Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 164 straipsnį, teistumas išnykęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2018 m. liepos 7 d., apie 2 val. bute esančiame (duomenys neskelbtini), tampė savo sugyventinę I. A. už plaukų, sudavė jai keletą smūgių ranką į veidą ir kitas kūno vietas, taip panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. V. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad šiuo metu (laikinai) gyvena savo mamos B. E. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo mama ir savo sugyventine I. A., su kuria nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pirmos dienos veda bendrą ūkį. Jo sugyventinė turi savo butą adresu (duomenys neskelbtini), kur jie gyveno nuolatos (šiuo metu laikinai gyvena sugyventinės sūnus P. A. (duomenys neskelbtini) amžiaus). 2018 m. liepos 6 d. vakare jis išgėrė 0,5 l viskio, po to žiūrėdamas futbolą bare dar išgėrė alaus ir nuo kažkurio momento nieko neatsimena. Miglotai pamena, kad lygtai grįžo namo ir jam nesisekė atrakinti buto durų, tačiau kad būtų koks nors konfliktas neatsimena. Jis prabudo 2018 m. liepos 7 d. apie 9 val. ryto sugyventinės bute esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu su I. A. Sugyventinė jam pasakė, kad pažiūrėtų, ką padarė bute ir sakė, kad išpylė naktį šaltibarščius, tačiau daugiau nieko reikšmingo nepasakė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Jis atsakingai pareiškia, kad neturėjo tikslo tyčia prieš savo sugyventinę I. A. naudoti fizinio smurto ir tuo labiau tikrai nenorėjo tyčia tampyti jos už plaukų ar suduoti ranką į veidą ar kitas kūno vietas. Jeigu jo sugyventinė I. A. teigia, kad jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o jis nieko neatsimena dėl girtumo, tačiau tiki savo sugyventine, todėl savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pasiruošęs jos atsiprašyti ir susitaikyti (b. l. 20).

Nukentėjusioji I. A. apklausiama tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu S. V., su kuriuo veda bendrą ūkį. 2018 m. liepos 7 d., apie 2.00 val. į butą įsiveržė neblaivus jos sugyventinis. Jis ėmė ją mušti, t. y. tampė už plaukų ir rankomis sudavė keletą smūgių į veidą ir kitas kūno vietas tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuomet ji paskambino 112, tačiau jos sugyventinis pasišalino iš buto. Vėliau kaip policijos pareigūnai išvyko sugyventinis vėl grįžo ir nemiegojo. Sugyventinis anksčiau fizinio smurto nenaudojo, tačiau pastaruoju metu dažnai prieš ją naudoja psichologinį smurtą. Ji sužinojo, kad S. dėl peties traumos gali būti įvairūs agresijos priepuoliai. Pastarosiomis dienomis S. jai rašo grasinančio pobūdžio žinutes, kad sudegins jos automobilį bei fiziškai susidoros su ja. Šios nakties metu jai rimtesnį kūno sužalojimai padaryti nebuvo, todėl ji į ekspertus nesikreips. Kadangi ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl prašo įpareigoti sugyventinį gyventi skyriumi, nesiartinti prie jos ir nesilankyti jos bute kol vyks ikiteisminis tyrimas (b. l. 6-7).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2018 m. liepos 7 d. 1.59 val. gautas I. A. pranešimas apie tai, kad neblaivus jos sugyventinis S. V. apie 2 val. įsiveržė į namus, ranka jai smūgiavo į veido sritį, suplėšė apatinius drabužius ir suknelę bei pasišalino (b. l. 4)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Vytis pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 7 d. jis patruliavo su patruliu V. K. Apie 8 val. 40 min. iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) reikalinga skubi pagalba. Apie 8 val. 46 min. atvykus nurodytu adresu sutiko NVRS pareigūną, kuris nurodė smurtu artimoje aplinkoje įtariamą asmenį, kurį reikia sulaikyti ir pristatyti į 1 PK. Sulaikytas S. V. buvo pristatytas į 1 PK (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

S. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai nors teigė tikslių įvykio aplinkybių neprisimenantis dėl neblaivumo. Vis tik jis mano, kad jo sugyventinė, su kuria jis veda bendrą ūkį, nemeluoja apie prieš ją kaltinamojo naudotą smurtą. Smurto panaudojimo aplinkybes detaliai apklausos metu išdėstė nukentėjusioji I. A., kuri parodė, kad sugyventiniu S. V. ji veda bendrą ūkį. 2018 m. liepos 7 d., apie 2.00 val. į butą įsiveržė neblaivus jos sugyventinis. Jis ėmė ją mušti, t. y. tampė už plaukų ir rankomis sudavė keletą smūgių į veidą ir kitas kūno vietas tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuomet ji paskambino 112, tačiau jos sugyventinis pasišalino iš buto (b. l. 6-7). Tokie I. A. parodymai atitinka ir policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuotas aplinkybes, kurios rodo, kad 2018 m. liepos 7 d. 1.59 val. gautas I. A. pranešimas apie tai, kad neblaivus jos sugyventinis S. V. apie 2 val. įsiveržė į namus, ranka jai smūgiavo į veido sritį, suplėšė apatinius drabužius ir suknelę bei pasišalino (b. l. 4).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog S. V. 2018 m. liepos 7 d., apie 2 val. bute esančiame (duomenys neskelbtini), tampė savo sugyventinę I. A. už plaukų, sudavė jai keletą smūgių ranką į veidą ir kitas kūno vietas, taip panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį nuo 2017 metų. Atsižvelgiant į tai, kad S. V. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. V. sutiko su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 35).

Nukentėjusiajai I. A. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 36), prašymų bei skundų negauta. Nukentėjusioji apklausos metu pareiškė, jog ieškinio nereikš (b. l. 7).

Dėl S. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę S. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – S. V. smurtavo be jokios minimalios priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. V. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą (b. l. 32), teistas vieną kartą, tačiau ne už smurtinį nusikaltimą, be to teistumas veikos padarymo metu buvo išnykęs. Smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nebaustas administracine tvarka (b. l. 34). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose, bausmės atlikimo laikotarpiu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir pirmiau nurodyti įpareigojimai, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 22)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.