Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. Š. , atsakovo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mindaugui Goberiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė teismui skundą (b.l. 4-6), kuriuo prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Marijampolės apskr. VPK viršininko 2015 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-124, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog ji dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigose. 2015 m. kovo 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei E. Š. “ Nr. 64-TE-124 (toliau - Įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – Išvada) konstatuota, kad ji, neveikdama kaip to reikalauja teisės aktais - esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nepersiuntėmedžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 punkto reikalavimus. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pažeidimo pasekmė - asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės.

Sprendimą medžiagoje dėl A. J. susižalojimo nelaimingo atsitikimo metu ji priėmė vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, surinktų duomenų visetu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 261 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.“Teigia, jog minėta ATPK nuostata medžiagos persiuntimą sieja su sąlygine nuostata (jei asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių), kuri turi būti išreikšta daugiskaita (administracinioteisės pažeidimo požymių). Dėl to mano, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog medžiagos persiuntimui pakako nustatyti tik vieną iš administracinio teisės pažeidimo požymių. Pagal savo supratimą ir suvokimą įvertinusi nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatė. Be to, vadovavosi ne mechanišku nuostatos įvykdymu, o teisine sąmone, individualiai vertino situaciją. Pastebėtina, kad A. J. teikė parodymus, kurie kitais objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinti (niekas kitas to įvykio nematė). Traukiamas atsakomybėn A. J. savo parodymus gali bet kada keisti, gali atsisakyti duoti parodymus, gali neigti aplinkybes.

Išvadoje nurodyta kilusi pasekmė, jog A. J. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą ir dėl jos veiksmų išvengė atsakomybės, yra prielaida. Tarnybinio patikrinimo išvada turi būti įtikinama ir nekelti abejonių dėl joje padarytų išvadų pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinodėl mažareikšmių tarnybinių nusižengimų, jogesant mažareikšmiam, vienkartinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui, nesukėlusiam neigiamų padarinių, pareigūno veikoje negalima įžvelgti priešingų teisei veiksmų, kuris yra vienas iš pagrindinių tarnybinio nusižengimo požymių. Išvadoje nenurodyta, kad nustatytas pažeidimas būtų ne pirmas jos tarnyboje ar ji nuolat sistemingai nevykdė ATPK ar kitų teisės aktų nuostatų dėl medžiagos persiuntimo (2005 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-935-05; Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-209-621/2013).

Dėl A. K. medžiagos persiuntimo pareiškėja paaiškino, jog 2014 m. spalio 28 d. apie 19.00 val. (tuo pat laiku kaip ir nurodė apklausiamas A. K. ), jam surašytas protokolas, skirta bauda. Taigi, A. K. tą dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietovėje jau buvo taikyta administracinė atsakomybė. Kaip žinoma, negalima asmenis bausti už tą patį pažeidimą du kartus. Tai reiškia, kad jospakartotinis medžiagos persiuntimas nebūtų sukėlęs teisinių pasekmių, o būtų buvęs tiesiog formalus veiksmas.

Pažymėjo, jog abejuose medžiagose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra tik jos vienasmenis sprendimas. Atsisakymą tikrina prokuroras bei jos tiesioginis viršininkas, kurie gali teikti pastabas, pasiūlymus, nurodymus. Nagrinėjamu atveju, nei iš prokuroro, nei iš tiesioginio viršininko pastabų nebuvo gauta.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad atlikus netikėtą patikrinimą Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau - Vilkaviškio r. PK), nustatyta, jog atsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus Nr. 56-At-264-14 ir 56-At-00269-14 (esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams), nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo perduoti organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą, tai yra galimai pažeisti LR BPK 168 str. 5 d. reikalavimai. Padaryto pažeidimo pasekmės - asmenys, padarę administracinį teisės pažeidimą, dėl Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus (toliau - KPS) tyrėjos E. Š. neveikimo išvengė administracinės atsakomybės (suėjus senaties terminui).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-18, kurioje už LR ATPK 261 str. 4 d., LR BPK 168 str. 5 d. ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. reikalavimų pažeidimą, Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjai E. Š. buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Marijampolės apskr. VPK viršininko 2015-03-25 įsakymu Nr. 64-TE-124 E. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobaudą - pastaba.

LR ATPK 261 str. 4 d. numatyta, jog „atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.“

LR ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad „Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.“. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad tik organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, kad išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 ir nustatyta, kad pil. A. K. ir pil. A. J. veiksmuose buvo akivaizdžių administracinio teisė pažeidimo požymių - pagal liudytojų apklausos protokolus asmenys prisipažino neblaivūs vairavę dviračius, buvo aiški pažeidimo padarymo vieta, laikas (objektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė), todėl tyrėjos E. Š. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad ji nenustatė akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, dėl ko ir nebuvo pagrindo medžiagų perduoti organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą, buvo įvertintos kritiškai. Be to, tyrėjos E. Š. charakteristikoje, patvirtintoje Marijampolės apskr. VPK viršininko 2008-10-08 įsakymu Nr. 64-V-3 (Marijampolės apskr. VPK viršininko 2012-12-31 įsakymo Nr. 64-V-847 redakcija), nėra numatyta, kad tyrėjai yra suteiktos funkcijos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl mano, kad jai ir nebuvo būtinybės nustatinėti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, kad medžiaga būtų perduota organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

LR BPK 168 str. 2 d. numatyta, kad „Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. <...>“, LR BPK 168 str. 5 d. numatyta, kad „Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo požymius nustato ir medžiagos perdavimo klausimą sprendžia tas pareigūnas, kuris priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai numato ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. Pareiškėjos paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo požymių neįžvelgė ir prokuroras, patvirtinęs nutarimus, taip pat buvo įvertinta kritiškai. Vadovaujantis LR Prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisėsnorminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Ištyrus tarnybinį nusižengimą buvo padaryta išvada, kad tyrėja E. Š. , neveikdama kaip to reikalauja teisės aktais - esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 ir priėmusi jose nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nepersiuntė medžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir tokiais veiksmais pažeidė LR ATPK 261 str. 4 d., LR BPK 168 str. 5 d. ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. reikalavimus. Pažeidimo pasekmė -asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės. Tyrėjos E. Š. kaltės forma - neatsargumas. Pareigūnės veiksmuose lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėjo, jog nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu priėmimo metu pareiškėja neturėjo žinių, jog jis yra baustas dėl dviračio vairavimo esant neblaiviam, todėl medžiagą privalėjo išsiųsti.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija ir prašo panaikintiMarijampolės apskr. VPK viršininko 2015 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-124, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Bylos faktinės aplinkybės.

2014 spalio 11 d. 23 val. 10 min, Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK buvo gautas telefoninis pranešimas iš Vilkaviškio priėmimo skyriaus, kad dėltraumos į Vilkaviškio CL kreipėsi A. J. . Reaguojant į pranešimą išsiųstas ekipažas „Rūda-22“ (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 8).Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas aplinkybių tikslinimui(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 11), 2014-10-23 priimtas nutarimas Nr. 56-At-00264-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrindas LR BPK 168 str. 1 d. ir 3 str. 1 d. 1 p. (ROIK išrašastarnybinio patikrinimo medžiagos l. 9). Įvykio aplinkybes patikslinti buvo pavesta pareiškėjai. Apklausos metu A. J. , kad 2014-10-11, kiek buvo valandų tiksliai nepamena, jis važiavo dviračiu iš Kybartų į Virbalį. Važiuodamas nuo kalnelio nespėjo sustabdyti ir virto ant asfalto. Nurodė, kad tuo metu buvo neblaivus.Teigė, kad dėl įvykio pretenzijų niekam neturi, nes krisdamas nuo dviračio susižalojo pats(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 12-13). 2014-10-11 A. J. nustatytas 2,09 promilių girtumas(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 14). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėja nurodė, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad patirti sužalojimai yra pasekmė paties nukentėjusiojo neatsargus elgesio, kas traktuotina, kaip nelaimingas atsitikimas. Dėl šių priežasčių ikiteisminį tyrimą, dėl A. J. sveikatos sutrikdymo, vadovaujantis LR BPK 168 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p. buvo atsisakyta pradėti, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 10). Nutarimo nuorašai buvo nusiųsti A. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai. Tarnybinio patikrinimo metu Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pagalba nustatyta, kad A. J. nuobaudų neturi.

2014 spalio 28 d. 23 val. 31 min. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK buvo gautas telefoninis pranešimas iš Vilkaviškio priėmimo skyriaus, kad pristatytas galimai sužalotas A. K. . Reaguojant į pranešimą išsiųstas ekipažas „Rūda-58“ (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 16-17“). Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 19), 2014-10-31 priimtas nutarimas Nr. 56-At-00269-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrindas LR BPK 168 str. ld. ir 3 str 1 d. 1 p.(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 18)(ROIK išrašas l. 16-17). Apklausos metu A. K. parodė, kad 2014-10-28, apie 19 val. 00 min. jis važiavo dviračiu Gižų miestelyje link savo namų. Važiuojant dviračiu jam nuo pedalo nuslydo koja ir jis kartu su dviračiu parpuolė ant kietos asfalto dangos. Krisdamas nusibrozdino veidą, pasitempė kairės kojos čiurną(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 20-21). 20l4-10-28 A. K. buvo nustatytas 1.38 promilių girtumas(tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 22). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą pareiškėja nurodė, jog surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad patirti sužalojimai yra paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys, kas traktuotina, kaip nelaimingas atsitikimas. Dėl šių priežasčių ikiteisminį tyrimą, dėl A. K. sveikatos sutrikdymo, vadovaujantis LR BPK 168 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p. buvo atsisakyta pradėti, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimo nuorašai buvo nusiųsti A. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai. Tarnybinio patikrinimo metu Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pagalba nustatyta, kad A. K. nuobaudų neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo IV-720redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 20 p., Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjai E. Š. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kadatsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus Nr. 56-At-264-14 ir 56-At-000269-14, ir esant akivaizdiemsadministracinio teisės pažeidimo požymiams, nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimusneperdavė organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą.

Dėl tarnybinio nusižengimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės apskr. VPK viršininko 2015 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 64-TE-124, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Pareiškėja yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja atsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus Nr. 56-At-264-14 ir 56-At-000269-14, ir esant akivaizdiemsadministracinio teisės pažeidimo požymiams, nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimusneperdavė organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą.

Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas kaip to reikalauja jos tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jai žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimo pasekmė – asmenys padarę administracinės teisės pažeidimus išvengė atsakomybės. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu, taip pat ir surašant skundą tvirtino, jog jos nuomone pažeidimas nepadarytas, kadangi ji situaciją vertino pagal savo įsitikinimus, individualiai, iš medžiagos matėsi, jog girtumo ir vairavimo faktai nustatyti A. J. ir A. K. duotais parodymais, kuriuos pastarieji gali keisti, taip pat gali atsisakyti duoti parodymus ir tokiu būdu medžiagos išsiuntimas neduotų laukiamų rezultatų, mano jog padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes nei prokuroras, nei jos tiesioginis viršininkas nepareiškė pastabų bei nedavė jai atitinkamų nurodymų.

Teismo nuomone pareiškėja neteisingai vertina situacija.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas neblaiviame stovyje yra teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., (KET 14 p.) ir priskirtinas šiurkščių teisės pažeidimų kategorijai. Kaip ir matyti tokio vairavimo pasekmė nagrinėjamoje situacijoje, jog dviračius vairavę asmenys susižalojo. Tačiau galėjo būti sukeltas eismo įvykis su kitomis transporto priemonėmis ir tuomet pasekmės galėjo būti žymiai sunkesnės. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, dviračius vairavusių asmenų girtumas nustatytas (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 14, 22). Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) 10 p. nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojo, įtariamo esant neblaivų (girtą) ar apsvaigusį, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus tikrinimą specialiomis techninėmis priemonėmis arba medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Teismas pažymi, jog LR ATPK 261 str. 4 d. neįpareigoja pareigūno, priėmusio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo požymius (elementus) ir konstatuoti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar ne, kad medžiaga būtų perduota organui įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad „Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.“.Todėl darytina išvada, kad tik organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, kad išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo.

Pažymėtina, jog pareiškėjospareigybės charakteristikoje, patvirtintoje Marijampolės apskr. VPK viršininko 2008-10-08 įsakymu Nr. 64-V-3 (Marijampolės apskr. VPK viršininko 2012-12-31 įsakymo Nr. 64-V-847 redakcija), nėra numatyta, kad tyrėjai yra suteiktos funkcijos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl teismas sutinka su tarnybinėje išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjai ir nebuvo būtinybės nustatinėti visus administracinio teisės pažeidimo elementus bei požymius, kad medžiaga būtų perduota organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

LR BPK 168 str. 2 d. numatyta, kad „Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. <...>“, LR BPK 168 str. 5 d. numatyta, kad „Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka“. Kaip matyti, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo požymius nustato ir medžiagos perdavimo klausimą sprendžia tas pareigūnas, kuris priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai numato ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. „Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pagal kompetenciją pats nagrinėja tokio administracinio teisės pažeidimo bylą arba ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo nutarimo priėmimo dienos susijusios medžiagos patvirtintas kopijas persiunčia institucijai ar pareigūnui, kompetentingam nagrinėti tokio administracinio teisės pažeidimo bylą, ir apie tai informuoja pareiškėją. <...>“.

A. K. 2014-10-28, 19 val. 52 min., Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. K. , surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2014-10-28, 19 val. 00 min., kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 12 kilometre, vairavo dviratį būdamas neblaivus kai nustatytas 2,03 promilės girtumas ir tokiais veiksmais pažeidė LR ATPK 131 str. 7d. A. K. paskirta 250 litų (72 EUR) bauda. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 56-At-00269-14, buvo nustatyta, kad A. K. 2014-10-28, apie 19 val. 00 min. važiuojant dviračiu Gižų miestelyje link savo namų Senkiškių k., nuo pedalo nuslydo koja ir jis parpuolė kartu su dviračiu ant kietos asfalto dangos ir susižalojo. Kadangi pareigūno A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta neatitiko medžiagoje Nr. 56-At-00269-14 nurodytos kritimo nuo dviračio vietos, todėl tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad esant A. K. veiksmuose akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiaga nebuvo persiųsta organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas. Tikėtina, jog A. K. galėjo vairuoti dviratį jau po jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir šias aplinkybes privalėjo išsiaiškinti organas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja medžiagoje Nr. 56-At-00269-14, nei paaiškinime, pateiktame tarnybinio patikrinimo metu, nenurodė, kad pil. A. K. už minėtą pažeidimą jau yra nubaustas, jai ši aplinkybė nebuvo žinoma, todėl nebuvo pagrindo medžiagos nepersiųsti organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Taip pat aplinkybė, jog nei tiesioginis viršininkas, nei prokuroras tikrindamas atsisakymą pradėti ikiteisminius tyrimus nepareiškė pastabų, ir nedavė nurodymų nėra pagrindas nepersiųsti medžiagų, kadangi minėti asmenys tikrina ar pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, t.y. paties nutarimo pagrįstumą, nustačius jog nutarimas teisėtas pastabų dėl nutarimo neturėjo. Medžiagą išsiųsti, kaip jau išanalizuota aukščiau, privalo asmuo priėmęs nutarimą (nei viršininkui, nei prokurorui tokia pareiga nenustatyta, išskyrus atvejus, kai jie patys priima tam tikrą nutarimą), ir tai galima padaryti įvairiais būdais, priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimant tuo klausimu atskirą nutarimą, persųsti tiesiog lydinčiuoju raštu ar kitokiu būdu.

Tokiu būdu Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog pareiškėja, neveikė kaip to reikalauja teisės aktai - esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 ir priėmusi jose nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nepersiuntė medžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir tokiais veiksmais pažeidė LR ATPK 261 str. 4 d., LR BPK 168 str. 5 d. ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. reikalavimus. Pažeidimo pasekmė - asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės. Tyrėjos E. Š. kaltės forma - neatsargumas. Pareigūnės veiksmuose lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėja tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su Išvada supažindinta nebuvo, jos kopija jaineįteikta.Prašymą teismui rengėvadovaudamasi profesinės sąjungos, kurios narė ji yra, jai pateikta Išvados kopija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu; profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

Kalbant apie profesinės sąjungos paskirtį ir funkciją atstovauti profesinės sąjungos narius, papildomai būtina akcentuoti, kad teisės aktais profesinėms sąjungoms yra nustatyta ne tik teisė ginti ją sudarančių narių, kaip visumos, interesus (kolektyvinis atstovavimas), bet profesinės sąjungos taip pat turi teisę atstovauti konkretų profesinės sąjungos narį ir ginti jo interesus (individualus atstovavimas).

Pagrindinės profesinės sąjungos kolektyvinio atstovavimo teisės yra įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatymo 16–18 straipsniuose, Darbo kodekso 22, 47 straipsniuose. Šiomis teisėmis profesinė sąjunga naudojasi vykdydama kolektyvinio atstovavimo funkciją. Tuo tarpu individualaus atstovavimo atveju, profesinės sąjungos, kaip darbuotojo atstovės, teisės nustatytos konkretų teisinį santykį, kuriame yra atstovaujamas darbuotojas, reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz. tarnybinio patikrinimo, atleidimo ir kt.). Individualiai atstovaudama savo nario interesus darbo santykiuose, profesinė sąjunga turi tokias pat teises, kurios įstatymais šiuose teisiniuose santykiuose yra suteiktos pačiam asmeniui ar jį atstovaujančiam subjektui.

Tokiu būdu, aplinkybė, jog Išvada buvo įteikta ne pareiškėjai, o ją atstovaujančiam subjektui – Vilkaviškio rajono vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios narė pareiškėja yra, nelaikomas esminiu pažeidimu, kadangi tai nesudarė esminių kliūčių pareiškėjai tinkamai ginti savo teises, nes kaip ir paaiškino pareiškėja Išvados kopiją gavo iš ją atstovaujančio subjekto.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog tiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimas, kurį įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu.

Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatuoja, jog atmestini pareiškėjos argumentai, kuriais ji tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į jos paaiškinimus. Pažeidimas ištirtas visiškai, atsižvelgiant į visus byloje pateiktus paaiškinimus ir informaciją, nuobaudos rūšis parinkta adekvačiai padarytam pažeidimui (švelniausia). Pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja ir vykdydama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jos veiklą bei kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.