- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 1-3104-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26177-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonavoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Jonavoje, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:
1) 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 75 MGL bauda (3750 eurų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 50 MGL bauda (2500 eurų), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. Neatliktos bausmės dalis – 48 MGL bauda (2400 eurų). 2020 m. liepos 30 d. bauda sumokėta.
2) 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 286 straipsnį – 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 val. visuomenės labui,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 170 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.50 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Jonavoje, matant pašaliniams asmenims bei nukentėjusiųjų mažamečiams vaikams, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešais pareiškimais ir įžeidinėjimais, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas „Jonava, ne Afrika, eikit iš čia“ – viešai niekino ir tyčiojosi iš nukentėjusiųjų R. A. ir M. A. dėl jų rasės ir kilmės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam M. A. į kairę ausį, po to ranka sudavė smūgį jam į veidą, nukentėjusiajam pasilenkus pakelti nuo smūgio nukritusių akinių, ranka apglėbė M. A. kaklą ir jį smaugė – tuo padarė nukentėjusiajam M. A. odos nubrozdinimą kairėje speninėje srityje, kairės kaklo pusės raumenų patempimą – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė M. A. sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, niekino nukentėjusiuosius R. A. ir M. A. bei skatino neapykantą jų atžvilgiu dėl jų rasės ir kilmės.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai ir jų vertinimo išvados ir kvalifikavimo motyvai
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu M. M. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl veikos labai gailisi. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu norėjo važiuoti į pasienį, kad palaikyti lietuvius dėl situacijos šalyje, po to kai migrantai pradėjo plūsti į Lietuvą. Einant pro stotelę, pamatė nukentėjusius, suprato, kad jie ne lietuviai. Pripažįsta, kad iš pykčio pasakė žodžius „Jonava, ne Afrika, eikit iš čia“. Taip pat pripažįsta, kad sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam. Smūgiavimas nebuvo stiprus. Tuo momentu nepastebėjo, kad aplinkui būtų buvę daugiau žmonių. Matė tik jo moterį su vaikais. Pripažįsta, kad veikė suklaidintas ir įaudrintas žiniasklaidos. Paskirtus viešuosius darbus yra atlikęs.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Sirijos pilietė, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Ji su vyru M. A. atvyko į Lietuvą 2017 metų balandžio mėnesį. 2021 m. rugpjūčio 1 d. leido laiką Jonavos miete, o vakare apie 20.50 val. nuėjo į autobusų stotelę, esančią Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lijo lietus, todėl ji su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais, laukė taksi. Ji su vaikais sėdėjo autobusų stotelėje ant suoliuko, o jos vyras paėjo toliau parūkyti. Maždaug po 5 minučių į stotelę atėjęs atsisėdo nepažįstamas vyras ir ėmė ją įžeidinėti, keikti, jo tonas buvo pakeltas, piktas. Ji šiek tiek supranta lietuvių kalbą, bet nešneka ja laisvai, tačiau jo išsakytus įžeidinėjimus suprato gerai. Vaikų jis nepuolė, nekeikė, įžeidūs žodžiai buvo skirti jai. Jis sakė: „blet, čia yra Jonava, ne Afrika, eikit iš čia“. Dėl tokių žodžių ji įsižeidė, kadangi ji nieko blogo nedarė, rodė jai nepagarbą taip sakydamas, tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje ją užsipuolė. Pasakęs minėtus žodžius, vyras greitai priėjo prie jos sutuoktinio. Ji girdėjo, kaip tas vyras greitai lietuvių kalba kažką pakeltu tonu sakė jos vyrui, bet ji tų žodžių nesuprato. Iš pradžių vyras sudavė jos sutuoktiniui dešinės rankos kumščiu į kairę ausį. Ji neįsidėmėjo, kokius tiksliai veiksmus atliko tas vyras jos sutuoktinio atžvilgiu, nes jautė didelį stresą, buvo išsigandusi. Po to tas vyras kumščiu sudavė vieną smūgį jos sutuoktiniui į veidą ir jam nukrito akiniai. Pribėgusi ji paėmė akinius, norėjo vyrus išskirti, bet pamatė, kad vaikai stovi netoli gatvės, todėl nubėgo prie vaikų. Paskui ji matė, kaip tas vyras ranka buvo suėmęs jos sutuoktinio kaklą ir jį smaugė. Jos sutuoktinis tam vyrui lietuvių kalba ne vieną kartą sakė „eik“. Pribėgusi prie vaikų ji apalpo, matyt nuo streso ir bejėgiškumo, užsigavo galvą. Atsigavusi išgirdo kaip vaikai šaukia ją, jie klykė, patyrė didelį stresą, išgąstį. Minėtas vyras nei prieš ją, nei prieš vaikus nesmurtavo. Sustojo keli lengvieji automobiliai, kurių vairuotojai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Asmuo, smurtavęs prieš jos vyrą, nuėjo link policijos pastato, kuprinę palikęs stotelėje. Atvykę medikai jai suleido raminančių vaistų, dėl tolimesnio gydymo niekur nesikreipė. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą. Jos manymu, juos užpuolė dėl jų rasės, nes yra tamsaus gymio, ji buvo su skara ant galvos, vyras sakė, kad tai ne Afrika, važiuokit iš čia. Po šio įvykio jai sunku miegoti, psichologiškai išgyvena, vis prisimena ją sukrėtusį įvykį. Civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad asmuo būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 1-3, 52-56).
Nukentėjusysis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 metų balandžio mėnesio jis su šeima – žmona R. A. ir dviem mažamečiais vaikais, gyvena Lietuvoje. Jis su šeima tarpusavyje bendrauja arabų kalba, nes jie pagal tautybę sirai. Jis šiek tiek supranta lietuvių kalbą, bet jos gerai nemoka, žmona lietuvių kalbą supranta geriau nei jis. 2021 m. rugpjūčio 1 d. jis su šeima vakare laiką leido Jonavoje, o apie 20.50 val. nuėjo į miesto centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančią autobusų stotelę, šalia fontanų. Jie planavo išsikviesti taksi, parvažiuoti namo. Žmona su vaikais buvo autobusų stotelėje, o jis paėjo šiek tiek į šoną parūkyti. Pašalinių žmonių šalia nebuvo. Jis pastebėjo, kad į autobusų stotelę atėjo nepažįstamas vyras, iš pradžių jis atsisėdo ant suoliuko ir sėdėjo ten apie 10 sekundžių. Nežino, ar vyras kažką sakė jo žmonai, nes į tą žmogų nekreipė dėmesio, nieko blogo nesitikėjo. Paskui tas vyras priėjo prie jo (M. A.) ir sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, smūgis kliudė ausį, kaklą. Buvo netikėta, nes tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai jį užpuolė. Vyras kažką jam sakė lietuvių kalba, tik jis nesuprato ką. Po to šis vyras kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, dėl ko ant žemės nukrito jo akiniai. Akiniai nesudužo, žala dėl to nepadaryta. Jis juto fizinį skausmą veido srityje. Kai pasilenkė pasiimti akinius, vyras ranka apglėbė jo kaklą ir pradėjo jį smaugti. Jis nematė ką tuo metu veikė jo žmona, tik girdėjo, kad ji labai šaukė. Jis tik atkreipė dėmesį, kad kažkuriuo metu žmona buvo nugriuvusi ant žemės, turbūt iš išgąsčio. Jis nematė, kad tas vyras būtų smurtavęs jo žmonos ar vaikų atžvilgiu. Dar atkreipė dėmesį, kad jį užpuolusio vyro kuprinė liko stotelėje. Žmona buvo labai išsigandusi, dukra verkė. Grumtynių metu buvo privažiavęs jaunuolis su paspirtuku, kalbino tą vyrą, bet vėliau jaunuolis nuvažiavo. Kažkuriuo metu sustojo keli lengvieji automobiliai, viename iš jų sėdėjo mergina, kuri iškvietė policiją. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri juos apžiūrėjo. Siūlė jiems vykti į ligoninę, tačiau jie atsisakė, nes nenorėjo kelti streso vaikams ir nebuvo rimtų sužalojimų. Vyras, su kuriuo vyko muštynės, pasišalino link policijos pastato. Užpuolikas buvo labai piktas, agresyvus, įniršęs, kažką jam sakė, replikavo, minėjo žodį „Jonava“. Jo manymu, tai buvo rasistinis išpuolis. Jis nori, kad asmuo būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 67-70).
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.50 val. jis su drauge S. P. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve nuo Kauno pusės link žiedo. Prie žiedo pamatė, kad link fontanų, esančių (duomenys neskelbtini), einantis vyras norėjo spirti vaikams, važiuojantiems su dviračiais. Vyras sustojo stotelėje, o jie pastebėję, kad vyras elgiasi neadekvačiai, apsisuko žiedinėje sankryžoje. Pravažiuodami matė, kad tas vyras konfliktuoja su tamsaus gymio vyriškiu ir jo šeima, tuomet sustojo ir iškvietė policiją. Kai jie iškvietė policiją, tas asmuo atsisėdo stotelėje ir pasėdėjo kelias minutes. Prie stotelės paspirtuku privažiavo vyriškis, kuris bandė minėtą vyrą sudrausminti, tačiau šis bandė jį pulti kumščiais. Vyriškis su paspirtuku nuvažiavo, o besimušęs vyras nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir įsėdo į automobilį (b. l. 99-101).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji R. A. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 1 – M. M., kaip asmenį, kuris 2021 m. rugpjūčio 1 d. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje įžeidinėjo ją ir smurtavo jos vyro atžvilgiu (b. l. 57-64).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis M. A. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 3 – M. M., kaip asmenį, kuris 2021 m. rugpjūčio 1 d. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų stotelėje jį sumušė (b. l. 73-80).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jonavoje esanti autobusų sustojimo vieta prie (duomenys neskelbtini) aikštės. Stotelėje tarp dviejų suoliukų, greta šiukšlių dėžės, rasta juodos spalvos kuprinė su daiktais(b. l. 31-37).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta kuprinė su užrašu „Nike“ ir joje esantys daiktai, tarp kurių yra sutartis tarp „Tele 2“ ir M. M. (b. l. 38-47, 48-49).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 85-86).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. konstatuota odos nubrozdinimas kairėje speninėje srityje, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu; kairės kaklo pusės raumenų patempimas, galimai padarytas smaugiant dilbiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 91-92).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas nėra absoliutus. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus veiksmus ar pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
Taigi, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, specialistų išvadomis, paties kaltinamojo parodymais bei kita rašytine medžiaga, neginčijamai įrodyta, kad M. M. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims bei nukentėjusiųjų mažamečiams vaikams, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešais pareiškimais ir įžeidinėjimais, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas „Jonava, ne Afrika, eikit iš čia“ – viešai niekino ir tyčiojosi iš nukentėjusiųjų R. A. ir M. A. dėl jų rasės ir kilmės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam M. A. į kairę ausį, po to ranka sudavė smūgį jam į veidą, nukentėjusiajam pasilenkus pakelti nuo smūgio nukritusių akinių, ranka apglėbė M. A. kaklą ir jį smaugė tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė M. A. sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, niekino nukentėjusiuosius R. A. ir M. A. bei skatino neapykantą jų atžvilgiu dėl jų rasės ir kilmės.
Kaltinamojo M. M. veika, kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 170 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai.
3. Bausmės skyrimas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 147-148), VŠĮ Jonavos PSPC PSC Psichiatrijos centre lankosi nuo 2008 m. Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija - 2021-06-14, diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 113).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, kas neabejotinai rodo, jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Kita vertus, šiuo metu kaip jis nurodo, šią bausmę jau yra pilnai atlikęs, taip pat pilnai yra sumokėta ir ankstesniu nuosprendžiu už vairavimą neblaiviam paskirta bauda. Akivaizdu, kad švelnesnės paskirtos M. M. bausmės nebuvo efektyvios ir neužkirto kelio pakartotinių nusikalstamų veikų padarymui, todėl šio atveju M. M. parinktina arešto bausmė, skiriant jos dydį artimą vidurkiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis M. M. padarė dvi nesunkias nusikalstamas viekas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, arešto bausme nuteistas pirmą kartą, atgailauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad praeityje jis jau du kartus buvo teistas už nesunkius nusikaltimus, bei jo norą pasitaisyti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju probacija vis dar gali labiau padėti M. M. pasitaisyti, nei trumpalaikis laisvės atėmimas. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai, bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui ir paskiriant intensyvią priežiūrą. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje). Taip pat su intensyvia priežiūra kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė: 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešerius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (mokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą)
Kaltinamajam paskirta kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. (b. l. 174-176, 177-178), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 165-167), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 171-173). M. M. pateikė prašymą grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, nurodydamas, kad nori įsidarbinti. Teismas, įvertinęs šį kaltinamojo prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad be asmens dokumento paėmimo yra paskirtos kitos kardomosios priemonės, sprendžia, kad pastaroji kardomoji priemonė gali būti panaikinama ir nuosprendžio paskelbimo dieną paimta asmens tapatybės kortelė grąžintina kaltinamajam. Savo ruožtu kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 165-167) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 171-173) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 170 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti M. M. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinti kaltinamajam M. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešerius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (mokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paimtą asmens tapatybės kortelę grąžinant kaltinamajam.
M. M. paskirtas kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.