- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-575-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04110-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5412,16 Eur skolos ir sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos name, kurį administruoja ieškovė, turinti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, centralizuotai su jais atsiskaitanti ir pateikianti sąskaitas patalpų savininkams ieškovės turėtoms išlaidoms padengti. Visos iš patalpų savininkų reikalaujamos sumokėti sumos yra proporcingos jų nuosavybės teise turimų patalpų plotui. Už atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2013 m. balandžio pateikta sąskaitų 49 682,38 Lt sumai, apmokėta 30 995,29 Lt, taigi yra 5 412,16 Eur (18 687,09 Lt) skola. Atsakovė nurodytas patalpas buvo išnuomojusi Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijai, kuri padengė dalį atsakovės skolos ieškovei, tačiau likusią nesumokėtą skolą (5 412,16 Eur) už komunalines paslaugas turi mokėti atsakovė, kaip patalpų savininkė.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu, kai patalpas pagal 2005 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 2005 pagrindu nuomojosi trečiasis asmuo. Sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkė, be nuompinigių, kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka moka ir mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, taip pat elektros ir ryšių paslaugas. Nuomininkė 2013 m. gegužės 3 d. buvo iškeldinta iš patalpų dėl susidariusios nuomos mokesčio skolos. Ieškovė 2013 m. spalio 7 d. raštu informavo atsakovę apie buvusios nuomininkės skolą už komunalines paslaugas. Atsakovė sutiko sumokėti skolą už 2013 m. gegužės 3 d. – 2013 m. liepos 29 d. laikotarpį, t. y. kai Asociacija buvo iškeldinta. Įstatymai numato ir nuomininko pareigą išlaikyti išnuomotą daiktą tvarkingą bei atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.493 straipsnis), todėl šioje byloje svarbi aplinkybė, ar atsakovė pareigos išlaikyti patalpas neperleido kitam asmeniui – nuomininkui. Nuomos sutarties 9.5 punkte buvo įtvirtina nuomininko pareiga sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines bei kitas paslaugas. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susiklostę tokie santykiai, kai ieškovė nuomininkui pateikia sąskaitas, o nuomininkė atsiskaito už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. faktiškai sutartis buvo vykdoma. Esant susitarimui tarp atsakovės ir trečiojo asmens, pagal kurį pareiga apmokėti komunalines ir kitas išlaidas tenka nuomininkei, o ieškovei su tokia santykių modifikacija sutinkant, darytina išvada, kad šioje byloje atsakingu asmeniu turėtų būti laikoma ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos periodinės spaudos asociacija.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad Lietuvos periodinės spaudos asociacija nuo 2012 m. faktiškai jokios veikos nevykdo, t. y. nariai nemoka nario mokesčių, nevyksta prezidiumo posėdžiai, narių susirinkimai, buvęs prezidentas išplatino atsistatydinimo iš einamų pareigų dėl sunkios ligos pareiškimą, todėl niekas trečiojo asmens vardu sutikimo ar nesutikimo su pareikštu ieškiniu byloje pateikti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisti iš ieškovės 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Grąžino ieškovei 162,36 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės apskaičiuotų mokėti mokesčių dydžio. Šalių ginčas kilo dėl to, kas – patalpų savininkas ar šių patalpų nuomininkas – privalo mokėti ieškovei skolą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2013 m. balandžio. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovės administruojamame name su vandens, šilumos tiekėjais, kitų paslaugų teikėjais atsiskaitoma ne tiesiogiai, bet per bendriją, t. y. ieškovę, kuri yra sudariusi atitinkamas sutartis su paslaugų teikėjais. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės bei Lietuvos periodinės spaudos asociacijos sudarytos 2005 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2005 5, 9.5 punktų nuostatas, nuomininkas, įsipareigojęs be nuomos mokesčio mokėti ir visus kitus su patalpomis susijusius mokesčius, sutartį dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas turėjo sudaryti su ieškove, t. y. bendrija. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per visą ginčo laikotarpį sąskaitas dėl mokesčių už atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, bendrija išrašydavo ir teikdavo apmokėti šių patalpų nuomininkei. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo laikotarpiu mokesčius už patalpas mokėjo ne patalpų savininkė, bet patalpų naudotojai. Teismo posėdyje ieškovės atstovas, paklaustas, ar kaupiantis skolai bendrija kreipėsi į patalpų savininkę dėl skolos, atsakė, kad ne, nes nuomininkas nors ir nereguliariai, bet mokėjo, todėl bendrija tikėjosi, jog skola bus padengta. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo informuota ir žinojo, jog Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe esančios patalpos yra išnuomotos Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijai ir kad būtent nuomininkė yra įsipareigojusi mokėti visus su patalpomis susijusius mokesčius. Faktiniai bendrijos ir patalpų nuomininkės veiksmai bei juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrija ir atsakovei priklausančių patalpų nuomininkė sudarė sutartį dėl atsiskaitymo su ieškove už patalpoms apskaičiuotus mokesčius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl savivaldybės, kaip patalpų savininkės, pareigos apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, yra nurodyta, kad pareiga apmokėti šias išlaidas įstatymu priskirta butų ir kitų patalpų savininkui (CK 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; kt.).
Teismas pripažino teisiškai pagrįstais atsakovės argumentus, kad nors pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 4 dalį savininkas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas. Esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui.
2005 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2005 6 punkte buvo nustatyta, kad nuomos terminas – nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 2011 m. sausio 2 d., tačiau, bylos duomenimis, patalpų nuomininkė negrąžino patalpų savininkei 2011 m. sausio 2 d., dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio skolos vyko šalių ginčas teisme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu nuspręsta nutraukti patalpų nuomos sutartį ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociaciją iškeldinti iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, tačiau šis teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2013 m. sausio 28 d. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų perdavęs patalpas jų savininkei anksčiau, nei antstolio 2013 m. gegužės 3 d. priverstinio Iškeldinimo protokolu. Todėl teismas pripažino, kad teisiškai pagrįsta atsakovės pozicija, kad nuomininkės pareiga mokėti visus mokesčius už nuomotas patalpas išliko tol, kol ji naudojosi patalpomis, negrąžindama jų savininkei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovė apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1) Teismas sprendimą grindė ne įstatymu ar kitu teisės aktu, todėl pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylas nagrinėti, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bet konkrečios bylos sprendime nenurodė.
2) Teismas nepagrindė išvados, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra analogiškos ar tapačios išnagrinėtoms byloms, kuriose padarytais išaiškinimais teismas vadovavosi. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės teiginiu, kad pareiga mokėti mokesčius ieškovei atsakovės ir jos nuomininkės sutartimi buvo perleista nuomininkei ir atsakovė kaip patalpų savininkė nuo šios prievolės yra atleista. Atsakovės prievolė mokėti mokesčius yra grindžiama įstatymu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsakovės ir jos nuomininkės sutartyje nenumatyta nuomininkės pareiga atsiskaityti su bendrija, todėl ieškovė neturėjo ir neturi teisės šio atsiskaitymo reikalauti iš atsakovės nuomininkės. Be to, atsakovė nepateikė ieškovei nuomos sutarties. Todėl nuomininkės paaiškinimas ieškovei, jog ji mokės mokesčius už patalpų savininkę nesukūrė tarp atsakovės nuomininkės ir ieškovės jokių įsipareigojimų, kuriuos nurodė teismas.
Žemesnės instancijos teismas
3) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendime padarytas išvadas civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Šiame teismo sprendime konstatuota, jog teiginys, kad už suteiktas paslaugas turi mokėti patalpų nuomininkai, o ne atsakovas, būdamas patalpų savininku, prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Atsakovės nuomininkė nevykdė nuomos sutarties 9.5 punkte numatyto įsipareigojimo, o atsakovė šios sutarties vykdymo nekontroliavo. Todėl sudarė nuomininkei sąlygas vengti mokėti ieškovei mokesčius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tačiau CK numato ir nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.493 straipsnis). Todėl šioje byloje yra svarbi aplinkybė, ar atsakovė pareigos išlaikyti patalpas neperleido kitam asmeniui – nuomininkei. Atsakovė buvo sudariusi savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Pagal šią sutartį nuomininkas įsipareigojo mokėti ir mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, taip pat elektros ir ryšių paslaugas. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susiklostę tokie santykiai, jog ieškovė pateikdavo sąskaitas trečiajam asmeniui, kuris jas apmokėdavo, tai yra sutartis faktiškai buvo vykdoma. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, atsakovė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu mokėtinu mokesčių dydžiu. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, jog iš atsakovės reikalaujama mokėti suma yra proporcinga CK 4.82 straipsnio 3 dalies prasme. Nėra aišku, kodėl sąskaitose nurodytas namo eksploatavimo išlaidų tarifas yra 0,8, o ne 0,6, kaip numatyta byloje pateiktose namo einamojo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatose. Taip pat nepagrįstos ieškovės reikalaujamos išlaidos už nekomunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, į ką turi būti nukreipiamas nekilnojamojo turto administratoriaus reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas atlyginimo: į turto savininką ar į šio turto nuomininką.
Byloje nustatyta, kad ieškovė administruoja gyvenamąjį namą, yra sudariusi sutartis su vandens, šilumos energijos tiekėjais, kitų paslaugų teikėjais, atsiskaito su jais už visam namui teiktas paslaugas, paskirsto sumokėtus mokesčius ir pateikia sąskaitas namo butų ir kitų patalpų savininkams (nuomininkams), proporcingai nuosavybės teise turimų butų ir kitų patalpų plotui (b. l. 76-85, 86-89, 90-94, 126-128). Atsakovei nuosavybės teise priklauso minėtame name esančios negyvenamosios patalpos (b. l. 4-5). Atsakovė 2005 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 2005 šias patalpas išnuomojo ir perdavė trečiajam asmeniui, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijai. Šios Sutarties 5 punkte nuomininkas įsipareigojo, be nuompinigių, kas mėnesį mokėti mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, elektrą, ryšių paslaugas. Sutarties 9.5 punkte nustatyta nuomininko pareiga sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas (b. l. 43-45, 46). Nuomos sutartis buvo nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. sausio 28 d. (b. l. 110-113, 114-122, 47). Trečiasis asmuo iš nuomotų patalpų buvo antstolio iškeldintas tik 2013 m. gegužės 3 d. (b. l. 48-49). Ieškovei už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2013 m. balandžio mėnesio liko nesumokėta 18 687,08 Lt (5 412,16 Eur) už suteiktas administravimo paslaugas, todėl ieškovė reikalauja šią sumą priteisti iš patalpų savininko – atsakovės (b. l. 50, 51, 155).
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią bylos šalių teisinių santykių egzistavimo metu, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal tuo pačiu metu galiojusią CK 4.84 straipsnio 4 dalies redakciją butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog būtent šiomis normomis teismas turėjo vadovautis, spręsdamas, kas turi atlyginti ieškovei už suteiktas administravimo paslaugas. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Pagal CK 6.584 straipsnis nustato nuomininkų pareigas, atsiskaitant už suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau šios nuostatos yra taikomos nuomininko ir nuomotojo tarpusavio pareigoms ir teisėms, o ne jų santykiams su nuomos sutarties sudaryme nedalyvavusiais asmenimis. Nuomotojas, sumokėjęs už suteiktas paslaugas turto administratoriui, visada turi teisę regreso tvarka šiuos mokesčius išsireikalauti iš nuomininko.
Savivaldybės 2005 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu 5 punkte nuomininkui buvo nustatyta pareiga kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, taip pat mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, taip pat elektros ir ryšių paslaugas, o sutarties 9.5 punkte nustatyta nuomininko pareiga sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas – sutartis dėl perduoto turto eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, nuomininkas privalo su turtą eksploatuojančiomis organizacijomis per 20 dienų nuo šios nuomos sutarties pasirašymo (b.l. 43-45). Tačiau ieškovė nebuvo minėtos sutarties šalimi, duomenų, jog trečiasis asmuo būtų įvykdęs šioje sutartyje numatytą pareigą ir sudaręs sutartį su ieškovę dėl atsiskaitymo už turto administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas, byloje nėra.
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo cituotose kasacinio teismo nutartyse daugiabučių namų administratoriams vis tik buvo priteistos reikalaujamos sumos už suteiktas paslaugas iš savivaldybių, tai yra jos buvo pripažintos tinkamomis atsakovėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal nagrinėtos bylos aplinkybes tik konstatavo, jog tam, kad būtų pripažintas pareigos perkėlimas nuomininkui, vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (LAT 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Tačiau šios kasacinio teismo išvados negalima pripažinti kaip taikytinos kiekvienu atveju, jeigu tik egzistuoja rašytinė nuomos sutartis ir joje numatytas įpareigojimas nuomininkui mokėti administravimo išlaidas, neatsižvelgus į visas kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo sudariusi su nuomininke nuomos sutartį, kurios 9.5 punkte buvo nustatyta nuomininko pareiga sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas – sutartis dėl perduoto turto eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Tačiau duomenų, jog nuomininkas įgyvendino šią savo pareigą ir faktiškai raštu sudarė su ieškove sutartį dėl namo bendro naudojimo patalpų administravimo ir kitų komunalinių pareigų teikimo, byloje nėra. Nuomos sutartis ir patalpų nuomininkė nebuvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre (b.l. 4-5). Aplinkybė, kad ieškovė žinojo, jog atsakovei priklausančios patalpos yra išnuomotos trečiajam asmeniui ir sąskaitas-faktūras išrašydavo bei pateikdavo tik trečiajam asmeniui, negali būti pripažinta patvirtinančia, kad bendrija ir savivaldybei priklausančių patalpų nuomininkas sudarė sutartį dėl atsiskaitymo su ieškove už patalpoms apskaičiuotus mokesčius. Tol, kol trečiasis asmuo faktiškai mokėjo mokesčius, ieškovė jam teikė sąskaitas dėl mokesčių mokėjimo. Tačiau, trečiajam asmeniui nustojus mokėti mokesčius, ieškovė pagrįstai reikalavimą nukreipė į tikrąjį turto savininką – atsakovę.
Šioje byloje taip yra reikšminga, jog trečiasis asmuo po iškeldinimo iš išsinuomotų patalpų neturi kitos registruotos buveinės (b.l. 63-64), atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad asociacija nuo 2012 m. faktiškai jokios veiklos nevykdo, tai yra nariai nario mokesčio nemoka, nevyksta prezidiumo posėdžiai ar narių susirinkimai, buvęs asociacijos prezidentas išplatino atsistatydinimo pareiškimą iš einamų pareigų dėl sunkios ligos, todėl niekas trečiojo asmens vardu sutikimo ar nesutikimo su pareikštu ieškiniu minimoje byloje pateikti negali (b.l. 66). Šį atsiliepimą pateikė buvęs asociacijos narys R. B.. Taigi, byloje yra duomenys, keliantys abejones dėl faktinio trečiojo asmens mokumo. Ieškovės teikiamos administravimo paslaugos yra susijusios su namo išlaikymu ir išsaugojimu bei jo tinkamu eksploatavimu. Todėl tokia teisinė situacija, kada nuomininkas už tokias paslaugas neatlygintų ieškovei, o tikrasis patalpų savininkas toliau naudotųsi patalpomis ir faktiškai gautų naudą už šias suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi daugiabučio namo savininkų bendrija namą administruoja už lėšas, surinktas iš visų kitų butų ir patalpų savininkų. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga ieškovei už ginčo laikotarpiu susidariusią skolą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Ieškovė pateikė teismui sąskaitas-faktūras, patvirtinančias, kad atsakovės skola nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio yra 18 687,08 Lt (5 412,16 Eur) (b.l.16-29; 129-151). Pirmos instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovės apskaičiuotų mokėti mokesčių dydžio. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovės apskaičiuotu mokesčiu dydžiu, kadangi ieškovė iš esmės savo išrašytų sąskaitų neįrodė, taip pat nėra aišku, kodėl sąskaitose nurodytas namo eksploatavimo išlaidų tarifas yra 0,8, o ne 0,6. Byloje esantys dokumentai aptvirtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė tik nurodė, jog ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros bei kiti įrodymai neatskleidžia, pagal kokias sutartis ieškovė atsiskaitinėjo su komunalinių paslaugų tiekėjais, taip pat aplinkybių, ar apskritai su jais atsiskaityta bei ar reikalaujama suma yra proporcinga (b.l. 39-42). Tačiau atsakovė nenurodė jokių prieštaravimų dėl taikomų tarifų ir kitų kainų. Pažymėtina, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pateikė visus atsakovės reikalaujamus duomenis: sutartis su vandenį, šilumą teikiančiomis bei komunalines atliekas šalinančiomis įmonėmis (b.l. 76-94), išrašus iš valdybos narių susirinkimų protokolų, visuotinio bendrijos narių susirinkimų nutarimus dėl namo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatų (b.l. 7-13), taip pat sąskaitas-faktūras, kuriose yra detalizuotos suteiktos paslaugos bei mokėtinų sumų už jas apskaičiavimas. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu nepateikė jokių duomenų ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti šių apskaičiavimų nepagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi nenagrinėja aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, ir sprendžia, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma yra apskaičiuota teisingai ir yra pagrįsta. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės ieškinį visiškai ir priteisiant iš atsakovės 5 412,16 Eur už suteiktas paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį bendrija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintinas sumokėtas 162,36 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš atsakovės priteistinos 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei 149-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“, j.a.k. 124777058, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, 5 412,16 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų 16 ct) skolos.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233 7 Eur (septynis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovei 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“ (juridinio asmens kodas 124777058) 162,36 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 36 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-02-02 mokėjimo nurodymu Nr. 33 ir 2015-02-21 mokėjimo nurodymu Nr. 34.