Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), statybininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010m. gruodžio 31d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) 2012m. balandžio 19d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2013m. balandžio 19d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT probacijos skyriaus, abu teistumai išnykę,

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kiekvienas iš jų atskirai yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. vasario 24d., apie 00⁴⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis S. K. Ukmergės rajone, kelio A2 Vilnius-Panevėžys 74,00 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. B. K. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. kraujyje buvo rasta 1,77 promilės etilo alkoholio.

Be to, 2019m. vasario 24d. apie 00²⁴ val., po vidurnakčio, kaltinamasis E. M. UAB „ Viada “ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. B. K. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM 0435(patikros sertifikatas Nr. 0845665), patikrinus kaltinamojo E. M. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas(pritaikius ±1,7% techninės priemonės paklaidą-1,53 promilės girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto liudytojo M. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. vasario 23d., apie 15³⁰ val., su tėvui priklausančiu automobiliu „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas pažįstamą-pil. S. K. į namus adrseu: (duomenys neskelbtini). Pats Buvo blaivus. Pas S. K. namuose tuo metu buvo ir E. M.. Vyko išgertuvės, visi gėrė alų. Jam savo automobilį palikus S. K. sodyboje, kažkas jų kompaniją nuvežė į (duomenys nekslebtini). Būdamas neblaivus, jis pats niekada nesėda už automobilio vairo. (Duomnenys neskelbtini), toliau vyko išgertuvės. Tarpe 23⁰⁰ -24⁰⁰ val. jie visi grįžo pas S. K. į namus. Kas juos parvežė, negali pasakyti, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Gerai buvo apgirtę ir S. K. su E. M.. Po to jų kompanija su automobiliu „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdo E. M., važiavo iš Kavarsko miestelį į Širvintas švęsti gimtadienio pas merginas. Nuo Kavarsko miestelio iki degalinės, kuri yra Ukmergės rajone, prie magistralės A2 Vilnius-Panevėžys, automobilį vairavo neblaivus E. M.. Atvykus į degalinę, automobilį iš E. M. perėmė S. K., teigdamas, kad E. M. vairuojamas automobilis labai blaškosi kelyje. Išvažiavus iš degalinės teritorijos, automagistralėje neblaivaus S. K. vairuojamą automobilį sustabdė policijosd pareigūnai. Automobilyje jis pats visą laiką sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Policijos pareigūnai jiems visiems patikrino blaivumą,o jam buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas. Koks girtumas buvo nustatytas E. M. ir S. K., jis neatsimena. Automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso jo tėvui-pil. B. K., kurį tėvas įsigijo prieš septynerius metus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, kuriuo naudotis tėvas leido ir jam(b.l. 104-105, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo T. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. vasario 24d., apie 00³⁰ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu D. K. metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie degalinės, esančios adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., stovi raudonos spalvos automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Nuvykus minėtu adresu, pastebėjo iš degalinės į kelią A2 išvažiuojantį pranešime nurodytą automobilį „ Audi 80 “, kurį 00⁴⁰ val. patikrinimui sustabdė kelio A2 74,00 kilometre. Priėjęs prie vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus. Bendraudamas su automobilio „ Audi 80 “ vairuotoju, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra pil. S. K., pastebėjo, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, nes pastarasis nerišliai kalbėjo, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apie 00⁴⁴ val. alkoholio matuoklio pagalba automobilį „ Audi 80 “ vairavusiam asmeniui S. K. buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad prieš dvi valandas gėrė alų, kartu nurodydamas, kad teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs. Automobilis „ Audi 80 “ iš įvykio vietos vilkiku buvbo nutraluotas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. Automobilyje sėdėjo ir du neblaivūs keleiviai, t.y. pil. M. K. ir E. M., iš kurių pirmajam buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas, o antrajam-1,56 promilės girtumas. Įvykio metu tiek automobilio vairuotojas, tiek ir jo keleiviai pasakojo, kad į Ukmergę atvyko iš Kavarsko miestelio, esančio Anykščių rajone. Be to, automobilį „ Audi 80 “ vairavęs asmuo S. K. teigė, kad nuo Kavarsko miestelio iki degalinės automobilį vairavo E. M., kuris automobilio sustabdymo patikrinimui metu sėdėjo galinėje sėdynėje. Pasak automobilio vairuotojo, degalinėje už automobilio vairo sėdo jis pats, nes E. M. prastai vairavo automobilį, kurį vairavo iki tol, kol buvo sustabdytas(b.l. 108-109, t. 1). Šias aplinkybes liudytojas T. V. nurodė ir 2019m. vasario 24d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 25, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. vasario 26d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „ Viada “ priklausančios degalinės, esančios adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., vadovas pagal pareikalavimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė degalinės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų 2019m. vasario 24d., tarpe 00⁰⁰-00⁴⁰ val., darytus vaizdo įrašus, kurie buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną)(b.l. 128-29, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2019m. gegužės 17d. tarnybinio pranešimo dėl pil. E. M. nusikalstamos veikos matyti, kad, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-07800-19 aiškinantis galimos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo apklausti pil. S. K., kaip įtariamasis, pil. M. K., kaip liudytojas, apžiūrėti UAB „ Viada “ priklausančios degalinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, ko pasekoje iš gautų duomenų buvo nustatyta, kad 2019m. vasario 24d., apie 00²⁴ val., UAB „ Viada “ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. B. K. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo ir pil. E. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „ Alcotest 6810 “ Nr. ARFM 0435(patikros sertifikatas Nr. 0845665) buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas(kai pritaikius ±1,7% techninės priemonės paklaidą, pil. E. M. buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas). Atsižvelgiant į naujas ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, buvo nutarta ikiteisminio tyrimo byloje pranešimą apie įtarimą įteikti ir pil. E. M. dėl pastarojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 7d.(b.l. 164, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi vienas iš kaltinamųjų S. K. kelių transporto priemonę vairavo iki naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2019m. balandžio 01d., o patikrinus šio kaltinamojo, kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės alkoholio(b.l. 28-34, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija).

Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad iš kito kaltinamojo E. M. kraujo mėginys tyrimui, t.y. alkoholio kiekiui nustatyti, paimtas nebuvo, nes šio kaltinamojo padaryta nusikalstama veika paaiškėjo vėliau, t.y. tik ikiteisminio tyrimo metu atlikus dalį procesinių veiksmų, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 128-164, t. 1). Nežiūrint į tai, 2019m. vasario 24d. patikrinimui sustabdžius automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kitas kaltinamasis S. K., girtumas buvo nustatomas ne tik šiam kaltinamajam, kaip automobilį vairavusiam asmeniui, bet ir automobilyje sėdėjusiems keleiviams, tame tarpe ir kaltinamajam E. M., kurio organizmo terpėje-iškvėptame ore alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM 0435(patikros sertifikatas Nr. 0845665) buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas(b.l. 26, t. 1).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais preoceso veiksmais patikrinti, teisimajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR BPK 20 str. 1 ir 4 d.d.). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant LR BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautis iš skirtingų šaltinių. Taigi įstatymo leidėjas suteikia teisę bylai reikšmingas aplinkybes nustatinėti naudojant įvairias įrodinėjimo priemones, nes, svarbu, kad jos atitiktų leistinumo ir teisėtumo reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam E. M. alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Pažymėtina tai, kad alkoohlio kiekis kaltinamojo E. M. organizmo terpėje-iškvėptame ore buvo nustatytas naudojant metrologiškai patikrintą prietaisą, t.y. alkotesterį

Spręsdamas kaltinamųjų S. K. ir E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų atskirai padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kiekvieno iš kaltinamųjų S. K. ir E. M. atskirai padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas vieno iš kaltinamųjų S. K. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus, tačiau ankstesni teistumai yra išnykę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina šio kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. K. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už praeityje padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykę. Kadangi kaltinamasis S. K. yra dirbantis asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo S. K. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimi(LR BK 41 str.), laiko, kad šis kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam S. K. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam S. K., kaip pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį turinčiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paskiriant ne mažesnę kaip už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos minimumas baudą, tačiau, atsižvelgiant į šio kaltinamojo turtinę padėtį, paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d.). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Tuo tarpu kitas kaltinamasis E. M. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, irgi visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina ir kaltinamojo E. M. atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo E. M. atžvilgiu byloje nėra.

Nors kaltinamasis E. M. yra tik pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos pobūdį, tiek ir į paties kaltinamojo E. M., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę, laiko, kad sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda būtų neefektyvi ir nepasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslų. Visgi, vadovaujantis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai ir kaltinamajam E. M. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes šis kaltinamasis irgi gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl, kaltinamajam E. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, yra tikslinga paskirtinos bausmės vykdymą atidėti(LR BK 75 str. 1d.). Kaltinamajam E. M. atidėjus paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam yra paskirtini tokie baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos šio kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.). Kaltinamajam E. M. paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek kaltinamasis S. K., tiek ir kitas kaltinamasis E. M. 2019m. vasario 24d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, nes abu šios teisės nėra įgyję.

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis S. K., tiek ir kitas kaltinamasis E. M. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kurie abu kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdami neblaivūs, bet ir neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad abu kaltinamieji kiekvienam iš jų atskirai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamiesi specialia teise, t.y. vairuodami kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kurie abu, kaip praeityje jau ne vieną kartą ir administracine tvarka buvę bausti asmenys, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jiems inkriminuojamų veikų padarymo metu turėjo ir po galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 33-34, 66-69, t. 2), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, abiems kaltinamiesiems nustatytą neblaivumo laipsnį ir į pačių kaltinamųjų S. K. ir E. M. asmenybes, bei įvertindamas tai, kad abiejų kaltinamųjų kiekvieno iš jų atskirai padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jų(pačių kaltinamųjų) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, abiems kaltinamiesiems uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas ne mažesnis nei veikos padarymo metu galiojęs įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(LR BK 67 str. 3d.). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2019m. kovo 01d. nutarimu byloje buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2019m. kovo 01d. iki 2019m. liepos 31d. imtinai, vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir po baudžiamosios bylos perdavimo teismui šį terminą paskutine teismo nutartimi pratęsus trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019m. rugsėjo 01d., turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b. 1. 89-98, t. 1, b.l. 90-93, t. 2). Nušalinus kaltinamąjį S. K. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. kovo 01d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro nutarimu buvo grąžintas faktiniam šios transporto priemonės valdytojui(savininkui)-pil. B. K. pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 59, 82-85, 100, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. E 128577 matyti, kad 2019m. vasario 24d. abiejų kaltinamųjų S. K. ir E. M. vairuotas tas pats automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas pil. B. K. vardu, ką patvirtina ir policijos duomenų bazės informacinė pažyma apie registruotas kelių transporto priemones(b.l. 60-61, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas(LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi abiejų kaltinamųjų S. K. ir E. M. įvykio dieną vairuota ta pati kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas B. K., duodamas parodymus byloje, kurio parodymai, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo paskelbti bylos proceso teisme metu LR BPK 291 str. pagrindu, parodė, kad automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu, įsigijo prieš 5-6 metus, už kurį mokėjo 3.500,- Lt.(tris tūkstančius penkis šimtus litų ir 00 ct.). Automobiliu naudojasi tiek jis pats savo poreikiams važinėti po gydymo įstaigas, nes, pasak liudytojo, jis yra neįgalus asmuo ir abu su sutuoktine turi įvairių sveikatos problemų, tiek ir jo sūnus-pil. M. K.. Liudytojo B. K. teigimu, 2019m. vasario 23 d., buvo šeštadienis, ryte, sūnus Mantas pasiėmė kieme stovėjusį automobilį

„ Audi 80 “ ir išvažiavo į Anykščius. Sūnus M. K. tuo metu buvo blaivus. Nesulaukęs grįžtančio sūnaus, jis jam paskambino sekmadienio rytą. Telefoninio pokalbio metu sūnus paaiškino, kad su draugais gėrė alų, po ko vienam iš neblaivių draugų S. K. sėdus už automobilio „ Audi 80 “ vairo, juos sulaikė policija ir iš jų paėmė automobilį(b.l. 80-81, t. 1). Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas B. K. būtų žinojęs apie tai, kad automobilį pasiėmęs jo sūnus M. K. girtaus, o po to neblaiviems draugams duos vairuoti jam(nukentėjusiajam B. K.) priklausantį automobilį, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad abiejų kaltinamųjų įvykio dieną vairuota ta pati kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju tiek kaltinamajam S. K., tiek irkitam kaltinamajam E. M. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamųjų vairuoto automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad abiejų kaltinamųjų S. K. ir E. M. įvykio dieną vairuoto to paties automobilio „ Audi 80 “ vidutinė kaina(be PVM) Lietuvoje yra 587,- Eur.(penki šimtai aštuoniasdešimt septyni eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 63, t. 1). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ

„ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: htpp:/www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ Audi 80 “ vidutinė kaina Lietuvoje. Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikę ir patys kaltinamieji S. K. ir E. M., apie kitą galimą abiejų kaltinamųjų vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi abu kaltinamieji S. K. ir E. M. vairavo tą patį automobilį, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldami didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jų(pačių kaltinamųjų) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš iš abiejų kaltinamųjų S. K. ir E. M. lygiomis dalimis yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Audi 80 “ vidutinę kainą(be PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. B. K., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. vasario 27d. informacinio pobūdžio pažymos dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07800-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. vasario 25d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Audi 80 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo abu kaltinamieji, priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 64-77, t. 1).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kadangi automobilio „ Audi 80 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) sustabdymo patikrinimui metu nušalinus už vairo tuo metu sėdėjusį neblaivų kaltinamąjį S. K. nuo transporto priemonės vairavimo, pastarojo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 59), Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios iš abiejų įvykio dieną tą patį automobilį vairavusių kaltinamųjų S. K. ir E. M. yra priteistinos lygiomis dalimis(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija), ir nuteisti, paskiriant 60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. K. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 40 MGL 2.000,- Eur.(du tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.).

Likusi mokėtina baudos dalis 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „ Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.) pagrindu kaltinamajam S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam S. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 293,50 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 50 eur/ct.) sumos, kaip dalį konfiskuotino automobilio „ Audi 80 “ vertės atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam E. M. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio patisos proigramoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.) pagrindu kaltinamajam E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam E. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 293,50 Eur.(dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 50 eur/ct.) sumos, kaip dalį konfiskuotino automobilio „ Audi 80 “ vertės atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo 2019m. rugpjūčio 30d. nutartimi baudžiamojoje byloje pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą į automobilį

„ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą pil. B. K. vardu, šiuo metu laikinam saugojimui perduotą saugoti šios transporto priemonės faktiniam valdytojui(savininkui)-pil. B. K., ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. B. K., gyv. (duoenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamųjų S. K. ir E. M. lygiomis dalimis 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą už suteiktas priverstinio automobilio nuvežimo paslaugas, kaip bylos proceso išlaidas, Vilniaus apskrities VPK naudai.

Daiktinius įrodymus-automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, ir minėto automobilio dokumentus, t.y. automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-pil. B. K., gyv. (duomnenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su jame esančiais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.