Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-606-397-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
1A-606-397-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00007-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
T. M.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos

Pranešėjas G. Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-606-397-2013;

Teisėja H. Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00007-2013-7;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, nuteistajam T. M., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – galutine dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2012-04-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dviem (2) metams septyniems (7) mėnesiams, bausmę paskirta atliekti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) iš už prekystalio buvusios rankinės slapta pagrobė nukentėjusiajam K. D. priklausantį bendros 4600 litų vertės turtą: bendros 1200 litų vertės 4 vnt. komplektų sidabrinių ir paauksuotų grandinėlių ant rankos ir kaklo po 300 litų vertės, bendros 1800 litų vertės 9 vnt. po 200 litų vertės vyriškų sidabrinių grandinėlių ant rankos, 260 litų vertės vyrišką sidabrinę grandinėlę ant kaklo, 220 litų vertės vyrišką sidabrinę grandinėlę ant kaklo, bendros 720 litų vertės 6 vnt. po 120 litų komplektų sidabrinių auskarų ir pakabukų, 180 Lt vertės moterišką sidabrinę grandinėlę ant rankos, 220 Lt vertės moterišką sidabrinę grandinėlę ant rankos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde T. M. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį, sušvelninant paskirtą bausmę, - pritaikant jo atžvilgiu LR BK 75 str., atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o jeigu tokios galimybės nėra - sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Skunde nurodoma, kad jo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad su nukentėjusiuoju K. D. yra sudaręs susitarimą, kad jam padarytą 4 600 Lt žalą atlygins mokėdamas kiekviena mėnesį po 200 Lt. Akcentuoja, kad žalos atlyginimo procedarą jau esu pradėjęs ir dalį padarytos žalos yra atlyginęs. Teigia, kad jeigu būtų pasiųstas atlikti 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės į Pataisos namus, neturės galimybės nukentėjusiajam atlyginti padarytos žalos. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Akcentuoja, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, neklaidino ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga, o taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi jis yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, jog ankstesnis teistumas ir skirta bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti T. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Dėl šių aplinkybių T. M. pagrįstai už 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Didesnį T. M. pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti laisvės atėmimo bausmę apibūdina tai, jog nuteistasis neišnykus teistumui padarė naują nusikaltimą, akivaizdu, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė įtakos apelianto elgesiui nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo, pavojingumą, paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negalės nukentėjusiajam atlyginti padarytos žalos (nusikaltimo padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, priešingai negu nurodo T. M., byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs bent dalį žalos nukentėjusiajam) taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta.

Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas T. M. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių.

Taikyti T. M. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę T. M. nėra teisinio pagrindo.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į padaryto nusikaltimų motyvus – nusikaltimas padarytas tyčia iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad T. M. nedirba, charakterizuojamas neigiamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes bausmės paskirtis T. M. nebūtų pasiekta. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas Jaliniauskas