- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- A-2161-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00335-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 9 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. spalio 12 d., nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. vasario 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose buvo netinkamos kalinimo sąlygos, vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali 3,6 kv. m norma. Teigė, kad kameros ploto dalį užėmė baldai bei nuteistųjų asmeniniai daiktai. Dėl laisvo ploto bei oro trūkumo ir atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, sveikatos sutrikimus. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 9 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime (b. l. 7–12) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, atskirais laiko tarpais bausmę atliko kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 1, Nr. 12, Nr. 44, Nr. 5, Nr. 16, Nr. 43, Nr. 20, Nr. 27, Nr. 4, Nr. 29. Teigė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. Pataisos namai vadovaujasi teisiniu reglamentavimu ir užtikrina, kad patalpose būtų tinkama temperatūra, drėgmė, ventiliacija. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės bei patalpų apšvietimo matavimus atlieka Visuomenės sveikatos centro specialistai. Akcentavo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai pasiekia minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus – jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Alytaus PN nesilaikė skunde nurodytų teisės normų reikalavimų.
5. Atsakovas prašė reikalavimui nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d. taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą o likusią dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą.
II.
6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 7 d.
8. Atsakovas prašė teismo pareiškėjo skundui taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 7–12). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, t. y. kaip nurodo skunde pareiškėjas, 2014 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 6).
9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo kalinimo sąlygų Alytaus PN trūkumus. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiškėjas tik vėliau galimai suvokė, kad kalinimo sąlygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. taikytas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmesta kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), 88 str. 1 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo kalinimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jį kalinant netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, t. y. dėl vienam asmeniui tekusio per mažo ploto.
11. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2 punktu ir pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys (b. l. 14–16, 17–18, 19–21) patvirtina, kad nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. kovo 21 d., nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kurios plotas yra 28,77 kv. m ir joje įrengtos 7 miegamosios vietos. Taigi vienam nuteistajam teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. liepos 11 d., nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 44, kurios bendras plotas 15,82 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,95 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. spalio 15 d. pareiškėjas paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 12, kuri yra 12,44 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl, net ir esant užimtoms visoms lovoms, pareiškėjui teko 4,14 kv. m. Nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d., nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 21 d., nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 20 d., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 7 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo kameroje Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m. Nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 2 d., nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. sausio 6 d. nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 20 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16, kuri yra 12,39 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,13 kv. m. Pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. vasario 11 d., nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 20 d., nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 26 d., nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo paskirtas į kamerą Nr. 43, kurios plotas yra 12,29 kv. m ir įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 10 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,89 kv. m. Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo kameroje Nr. 27, kuri yra 29,49 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,68 kv. m. Nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 15 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo kameroje Nr. 4, kuri yra 14,48 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,62 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 21 d. bausmę atlikinėjo kameroje Nr. 29, kuri yra 15,10 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas, numatantis, jog kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo pažeistas, t. y. ginčo laikotarpiu atsakovas užtikrino pareiškėjui teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, normą. Todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 56 str.).
13. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, plotą, kurį užima kiti daiktai, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas taip pat kėlė ginčą dėl oro trūkumo gyvenamosiose patalpose, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN tikrina Alytaus visuomenės sveikatos centras. Iš į bylą pateikto minėtos įstaigos patikrinimo akto matyti, kad Alytaus PN visos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir pažeidimų nenustatyta (b. l. 28 30, 22–24). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl oro trūkumo laikyti nepagrįstais ir atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl miego sutrikimo, galvos skausmų, širdies (b. l. 22–23), tačiau atsakovas patvirtino aplinkybę, jog šie sutrikimai pareiškėjui atsirado dėl alkoholio ar jų surogatų vartojimo (b. l. 10).
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
III.
17. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53–54), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai, teismas vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pažymi, kad jautėsi blogai dėl galvos skausmų, nemigos ir širdies sutrikimų, tačiau tai buvo sukelta ne alkoholio vartojimo, o oro tvankumo ir drėgmės kameroje. Keletą kartų pareiškėjas buvo vežamas į ligoninę, paskirti vaistai. EŽTT nurodė, kad sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kuriuo vadovaujantis skaičiuojamas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017).
Atsiliepimas
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 57–59), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, ir vadovaujasi tik abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 7 d., atlyginimo.
22. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Daliai pareiškėjo reikalavimo taikius ieškinio senatį, vertintas laikotarpis nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jam tekusio minimalaus kameros ploto, nes nebuvo atsižvelgta į sanitarinių įrenginių užimamą plotą.
26. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.
27. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkte, Alytaus PN kiekvienam asmeniui privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjui tekusį plotą ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d., kai jis buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, daro išvadą, kad, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kamerose, kuriose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m, pareiškėjas nebuvo laikomas. Be to, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam visą minėtą laikotarpį teko daugiau nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nurodyta 3,6 kv. m ploto norma. Todėl pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog pareiškėjui teko nuo 3,62 kv. m iki 4,14 kv. m kameros ploto, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.
29. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė ne tik Alytaus PN neteisėtų veiksmų, bet ir žalos egzistavimo fakto, pažymėtina, jog šis teismo argumentas yra perteklinis. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1243-442/2018). Todėl pareiškėjui neįrodžius būtinos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Alytaus PN neteisėtų veiksmų – dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nebuvo tikslinga pasisakyti ir tai savaime eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jam kilusia neturtine žala.
30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundo buvo netenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.