Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajai J. Č., nukentėjusiosios nepilnametės F. M. atstovei – Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Pociūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, 12 kl. išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista 2012-11-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 290 str. skirta 3 MGL (390 Lt) bauda (b.l. 65-67, 68);

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. Č. 2014 m. gegužės 23 d. apie 19:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, smurtavo savo mažametės dukters F. M., gim. 2004 m., atžvilgiu, t.y. suduodama mažametei F. M. ne mažiau tris kartus kumščiu į galvą, tokiais veiksmai sukėlė mažametei fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji J. Č. kalta prisipažino. Yra priklausoma nuo alkoholio, tačiau alkoholio nevartoja jau 5 mėnesius. Mano, jog įvykis susijęs su alkoholio vartojimu. Mergaitė norėjo eiti į lauką, o ji išgėrusi susinervino ir dukrai trenkė. Šiuo metu keičia gyvenimo būdą, dirba su 12 žingsnių programa. Turi 6 vaikus: T. J. 16 metų, kuris gyvena pas močiutę, I. Č. 13 metų, F. M. 10 metų, kurios gyvena su ja, E. B. 6 metų, kuris gyvena su savo tėvu, R. B. 5 metų, P. Č., kurie su ja negyvena. Motinystės teisės apribotos laikinai, jos mama yra paskirta vaikų globėja. Nuo vasaros nevartoja alkoholio. Dukrai sudavė todėl, kad susinervino ir buvo neblaivi. Neleido išeiti iš namų, kadangi buvo jau vakaras, nebuvo pagrindo eiti į lauką. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Dabar santykiai su mama ir vaikais yra geri.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš mažametės nukentėjusiosios F. M. parodymų matyti, kad 2014-05-23 apie 19.30 val. ji su sese, I. 13 m. ir broliu P., kuriam yra beveik 1 m., buvo savo namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu jų močiutės, A. Č., kuri yra jų globėja, namuose nebuvo, ji buvo išvažiavusi į darželį parsivežti 5 m. brolio, R.. Mama, J. Č., prieš kurį laiką buvo išvykusi į reabilitaciją gydytis nuo alkoholio ir su jais negyveno. Minėtu laiku ji buvo savo mamos kambaryje ir gulėdama ant jos lovos, migdė brolį P.. Bemigdant prie jų buto pasirodė mama, kuri būdama neblaivi pradėjo belsti į buto langus. Iš pradžių mamos į butą neįleido, po kurio laiko mamą į butą įleido. Įėjusi į butą, mama atėjo į savo kambarį ir nieko nesakiusi sudavė kumščiu jai tris kartus į galvos dešinę pusę. Po suduotų smūgių jai iš pradžių skaudėjo tą galvos vietą, tačiau po kurio laiko skausmas praėjo. Pamačiusi, jog mama ją muša, sesuo I. mamą nuo jos atitraukė tolyn bei jie visi trys, t. y. ji, I. ir P. iš namų išėjo į lauką, laukti močiutės. Jiems išėjus mama užsirakino buto viduje. Močiutė iškvietė policijos pareigūnus (b.l.20).

Iš liudytojos nepilnametės I. Č. parodymų matyti, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, ji su 10 metų amžiaus sesute F., ir broliu P., kuriam yra 1 m., buvo savo namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune. Močiutės, A. Č., kuri tuo metu buvo jų globėja, namuose nebuvo. F. gulėjo mamos kambaryje ant lovos ir tyliai žiūrėjo televizorių, nes šalia miegojo P.. Tuo metu išgirdo, jog kažkas pabeldė į kambario langą, o po to paskambino į duris. Nuėjusi prie durų pamatė, jog už jų stovi neblaivi mama. Mamą į butą įleidus, F. pradėjo sakyti, kad nori eiti į kiemą, o mama jai atsakė, kad neleidžia. Taip sakydama, kiek pamena, mama F., kad ši kaip suprato neitų į kiemą, pastūmė už pečių, po ko F. atsisėdo ant lovos. Kad mama F. būtų sudavusi per galvą, nematė. Pamačiusi, kad mama F. pastūmė, ji mamą patraukė už rankos nuo F. tolyn ir pasakė, kad ši eitų miegoti. Kadangi močiutė buvo pasakiusi, kad jeigu mama su jais blogai elgsis, t. y. būdama neblaivi muš, ar panašiai, kad kviestų policiją. Ji, F. ir P. iš namų išėjo į lauką, o F. apie tai kas įvyko, telefonu pranešė močiutei. Po to, ar F., ar močiutė, tiksliai nežino, paskambino policijai. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai bei greitosios pagalbos automobilis, kuris visus tris išvežė į ligoninę. Atvykus policijos pareigūnams, matė, jog mama jų iš pradžių į vidų neįsileido, tačiau vėliau įsileido. Šiuo metu mama alkoholio nevartoja, jais rūpinasi (b.l. 28).

Iš liudytojos A. Č. parodymų matyti, kad 2014-05-20 Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dukros, J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vaikams: I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), F. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa jai, vaikų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Dėl J. Č. nuolatinių girtavimų ir priklausomybės alkoholiui, nesirūpinimo ir nepriežiūros savo vaiku, ne kartą vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo kviestos atvejo peržiūros, tačiau J. Č. elgesys nepasikeitė. Kadangi vaikams likti su ja buvo nesaugu, laikinoji vaikų globa buvo paskirta jai. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio pradžios J. Č. dėl priklausomybės alkoholiui savo noru pasinaudojo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) r. pagalba, ir išvyko gyventi fondo namuose. Po poros savaičių vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai buvo J. Č. nuvežę jos sūnų P. gyventi su ja, tačiau pastaroji po poros dienų palikdama sūnų, iš reabilitacijos pabėgo ir grįžo namo. Grįžusi visą laiką girtavo, nesidomėjo ir nesirūpino vaikais. 2014-05-20 J. Č. vėl buvo vežama atgal į reabilitaciją, tačiau 2014-05-23 ji vėl savavališkai iš ten pasišalino ir grįžo namo. 2014-05-23 apie 19. 30 val. vaikams I. Č., F. M. ir P. Č. būnant vieniems namuose, J. Č. grįžo namo girta ir beldė į duris, langus, kad ją įleistų. Jai paskambino I., nurodė, kad J. Č. įsileido į vidų ir ji puolė F., kelis kartus kumščiu trenkė į F. galvos sritį, dėl ko ši pargriuvo. Iškvietė policiją. F. jai tvirtino, kad 2014-05-23 J. Č. prieš ją smurtavo, t. y. kumščiu kelis kartus trenkė į galvos sritį, dėl ko ji net pagriuvo. Šiuo metu J. Č. ir toliau sistemingai girtauja, elgetauja stoties rajone, bendrauja su asocialaus elgesio žmonėmis, iš namų išeina anksti ryte, grįžta vidurnaktį, taip sukeldama triukšmą. Patys vaikai vengia su J. Č. bendrauti, nes ši pastoviai būna neblaivi ir neprižiūri vaikų, su jais nebendrauja. Dėl tokio J. Č. elgesio yra sunerimusi, nes pastaroji dėl nuolatinių girtavimų yra neprognozuojama (b.l. 29).

Iš liudytojo E. D. parodymų matyti, kad dirba Kauno AVPK PR 1-ojo būrio patruliu. 2014-05-23 patruliavo automobiliu kartu su patruliu G. V. radijo šaukiniu „417“. Apie 19.40 val. iš Kauno AVPK budėtojo, radijo ryšiu gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi motina muša vaikus. Nuvykus nurodytu adresu, prie namo rado tris mažamečius vaikus: I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., F. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. Mergaitės paaiškino, jog šiuo metu jas prižiūri jų močiutė. Teigė, jog joms su broliu būnant namuose, namo grįžo neblaivi jų motina J. Č., kuri F. M. keletą kartų sudavė per galvą. Apžiūrėjus F. M. galvą, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Aiškinantis įvykį bandė patekti į butą, tačiau pabeldus į buto duris ir prisistačius, už durų esanti moteris pasakė, kad durų neatidarys ir į vidų jų neįleis. Kadangi vaikų palikti lauke negalėjo, iškvietė greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris visus tris vaikus pristatė į Kauno klinikinę ligoninę (b.l. 42).

Iš liudytojo G. V. parodymų matyti, kad davė analogiškus parodymus kaip ir E. D. (b.l. 43).

Iš liudytojos I. B. parodymų matyti, kad dirba Vaikų gerovės centre „Pastogė“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, socialine darbuotoja. 2014-05-28 laikinai ėjo Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pagalbos šeimai tarnybos vedėja. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ su J. Č. šeima, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dirba nuo 2013 m. sausio mėnesio. 2014-05-28 J. N. muzikos gimnazijoje, ji, gimnazijos socialinė pedagogė L. G. bei psichologė R. K. kalbėjosi su šios gimnazijos auklėtine, mažamete F. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Mergaitė išsakė, kad džiaugiasi, jog ją globoja močiutė, nes mama ja, broliais ir sese nesirūpina. Kalbėjo, kad nenori matyti mamos, ypač girtos, norėtų, kad mama „pastiptų“. Papasakojo, kad 2014-05-23 antroje dienos pusėje ji namuose buvo likusi su sese I. ir broliu P., kai į namus grįžo jų mama J. Č.. Iš pradžių jos mamos į namus įleisti nenorėjo, tačiau vėliau pasitarusios su močiute, vis dėlto buto duris atrakino. Tada išgėrusi alkoholio mama puolė jas, tačiau I. pavyko pro ją „prasmukti“, o jai mama kelis kartus, ar ranka, ar kumščiu, dabar tiksliai nepamena, sudavė per galvą. Tai pamačiusi I. ją puolė nuo mamos ginti. Tada jos nešinos broliuku iš buto išbėgo į lauką, apie įvykį telefonu pranešė močiutei, kuri iškvietė policiją. F. sakė, kad pyksta ant mamos, teigė, jog norėtų kitos mamos arba gyventi su močiute. Po šio pokalbio, ji surašė aktą, kuriame užfiksavo pokalbį su F. M.. Minėtą aktą, tiek ji, tiek kitos, pokalbyje dalyvavusios darbuotojos bei Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius R. K., pasirašė. Su F. M. Vaikų gerovės centre „Pastogė“, dar bendravo maždaug 2014 m. liepos mėn. viduryje bei 2014 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Šių pokalbių metu F. M. džiaugėsi, kad mama alkoholio jau negeria, jais, t. y. vaikais rūpinasi, namuose viskas yra gerai bei ji nori ir ateityje gyventi su mama. Kadangi šią šeimą stebi ir toliau, t. y. nuolat joje lankosi, kviečia atvykti į centrą ir bendrauja, mato, jog situacija minėtoje šeimoje tikrai yra kardinaliai pasikeitusi į gerą pusę. Dabar apsilankymų namuose metu J. Č. randama blaivi, vaikai yra prižiūrėti. Nors situacija minėtoje šeimoje ir yra pagerėjusi, tačiau minėtą šeimą jų centras stebės ir toliau (b.l. 44).

Iš 2014-05-30 Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS rašto 2014-06-12 A. Č. pareiškimo, 2014-06-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotas faktas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 2, 3, 4).

Iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ akto matyti, kad užfiksuota F. M. pasakojimas apie patirtą smurtą (b.l. 5).

Iš 2014-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 7-11).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. už nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamosios paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji J. Č. 2014 m. gegužės 23 d. apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo savo mažametės dukters F. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, t.y. suduodama mažametei F. M. ne mažiau tris kartus kumščiu į galvą, tokiais veiksmai sukėlė mažametei fizinį skausmą. Kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., jos kaltė įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Seka išvada, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris buvo baigtas. Jos atsakomybę lengvina tai, kad kalta prisipažino visiškai ir gailisi padariusi nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti jai skiriant laisvės atėmimą ir taikant bausmės vykdymo atidėjimą (LR BK 75 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. šią bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti, kad bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-11-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 3 MGL dydžio, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams pareigojant J. Č.:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.