Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes neužtikrino, kad Ž. M. ir A. J. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų priėmimą į darbą. Nustatyta, kad Ž. M. ir A. J. 2021 m. balandžio 15 d. 13.30 val. statybvietėje (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko pastolių ardymo darbus darbdavio naudai, su darbdavio žinia. Tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – (duomenys neskelbtini), darbo vietos — statybvietė (duomenys neskelbtini), ir darbo funkcijų – daugiabučio namo išorės sienų renovacijos darbai), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus, dirbo darbdavio nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, todėl Ž. M. ir A. J. 2021 m. balandžio 15 d. dirbo nelegaliai. Tuo R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Be to, R. P., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojams dirbti 6 m aukštyje – atlikti pastolių ardymo darbus, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio, nenaudojant asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo iš aukščio (apraišų, diržų), saugiam darbui aukštyje neapmokius darbuotojų, kas kėlė tiesioginį pavojų dirbančiųjų gyvybėms. Pastoliams nebuvo parengtas pastolių pastatymo, naudojimo ir išardymo tipinis projektas, su kuriuo turi būti susipažinę pastolius ardantys darbuotojai. R. P., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, tačiau neužtikrinęs, kad kiekvieno statybvietėje dirbančio darbuotojo darbo vieta būtų saugi, darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, nevertinęs kritimo iš aukščio rizikos, pavesdamas darbuotojams darbus, tačiau neinstruktavęs, neapmokęs ir nesupažindinęs darbuotojų su saugos reikalavimais darbui aukštyje ir ardant pastolius, nenurodęs priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1-6,13 punktų, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 21 ir 35 punktų reikalavimus, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37 punkto reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 2 priedo (privalomo) 4.3.2 ir 4.3.6 punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje R. P. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Be R. P. visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, 2021 m. balandžio 26 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0943–0230, 2021 m. balandžio 15 d. tyrimo veiksmų protokolu, nuotraukomis, Ž. M., A. J., T. P., paties R. P. paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

R. P. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tarp jo ir darbuotojų Ž. M. ir A. J. esant darbo santykių požymiams, neužtikrino, kad darbuotojai Ž. M. ir A. J. pradėtų dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią, t. y. darbuotojai Ž. M. ir A. J. dirbo nelegaliai. R. P. veika taip pat atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 3 dalyje, požymius, kadangi R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido darbuotojams vykdyti pastolių ardymo darbus 6 m aukštyje, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio, nenaudojant asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo iš aukščio (apraišų, diržų), saugiam darbui aukštyje neapmokius darbuotojų, taip neužtikrindamas, kad darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, ir tokiu būdu kilo pavojus saugai bei sveikatai statybvietėje dirbusiems darbuotojams.

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, – analogiškas nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bauda sumokėta 2020 m. liepos 22 d., ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimų pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, R. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje, skirtina nuobauda – sankcijoje numatyta artima minimaliai bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą R. P. skirti 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.