Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1461-260/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
2S-1461-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas"
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Kerida"
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1461-260/2008Procesinio sprendimo kategorija: 128.17; 122.4; (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina NarkevičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininko R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.02200814738-L pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas" pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Kerida", kuria areštuotas įkeistas turtas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2006 12 07 įregistravo hipoteką, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas R. B. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,0455 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas lAlm, bendras plotas 38,54 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), su priklausiniu - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A2p, bendras plotas 89,80 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2Ilp, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtas turtas įkeistas kreditoriui UAB „Medicinos bankas" užtikrinti skolininko UAB „Kerida" prievolės įvykdymą.

2008 09 26 kreditorius UAB „Medicinos bankas" kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2008 04 07 skolininkui UAB „Kerida" iškėlė bankroto bylą. 2008 m. spalio 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius patenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą turtą: 0,0455 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini, gyvenamąjį namą lAlm, bendras plotas 38,54 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , su priklausiniu - kiemo statiniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 3A2p, bendras plotas 89,80 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2Ilp, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 71-72) įkeisto turto savininkas R. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį, kuria areštuotas įkeistas turtas ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus UAB „Medicinos bankas" prašymą dėl priverstinio išieškojimo atmesti. Skunde nurodoma, kad hipotekos lakštas yra negaliojantis, sudarytas apgaulės įtakoje, skolininko atstovas suklaidino apeliantą dėl pasirašomo sandorio tikslo ir paskirties. Apeliantas šiuo metu rengia ieškinį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 10 02 nutartyje yra įstatymui prieštaraujančių teisės pažeidimų:

1. Nutartyje nėra duomenų apie įkeistam turtui taikomo arešto mastą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 4 dalies 8 punkte ir Turto areštų aktų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog turto arešto akte (nutartyje dėl turto arešto) turi būti nurodomas laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastas arba turto arešto (...) mastas. Nutartimi areštuotas visas turtas, kurio vertė viešojo registro duomenimis 473.454 Lt, kai kreditorius siekia priverstinai iš skolininko išsiieškoti tik 121.875,57 Lt ir 126 Lt žyminio mokesčio.

2. 2008 10 02 nutartimi areštuotas gyvenamasis namas 3A2p neatitinka esamų viešojo registro duomenų. Nuo 2007 12 10 gyvenamojo namo plotas yra 149,49 kv.m, tuo tarpu kai areštuotas namas tik 89,80 kv.m ploto. Todėl apeliantas nesupranta, ar likusia dalimi gali naudotis ir laisvai disponuoti, ar ne.

3. Ūkinio pastato 211 p baigtumo procentas hipotekos lakšto sudarymo metu buvo 52 procentai, o nuo 2007 12 10 yra 96 procentai.

4. Gyvenamas namas 3A2p po 2007 metų rekonstrukcijos yra pasikeitęs, padidėjo jo vertė ir plotas, šie duomenys įregistruoti dar 2007 12 10. Šio pasikeitimo nei kreditorius, nei skolininkas niekados neginčijo, tačiau kreditorius visgi kreipėsi dėl arešto, o Hipotekos skyrius ginčo nutartimi areštavo nesamą turtą 89,80 kv.m ploto gyvenamąjį namą 3 A2p.

5. BUAB „Kerida" skolą grąžinti kreditoriui turi galimybių ir pati. Pagal Kauno apygardos teismo bankroto byloje kreditorių susirinkimo protokolu patvirtintą administratoriaus veiklos ataskaitą (civilinės bylos Nr.B2-867-109/2008, b.1.28-66), skolininko turto (dar neparduoto ir neišieškoto) vertė sudaro apie 6.999.000,00 Lt, o 2008 09 02 teismo nutartimi dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma tik 6.769.843,26 Lt, t.y. atsiskaičius su kreditoriais, skolininko akcininkams turėtų likti dar apie 230.000,00 Lt. Todėl R. B. turto areštas yra visiškai perteklinis, kreditorius tiesiog piktnaudžiauja savo teise išieškoti iš įkeisto turto, visiškai negalvodamas apie sunkius teisinius, socialinius ir finansinius padarinius, kuriuos sukeltų jo veiksmai R. B. šeimai. Be to, kreditoriui išieškojus iš įkeisto turto, apeliantas turėtų teisę regreso tvarka išreikalauti atitinkamas sumas iš skolininko, tačiau pripažinus skolininko įmonę bankrutavusia ir Kauno apygardos teismui 2008 09 02 nutartimi patvirtinus finansinius reikalavimus, apelianto kreditorinis reikalavimas į kreditorių reikalavimų sąrašą jau nebūtų įtrauktas.

6. Kreditoriaus prašymas dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto bei skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.). Kreditorius neatsisakė jokios dalies savo reikalavimo skolininko bankroto byloje, ir reikalauja išieškoti ir iš skolininko, ir iš įkeisto turto.

7. Skolininkas pervedė kreditoriui gautos paskolos dengimui 122.000,00 Lt sumą dar 2007 12 05, todėl nesuprantama, kodėl kreditorius kreipėsi į bankrutuojančią įmonę bei Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su reikalavimais atsiimti trigubo dydžio suteiktos paskolos sumas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 85-87) kreditorius UAB"Medicinos bankas" prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 10 02 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas atskirajame skunde tik formaliai dėsto, jog sandorį sudarė nesuvokdamas jo esmės, nors objektyvūs įkaito davėjo veiksmai (nuosavybės dokumentų pateikimas, akmens dokumentų pateikimas, pažyma įkeitimo sandoriui, pasirašymas. hipotekos lakšte) patvirtina, kad jis suprato, jog įkeičia savo nekilnojamąjį turtą kreditoriaus naudai. Tai, kad apeliantas suvokė hipotekos sandorio sudarymo esmę ir laisva valia jį sudarė, patvirtina ir tai, jog įkeitimo sandoris patvirtintas notarine tvarka. Tai, kad apeliantas suvokė, jog savo laisva valia įkeitė nekilnojamąjį turtą patvirtina ir tai, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas dar 2006 12 07 ir tik pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto, apeliantas pradėjo ginčyti sandorį. Šie faktai pagrindžia, jog apeliantas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliantas klaidingai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 4 dalies 8 punktu, Turto areštų aktų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, nes šios normos nereglamentuoja hipotekos instituto bei hipotekos proceso. Apelianto argumentai, jog šiuo metu jis yra padidinęs areštuoto nekilnojamojo turto plotus, rekonstravęs namą, neturi įtakos teismo priimtos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Taip pat, ši nuostata yra nurodyta hipotekos lakšte, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasikeitusio nekilnojamojo turto areštas pažeidžia apelianto teises. Atmestinas apelianto teiginys, jog jo teises pažeidžia tai, kad teismas uždraudė jam padalinti įkeistą turtą bei tariamai areštavo nesamą turtą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Todėl teismo uždraudimas padalinti turtą iš esmės niekaip neįtakoja apelianto teisių ir jos nėra pažeistos. Atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai, jog kreditoriaus reikalavimus gali patenkinti pats skolininkas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, nes kreditorius skolą reikalauja išieškoti iš jo įkeisto nekilnojamojo turto, yra absoliučiai nepagrįsti. Kreditoriui skolininkas prievolės gražinti kreditą neįvykdė, todėl kreditorius turi teisę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio nuostatomis reikalauti prievolę patenkinti iš šios prievolės užtikrinimui įkeisto apelianto turto. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog 2007 12 05 skolininkas pervedė 122.000,00 Lt sumą kreditoriaus skolos padengimui, neatitinka tikrovės. Prie skundo pridėto pavedimo kopija iš esmės klaidina teismą, nes toks pavedimas nebuvo įvykdytas ir UAB „Medicinos bankas" negavo pavedime nurodytų pinigų. J Apelianto elgesys, pateikiant teismui klastotus ar apgaulingus įrodymus, vertintinas kaip neteisėtas, todėl turėtų būti spręstinas R. B. atsakomybės klausimas už sąmoningą teismo klaidinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 2 d. nutarties atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Apeliantas teigia, jog hipotekos lakštas yra negaliojantis, sudarytas apgaulės įtakoje, skolininko atstovas suklaidino apeliantą dėl pasirašomo sandorio tikslo ir paskirties, o šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo motyvus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.185 str. 5 d.). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog hipotekos sutartis pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog nutartyje nėra duomenų apie įkeistam turtui taikomo arešto mastą, bei, kad nutartimi areštuotas visas turtas, kurio vertė viešojo registro duomenimis 473.454 Lt, kai kreditorius siekia priverstinai iš skolininko išsiieškoti tik 121.875,57 Lt ir 126 Lt žyminio mokesčio. Visu pirma, Hipotekos skyrius į vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos XI skyriaus Ketvirtojo skirsnio nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXXVI skyriaus nuostatomis, ir netaiko bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi Hipotekos skyrius vykdo išieškojimą ne ginčo tvarka ir tik iš hipoteka įkeisto turto. Antra, pagal kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas areštuoja visą turtą, įkeistą hipoteka, ir duodamas skolininkui vieno mėnesio terminas atsiskaityti su kreditoriumi. Įkeisto turto vertė arešto momentu yra nereikšminga, kadangi ji gali būti ir mažesnė, negu išieškotina suma. Hipotekos teisėjui priėmus nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas, o parduoti įkeistų daiktų galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 str.).

Dėl atskirojo skundo 2, 3, 4 punktuose nurodytų argumentų apie pasikeitusią įkeisto turto vertę bei dydį, pažymėtina, jog šie apelianto argumentai yra taip pat nepagrįsti, kadangi tiek padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, tiek sujungus kelis įkeistus daiktus, ar pagerinus įkeistą daiktą, hipoteka išlieka ir išieškojimo atveju išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo daikto, kuris identifikuojamas pagal unikalų numerį, o ne pagal gyvenamojo namo plotą ar padidėjusią vertę, kaip nurodo apeliantas. Šiuo atveju 2008 m. spalio 2 d. nutartimi buvo areštuotas visas gyvenamasis namas 3A2p, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir visas ūkinis pastatas 2Ilp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog kreditorius piktnaudžiauja savo teise išieškoti skolą iš įkeisto turto.

Bylos duomenimis skolininkui UAB „Kerida" 2008 04 07 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Tokiu būdu kreditorius UAB "Medicinos bankas" įgijo teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą (CK 4.196 str. 1 d. 3 p.). Skoliniam įsipareigojimui užtikrinti yra įkeistas ne skolininkui UAB"Kerida" priklausantis turtas, o fizinio asmens R. B. nekilnojamas turtas (svetimo daikto hipoteka). Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti minėtą turtą parduoti iš varžytynių, kad būtų patenkintas hipoteka apsaugotas reikalavimas (CK 4.195 str.). Šiuo atveju patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimais R. B. įkeisto turto, arba jam įvykdžius skolininko įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkas R. B. įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Kerida" dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms yra nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl skundo 6 punkto. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 10 02 areštas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti vien todėl, kad skolininkui UAB "Kerida" iškelta bankroto bylą. Bankroto byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir ji neturi įtakos šiuo atveju vykdomam priverstiniam skolos išieškojimui ne ginčo tvarka iš įkeisto R. B. nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas