- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- N-444-1375-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas 2006 m. gruodžio 13 d. nutarimu R. V. paskyrė 1500 Lt baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Administracinė nuobauda skirta nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis).
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą ir skundu prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnį, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir sumažinti paskirtą piniginę baudą. Skunde nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, yra išsituokusi, išlaiko pilnametę studijuojančią dukterį, teisė vairuoti transporto priemones susijusi su darbu.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi R. V. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad R. V. vairavo neblaivi ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimą, todėl jos veika pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir paskyrė baudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio 1 dalies taisykles (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad R. V. motyvas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, nėra kriterijus taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes jos darbas nesusijęs su vairavimo funkcijomis, be to, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, jis yra taikomas net ir tada, kai teisė vairuoti yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (ATPK 27 straipsnis). Pilnamečių vaikų išlaikymas nėra motyvas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, nes tokią pat įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti pilnametį vaiką iki 24 metų, kol jis mokosi, turi ir vaiko tėvas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą – tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtina išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokių kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, konstatavimas. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. R. V. vairavo neblaivi, sukėlė realią grėsmę eismo dalyviams, sau pačiai, tyčia įvykdė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad neturi pagrindo R. V. nurodytus motyvus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar neatimti specialiosios teisės, nes papildomų atsakomybę švelninančių pagrindų byloje nėra.
IV.
Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą R. V. grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
ATPK 31 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad automobiliu neblaivi nuvažiavo nedidelį atstumą, nes po dukros skambučio labai susijaudino ir reikėjo jai perskambinti. Tam buvo būtina nusipirkti iki 22 val. dirbančiame kioske telefono papildymo kortelių, todėl skubėjo, nes pėsčiomis eidama nebūtų spėjusi kiosko laiku pasiekti. Keliu, kuriuo važiavo, praktiškai nevyksta joks autotransporto ir pėsčiųjų judėjimas. Teismas neatsižvelgia, kad ji materialiai išlaiko ir remia dukrą, tėvas teikia tik minimalią paramą, anksčiau gyvenime išvis nė karto nėra bausta už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors važinėja jau 8 metus. Teismo buvo prašoma pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis atsakomybę, nes jos ir lėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl pareiškėja mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę, nei numato įstatymas, nuobaudą.teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl advokato kalboje išsakytų pastabų: alkotesterio Drager pažymoje nurodyta, kad girtumas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 9 d. 21 val. 22 min., nors policininkas M. U. protokole nurodo, kad pažeidimas užfiksuotas 21 val. 42 min. Tarnybiniame pranešime irgi nurodyta, kad buvo sustabdyta ir blaivumas patikrintas 21 val. 40 min. Esant šioms aplinkybėms tikėtina, kad alkotesteriu buvo užfiksuota visiškai ne jos, o kito asmens blaivumo stovis, nustatytas 20 minučių anksčiau. Teismas neatsižvelgė ir neišreikalavo duomenų, kada alkotesteris Drager Nr. ARLK-0146 buvo kalibruotas – tai būtina pagal galiojančias šio tipo alkotesteriu normas daryti kas pusmetį. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro patvirtintą metodiką, Drager tipo alkotesteriai fiksuoja paklaidą. Kai girtumas nustatomas virš vienos promilės, šio tipo alkotesterio rodmenų paklaida skaičiuojama pagal metodiką: matavimo rodmenys (1,64) dauginami iš šimto ir dalijami iš penkių: 1,64x100:5=0,33 promilės. Ši paklaida vertintina pažeidėjos naudai, tai yra 1,64‑0,33=1,31 promilės, o tai yra lengvas girtumo laipsnis, todėl veika vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde R. V. iš esmės kelia klausimą dėl alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnas jai nustatė vidutinį girtumo laipsnį (1,64 promilės), duomenų patikimumo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės neblaivumas buvo nustatinėjamas ir Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre. Atlikusi apeliantės apžiūrą, gydytoja L. P. nustatė, kad R. V. yra neblaivi. Gydytoja nustatė vidutinio laipsnio intoksikaciją alkoholiu. Apžiūros metu matuojant neblaivumą alkotesteriu, kurio metrologinė patikra pagal byloje esantį apžiūros aktą (b. l. 16) atlikta 2006 m. gruodžio 8 d., t. y. vieną dieną prieš atliekant apeliantės apžiūrą 2006 m. gruodžio 9 d., jis parodė 1,72 (22 val. 20 min.) ir 1,65 (22 val. 40 min.) promilės (b. l. 16). Apeliaciniame skunde apeliantė šios apžiūros rezultatų neginčija, nenurodo jokių argumentų ir nenurodo bei nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų suabejoti gydytojos išvada ir jos atliktų matavimų rezultatais. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, skunde pirmosios instancijos teismui bei posėdžio pirmosios instancijos teismo metu R. V. su pažeidimu iš esmės sutiko, savo kaltės neneigė (teismo posėdžio protokole (b. l. 31) užfiksuotas apeliantės advokato pasisakymas, kad pažeidimo fakto jie neginčija, kad ji pripažįsta savo kaltę). Todėl, įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, nes byloje pakanka duomenų, jog apeliantė vairavo esant vidutiniam neblaivumo laipsniui.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad R. V. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirma, apeliantė padarė šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ji vairavo neblaivi (vidutinis girtumo laipsnis). Pastebėtina, kad per metus Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės paprastai žūsta beveik 100, o sužalojama daugiau kaip 1000 žmonių. Todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju nesudarytų sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Antra, vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėtų numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą), jo artimųjų ratui (jo šeimai, jos turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl pats ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką. Trečia, apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji, būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, nekonkrečios, neaiškios, nepateisina padaryto pažeidimo ir nepatvirtina išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, buvimo. Ketvirta, apeliantė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų (pavyzdžiui, apie gaunamas pajamas ir t. t.), kad paskirta nuobauda turės jai itin sunkių pasekmių, yra akivaizdžiai neproporcinga, socialiai neteisinga, kad dėl to nukentės jos dukros išlaikymas, kuriuo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi rūpintis ir tėvas. Taigi tenkinti apeliantės skundo nėra pakankamo pagrindo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.