- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2-2508-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33584-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 353,25 Eur skolos, 195,18 Eur palūkanų, 22,61 procento metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (1 541,06 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 12 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (201,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 16 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (610,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 193,48 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 043,77 Eur administravimo mokesčio, 14,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti – viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių:
2017-11-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria atsakovei buvo suteiktas 2000,00 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1204,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,61 proc.), 189,06 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 737,55 Eur administravimo mokesčio iki 2022-05-30. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 54 mėnesines įmokas;
2018-01-25 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis Nr. 2), kuria atsakovei buvo suteiktas 831,49 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 299,39 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,00 proc.), 78,03 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 308,84 Eur administravimo mokesčio iki 2022-01-25. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 48 mėnesines įmokas.
2018-02-27 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 3), kuria atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 64,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 12,00 proc.), 38,98 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 39,13 Eur administravimo mokesčio iki 2020-02-27. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 24 mėnesines įmokas;
Atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė sutartis nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovė liko jai skolinga 2 353,25 Eur negrąžinto kredito (1541,06 Eur pagal sutartį (duomenys neskelbtini), 201,61 Eur pagal sutartį (duomenys neskelbtini) ir 610,58 Eur pagal sutartį (duomenys neskelbtini)), byloje duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino ieškovei visą kreditą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarčių sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarčių nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 353,25 Eur negrąžinto kredito dalis.
Ieškovė taip pat prašo: 1) remiantis Sutartimi Nr. 1, priteisti iš atsakovės 147,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei 22,61 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 541,06 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) remiantis Sutartimi Nr. 2, priteisti iš atsakovės 39,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 610,58 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) remiantis Sutartimi Nr. 3, priteisti iš atsakovės 8,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei 12 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 201,61 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygas (atitinkamai 1.15 ir 1.16 punktus) palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju sutartimis šalys sulygo dėl 22,61 proc., 16 proc. ir 12 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 arba 1.16 punktai). Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo sutartimis sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkinami (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14,34 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-06-26 iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovei, ieškovei iš atsakovės priteistinos 14,34 Eur (6,98 Eur už Sutartį Nr. 1, 3,62 Eur už Sutartį Nr. 2, 3,74 Eur už Sutartį Nr. 3) sutartines palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 1 043,77 Eur administravimo mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad administravimo mokesčio dydis sutarčių specialiosiose sąlygose nebuvo nurodytas, o sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 punktu šalys susitarė, jog sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo (komisinį) mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarčių 5.14. punktu (sutarčių 5.4 punktas). Sutarčių 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų sutarčių 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyse nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia).
Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi, šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019 ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinus ir tai, jog ieškovės prašomo priteisti administravimo mokesčio paskirtis nėra aiški, taip pat nėra aiškus jo dydis pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktų nuostatas sutarčių sudarymo metu, be to, atsižvelgiant į tai, kad šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarčių sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakove, teismas sutarčių sąlygas dėl administravimo mokesčio atsakovei taikymo pripažįsta nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, todėl negaliojančiomis ab initio, o ieškovės reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 193,48 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarčių specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra: Sutarties Nr. 1 atveju – 5,9 procento ir jo bendra suma yra 189,06 Eur, Sutarties Nr. 2 atveju – 6,9 procento ir jo bendra suma yra 78,03 Eur, Sutarties Nr. 3 atveju – 6,9 procento ir jo bendra suma yra 38,98 Eur. Tarpininkavimo mokestis buvo apskaičiuotas sudarant sutartis. Šis mokestis pagal sutarčių sąlygas, mokamas nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Pažymėtina ir tai, kad tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Įvertinus anksčiau nurodytą šalių susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio, ieškovės reikalavimas dėl 193,48 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 756,25 Eur (2 353,25 Eur + 14,34 Eur+ 195,18 + 193,48 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 72,53 procentai (2 756,25 × 100 / 3 800,02) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 240,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((86 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) × 72,53 %).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 3,72 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2017-11-30 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-27 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su ieškovės teise skaičiuoti ir reikalauti administravimo mokesčio.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 353,25 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 25 ct) negrąžinto kredito dalies, 195,18 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 18 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 193,48 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 48 ct) tarpininkavimo mokesčio, 22,61 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 541,06 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 16 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (610,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 12 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (201,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 756,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 240,80 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.