Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-449/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
1S-284-449/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
A. K.
Byla Nr. 1S-284-449/2022Proceso sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,gynėjui Simonui Slapšinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: 1) intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo jos vykdymo pradžios, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose; 2) 50 000 Eur užstatu, kurį 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu už A. K. sumokėjo L. D.; 3) dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. xxx, kuri išduota Migracijos departamento Kauno skyriaus 2012 m. sausio 30 d., galioja iki 2022 m. sausio 30 d., paėmimu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslino 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje numatytas intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas. Šia nutartimi teismas atmetė A. K. gynėjo prašymą laikinai grąžinti asmens dokumentą, kaip keliantį riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, 50 000 Eur užstatą ir dokumento paėmimą) panaikino ir pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento. Tą pačią dieną A. K. buvo suimtas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d. Vėlesniais Vilniaus apygardos teismo sprendimais šis terminas buvo tęsiamas iki 2022 m. rugsėjo 8 d.

5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis A. K. gali bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Švelnesnių kardomųjų priemonių už suėmimą, tarp jų ir užstato, ar jų komplekso taikymas kaltinamojo A. K. atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

6. Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį, suimtąjį iš suėmimo paleisti, paskirti kaltinamajam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

Gynėjas nurodo, jog teismas nevertino, kiek iš tiesų šiurkštus ar formalus buvo A. K. kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. A. K. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, kadangi, nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento Kauno skyrių), siekiant realiai įgyvendinti būtent teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas, nurodytų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygų (elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo, nusiėmimo, gadinimo ar sunaikinimo sąlygų) A. K. nepažeidė, kas, taipogi, reiškia, kad A. K. visą laiką buvo stebimas ir negalėjo kilti grėsmė, kad A. K. gali pabėgti ar pasislėpti nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad A. K. vykimo į Migracijos departamento Kauno skyrių tikslas buvo išsiimti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos. Tai atitiko kardomųjų priemonių taikymo sąlygas ir negali būti vertinama, kaip šiurkštus šių sąlygų pažeidimas.

Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. neva šiurkščiai pažeidė dokumentų paėmimo taikymo sąlygas. Kreipdamasis į Migracijos departamentą, A. K. nenurodė melagingos priežasties, o, kaip jis pats paaiškino 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, jis sąžiningai klydo, galvodamas, kad nors jam yra skirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai jis nėra taikomas, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai, toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos.

Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. teismui melavo. Priešingai, jo parodymai nuo pat pradžių atitiko faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas tam, kad kaltinamajam būtų suteiktos medicininės paslaugos, patvirtina ne tik faktas, jog gydymo įstaigose BPK 134 straipsnyje nustatyta tvarka išduota generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai, netinka, bet taip pat ir medicininis pažymėjimas Nr. xxx, kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į Garliavoje esantį Jonučių šeimos sveikatos centrą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. A. K. sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimas, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpiu baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

Be to, gynėjo nuomone, teismas visiškai deklaratyviai atmetė švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymą A. K. (kaltinamasis gali sumokėti net 70 000 Eur dydžio užstatą). Tai, kad L. D., sulaukęs nepalankios teismo nutarties, anksčiau įmokėtą 60 000 Eur užstatą atsiėmė, nereiškia, jog šis užstatas negali būti vėl įmokėtas. Toks teismo deklaratyvus kardomųjų priemonių komplekso taikymo (iš jų ir užstato) galimybės atmetimas prieštarauja ne tik BPK, bet yra laikytina ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

7. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau ne kartą konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys, kurie užfiksuoti kaltinamajame akte (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kt.) neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog toks pagrindas egzistuoja.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. K. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

12. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad be kitų A. K. inkriminuotų nusikaltimų jis kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Visgi nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nevertino vien tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumo – tokios rizikos realumą teismas motyvavo šiurkščiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pažeidimu bei paties kaltinamojo melagingos informacijos pateikimu Migracijos departamentui ir teismui. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog kaltinamasis A. K., žinodamas, kad jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti jam asmens dokumentą, nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikė pranešimą dėl asmens dokumento praradimo, nurodęs aiškiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė pamesta. Tokiu būdu kaltinamasis A. K. ne tik melagingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį ir dar paprašė jam pagaminti pasą, bet ir pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytos intensyvios priežiūros sąlygas, kurios numatė įpareigojimą neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą. Nors kaltinamasis A. K. teigė, kad asmens dokumentus darėsi, pablogėjus jo sveikatai, nes gydymo įstaigos nepriima be asmens dokumento, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją. Tokią teismo išvadą, pirmiausia, patvirtina asmens dokumentų išdavimo aplinkybės, t. y., jog kaltinamasis kreipėsi į Migracijos departamento Kauno skyrių ne bendra tvarka, o tiesiogiai į specialistę, kuri yra jo sugyventinės pažįstama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialistė, išdavusi A. K. asmens dokumentus, kaltinamąjį priėmė be išankstinės vizito rezervacijos, neturint Kauno skyriaus vedėjos ar patarėjos sutikimo, o asmens dokumentų išdavimo procese padarė ne vieną pažeidimą. Gynėjo skundo argumentai apie tai, kad kaltinamasis baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo apie tokius savo veiksmus neinformavo, nes buvo apimtas panikos dėl savo sveikatos būklės, paneigia ne tik aplinkybė, jog jis į Migracijos departamento Kauno skyrių nuvyko ne spontaniškai pablogėjus sveikatai, o iš anksto susitaręs, bet ir duomenys, patvirtinantys, kad A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į gydymo įstaigas (VšĮ ,,Jonučių šeimos sveikatos centrą“, ,,Verkių odontologijos kliniką“) dėl pablogėjusios sveikatos ir medicininės paslaugos jam buvo suteiktos net ir nepateikus asmens tapatybės dokumento. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

13. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo A. K. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant eliminuoti jo pasislėpimo riziką, taip pat įvertinus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu (net ir 70 000 Eur užstatu) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Svarbu pažymėti, kad kaltinamajam A. K. jau buvo paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Eur dydžio užstatas, tačiau tai jo nesulaikė nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai A. K. atimanti galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

14. Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė suėmimas, po jo paskyrimo keičiant švelnesnes kardomąsias priemones, taikomas nuo 2021 m. kovo 8 d., t. y. pusantrų metų. Tokia suėmimo taikymo A. K. trukmė yra pateisinama kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, asmenybės pavojingumu bei viešojo intereso užtikrinimu. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. K. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusLinas Šiukšta