- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1563-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi paliko galioti 2010 m. balandžio 1 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 179367 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 70 (septyniasdešimties) litų bauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda V. K. paskirta už tai, kad jis 2010 m. vasario 28 d., apie 2 val. 20 min., J.Basanavičiaus gatvėje, Kybartų miestelyje, Vilkaviškio savivaldybėje, vairuodamas automobilį, be priežasties kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinius transporto srautus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Nurodė, jog V. K. savo kaltės nepripažino, tačiau ji buvo įrodyta pažeidimą fiksavusio patrulio parodymais, kuris posėdžio metu patvirtino, kad jis ir kitas sienos apsaugos pareigūnas, važiuodami pastebėjo, jog V. K. automobilis, kuris važiavo priekyje jų automobilio, be jokios priežasties staiga kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę baltą važiuojamosios dalies ženklinimo liniją. Pažymėjo, jog sienos apsaugos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Pridūrė, jog analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnas bei sienos apsaugos tarnybos pareigūnas nurodė ir byloje esančiuose savo tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo surašyti iš karto po įvykio ir neprieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Konstatavo, jog netikėti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo, nes jie tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, anksčiau su V. K. susitikę nebuvo (šią aplinkybę pripažįsta ir jis pats), todėl jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti jį teismas nenustatė. Tuo tarpu V. K. argumentus bei jo paaiškinimą teismas atmetė, kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuodamas, jog jis siekia išvengti administracinės atsakomybės bei administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Skirdamas nuobaudą teismas V. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į jo sveikatos būklę.
II.
V. K., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo faktą. Pažymi, jog teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad jis buvo sustabdytas dėl to, kad stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, o tik vėliau, besiaiškinant su policijos pareigūnu, paaiškėjo visiška jo kompetencijos stygius. Priduria, jog tuo momentu administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo pradėtas rašyti, todėl turėjo būti užbaigtas. Mano, jog teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi vien pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog V. K. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga, o jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nėra objektyvios ir reikšmingos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. K. buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo V. K. nepripažįsta, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė remdamasis vien policijos pareigūnų parodymais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas nutartį, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog V. K. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nesilaikant KET 3 priedo 1.1. punkte nurodyto kelio ženklo, kelis kartus išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą kertant ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinius transporto srautus, buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymais, kurie eidami tarnybines pareigas tiesiogiai matė pažeidimą, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie anksčiau pažinojo apeliantą ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Policijos pareigūno A. M. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu V. K., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, jog teismas kritiškai vertina ir byloje esantį liudytojo V. V. paaiškinimą (b. l. 18), nes jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstamas, todėl – suinteresuotas padėti išvengti jam griežtos administracinės atsakomybės. Pridurtina, kad V. K. atsakomybės niekaip nešalina ir tai, jog policijos pareigūnai jam išreiškė pastabą dėl galimo jo vairuoto automobilio stovėjimo ant pėsčiųjų perėjos, nes nagrinėjamu atveju jis buvo baustas ne už tai.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.