirta pinigine bauda arba ispejimas ir jis turejo buti ipareigotas per kažkuri laika pašalinti savavališkos statybos padarinius ir viskas.
Liudytojo V. G. parodymais nustatyta, kad jis buvo savininkas sklypo, kad A. V. nupirko padalinta sklypa. Taip pat patvirtino sklypo padalinimo aplinkybes, nurodydamas, kad matininkai norejo, kad tie pamatai išlistu i viršu, jie matesi, tik paciu kampu nesimate. Tie reikalai tiek igriso, privede iki kuriozišku klausimu sprendimo, jeigu matininkai nori matyti iškilusius pamatus, tai nutariau užmesti senu bloku, tegul jie mato. Gal kvailai išsireiškiau, apie koki gali buti imitavima kalba, jeigu ir dabar pamatai matosi. Jo noras buvo ir A. V. noras buvo, kad matytusi tai, kas buvo naturoje. A. V. planavo daryti kažkokia stovyklaviete, gal jo sunus ka nors butu dares. Ši reikala išprovokavo, mus priverte atstatineti pamatus, butent matininkai. apsidraudinejo nuo kažko, nežinau. Juolab iš ortofoto nuotraukos matosi pamatai, net pjuvenu surinkimo bunkerio stulpiniai pamatu likuciai po žeme. Jei iš kosmoso matosi, tai realybeje tikrai turi pamatyti, vadinasi kažkam kažko truko.
Kreipesi pagalbos pas savo drauga L. B., nes nespejo visu darbu atlikti. Prašymo esme, kad padetu patvarkyti pamatus, kad matininkai juos matytu, be jokios konkretikos.Su B. yra labai seni draugai, su juo susitikdavau, bendravo, jis paprašydavo pagalbos, tarp draugu visko buna, bet biznio reikalai ju nesiejo. 2007 m. rugsejo menesi papraše jo pagalbos, nes jo technika buvo aplužus ir turejo visokiu darbu, padeti del tu pamatu. V. G. parode, kad M. spaude, kad padetu išspresti greiciau tuos reikalus, nes A. buvo apsiemes šiuos reikalus sutvarkyti ir iš vienos puses M. atstovavo jo interesus, o iš kitos puses kreipiausi kaip i S. P., todel jam pasakiau apie pokalbius su B.. M. kreipiausi kaip i S. P., kad padetu išspresti problemas su mano sklypais. Buvom susitare, kad informuosiu apie visus veiksmus, kad greiciau galetu padeti. Bet cia daugiau liete A. V. interesus. Cia jo interesais buvo daroma ir jis norejo greiciau ta sklypa apsiforminti ant saves, kadangi planavo imti parama. Sklypa pirko V.. Pasakojo M. apie tai, kad B. ieško ekskavatoriaus, apie žemes darbus ir pan., tiesiog jis domejosi, kaip mums sekasi spresti tuos klausimus, išsivaizduoju, kad mes jam taip igrisom su savo lindimu, prašymu ir jis paprasciausiai norejo greiciau atsikratyti tuo reikalu. Iniciatyva ryškint pamatus buvo jo. Jis taip nusprende. Tuo metu dar sklypas buvo jo. Kedainiuose buvo du Vasiliauskai, su kuriais pastoviai bendravo, vienas buvo chemijos kombinato tiekejas, kitas buvo šiaip žmogus, pagalvojo, kad ne su tuo kalbejau. G. telefone buvo triju Vasiliausku telefonu numeriai. Kai prisistate A., tada ir suklydo, nes ji vadino Algiu. Pradžioj neatpažino. Telefoniniam pokalbyje ne tiksliai mintis išreikšta. Ne M. sveikino kaip savininka. G. praneša, kad M. gali sveikinti jau nauja savininka. M. nepraše ikasti pamatu. Neorganizavo bloku atvežimo ir ikasimo. G. iniciatyva atvežti ir ikasti pamatus. Matininkai praše. Priežastis ikasimo - nesimate pamatu. Toje vietoje, kur buvo padeti pamatu blokai kampuose, buvo seni pamatai. Buvo atkuriami trukstami fragmentai. Nebuvo susitarimo su M. parduoti sklypa nurodytam asmeniui. Pirma karta kalba su V. del sklypo igijimo variantu, kai buvo užvažiaves pas ji i Marijampole ir jis rode savo žemes sklypus. Jo planai irgi buvo ka nors isitaisyti Kedainiu rajone. G. norejo prie jo prisijungti tikslu kurti turizmo bizni. Tai jis pasiuliau pirkti savo sklypa. Matininkai siule atkasti, bet tai didelis darbas, nebuvo laiko, todel ant viršaus uždejo blokus. Savo veiksmais nesieke apgauti matininkus, kaip tik vykde ju reikalavimus.
Liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad jis ruošesi pirkti sklypa iš V. G. ir ji nupirko. Jis papraše svainio V. M., kad jis padetu sklypo padalinimo klausima išspresti kuo sparciau.
Liudytojo E. S. parodymais nustatyta, kad V. M. i ji nesikreipe del žemetvarkos projekto. Niekas nepraše, kad i projekta butu itrauktos tikrove neatitinkancios žinios. Nesant statiniu pamatu teisinio registravimo, reikia pažymeti pamatus, taciau jie nesukelia teisiniu pasekmiu žemetvarkos projekto darymo stadijoje. Atidalinti sklypa galima pagal užsakovo nora.
Be minetu liudytoju parodymu, V. M. ir V. V. parodymus pilnai patvirtina ir byloje esanti rašytiniai irodymai :
Prie bylos prijungta Žemes ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybines imones Panevežio filialo byla del A. kaimo A. ŽUB statiniu inventorizavimo ir registracijos. Šis dokumentas patvirtina, kad 1998 m. birželio 22 d. buvo iregistruoti trys statiniai – 1973 m. pastatyta lentpiuve, ukinis pastatas ir stogine. Nurodyta, kad buvo betoniniai ir stulpiniai pamatai. Iš aeronuotrauku matyti, kad toje vietoje buvo trys savarankiški statiniai, o iš veliau darytu aeronuotrauku matyti, kad yra griuvesiu likuciai. Teismas daro išvada, kad sklype buvo pamatai, kuriu dalis matesi, o kita dalis buvo po žeme. Todel darytina išvada, kad nebuvo daroma pamatu imitavimas, kaip teigiama kaltinime, o buvo siekiama projekte pavaizduoti faktines aplinkybes, kad žemes sklype buvo pastatai su pamatais, ir po gaisro liko dalis pamatu bei stulpiniai pamatai po žeme, kurie atsidure po sklypo sutvarkymo po gaisro. Kaltinime nurodytas pamatu imitavimas – Lietuviu kalbos žodyne - imitavimas - reiškia padirbineti panašu i kita daikta, arba klastoti. Klastoti reiškia padirbti netikra daikta.
Žemes pirkimo- pardavimo sutarti pasiraše 2008-02-27 d. V. G. ir A. V., kuris igijo sklypa savo nuosavyben ir 2008-03-12 d. užregistravo registru centre. Tai patvirtina, kad žemes sklypa ruošesi pirkti A. V. ir ji nupirko.
204-08-11 Žemes ukio ministro ir aplinkos ministro bendru isakymu Nr. 3 D-476/ D1-429 buvo patvirtintos „Kaimo pletros žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo taisykles“. Šiu taisykliu 39 p. nurodyta, kad projekto sprendimu brežinyje, priklausomai nuo planavimo darbu turinio, pažymima : keliai, užstatytos teritorijos, žemes naudmenu konturai, miško konturai . Remiantis šia nuostata projektuotojams buvo privaloma atžymeti užstatytos teritorijos, nors jos ir teisiškai neiregistruotos. Statiniu pamatai teisiškai nebuvo registruoti kadastro imoneje ir neturejo teisinio nuosavybes statuso. Šalys vykdydamos žemes pirkimo- pardavimo sandori nebuvo ribotos perkamu sklypu konfiguracijos nustatymu. A. V. ir G. susitarimas, kad riba eitu per griuvesius neprieštaravo istatymui, o tuo labiau, kad tai buvo atskiru statiniu pamatu liekanos, kuriuos nesukelia jokiu teisiniu pasekmiu.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žemes padalijimo projekta buvo sudarytas sandoris, kuris buvo patvirtintas notaro. Esminiai žemes sklypo duomenys yra: žemes plotas, sklypo ribos. Teismas nenustate, kad žemes klypo padalijimo projekte butu iškreiptas ar netiksliai nustatytas žemes plotas, ar žemes sklypo ribos eitu per treciuju asmenu žemes sklypus. Tik šiu duomenu žemes sklypo projekte netikslus pavaizdavimas sukeltu teisines pasekmes ir tuo paciu butu žemes sklypo projekto klastojimas. Senu pamatu pavaizdavimas, - kas atitinka faktinius duomenis, kadangi yra buve statiniai su pamatais, - kai nesukelia jokiu teisiniu pasekmiu, nes vandens telkinio apsaugos zonoje yra nustatytas istatymo imperatyvus draudimas bet kokiu statybu, nera šio žemes padalijimo projekto klastojimas.
Teismas nustate, kad senu pamatu atstatyma, tai yra bloku uždejima ant išlikusiu požeminiu pamatu dalies vykde V. G. ir L. B.. Ikiteisminio tyrimo metu suradus ir prijungus šiame žemes sklype buvusiu pastatu inventorizacine byla, ikiteisminio tyrimo tyrejams tapo žinomi duomenys, kad šiame sklype iš tikruju buvo pastatai su pamatais. Kadangi senu pamatu antžemines dalies atstatymas nera pamatu imitavimas, taigi tiesioginiams vykdytojams – V. G. ir L. B. nebuvo pareikšti kaltinimai del klastojimo. Tokiu darbu atlikimas be statybos leidimo užtraukia tik administracine atsakomybe, bet nera nusikaltimas. Taigi, nesant vykdytoju, negali buti ir organizatoriai.
Baudžiamojo kodekso 228 str. numatytai baudžiamajai atsakomybei atsirasti butinas požymis yra didele žala. Kaltinamajame akte išvardinti tik deklaratyvus teiginiai ir šiu deklaratyviu teiginiu pagrindu daroma deklaratyvi išvada, kad valstybei padaryta didele žala. Aukšciausiasis teismas yra pažymejes, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavima, kaip nusikalstama veika, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra dideles žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsni, pripažista žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Turtine žala pripažistamas turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios butu gautos, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu ar neveikimo. Kitokio pobudžio žala – fizine, moraline, organizacine ar kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybes tarnybos autoritetui ir pan. Dideles žalos požymis yra vertinamasis, todel kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsni, nustatinejamas atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes, t. y. i žalos pobudi, pažeistu interesu teisines apsaugos ypatybes, nukentejusiuju skaiciu, nusikalstamos veikos trukme, kaltininko einamu pareigu svarba ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ir laisviu pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir del kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ir laisviu pažeidimas, valstybes tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažistami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei ( 2K-31/2010). Teismas nustate, kad sklypo padalijimas atitiko Istatymu keliamus reikalavimus, ir pagal sklypo padalijimo projekta buvo sudarytas notarine tvarka sandoris. Teismas nenustate šio projekto klastojimo esminiu duomenu. Senu pamatu antžemines dalies atstatymas nesukelia jokiu teisniu pasekmiu, kadangi istatyme yra itvirtinta imperatyvi norma, draudžianti vandens telkinio apsaugineje zonoje statyti bet kokius statinius. Teismas daro išvada, kad nebuvo padaryta jokios žalos, tuo labiau – dideles, tuo paciu nera nusikaltimo sudeties, numatytos LR BK 228 str. 2d.
Teismas daro išvada, kad V. M. ir V. V. veiksmuose nera nusikaltimo sudeciu, numatytu LR BK 228 str. 2d. ir BK 300 str. 3d. ir jie išteisintini.
Bausmes skyrimas
Teismas, skirdamas bausme kaltinamiesiems, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pobudi ir jo pavojingumo laipsni, i kaltininku asmenybes, i bylos aplinkybes, i lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausme V. V., atsižvelgia i nusikalstamos veikos pobudi, – i tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika, todel jam skiriama reali laisves atemimo bausme. Teismas, nustatydamas V. V. laisves atemimo bausmes dydi, atsižvelgia i tai, kad nera jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, kad pirma karta yra teisiamas, teigiamai charakterizuojamas. Todel jam bausmes dydis nustatomas artimas bausmes vidurkiui.
Teismas, skirdamas bausme kaltinamosioms L. B. ir B. J. atsižvelgia i tai, kad ju atžvilgiu nera nustatyta atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Ju atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra kad veika padare bendrininku grupeje, jos charakterizuojamos teigiamai, pirma karta teisiamos, veika nepriskiriama prie sunkiu, todel joms skiriama sankcijoje numatyta bausme artima bausmes vidurkiui. Kaltinamajam Adolfui A. B. atsižvelgiama i tai, kad jis prisipažino, dave teisingus parodymus, nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, sunkinanti jo atsakomybe aplinkybe yra kad veika padare bendrininku grupeje, taip pat i tai, kad teigiamai charakterizuojamas ir pirma karta teisiamas, todel jam skiriama sankcijoje numatyta bausme artima minimaliai.
Teismas daro išvada, kad kaltinamiesiems L. B., B. J. ir A.A. B. yra visos salygos taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas – atideti bausmes vykdyma kaltinamiesiems - bus pasiekti bausmes vieni iš nurodytu tikslu ir paskirties – nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima ( LR BK 41 str. 2d. 2p.,5p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. ir ji nubausti laisves atemimu ketveriems metams. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
V. V. baudžiamaja byla del kaltinimo pagal LR BK 225 str. 4d. nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaciai ( LR BK 95 str.1d. 1p. a) p.).
V. V. iš kaltinimu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. išteisinti nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu ( LR BPK 303str. 5d. 1p).
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo V. V. sulaikymo dienos.
I atliktos bausmes laika iskaityti laika išbuta laikinam sulaikyme ir suemime nuo 2008m. kovo 16d. iki balandžio 2d.
Kardomaja priemone – pinigini užstata 50 000 Lt ir rašytini pasižadejima neišvykti palikti, o isiteisejus nuosprendžiui pakeisti i suemima. Pinigini užstata gražinti užstato davejui.
Priteisti iš V. V. 100100 ( šimta tukstanciu šimta ) litu konfiskuotino turto vertes valstybes naudai (LR BK 72 str. 5d.).
L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. ir ja nubausti pagal LR BK 227 str. 2 d. dvejiems metams laisves atemimo; pagal LR BK 300 str. 1d. vieneriems metams laisves atemimo. LR BK 63 str. 1d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir paskirti galutine bausme dvejus metus ir šešis menesius laisves atemimo. Taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti dvejiems metams.
Paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemone – sumoketi 25 MGL dydžio (3250 Lt) imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda. Šia imoka sumoketi per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Paskirti L. B. ipareigojima be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
L. B. kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – palikti iki nuosprendžio isiteisejimo dienos, o isiteisejus nuosprendžiui – panaikinti.
B. J. pripažinti kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir ja nubausti dvejiems metams laisves atemimo. Taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti dvejiems metams.
Paskirti B. J. baudžiamojo poveikio priemone – sumoketi 20 MGL dydžio (2600 Lt) imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda. Šia imoka sumoketi per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Paskirti B. J. ipareigojima be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
B. J. kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – palikti iki nuosprendžio isiteisejimo dienos, o isiteisejus nuosprendžiui – panaikinti.
A. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 227 str. 2 d. ir ji nubausti vieneriems metams laisves atemimo. Taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti vieneriems metams.
Paskirti Adolfui A. B. baudžiamojo poveikio priemone – sumoketi 10 MGL dydžio (1300 Lt) imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda. Šia imoka sumoketi per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Paskirti Adolfui A. B. ipareigojima be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Adolfui A. B. kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – palikti iki nuosprendžio isiteisejimo dienos, o isiteisejus nuosprendžiui – panaikinti.
V. M. iš kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir BK 228 str. 2 d.; pagal LR BK 24 str. 4 d. ir BK 300 str. 3 d. išteisinti nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu ( LR BPK 303str. 5d. 1p).
Daiktinius irodymus: dienorašti sunaikinti kaip beverti.
Kompaktiniai diskai 34 vnt. ir 15 vaizdajuosciu gražintini LR generalinei prokuraturai.
Apeliaciniai skundai del nuosprendžio gali buti paduoti per dvidešimt dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.