- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-6744-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Pareiškėja D. N. (toliau - pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2019 m. gruodžio 21 d. civilinės būklės akto įrašą apie Kanados piliečio Thomas Pablo D., gimusio 1988 m. rugsėjo 23 d., ir Lietuvos pilietės D. N., gimusios 1991 m. gegužės 2 d., 2018 m. spalio 26 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje, sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 6003, pakeičiant pareiškėjos pavardę iš „N.“ į „D.“ ir išduoti jai naują santuokos įrašą liudijantį išrašą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad šiuo metu nuolat gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Pareiškėja ir Kanados pilietis Thomas Pablo D. 2018 m. spalio 26 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje, sudarė santuoką. Lietuvos pilietė D. N. ir Kanados pilietis T. P. D. 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įtraukti į apskaitą Jungtinėje Karalystėje sudarytą santuoką. Sutuoktiniai taip pat prašė santuokos akto įraše nurodyti sutuoktinės pasirinktą santuokinę pavardę „D.“ ir išduoti tai patvirtinantį santuokos akto įrašo išrašą. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius patenkino pareiškėjų prašymą įtraukti jų sudarytą santuoką į apskaitą Lietuvos Respublikoje, tačiau atmetė prašymą pakeisti pareiškėjos ikisantuokinę pavardę „N.“ į santuokinę „D.“. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pasiūlė pareiškėjai jos pageidaujamą santuokinę pavardę „D.“ sulietuvinti, t. y. vietoje priebalsės „x“ įrašyti sulietuvintą jos formą „ks“, įrašant jos santuokinę pavardę „D.“. Pareiškėja paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu nuolat gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, šeima daug keliauja, todėl iki santuokos turėta arba sulietuvinta jos vyro pavardė jai sukeltų didelių nepatogumų, nes kiekvieną kartą jai reikėtų papildomai įrodinėti jos ir jos vyro santuokinį ryšį. Pareiškėjos vertinimu, išduodant jai naują pasą su jos iki santuokos turėta pavarde „N.“ arba sulietuvinta vyro pavarde „D.“, bus pažeista jos teisė Lietuvos Respublikoje išduotose oficialiuose dokumentuose turėti savo vyro pavardę „D.“, pavardėje naudojant raidę „x“. Tai sukels jai papildomų nepatogumų dėl skirtingai rašomos jos ir jos vyro pavardės, gyvenant ir laisvai judant Europos Sąjungos teritorijoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti jos pavardę iš „N.“ į „D.“, nes galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti su įrašais nelietuviškais rašmenimis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“ ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus.
5. Išvada teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas įrašyti jos pavardę su „x“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų asmenvardžius, ji keičiama raidėmis „ks“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymėjo, kad Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ji pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, būtų galimos kai kurios išimtys. Viena jų – kad, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės galėtų būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė Loreta Paulavičienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos šeimai jos sulietuvinta santuokinė pavardė sukeltų daug nepatogumų, nes šeima daug keliauja, planuoja turėti vaikų. Tokiose situacijoje pareiškėjai reikėtų papildomais dokumentais įrodinėti savo ryšį su sutuoktiniu bei ateityje su būsimais vaikais.
7. Suinteresuotam asmeniui ir išvadą teikiančiai institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.
8. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjos atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja D. N. yra Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. rugsėjo 28 d. deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Pareiškėja 2018 m. spalio 26 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje, sudarė santuoką su Kanados piliečiu T. P. D. Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko sutuoktinio pavardę. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti į apskaitą 2018 m. spalio 26 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje jos ir Kanados piliečio T. P. D. sudarytą santuoką, taip pat prašydama, kad santuokos akto įraše būtų nurodyta jos pasirinkta santuokinio pavardė „D.“.
9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. sausio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjos prašymą apskaityti jos ir Kanados piliečio T. P. D. Jungtinėje Karalystėje sudarytą santuoką, tačiau atsisakė tenkinti prašymą pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo pakeisti į „D.“. Toks sprendimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės įrašyti pareiškėjos sutuoktinio pavardės su „x“ raide. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos pavardę į ,,D.“.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
11. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos D. N. civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
13. Pažymėtina, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
15. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur sudarė santuoką, dirba bei planuoja ateities planus. Pareiškėjos šeima yra jauno amžiaus, daug keliaujantis, planuojanti turėti vaikų. Akivaizdu, kad aktyviai, jaunai šeimai įvairiose situacijose kiltų nemažai nepatogų tuo atveju, jeigu pareiškėjos santuokinė pavardė būtų sulietuvinta bei įrašyta be raidės „x“. Tai trukdytų tinkamai identifikuoti pareiškėją užsienio valstybėse, sukeltų klausimą dėl pareiškėjos ryšio su faktiškai kitą pavardę turinčiu sutuoktiniu bei busimais vaikais. Tokia situacija neatitiktų Konvencijos 8 straipsnio nuostatų bei pažeistų pareiškėjos teisę į ginamą privatų ir šeimos gyvenimą.
18. Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „x“. Taigi, faktiškai „x“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas, ko nepaneigia byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo ir išvadą teikianti institucija.
19. Teismas , atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju faktiškai nesant ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, tačiau dėl įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiškaus teisinio reglamentavimo byloje nagrinėjamu klausimu įtvirtinimo trūkumo, susidariusi situacija akivaizdžiai riboja ir varžo pareiškėjos teisę pasirinkti santuokinę pavardę. Teismas sprendžia, kad siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant pareiškėjos santuokinę pavardę skirtingai, pareiškėjos šeimai gyvenant Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo bei tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2019 m. gruodžio 21 d. civilinės būklės akto įrašą apie Kanados piliečio T. P. D., gimusio 1988 m. rugsėjo 23 d., ir Lietuvos pilietės D. N., gimusios 1991 m. gegužės 2 d., 2018 m. spalio 26 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje, sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 6003, pakeičiant pareiškėjos pavardę iš „N.“ į „D.“ ir išduodant naują santuokos sudarymą liudijantį išrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.