Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K., 2022 m. birželio 07 d., apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpoje - kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį bei šeimos narį - kartu su ja gyvenančią mažametę savo dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai suėmė už sprando ir pastūmė, bei spyrė vieną kartą koja į kojų sritį, tokiu būdu mažametei nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje, odos nubrozdinimą sprando vidurinėje dalyje. Tuo padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N. K. savo kaltę pripažino visiškai. Ji patvirtino, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 21.30 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje supykusi, kad dukros išdykauja ir jos neklauso, nuėjusi į dukrų kambarį savo mažametę dukrą E. K. suėmė už sprando ir pastūmė, bei spyrė vieną kartą į kojų sritį, taip sukėlė dukrai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip nutiko dėl to, kad šeimoje auga (duomenys neskelbtini) vaikai, mažiausiam yra (duomenys neskelbtini) mėnesiai, ji jaučia nuovargį, todėl nesusivaldė. Dėl padaryto labai galisi. Civilinį ieškinį yra atlyginusi.

Kaltinamosios prisipažinimą ir jos kaltę patvirtina ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnyje numatyta tvarka ištirti, įrodymai:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022-06-08 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mokytoja A. B. pastebėjo, kad ant moksleivės E. K. sprando yra kraujosruva ir ant kairės kojos blauzdos yra "mėlynės". E. K. mokytojai paaiškino, kad vakar ją namuose sumušė motina N. K. (t. 1, b. l. 1-4).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas (su priedu), patvirtina, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambarys. Kambario išmatavimai yra 4 x 5 metrų. Kambaryje prie dešinės sienos stovi sekcija. Toliau matoma kampinė sulankstoma sofa - lova. Prie kambario priekinės sienos stovi rašomasis stalas, prie stalo yra kompiuterinė kėdė. Kambario kairėje pusėje yra anga, kuri dalinai uždengta užuolaida. Toliau stovi medinė, rudos spalvos sekcija. Prie sekcijos yra raudonos spalvos sulankstoma sofa - lova, ant kurios motina prieš dukrą naudojo smurtą (t. 1, b. l. 22-33).

Asmens duomenys, patvirtina, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, t. y. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji yra N. K. dukra (t. 2, b. l. 31-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 242/2022(06) nurodoma, kad E. K. poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje, odos nubrozdinimas sprando vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jauti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 41).

2022-06-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, patvirtina, kad 2022-06-08 11 val. 21 min. iš Alytaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotoja pranešė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokinė E. K. pasakė, jog ją mušė mama, kai buvo pastebėta kraujosruva ant kūno. Mokytoja A. B. paaiškino, kad vykstant pamokai pastebėjo ant mokinės E. K. sprando nudrėskimą, ir paklaususi kas atsitiko, E. K. paaiškino, kad vakar tai yra 2022-06-08, jos motina jai suėmė už sprando ir pastūmė, pastūmusi spyrė vieną kartą kojomis į kojų sritį, dėl ko taip pat atsirado mėlynė ant kairės kojos šlaunies. Nuvykus į E. K. gyvenamąją vietą, namuose buvo E. K. motina N. K., kuri buvo blaivi, patikrinus N. K. alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510, jai buvo nustatyta 0.00 prom. Paklausus N. K. iš kur pas jos dukrą E. K. ant sprando atsirado nudrėskimas ir ant kairės kojos mėlynė, ši paaiškino, kad vakar, tai yra 2022-06-08, apie 21 val. 30 min. E. K. ir jos sesė K. K. žaidė abi kartu kambaryje, užėjusi pamatė jog E. K. yra užgulusi ant K. K. Kaip teigė N. K. pirmą kartą pamačiusi pasakė, kad jau liautųsi ir taip nedarytų ir eitų miegoti. Tačiau antrą kartą užėjusi į kambarį ji pamatė jog E. K. yra vis dar užgulusi ant K. K., todėl jai suėmė už sprando ir ją nustūmė nuo K. K. ir liepė eiti miegoti. Sugriebiant E. K. už sprando, galėjo būti jog sprandą nudrėskė nagu (t. 1, b. l. 47-48).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad 2022 m. birželio 8 d. apie 11 val. 21 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėto buvo gautas pranešimas, kad mokyklos darbuotoja pranešė, jog (duomenys neskelbtini) klasės mokinė E. K. pasakė, jog ją sumušė mama, kai buvo pastebėta kraujosruva ant kūno. Įvykio vietoje nustatyta, kad iš 2022-06-07 apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje E. K. jos motina N. K. sugriebė už sprando norėdama patraukti ją nuo kitos savo dukros K. K. Kadangi E. K. buvo užgulusi ant K. K., todėl N. K. pirmą kartą perspėjo, kad liautųsi, tačiau E. K. neklausė, todėl ją sugriebusi už sprando N. K. ją nustūmė, sugriebiant sprando srityje ir nagais apdraskė E. K. sprandą. N. K. nustūmusi spyrė koja E. K. vieną kartą į kairės kojos sritį dėl ko E. K. jautė fizinį skausmą. Smurtą patyrusi E. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė gyvenamojo namo kambaryje, kai jos motina N. K. sugriebdama jei už sprando ją nustūmė taip apdraskydama sprandą ir nustūmusi koja spyrė E. K. į kairės kojos sritį taip sukeldama fizinį skausmą (t. 1, b. l. 49-51)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių ir apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės, pavaduojančios patarėją Lazdijų rajone, J. Č. – S. raštas patvirtina, kad Alytaus apskrities vaiko teisių ir apsaugos skyrius Lazdijų rajone (toliau - Skyrius) atsakydamas į raštą, teikia informaciją apie A. ir N. K. šeimą. Sutuoktinių A. ir N. K., auginančių (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus šeima, skyriui yra žinoma nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių palaikymo ir atkūrimo paslaugos, šeimoje lankosi šeimos socialinis darbuotojas. Per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. sutuoktinių šeimoje buvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, todėl jų nepilnamečiai vaikai ne kartą perduoti artimųjų giminaičių laikinai priežiūrai. 2019 m. rugpjūčio mėn. nepilnamečių vaikų motina N. K. išvyko gydytis į ilgalaikės reabilitacijos moterų centrą Kaune TC "(duomenys neskelbtini)", gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Skyriaus turimomis žiniomis, moteris priklausomybių ligų centre išbuvo paskirtą laikotarpį ir iki šiol alkoholio nevartoja. Nuo ankščiau minėto laikotarpio, skyrius apie sutuoktinių šeimoje alkoholio vartojimą, pažeidžiamas nepilnamečių vaikų teisės ir teisėtus interesus, informacijos negavo. Po 2022-06-07 N. K. galimo smurto prieš nepilnametę dukrą E. K., dukros saugumu, atstovavimu, pasirūpino tėvas A. K. Vyrui prižiūrėti dukrą padėjo jo motina M. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57-61)

Nepilnametės nukentėjusiosios E. K. parodymai (mažametė apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo), patvirtina, kad ji gyvena su tėte ir mama. Jos tėtis A., o mama N. Turi brolių sesučių, A., E., K., M., T., J. ir ji. Jie (duomenys neskelbtini). Jai (duomenys neskelbtini) metai, tuoj bus (duomenys neskelbtini) metai. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Dabar rudenį eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Kai ėjo į mokyklą mokytoja pastebėjo ant kaklo apdraskymą. Jie žaidė su sese K. kambaryje, o paskui mama atėjo su nagais ją apdraskė, o paskui suspardė. K. nenorėjo eiti į savo lovą, o paskui mama susinervino ir ją apkaltino, tuo metu buvo lovoje, su K. žaidė UNO. K. sakė, kad eitų į lovą miegoti, ji iš karto nubėgo į lovą. O tada mamytė paėmė už sprando ir su nagais apdraskė, o paskui spyrė į kelienį, vieną kartą (t. 1, b. l. 95).

Liudytojo A. K. parodymai patvirtina, kad N. K. yra jo žmona. Kartu jie turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Vienas iš jų bendrų vaikų yra E. K., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. 2022-06-07 jo dukros E. ir K. žaidė kambaryje. Jis tuo metu gulėjo savo miegamajame ir žiūrėjo televizorių. Jo žmona N. vieną kartą nuėjo į kambarį ir pasakė dukroms, kad jos apsiramintų, tačiau jos neklausė. Žmona liepė apsiraminti kelis kartus. Po paskutinio karto jo dukros nurimo. Kitą dieną E. išėjo į mokyklą ir jis nematė, kad ant jos būtų sužalojimų, tačiau kuomet grįžo iš darbo jam N. pasakė, kad buvo atvažiavusi policija dėl to, kad vakar vakare ji sugriebė E. už sprando ir toje vietoje liko sužalojimas, kurį pastebėjo mokytoja. Jis pats nematė kai N. sugriebė E. už sprando, kadangi jis buvo kitame kambaryje. Jis vėliau kalbėjo ir su E. apie šį įvykį ir ji jam papasakojo, kad mama jai buvo sugriebusi už sprando ir gan stipriai, kadangi E. neklausė mamos (t. 1, b. l. 113-116).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2022-06-08 apie 10 val., būnant klasėje, ant auklėtinės E. K., sprando pastebėjo kraujosruvą. Tuomet ji nuėjo pas mokyklos socialinę pedagogę ir apie tai ją informavo. Vėliau E. K. nusivedė į kitą kabinetą kur laukė socialinė pedagogė. Kalbantis su E. K., ji papasakojo, kad vakar vakare, jai būnant namuose, ją sumušė motina N. K. Mušė per sprandą ir spyrė į koją. Vėliau su socialine pedagoge apžiūrėjusios E. K., ant kairės kojos šlaunies matė mėlynę. Apie įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112.

Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad kai E. paklausė kaip ji buvo sužalota, E. atsakė, kad ją sumušė mama suduodama jai per sprandą ranka ir įspyrė į koją. E. nepasakojo, kad jai būtų liepta šluoti grindis ir po to būtų jai trenka galva į spintelę. Ant jos veido jokių sužalojimų ar paraudimų nebuvo matyti. Vieninteliai sužalojimai, kurie buvo matyti, tai ant sprando kraujosruva ir ant kojos kraujosruva (t. 1, b. l. 127-132, 137-142).

Liudytojas J. V. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022-06- apie 11 val. 20 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančioje mokykloje mokytoja pranešė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokinė E. K. pasakė, kad ją mušė mama. Buvo pastebėtos kraujosruvos ant kūno. Atvykus į mokyklą juos pasitiko mokytoja A. B., kuri paaiškino, kad ant moksleivės E. K. sprando yra kraujosruva ir ant kairės kojos blauzdos yra mėlynės. E. K. mokytojai paaiškino, kad vakar ją namuose mušė motina. Moksleivė E. K. buvo kitame kabinete. Sulaukus vaikų teisių apsaugos specialisčių su E. K. buvo bendraujama, ji paaiškino, kad ją mama iš vakaro mušė paimdama už sprando ir įspirdama į koją iš kojos. Daugiau mergaitė nekonkretizavo apie įvykį. Ji neužsiminė apie koridoriaus šlavimą ar kažką daugiau. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuoti įvykio vietos, juos pasitiko N. K., kuri neneigė, kad iš vakaro buvo suėmusi už sprando E. K., tačiau dėl to, kad ji neklausė ir nėjo miegoti kada buvo liepta. Ar ji buvo užsiminusi, kad įspyrė dukrai į koją, neprisimena (t. 1, b. l. 147-150).

Nurodyti nukentėjusios ir liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir pačios kaltinamosios parodymai visiškai patvirtina, kad N. K., bandydama sudrausminti savo dukras, sugriebė E. K. už sprando ir pastūmė, bei spyrė vieną kartą į koją. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas N. K. yra įrodytas visiškai.

Kaltinamoji savo tyčiniais veiksmais, norėdama sudrausminti dukrą sugriebė jai už kaklo ir pastūmė ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Spirdama koja į dukros koją padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 3 d., kuri ir numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, ji nėra teista (t. 2, b. l. 37 – 44), todėl remiantis BK 55 straipsniu pirmiausiai turėtų būti svarstomas sankcijoje numatytos vienintelės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, paskyrimas. Tačiau ši BK norma numato, kad net ir pirmą kartą teisimam asmeniui teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę, tik privalo motyvuoti savo sprendimą. Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, kad baudžiamosios atsakomybės efektyvumas labiausiai priklauso ne nuo bausmės rūšies ar jos griežtumo, o nuo bausmės neišvengiamumo. Vienas iš bausmės neišvengiamumo aspektų yra ir reali galimybė bausmę faktiškai įvykdyti. Tik atlikęs bausmę asmuo tinkamai suvokia jos paskirtį ir pasekmes. Tuo tarpu skiriama, bet neįvykdoma bausmė negali pasiekti bausmės tikslų.

Šiuo atveju sankcijoje numatyta vienintelė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kuri formaliai galėtų būti skiriama N. K., tačiau ji nedirba ir augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, jos sutuoktinis dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, todėl privalėdama išlaikyti tokią didelę šeimą iš socialinių išmokų ir nedidelio vyro atlygio, kaltinamoji neturi jokių galimybių sumokėti baudą. Tai reiškia, kad baudos paskyrimas šiuo atveju būtų visiškai neefektyvus, nes tokios bausmės įvykdymas iš esmės sunkiai įmanomas. Be to, baudos skyrimas reikštų ir kaltinamosios nepilnamečių vaikų padėties apsunkinimą, nes net ir vykdant priverstinį išieškojimą iš lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, labiausiai nukentėtų net ne kaltinamosios, o jos vaikų interesai. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai efektyviausiai gali būti pasiekti skiriant ne švelniausią bausmės rūšį – baudą, o vieną iš kitų, sankcijoje numatytų, bausmių.

Skirti kaltinamajai arešto bausmę nėra pagrindo ir nebūtų teisinga, nes tokios bausmės skyrimas būtų per griežta ir neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei atsakomybė. Arešto paskyrimas reikštų realų laisvės atėmimą, motinai, kuri augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas teturi (duomenys neskelbtini) mėnesius, ir tai neabejotinai neigiamai atsilieptų vaikų interesams. Todėl atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę ir jos šeimyninę padėtį šiuo atveju N. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes tai labiausiai efektyvi baudžiamosios atsakomybės forma, leisianti maksimaliai efektyviai pasiekti visus bausmės tikslus. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymą sąlygojo kaltinamosios nuovargis auginant (duomenys neskelbtini) vaikus, dėl kurio ji nesuvaldė savo emocijų. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad N. K. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių palaikymo ir atkūrimo paslaugos, šeimoje lankosi socialinis darbuotojas (t. 1, b. l. 57).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes savo kaltę ji pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė spontaniškai, neturint tyčios sužaloti dukrą, o siekiant sudrausminti, tačiau pasirinkus ne tokią priemonę, kuri leistina, todėl pagrįstai galima manyti, kad suvokdama savo veiksmų pavojingumą ir jai gresiančias pasekmes, jeigu padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad byloje yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji nedirba, nes augina (duomenys neskelbtini) vaikus, tarp jų ir vieną iki (duomenys neskelbtini) mėnesių, todėl bausmė skirtina mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis ir artimesnė minimumui. Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtą panaudojo savo šeimos nario atžvilgiu, atidedant bausmės vykdymą, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 75 straipsnio 2 dalis, 72² straipsnis).

Nors kaltinamajame akte yra nurodyta, kad N. K. yra įrašyta priklausomybės ligų įskaitoje nuo 2015 metų ir nustatyti elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, tačiau ji pati nurodė, kad gydėsi po anksčiau padarytos veikos ir šiuo metu jokių priklausomybės simptomų nejaučia, alkoholio nevartoja. Tai patvirtina ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (t. 1, b. l. 57), kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio skyrius apie pažeidžiamas vaikų teises vartojant alkoholį informacijos šioje šeimoje negavo. Iš dalies patvirtina ir seniūnijos pateikta charakteristika, kurioje nurodoma, kad seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 64-67).

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Šioje byloje paskirtas nepilnametės nukentėjusios atstovas pagal įstatymą prašė priteisti vaikui padarytą 300 Eur neturinę žalą iš kaltinamosios. Posėdžio metu prokurorė pateikė informaciją, kad žala atlyginta, todėl procesas civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti ją terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti N. K. sumažintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 8 ) p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. K. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.